UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija

Šioje Konvencijoje sąvoka“kultūros vertybės“ apima tiek religines, tiek ir pasaulietines vertybes, kurios kiekvienos valstybės yra laikomos reikšmingomis archeologijai, priešistorijai, istorijai, literatūrai, menui bei mokslui ir kurios priklauso šioms kategorijoms:

(i) paveikslai, tapybos darbai ir piešiniai, atlikti vien tik ranka, ant bet kokio pagrindo ir bet kokia medžiaga (išskyrus pramoninį dizainą ir pramoninius dirbinius, puoštus ranka);

(ii) originalūs monumentaliosios ir molbertinės skulptūros kūriniai iš bet kokios medžiagos;

(iii) originalios graviūros, atspaudai ir litografijos;

(iv)originalūs meniški ansambliai ir montažai iš bet kokios medžiagos;

1. Valstybės-Konvencijos dalyvės pripažįsta, kad neteisėtas kultūros vertybių įvežimas, išvežimas ir nuosavybės teisės perdavimas yra viena iš pagrindinių kultūros paveldo skurdinimo priežasčių ir kad tarptautinis bendradarbiavimas sukuria vieną veiksmingiausių priemonių saugant kiekvienos šalies kultūros vertybes nuo visų dėl to kylančių pavojų.

2. Valstybės-dalyvės įsipareigoja visomis turimomis priemonėmis priešintis tokiai veiklai, šalinti jos priežastis, užkirsti kelią panašiems reiškiniams ir padėti, kur reikia, atlyginti žalą.

Kultūros vertybių įvežimas, išvežimas ar nuosavybės teisės perdavimas, atlikti prieštaraujant nuostatoms, kurias Valstybės-dalyvės priėmė pagal šią Konvenciją, bus laikomi neteisėtais.

Valstybės-Konvencijos dalyvės pripažįsta, kad pagal Konvenciją kiekvienos valstybės kultūros paveldo dalį sudaro šios žemiau pateikiamos vertybių rūšys:

Kultūros vertybių apsaugai nuo neteisėto įvežimo, išvežimo ar nuosavybės teisės perdavimo užtikrinti valstybės-Konvencijos dalyvės įsipareigoja kiekvienai šaliai priimtinu būdu savo teritorijoje įsteigti, jei dar neturi, vieną ar daugiau valstybinių tarnybų, vykdančių kultūros paveldo apsaugą, kuriose dirbtų tiek kvalifikuoto personalo, kiek reiktų veiksmingam šių funkcijų atlikimui:

Valstybės-Konvencijos dalyvės įsipareigoja:

Valstybės-Konvencijos dalyvės įsipareigoja:

(ii)valstybei, iš kurios kilusi kultūros vertybė, paprašius imtis atitinkamų priemonių surasti ir sugrąžinti neteisėtai išvežtą kultūros vertybę, kai Konvencija įsigalioja abejose tuo susijusiose valstybėse ir su ta sąlyga, kad prašančioji valstybė sumokės kompensaciją nekaltam pirkėjui arba asmeniui, turinčiam pagrįstą teisę į tą vertybę. Prašymai surasti kultūros vertybę turi būti pateikiami diplomatiniais kanalais. Prašančioji šalis savo sąskaita paruoš ir pristatys dokumentus bei kitus liudijimus, būtinus įrodyti jos reikalavimo surasti ir sugrąžinti vertybę, teisėtumą. Šalys netaikys muito ir kitų mokesčių kultūros vertybėms, grąžinamoms pagal šį straipsnį. Visas kultūros vertybių grąžinimo ir perdavimo išlaidas padengs prašančioji šalis.

Valstybės-šios Konvencijos dalyvės įsipareigoja skirti bausmes ir administracines sankcijas bet kuriam asmeniui, pažeidusiam draudimus, nurodytus aukščiau pateiktose 6 straipsnio (b) ir 7 straipsnio (b) dalyse.

Bet kuri Valstybė-šios Konvencijos dalyvė, kurios kultūros paveldas dėl plėšikaujant grobstomų archeologinių ir etnografinių objektų yra pavojuje, gali kreiptis į kitas tuo suinteresuotas valstybes. Tokiomis aplinkybėmis valstybės, šios Konvencijos narės, įsipareigoja bendromis tarptautinėmis pastangomis nustatyti ir įgyvendinti būtinas konkrečias priemones, įskaitant išvežimo, įvežimo ir tarptautinės prekybos specifiniais objektais kontrolę. Iki susitariant, kiekviena susijusi valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią nepataisomam prašančiosios valstybės kultūros paveldo žalojimui.

Valstybės-šios Konvencijos dalyvės įsipareigoja:

Priverstinis kultūros vertybių išvežimas arba nuosavybės teisės perdavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltas okupavus šalį, bus laikomas neteisėtu.

Valstybės-šios Konvencijos dalyvės gerbs kultūros paveldą, esantį teritorijose, už kurių tarptautinius ryšius jos atsako, ir imsis atitinkamų priemonių, kad šiose teritorijose būtų uždraustas neteisėtas kultūros vertybių įvežimas, išvežimas, nuosavybės teisės perdavimas ir kad jiems būtų užkirstas kelias.

Valstybės-šios Konvencijos dalyvės, atsižvelgdamos į savo valstybės įstatymus, taip pat įsipareigoja:

Siekdama užkirsti kelią neteisėtam išvežimui ir vykdydama šios Konvencijos taikymo įsipareigojimus, kiekviena valstybė kaip galėdama stengsis paskirti valstybinėms tarnyboms, atsakingoms už kultūros paveldo apsaugą, atitinkamą biudžetą ir, jei reikės, įkurs šiam tikslui fondą.

Jokia šios Konvencijos nuostata neužkerta kelio jos dalyvėms sudaryti specialias savitarpio sutartis ar toliau įgyvendinti jau sudarytas sutartis dėl grąžinimo kultūros vertybių, kurios buvo išvežtos iš jų kilmės teritorijos prieš įsigaliojant susietose valstybėse šiai Konvencijai.

Valstybės-šios Konvencijos dalyvės periodiškose ataskaitose, įteikiamose Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinei Konferencijai, jų nustatytu laiku ir būdu informuos, kokias teisines ir administracines nuostatas jos priėmė ir kokių kitų veiksmų ėmėsi, taikydamos Konvenciją, bei detalizuos įgytą šios srities patirtį.

1. Valstybės-šios Konvencijos dalyvės gali prašyti Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos techninės pagalbos, ypač:

2. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija savo iniciatyva gali atlikti tyrimus ir spausdinti studijas neteisėto kultūros vertybių gabenimo klausimais.

3. Šiam tikslui Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija gali kviesti bendradarbiauti bet kokią kompetentingą nevyriausybinę organizaciją.

4. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija savo iniciatyva gali teikti siūlymus Valstybėms-šios Konvencijos dalyvėms jai įgyvendinti.

5. Jei į Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją kreipiasi ne mažiau kaip į dvi šalis – šios Konvencijos dalyves, tarp kurių kilo ginčų dėl Konvencijos įgyvendinimo, Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija gali tarpininkauti, kad šalys pasiektų susitarimą.

Konvencija sudaryta anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis, visiems keturiems tekstams turi vienodą galią.

1. Valstybės-Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos dalyvės Konvenciją turi ratifikuoti arba priimti pagal savo atitinkamas konstitucines procedūras.

2. Ratifikavimo arba priėmimo dokumentai bus deponuoti Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui.

1. Prie šios konvencijos gali prisijungti visos valstybės, kurios nėra Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos narės, ir kurios bus Administracijos pakviestos prisijungti.

2. Prisijungimas įsigalios, deponavus atitinkamą prisijungimo dokumentą Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui.

Ši Konvencija įsigalios po trijų mėnesių nuo tos datos, kai bus deponuotas trečiasis ratifikavimo, priėmimo arba prisijungimo dokumentas, bet tik toms valstybėms, kurios atitinkamus savo dokumentus deponavo tą pačią dieną arba prieš tai. Bet kurios kitos valstybės atžvilgiu Konvencija įsigalios po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai ji deponavo savo ratifikavimo, priėmimo arba prisijungimo dokumentą.

Valstybės-šios Konvencijos dalyvės pripažįsta, kad Konvencija taikoma ne tik jų metropolijų teritorijoje, bet ir visose kitose teritorijose, už kurių tarptautinius ryšius jos atsako. Siekdamos užtikrinti Konvencijos taikymą šioms teritorijoms, jos įsipareigoja, jei reikia, Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, prisijungimo metu ar iki jo konsultuoti vyriausybes bei kitą atsakingą šių teritorijų valdžią ir pranešti Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui, kokioms teritorijoms Konvencija bus taikoma, pranešimui įsigaliojant po trijų mėnesių nuo jo įteikimo datos.

1. Kiekviena Valstybė-šios Konvencijos dalyvė gali ją denonsuoti savo vardu arba teritorijos, už kurios tarptautinius ryšius atsako, vardu.

2. Apie šį denonsavimą bus pranešama raštišku dokumentu, deponuojamu Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui.

3. Denonsavimas įsigalios po dvylikos mėnesių nuo tos dienos, kai buvo gautas denonsavimo dokumentas.

Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinis direktorius praneš Valstybėms-Organizacijos dalyvėms ir valstybėms, nesančioms Organizacijos dalyvėmis, minimoms 20 straipsnyje, taip pat Jungtinėms Tautoms apie visus deponuotus ratifikavimo, priėmimo ir prisijungimo dokumentus, numatytus 19 ir 20 straipsniuose, ir pranešimus arba denonsavimus, numatytus 22 ir 23 straipsniuose.

1. Šią Konvenciją gali pakeisti Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinė Konferencija. Visi pakeitimai susaistys tik tas valstybes, kurios prisijungs prie pakeistos Konvencijos.

2. Jei Generalinė Konferencija priimtų naują Konvenciją, pakeisdama visą ar dalį šios Konvencijos, tai buvusios Konvencijos nebus galima ratifikuoti, priimti arba prie jos prisijungti nuo tos dienos, kai įsigalios naujoji pataisyta Konvencija, nebent naujoji Konvencija nustatytų kitaip.

Pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102-ąjį straipsnį, ši Konvencija bus įregistruota Jungtinių Tautų Sekretoriate Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui paprašius.

Sudaryta Paryžiuje 1970 m. lapkričio 17 d. dviem autentiškais egzemplioriais, pasirašytais Generalinės Konferencijos šešioliktosios sesijos Pirmininko ir Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinio direktoriaus. Jie deponuojami Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos archyvuose, o jos patvirtintos kopijos bus įteiktos visoms valstybėms, nurodytoms 19 ir 20 straipsniuose, ir taip pat Jungtinėms Tautoms.

Tai yra autentiškas tekstas Konvencijos, tinkamu būdu priimtos Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinės Konferencijos šešioliktojoje sesijoje, kuri vyko Paryžiuje ir pasibaigė 1970 m. lapkričio 14 d.

Tai patvirtindami šią Konvenciją 1970 m. lapkričio 17 d. pasirašė