Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas

1) pridėtinės vertės mokestis;

2) akcizai;

3) gyventojų pajamų mokestis;

4) nekilnojamojo turto mokestis;

5) žemės mokestis;

6) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

7) angliavandenilių išteklių mokestis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1382, 2014-12-04, paskelbta TAR 2014-12-12, i. k. 2014-19557

8) mokestis už aplinkos teršimą;

9) konsulinis mokestis;

10) žyminis mokestis;

11) (neteko galios nuo 2005-07-01);

12) paveldimo turto mokestis;

13) privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

14) Neteko galios nuo 2022-12-23

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362

15) valstybės rinkliava;

16) loterijų ir azartinių lošimų mokestis;

17) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;

18) pelno mokestis;

19) valstybinio socialinio draudimo įmokos;

20) neteko galios nuo 2018-06-12;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1216, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09732

21) neteko galios nuo 2018-06-12;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1216, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09732

22) neteko galios nuo 2007-04-26;

23) muitai;

24) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;

25) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise;

26) Neteko galios nuo 2022-12-23

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362

27) (neteko galios nuo 2007-11-22);

28) Neteko galios nuo 2015-05-21

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XII-1668, 2015-05-07, paskelbta TAR 2015-05-20, i. k. 2015-07659

29) motorinių transporto priemonių registracijos mokestis;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2691, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21547

30) saugumo įnašas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XV-284, 2025-06-17, paskelbta TAR 2025-06-20, i. k. 2025-11280

1. Valstybės institucija, atsakinga už šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija.

2. Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė). Šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 punktuose išvardytus mokesčius muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus. Administruojanti muitus ir šioje dalyje nurodytus mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga (jeigu šios nuostatuose yra numatytas mokesčių administravimo funkcijų atlikimas) – vietos mokesčių administratoriais, jeigu šis Įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato kitaip.

3. Jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame Įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus.

1. Šio Įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymus. Ar šio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti ir deklaruoti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

2. Šio Įstatymo 13 straipsnio 8 punkte nurodytą mokestį administruoja taip pat ir Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Žemės ūkio ministerija patikrina, ar mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuotas ir sumokėtas teisingai. Konsultacijas mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais teikia tik Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

3. Dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų ir institucijų atliekamų mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo šio Įstatymo nuostatos netaikomos. Šioje dalyje nurodytus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai.

1. Valstybinė mokesčių inspekcija – prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsteigta institucija.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose vadinama Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos yra biudžetinės įstaigos, turinčios savo sąskaitų banke, antspaudus ir bendrą simboliką.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, įstatymų lydimaisiais teisės aktais bei savo nuostatais. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatus tvirtina finansų ministras, o teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas.

Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro:

1. Pagrindiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai yra:

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai įgyvendindami, kai centrinis ir vietos mokesčių administratoriai atlieka įstatymų jiems pavestas funkcijas.

1. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos vadovauja viršininkas. Jį į pareigas priima ir iš pareigų atleidžia finansų ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos struktūrą tvirtina jos viršininkas, suderinęs su finansų ministru.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pavaldi ir atskaitinga Finansų ministerijai.

1. Teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų skaičių bei jų teritorines veiklos zonas nustato finansų ministras Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko teikimu.

2. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos struktūrą tvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas.

3. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininką į pareigas priima ir iš pareigų atleidžia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija pavaldi ir atskaitinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Muitinės ir jos pareigūnų teisinį statusą reglamentuoja Muitinės įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos privalomai organizuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų mokymą (kvalifikacijos kėlimą) pagal tam tikslui parengtas mokymo programas.

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos privalo užtikrinti visų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.

3. Priimti dirbti nauji Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai privalo išklausyti įvadinį kursą bendrais mokesčių ir jų administravimo klausimais.

4. Muitinės pareigūnų mokymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1390, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12060

1. Centrinis mokesčių administratorius pagal kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas:

2. Kitos centrinio mokesčių administratoriaus funkcijos nurodytos jo nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose. Centrinis mokesčių administratorius gali atlikti visas pagal šį Įstatymą vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, jeigu tai yra nustatyta centrinio mokesčių administratoriaus nuostatuose.

1. Vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas:

2. Kitos vietos mokesčių administratoriaus funkcijos numatytos vietos mokesčių administratoriaus nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose.

1. Padėdamas mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją:

2. Mokesčių mokėtojas, bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, savanoriškai vykdo mokesčių teisės aktuose jam nustatytas pareigas bei nekliudo mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių.

1. Centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu.

2. Jei kitaip nenumato tarptautinė sutartis ar susitarimas, pagalba užsienio valstybės mokesčių administracijai (kompetentingai institucijai) teikiama, jei užtikrinamas bendradarbiavimo abipusiškumas ir:

3. Jei centrinis mokesčių administratorius atsisako pateikti informaciją ar suteikti pagalbą, apie tai jis praneša prašančiai institucijai, nurodydamas atsisakymo priežastis.

4. Teikdamas pagalbą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), mokesčių administratorius dėl mokesčių mokėtojų ar trečiųjų asmenų turi tokias pat teises kaip ir atlikdamas kitas jam priskirtas funkcijas.

5. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į atitinkamų tarptautinių sutarčių ar susitarimų nuostatas ir asmens duomenų apsaugai taikomus reikalavimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1897, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11087

1. Centrinis mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) keisdamasis informacija apie mokesčių mokėtojus, atlikdamas bendrus patikrinimus bei pagal Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymus išieškodamas mokestines nepriemokas arba kreipdamasis į minėtas institucijas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Bendradarbiaujama ir šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

2. Centrinis mokesčių administratorius su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) gali keistis bet kokia informacija, kuri gali padėti tinkamai apskaičiuoti mokesčius ir tirti mokesčių įstatymų pažeidimus. Informacija gali būti keičiamasi:

3. Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nustatyta tvarka. Prašymuose nurodytos sumos, už kurių išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, išieškomos kaip mokestinė nepriemoka šio Įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jei kitaip nenumatyta Europos Sąjungos teisės aktuose arba atitinkamose tarptautinėse sutartyse, bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis), taikomi šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje išdėstyti principai.

5. Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis), taip pat taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos.

1. Mokesčių administratorius, atlikdamas savo funkcijas, bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, taip pat užsienio valstybių institucijomis, atlieka bendrus patikrinimus, kitas kontrolės funkcijas ir užtikrina keitimąsi informacija.

2. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo teikti mokesčių administratoriui visapusišką pagalbą, taip pat pranešti apie mokesčių įstatymų pažeidimų požymių turinčias veikas, kai tai tapo žinoma minėtoms įstaigoms ir institucijoms atliekant savo funkcijas.

Mokesčių administratorius, siekdamas efektyviau atlikti savo funkcijas, su asmenimis, nenurodytais šio Įstatymo 27–30 straipsniuose, gali sudaryti tam tikrų funkcijų atlikimo perdavimo, paslaugų gavimo ar kitas sutartis, pasirašyti tarpusavio susitarimų memorandumus.

Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo:

Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

1. Mokesčių administratorius, savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu padaręs žalos mokesčių mokėtojui, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Mokesčių administratoriaus pareigūnai, kurių tiesioginiais veiksmais ar neveikimu buvo padaryta žalos, atsako Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikęs neteisėtus veiksmus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Mokesčių mokėtojas turi teisę:

1. Konsultacijas konkrečiais mokesčių mokėjimo klausimais mokesčių mokėtojams teikia mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir būdais.

2. Mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais.

1. Mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (toliau šiame straipsnyje – prašymas). Šiame prašyme mokesčių mokėtojas turi tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdinti būsimąjį sandorį, aplinkybes, su kuriomis pagal mokesčių įstatymus sietinas apmokestinimas, taikytinas mokesčių teisės aktų nuostatas ir pateikti kitą informaciją ir įrodymus, kuriais grindžia siūlomą mokesčių teisės aktų nuostatų taikymą. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po šioje dalyje nurodyto prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Prašymas negali būti pateiktas dėl mokesčio dydžio.

2. Mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl prašymo per 60 dienų nuo jo gavimo dienos. Prašymo nagrinėjimo terminas mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas dar 60 dienų, jeigu prašymui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą turi būti raštu pranešta prašymą pateikusiam mokesčių mokėtojui ne vėliau kaip iki prašymo nagrinėjimo termino pabaigos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-309, 2025-06-19, paskelbta TAR 2025-06-30, i. k. 2025-11978

3. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:

4. Jeigu šiame straipsnyje ar Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme nenustatyta kitaip, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas galioja visą prašyme nurodyto būsimojo sandorio vykdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o tuo atveju, kai priimami mokesčių teisės aktai, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios šiame sprendime nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, – iki jų įsigaliojimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-309, 2025-06-19, paskelbta TAR 2025-06-30, i. k. 2025-11978

5. Jeigu po šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo arba Europos Sąjungos teisminių institucijų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimai, kuriems šis sprendimas prieštarauja, mokesčių administratorius pakeičia sprendimo galiojimo laikotarpį ir apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos praneša mokesčių mokėtojui nurodydamas, kad sprendimas galioja iki atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-309, 2025-06-19, paskelbta TAR 2025-06-30, i. k. 2025-11978

6. Mokesčių administratorius netaiko sprendimo dėl prašymo, jeigu mokestinio patikrinimo metu nustato, kad faktinės sandorio vykdymo aplinkybės neatitinka mokesčių mokėtojo prašyme nurodytų aplinkybių.

7. Mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis mokesčių administratoriaus sprendimu dėl prašymo ar sprendimu dėl ankstesnio sprendimo galiojimo laikotarpio pakeitimo.

8. Šiame straipsnyje nurodyto prašymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, prašymo formą, mokesčių administratoriaus sprendimo dėl prašymo priėmimo ir sprendimo pakeitimo tvarką, atitinkamo sprendimo formą nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie prašymo pridėtinų dokumentų sąrašą.

1. Mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių išankstinio suderinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymas dėl suderinimo), kuriame mokesčių mokėtojas turi tiksliai apibūdinti būsimąjį sandorį ir jo sąlygas: vykdymo aplinkybes, sandorio šalių įsipareigojimus, prisiimamas rizikas ir naudojamą turtą, (toliau šiame straipsnyje – būsimojo sandorio sąlygos), taikytinas kainodaros taisykles (kainodaros metodą, su būsimuoju sandoriu lyginamus sandorius tarp neasocijuotų asmenų, taikant kainodaros metodą apskaičiuotą kainą (kainų intervalą), sąlygas, kurioms esant galima pasirinkta kainodara) ir pateikti kitą informaciją, kuria grindžiama siūloma būsimojo sandorio kainodara. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo su asocijuotu asmeniu, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, sudaromas sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po prašymo dėl suderinimo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Prašymas negali būti teikiamas dėl mokesčio dydžio.

2. Mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl prašymo dėl suderinimo per 90 dienų nuo jo gavimo dienos. Prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo terminas mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas dar 90 dienų, jeigu prašymui dėl suderinimo nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo termino pratęsimą turi būti raštu pranešta prašymą dėl suderinimo pateikusiam mokesčių mokėtojui ne vėliau kaip iki prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo termino pabaigos.

3. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą dėl suderinimo, priima vieną iš šių sprendimų:

4. Priėmęs šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, mokesčių administratorius įsipareigoja, kontroliuodamas, ar prašymą dėl suderinimo pateikęs mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir mokėjo mokesčius, taikyti sprendime nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles.

5. Jeigu šiame straipsnyje ar Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme nenustatyta kitaip, šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai galioja visą prašyme dėl suderinimo nurodytą būsimojo sandorio vykdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo dienos, o tuo atveju, kai priimami mokesčių teisės aktai, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios tokiame mokesčių administratoriaus sprendime nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, – iki jų įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalį.

6. Jeigu po šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo arba Europos Sąjungos teisminių institucijų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimai, kuriems šis sprendimas prieštarauja, mokesčių administratorius pakeičia sprendimo galiojimo laikotarpį ir apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos praneša mokesčių mokėtojui nurodydamas, kad sprendimas galioja iki atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos.

7. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai gali būti keičiami, jeigu dėl įvykusių veiklos, ekonominių rinkos sąlygų pokyčių ar priimtų mokesčių teisės aktų, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios šiuose sprendimuose nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, šiuose sprendimuose nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles taikyti tampa sudėtinga, tačiau šie pasikeitimai nėra tokie reikšmingi, kad būtų pažeistos suderintos sąlygos, kurioms esant galima pasirinkta kainodara, ir taptų neįmanoma taikyti suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių. Tokiu atveju mokesčių mokėtojas turi pateikti prašymą dėl sprendimo pakeitimo, jame nurodyti keitimo priežastis ir siūlomus pakeitimus. Prašymo dėl sprendimo pakeitimo nagrinėjimo terminai ir tvarka nustatyti šio straipsnio 2 dalyje. Priimtas sprendimas dėl mokesčio mokėtojo pateikto prašymo dėl sprendimo pakeitimo galioja ne ilgiau negu iki keičiamo sprendimo galiojimo pabaigos.

8. Jeigu prognozuojama, kad būsimojo sandorio sąlygos ir kainodaros taisyklės, išskyrus susijusias su sandoriais tarp neasocijuotų asmenų, lyginamais su būsimuoju sandoriu, ir apskaičiuota kaina (kainų intervalu), liks nepakitusios po šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo galiojimo termino pabaigos, mokesčių mokėtojas likus ne mažiau kaip 180 dienų iki sprendimo galiojimo termino pabaigos gali pateikti prašymą dėl suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių taikymo galiojimo pratęsimo nurodydamas šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo vykdymą, pokyčių nebuvimą ir būsimojo sandorio kainodaros taisyklių galiojimo tinkamumą ateityje. Prašymo dėl suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių taikymo galiojimo pratęsimo nagrinėjimo terminai ir tvarka nustatyti šio straipsnio 2 dalyje. 

9. Mokesčių administratorius netaiko pagal šio straipsnio 1, 7 ir 8 dalyse nurodytus prašymus priimtuose sprendimuose nurodytų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių, jeigu kontroliuodamas, ar mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius, nustato, kad faktinės būsimojo sandorio sąlygos neatitinka mokesčių mokėtojo prašymuose nurodytų sąlygų.

10. Priėmus šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus arba pagal šio straipsnio 8 dalį pratęsus sprendimo galiojimą, šių sprendimų galiojimo laikotarpiu mokesčių mokėtojas turi teikti mokesčių administratoriui metines ataskaitas, kuriose nurodoma, kaip laikomasi sprendimų, ir pateikiamos sąlygų, kurioms esant galima pasirinkta kainodara, galiojimo aplinkybės.

11. Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčių administratoriui prašymą dėl suderinimo, kuriame kartu prašo centrinį mokesčių administratorių sudaryti susitarimą su kitos užsienio valstybės mokesčių administracija (kompetentinga institucija) pagal Lietuvos Respublikos sudarytas ir taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba Daugiašalės konvencijos nuostatas, šis straipsnis taikomas mutatis mutandis, kiek tai neprieštarauja tarptautinėms sutartims ir centrinis mokesčių administratorius ir užsienio valstybės mokesčių administracija (kompetentinga institucija) nesusitaria kitaip.

12. Jeigu iki prašymo dėl suderinimo pateikimo dienos vykdyto sandorio su tuo pačiu asocijuotu asmeniu vykdymo faktinės sąlygos atitinka šiame prašyme nurodytas būsimojo sandorio sąlygas, dėl kurių gali būti taikomos tokios pat būsimojo sandorio kainodaros taisyklės, mokesčių mokėtojas gali pateikti šio straipsnio 11 dalyje nurodytą prašymą dėl praeitų mokestinių laikotarpių. Toks prašymas galimas, jeigu bus laikomasi šio Įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyto mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino ir jeigu dėl šio mokestinio laikotarpio su prašyme nurodytais sandoriais susijusių mokestinių prievolių nevyksta (nevyko) mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas ar mokestinis ginčas.

13. Šiame straipsnyje nurodytų prašymų formas, šių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (be kita ko, detalizuojant kartu su prašymu privalomus pateikti dokumentus), ataskaitų formas, šių ataskaitų pateikimo mokesčių administratoriui tvarką ir terminus, mokesčių administratoriaus sprendimų dėl šiame straipsnyje nurodytų prašymų priėmimo ir sprendimų pakeitimo tvarką ir šių sprendimų formas nustato centrinis mokesčių administratorius.

1. Informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams.

2. Paslaptyje nelaikoma tokia informacija:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios. Jei įstatymai nenustato ko kita, mokesčių administratoriaus turimos nelaikomos paslaptimi informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims atvejus, būdus, mastą ir tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius.

1. Informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta:

2. Asmuo, gaunantis informaciją pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 4–7 punktus, taip pat kai minėta informacija asmeniui tampa žinoma vykdant šio Įstatymo 31 straipsnyje nurodytos sutarties nuostatas, privalo ją saugoti paslaptyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-532, 2025-11-13, paskelbta TAR 2025-11-25, i. k. 2025-19764

3. Mokesčių administratorius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms institucijoms gali pateikti informaciją apmokestinimo, taip pat teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimo tikslams. Mokesčių administratorius gali duoti rašytinį sutikimą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) perduoti jo pateiktą informaciją tų užsienio valstybių teismams ar kitiems subjektams, taip pat trečiųjų valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), jeigu tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, susitarimuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose ir jeigu tokia informacija reikalinga šių subjektų funkcijoms atlikti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1658, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26362

Nr. XV-309, 2025-06-19, paskelbta TAR 2025-06-30, i. k. 2025-11978

3¹. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų, mokesčių administratorius Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) gali pateikti informaciją:

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XV-309, 2025-06-19, paskelbta TAR 2025-06-30, i. k. 2025-11978

4. Informacija apie mokesčių mokėtoją teikiama teisės aktuose, taip pat tarptautinėse sutartyse (susitarimuose) nustatytais būdais.

5. Juridiniai asmenys, gaunantys informaciją pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 4–7 punktus, privalo užtikrinti, kad gaunama informacija būtų prieinama tik tiems juridinio asmens darbuotojams, kurie tiesiogiai atlieka funkcijas, kurioms atlikti informacija yra gaunama. Nurodyti juridiniai asmenys taip pat privalo užtikrinti, kad būtų fiksuojamas kiekvienas gaunamos informacijos naudojimo atvejis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-532, 2025-11-13, paskelbta TAR 2025-11-25, i. k. 2025-19764

6. Jeigu mokesčių administratorius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pateikė neteisingą informaciją apie mokesčių mokėtoją, privalo ištaisyti klaidą tuojau pat, kai tik buvo apie ją sužinota.

7. Mokesčių administratoriaus pareigūnas informaciją apie mokesčių mokėtoją laiko paslaptimi taip pat ir pasibaigus tarnybos santykiams, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus.

8. Mokesčių administratorius, taip pat kiekvienas kitas asmuo, kuriam buvo pateikta ar tapo žinoma su mokesčių mokėtoju susijusi paslaptimi laikoma informacija, atsako už šios informacijos paskleidimą įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai įstatymai leidžia tokią informaciją skleisti.

Mokesčių mokėtojas privalo:

1. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas Reglamentas (ES) 2016/679, valdytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, šie duomenys tvarkomi ir naudojami šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17, 19 ir 21 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus, įgyvendinimą bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių paramos gavėjo statuso suteikimą ir panaikinimą, įgyvendinimą. Fizinio asmens duomenų tvarkymo terminas yra 10 metų.

3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos asmenims, nurodytiems Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.

1. Mokesčių mokėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 dienų (jei mokesčių administratorius nenustato ilgesnio termino) nuo šio Įstatymo 33 straipsnio 13 punkte minimo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti.

2. Turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai, mokesčių administratoriui pareikalavus, pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais. Turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai negali būti pagrindžiami sandorius patvirtinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais, jeigu atsiskaitymai ir (ar) kiti mokėjimai pagal šiuos sandorius buvo atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarką. Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys identifikuoti išmokėjusį asmenį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1241, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15187

Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas užsienio valstybės kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose privalo pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo arba uždarymo dienos. Fiziniai asmenys apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas užsienio valstybės kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose privalo pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais.

1. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau šiame straipsnyje – gyventojas) pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka visas šias sąlygas:

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama vieną kartą per kalendorinius metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

3. Jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Gyventojo pavėluotai pateikta arba patikslinta šiame straipsnyje nurodyta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dėl gyventojo kompetentinga valstybės institucija yra jau pradėjusi mokestinį patikrinimą arba kitą šio Įstatymo 143 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo tyrimą.

1. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys pateikiami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

1. Mokesčių mokėtojai, kurie siunčia, veža ar gauna krovinius Lietuvos Respublikoje kelių transportu, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų, jeigu šie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti išrašyti, duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys pateikiami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

1. Mokesčių mokėtojai privalo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai atsiskaitymų už parduodamas prekes (kai prekės superkamos, – superkamas prekes) ir teikiamas paslaugas duomenis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų turinį detalizuoja ir jų teikimo terminus ir tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

1. Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, jų vykdomas veiklas, atstovus, apskaitą tvarkančius asmenis, apskaitos įrangą ar kitas apskaitos priemones, apdraustuosius asmenis, licencijas, ataskaitas, siunčiamus dokumentus, juridinių asmenų dalyvius, naudos gavėjus, mokestinę informaciją ir šio registro objektų registravimą. Duomenų rinkinius sudarantys duomenys, įskaitant asmens duomenis, nustatomi Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose. Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyti duomenys teikiami Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui neatlygintinai.

2. Mokesčių mokėtojų registro objektai – mokesčių mokėtojai ir kiti asmenys, kuriems atsiranda arba gali atsirasti piniginės prievolės valstybės biudžetui, taip pat asmenys, kuriems mokesčių įstatymuose, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme arba kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose informacijos teikimą mokesčių administratoriui, nustatyta prievolė teikti informaciją mokesčių administratoriui ir (arba) apie kuriuos mokesčių įstatymuose, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme arba kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose informacijos teikimą mokesčių administratoriui, tretiesiems asmenims nustatyta prievolė teikti informaciją mokesčių administratoriui, ir (arba) kuriems teikiamos mokesčių administratoriaus paslaugos.

3. Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

4. Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos objektai Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje registruojami neatlygintinai.

5. Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus šio Įstatymo 38 straipsnyje nurodytus viešai skelbiamus duomenis, yra nevieši. Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos duomenys teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų ir, jeigu teikiami fizinio asmens duomenys, – laikantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje apibrėžtų asmens duomenų tvarkymo principų ir 6 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus.

6. Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus asmens duomenis, duomenis, kurie laikomi paslaptyje, duomenis, susijusius su visuomenės ir nacionaliniu saugumu, ir duomenis, sudarančius juridinio asmens konfidencialią informaciją ar galinčius atskleisti jo komercinę (verslo) paslaptį, gali būti atveriami pakartotinai naudoti.

7. Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami duomenų gavėjams neatlygintinai.

8. Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkymo Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tikslas – užtikrinti asmenų mokestinių prievolių ir kitų pareigų, susijusių su informacijos teikimu mokesčių administratoriui, vykdymą.

1. Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje registruoja visus Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos objektus.

2. Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo pateikti Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis (toliau – registravimo duomenys).

3. Fizinių asmenų, gaunančių su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, registravimo duomenis privalo pateikti Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui jų darbdavys – mokestį išskaičiuojantis asmuo.

4. Tam tikro turto mokesčių mokėtojus Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas registruoja remdamasis šio turto teisinį registravimą atliekančios institucijos pateikta informacija.

5. Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas, remdamasis disponuojama informacija, gali Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje savo iniciatyva registruoti asmenį arba patikslinti jo duomenis, jeigu asmuo netinkamai vykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytas pareigas, taip pat kitais Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytais atvejais, kai tokie atvejai būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Apie nurodytus veiksmus asmenys informuojami Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ir, jeigu duomenų tvarkymo veiksmai yra susiję su fiziniu asmeniu, laikantis Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų reikalavimų.

1. Asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo pateikti Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui registravimo duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens teisinio įregistravimo dienos, o jeigu teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jeigu asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo dienos, – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.

2. Asmuo, įregistruotas Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje, apie pasikeitusius ar naujus registravimo duomenis Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.

3. Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose numatytais atvejais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų (dalies jų) mokesčių mokėtojas tiesiogiai Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui pateikti neprivalo, jeigu analogiški duomenys yra tvarkomi kitoje atitinkamo registro informacinėje sistemoje, valstybės informacinėje sistemoje ar kitoje informacinėje sistemoje, iš kurios Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas gauna registravimo duomenis pagal duomenų teikimo sutartį. Tokiais atvejais mokesčių mokėtojai registruojami ir jų duomenys Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tikslinami pagal iš atitinkamo registro informacinės sistemos, valstybės informacinės sistemos ar kitos informacinės sistemos Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojo gautą informaciją.

1. Kiekvienam asmeniui, įregistruotam mokesčių mokėtoju, suteikiamas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris.

2. Juridiniams asmenims identifikuoti naudojamas Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje nurodytas juridinių asmenų kodas, fiziniams asmenims – Gyventojų registro informacinėje sistemoje nurodytas asmenų kodas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-511, 2025-11-13, paskelbta TAR 2025-11-25, i. k. 2025-19749

3. Mokesčių mokėtojams, kuriems dėl kokių nors priežasčių negalima naudoti juridinių asmenų kodo ar gyventojų asmenų kodo, priskiriamas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, kurio taikymo tvarka nustatyta Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-511, 2025-11-13, paskelbta TAR 2025-11-25, i. k. 2025-19749

4. Mokesčių mokėtojai savo pateikiamose mokesčių deklaracijose bei mokėjimų į biudžetą dokumentuose privalo nurodyti savo mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį.

1. Trečiųjų asmenų pareigos mokesčių administravimo procedūrų taikymo srityje, susijusios su informacijos pateikimu mokesčių administratoriui, mokestinės nepriemokos priverstiniu išieškojimu bei mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija, nustatomos siekiant užtikrinti efektyvaus mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimo sąlygas.

2. Asmenims, apie kuriuos tretieji asmenys turi pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, taip pat kitiems tretiesiems asmenims ar kitiems asmenims neleidžiama sukurti, pakeisti ir (ar) panaikinti tokių aplinkybių, kurioms esant atsiranda trečiųjų asmenų pareiga teikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, jeigu šie asmenys tokiu būdu siekia išvengti teisingos ir išsamios informacijos pateikimo mokesčių administratoriui.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veika, apie kurią tretieji asmenys žinojo ar turėjo žinoti, negali būti pagrindas šiems tretiesiems asmenims neteikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytos informacijos arba teikti mokesčių administratoriui neteisingą ir (ar) neišsamią informaciją.

4. Tretieji asmenys, turintys pareigą pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, privalo priimti sprendimus dėl šiame skirsnyje nurodytos informacijos teikimo ar neteikimo mokesčių administratoriui ir už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus saugoti įrodymus, kurių pagrindu šie tretieji asmenys priima ar priėmė sprendimus teikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją ar jos neteikti.

5. Šis straipsnis taikomas tretiesiems asmenims vykdant informacijos apie asmenų teisinį statusą, veiklą, turtą, pajamas ir (ar) išlaidas arba kituose mokesčių įstatymuose ir (ar) jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos kitos informacijos, reikalingos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir jo teisėms įgyvendinti, teikimo mokesčių administratoriui pareigą.

1. Jei įstatymai nenustato ko kita, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 punkte nurodyta informacija bei duomenys, būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos arba mokesčių administratoriaus nustatytu, ilgesniu negu minėtasis, terminu.

2. Atsisakymas pateikti informaciją negali būti grindžiamas komercine ar banko paslaptimi. Atsisakyti pateikti informaciją grindžiant profesine paslaptimi galima tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai numatyta įstatymuose ir jei šis Įstatymas tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti.

1. Antstoliai ir notarai privalo mokesčių administratoriui teikti duomenis apie juridinius faktus, dėl kurių asmenims gali atsirasti prievolė mokėti mokestį, taip pat kitokią informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.

2. Finansų ministras, suderinęs su teisingumo ministru, nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų ir informacijos rūšis, mastą, jų teikimo terminus ir būdus, taip pat šių duomenų ir informacijos teikimo mokesčių administratoriui tvarką.

Licencijas išduodanti institucija informaciją apie licencijų verstis tam tikra veikla atitinkamiems asmenims išdavimą, licencijų galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimą arba licencijos panaikinimą mokesčių administratoriui teikia licencijas išduodančios institucijos ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.

Daiktus, daiktines teises ir juridinius faktus registruojanti įstaiga informaciją apie jos registruojamus (registruotinus) objektus mokesčių administratoriui teikia šios įstaigos ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais.

1. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus, jeigu informacija apie naudos gavėjus neturi būti teikiama Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų, sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.

2. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir suderinęs su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos – duomenų apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir  naudos gavėjus – sąrašą, informacijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką ir terminus. Kita šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kartą per metus Vyriausybės nustatytu mastu, tvarka ir terminais.

1. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais, išskyrus atvejus, kai ši informacija teikiama šio Įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikoje įregistruotos mokslo ir studijų bei formaliojo profesinio mokymo įstaigos privalo kartą per metus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie fizinių asmenų (fizinių asmenų naudai) sumokėtas įmokas už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat už doktorantūros ir meno aspirantūros studijas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

3. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie iš jų dalyvių – fizinių asmenų – gautas pinigines įmokas (įskaitant įmokas nuostoliams padengti), kai vieno fizinio asmens per vienus kalendorinius metus įmokėta suma yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų. Ši informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

4. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie įsiskolinimus fiziniams asmenims už šių asmenų juridinio asmens vardu patirtas išlaidas ir fizinių asmenų įsiskolinimus už iš to juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas, jeigu įsiskolinimas vienam fiziniam asmeniui arba vieno fizinio asmens įsiskolinimas kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Ši informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

5. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie užsienio juridinių asmenų jiems suteiktas paslaugas Lietuvoje, jeigu pagal vieną sandorį arba pagal keletą per vienus kalendorinius metus su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gautų paslaugų vertė yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų. Ši informacija pateikiama kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

6. Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie kiekvieną nenuolatinį Lietuvos gyventoją, dirbantį šiame juridiniame asmenyje Lietuvoje pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, sudarytą su užsienio valstybės juridiniu asmeniu. Ši informacija pateikiama centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

7. Asmenys, kurie veikia Lietuvoje užsienio asmens vardu ir (arba) interesais ir kuriems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nenustatyta pareiga nustatyti to užsienio asmens naudos gavėjo tapatybę, turi nustatyti užsienio asmens naudos gavėją ir saugoti naudos gavėjo tapatybės duomenis, apskaitos dokumentus, sutarčių dokumentaciją (dokumentų originalus) 5 metus nuo sandorių ar veiklos užsienio asmens vardu ir (arba) interesais pabaigos dienos ir mokesčių administratoriaus reikalavimu šią informaciją ir duomenis pateikti mokesčių administratoriui per šio Įstatymo 49 straipsnyje nurodytą terminą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2586, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20554

1. Tarptautinėms įmonių grupėms (toliau šiame straipsnyje – TĮG) priklausantys mokesčių mokėjai ir kiti asmenys, jeigu jie apibrėžti kaip ataskaitas teikiantys subjektai pagal Direktyvą 2011/16/ES ir (arba) pagal tarptautines sutartis ar susitarimus dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas, kurias sudaro duomenys apie pajamas, pelną (nuostolį), privalomą sumokėti ir sumokėtą pelno mokestį, įstatinį kapitalą, darbuotojų skaičių, materialųjį turtą, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, išskiriant nurodytus duomenis pagal atskiras jurisdikcijas, kuriose TĮG vykdo veiklą, taip pat kiekvieno į TĮG įeinančio subjekto identifikavimo duomenys, duomenys apie pagrindinės veiklos rūšis, kiti duomenys, jeigu jie apibrėžti kaip teiktina informacija pagal tarptautinių sutarčių ar susitarimų dėl informacijos apie TĮG dalyvius mainų nuostatas.

2. Pagal šį straipsnį TĮG laikoma įmonių grupė, kurią sudaro dvi ar daugiau įmonių, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, arba kurios sudėtyje yra įmonė, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais priklauso vienai jurisdikcijai, o jos apmokestinamoji verslo veikla vykdoma per kitai jurisdikcijai priklausančią nuolatinę buveinę. Šis straipsnis netaikomas TĮG, kurios konsoliduotos pajamos pagal pateiktas konsoliduotas finansines ataskaitas yra mažesnės negu 750 000 000 eurų finansiniais metais, ėjusiais iš karto prieš ataskaitinius finansinius metus, už kuriuos būtų teikiama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita.

3. Ataskaita pateikiama per 12 mėnesių nuo TĮG ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos.

4. Ataskaitos teikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, taip pat kiti subjektai, jeigu jie apibrėžti kaip duomenis teikiančios finansų įstaigos Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat Lietuvos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų, privalo kaupti ir mokesčių administratoriui pateikti užsienio valstybių asmenų sąskaitų informaciją, naudojamą tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams pagal minėtuosius teisės aktus įgyvendinti. Konkrečias duomenis kaupiančių ir teikiančių subjektų kategorijas, kauptinų duomenų sąrašą, jų pateikimo tvarką ir kitas su duomenų kaupimu, pateikimu ir mainais susijusias procedūras nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

1. Žinomą, turimą arba valdomą informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo teikti tarpininkai. Tarpininku šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuris:

2. Tarpininkas taip pat turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

3. Tais atvejais, kai tarpininko nėra arba kai tarpininkas praneša suinteresuotam mokesčių mokėtojui ar kitam tarpininkui apie naudojimąsi profesinės paslapties neatskleidimo teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, prievolė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi profesinės paslapties neatskleidimo teise ir kuris yra pranešusio tarpininko klientas, o kai tokio tarpininko nėra, suinteresuotam mokesčių mokėtojui, kuris yra pranešusio tarpininko klientas. Suinteresuotu mokesčių mokėtoju šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kuris pradėjo įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą. Klientu šioje dalyje laikomas tarpininkas arba suinteresuotas mokesčių mokėtojas, kuris iš tarpininko, kuriam praneštino tarpvalstybinio susitarimo atžvilgiu taikoma profesinės paslapties neatskleidimo teisė, gauna paslaugas, įskaitant pagalbą, patarimus, konsultacijas ar rekomendacijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-309, 2025-06-19, paskelbta TAR 2025-06-30, i. k. 2025-11978

4. Tuo atveju, kai yra daugiau negu vienas tarpininkas, prievolė pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka visiems su tuo praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu susijusiems tarpininkams.

5. Tuo atveju, kai prievolė pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka suinteresuotam mokesčių mokėtojui ir yra daugiau negu vienas suinteresuotas mokesčių mokėtojas, suinteresuotas mokesčių mokėtojas, kuris turi pateikti šią informaciją, yra tas, kuris dėl praneštino tarpvalstybinio susitarimo susitaria su tarpininku. Jei tokio suinteresuoto mokesčių mokėtojo nėra, suinteresuotas mokesčių mokėtojas yra tas, kuris kontroliuoja, kaip praneštinas tarpvalstybinis susitarimas įgyvendinamas.

6. Suinteresuoti mokesčių mokėtojai privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie savo įgyvendinamą praneštiną tarpvalstybinį susitarimą už kiekvienus metus apie jų naudojimąsi praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu.

7. Pagal šį straipsnį tarpvalstybiniu susitarimu laikomas susitarimas, susijęs su keliomis valstybėmis narėmis arba valstybe nare ir trečiąja valstybe.

8. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Direktyvos 2011/16/ES nuostatas, nustato šiame straipsnyje nurodytų praneštinų tarpvalstybinių susitarimų požymius ir sąlygas, kauptinų duomenų – informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus – sąrašą, jų pateikimo tvarką ir atvejus, kuriais šių duomenų nereikia pateikti, kitas su duomenų kaupimu, pateikimu ir mainais susijusias procedūras.

TAR pastaba. Tarpininkai ir asmenys, kuriems sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kurie pasirengę įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kurie pradėjo įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, privalo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją apie pagal 61² straipsnį praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, dėl kurių įgyvendinimo pirmųjų veiksmų imtasi nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

1. Duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti ir kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie platformas naudojančių pardavėjų pajamas, gaunamas iš tam tikros veiklos, kurią vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje, atliktus sandorius ir kitą informaciją, susijusią su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus (toliau – informacija apie pardavėjus).

2. Šiame straipsnyje:

3. Pradėjęs užsienio platformos operatoriaus veiklą, duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius privalo būti užsiregistravęs centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu duomenis teikiantis užsienio platformos operatorius nevykdo pareigos registruotis arba jeigu jo registracija buvo panaikinta ir Europos Sąjungos valstybės narės koordinuodamos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, sutaria neleisti duomenis teikiančiam užsienio platformos operatoriui veikti Europos Sąjungoje, Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoda privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol užsienio platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti arba iš naujo užsiregistruoja, jeigu jo registracija buvo panaikinta.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2147, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14043

4. Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius, išskyrus užsienio platformos operatorių, nevykdo pareigos teikti informaciją apie pardavėjus pagal šį straipsnį, Valstybinė mokesčių inspekcija po dviejų iš eilės platformos operatoriui pateiktų priminimų, ne vėliau kaip per 90 dienų, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo dienos, priima sprendimą, kuriuo Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoda privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę tol, kol platformos operatorius pašalins pažeidimą. 30 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai platformos operatoriui buvo pateiktas antrasis priminimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2147, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14043

5. Duomenis teikiantis platformos operatorius privalo užtikrinti informacijos apie pardavėjus kaupimą, jos tikrinimą ir pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jeigu pardavėjas, gavęs duomenis teikiančio platformos operatoriaus prašymą pateikti informaciją ir du kartus iš eilės įspėtas dėl nepateiktos informacijos, per 60 dienų nuo pirmojo įspėjimo gavimo dienos nepateikia reikalaujamos informacijos, duomenis teikiantis platformos operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą, kol pardavėjas pateiks prašomą informaciją. 60 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai pardavėjui buvo pateiktas pirmasis priminimas.

6. Duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi įgyvendindami šio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, susijusius su informacijos apie pardavėjus kaupimu, tikrinimu ir teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir saugoti šią informaciją 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai vykdomi, pabaigos.

7. Duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo informuoti pardavėjus apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai.

8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos platformų operatoriams, kurių platformos verslo modelis yra toks, kad jie neturi praneštinos informacijos apie pardavėjus, taip pat užsienio platformų operatoriams, kai automatiškai keičiamasi informacija apie pardavėjus pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar susitarimus.

9. Nereikalaujama, kad duomenis teikiantis platformos operatorius pateiktų informaciją apie šiuos pardavėjus: viešojo sektoriaus subjektą (įskaitant Vyriausybę, politinį padalinį arba valstybės subjektą), subjektą, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba kuris susijęs su subjektu, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, subjektą, kuriam platformos operatorius per metus daugiau kaip 2 000 kartų sudarė sąlygas vykdyti nekilnojamojo turto nuomą arba kuriam platformos operatorius mažiau kaip 30 kartų sudarė sąlygas vykdyti prekių pardavimą ir kuriam per metus sumokėta arba įskaityta atlygio suma neviršija 2 000 eurų.

10. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Direktyvos 2011/16/ES ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie platformose vykdomas veiklas mainų nuostatas, nustato šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą, be kita ko, detalizuoja, kokiais atvejais platformų operatoriai neturi teikti informacijos, taip pat apie kuriuos pardavėjus nereikia teikti informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nustato duomenis teikiančių platformų operatorių atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti pardavėjus, informacijos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką, privalomos pateikti informacijos apie pardavėjus apimtį, duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus registravimosi ir išregistravimo atvejus, tvarką ir terminus, taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami informuoti pardavėjus apie atlygį, apie kurį pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai.

1. Lietuvos Respublikoje mokėjimo paslaugas teikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai privalo kaupti ir saugoti per juos vykdytų tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus (toliau šiame straipsnyje – mokėjimo įrašas) ir mokėjimo įrašų duomenis pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Reikalavimas mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui kaupti ir saugoti mokėjimo įrašus netaikomas, kai atliekant tarptautinę mokėjimo operaciją vienareikšmiškai identifikuojamas gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir jo vieta ir nustatoma, kad bent vieno gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo vieta yra kitoje valstybėje narėje. Šiuo atveju pareiga kaupti ir saugoti mokėjimo įrašus tenka gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, kurio vieta yra kitoje valstybėje narėje. Kai mokėjimo paslaugų teikėjas, kurio buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tarptautines mokėjimo operacijas vykdo kitose valstybėse narėse, jo kaupiami ir saugomi mokėjimo įrašų duomenys turi būti prieinami tos valstybės narės mokesčių administratoriui.

2. Šiame straipsnyje:

3. Pareiga kaupti ir saugoti mokėjimo įrašus ir teikti duomenis atsiranda, kai mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį tam pačiam gavėjui vykdo daugiau negu 25 tarptautines mokėjimo operacijas.

4. Mokėjimo įrašus privaloma saugoti 3 kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdyta tarptautinė mokėjimo operacija, pabaigos.

5. Centrinis mokesčių administratorius detalizuoja šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus: nustato pateikiamų duomenų turinį, duomenų saugojimo ir pateikimo formą, terminus ir tvarką; mokėjimo operacijos priskyrimo tarptautinei mokėjimo operacijai požymius; mokėtojo ir gavėjo vietos nustatymo taisykles; pateiktų duomenų kaupimo ir saugojimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tvarką ir terminus; duomenų įkėlimo į centrinę elektroninę mokėjimo informacinę sistemą, kaip tai nurodyta 2020 m. vasario 18 d. Tarybos reglamente (ES) 2020/283, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010, kiek tai susiję su priemonėmis, kuriomis stiprinamas administracinis bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM, tvarką.

1. Duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas privalo kaupti ir kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai jos nustatyta tvarka ir terminais teikti informaciją, susijusią su savo kriptoturto naudotojais, apie kuriuos turi būti pranešama.

2. Šiame straipsnyje:

3. Nereikalaujama, kad duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas pateiktų informaciją apie šiuos asmenis: viešojo administravimo subjektą; subjektą, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose, ar su juo susijusį subjektą; tarptautinę organizaciją; centrinį banką; pasaugos įstaigą; indėlių įstaigą; nurodytąją draudimo bendrovę; investicinę įmonę, išskyrus kito subjekto valdomą investicinę įmonę, kurios pagrindinės bendrosios pajamos gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu ar praneštinu kriptoturtu.

4. Kriptoturto operatorius privalo būti užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Kriptoturto operatoriui neprivaloma registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir pateikti jai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu reikalavimus, analogiškus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, jis vykdo kitoje valstybėje narėje.

5. Jeigu kriptoturto operatorius nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, taip pat jeigu Europos Sąjungos valstybės narės koordinuodamos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, sutaria neleisti kriptoturto operatoriui veikti Europos Sąjungoje, centrinis mokesčių administratorius atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoda privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti šio kriptoturto operatoriaus interneto svetainę tol, kol šis įvykdo pareigą užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba iš naujo užsiregistruoja, jeigu jo registracija buvo panaikinta.

6. Centrinis mokesčių administratorius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų informuoja Europos Komisiją apie kiekvieną kriptoturto operatorių, kuris turi Europos Sąjungoje reziduojančių praneštinų kriptoturto naudotojų, tačiau nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

7. Duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai privalo kaupti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi įgyvendindami šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus, susijusius su informacijos apie kriptoturto naudotojus teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir saugoti šią informaciją 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai įvykdyti, pabaigos.

8. Jeigu kriptoturto naudotojas nepateikia kriptoturto paslaugų teikėjui centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos informacijos ir duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas savo nustatyta tvarka jam yra pateikęs 2 priminimus pateikti nustatytą informaciją, ir nuo to laiko, kai duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas pateikė pirmąjį priminimą, praėjo 60 dienų, šis kriptoturto paslaugų teikėjas privalo neleisti kriptoturto naudotojui vykdyti praneštinų sandorių. Kai kriptoturto naudotojas, kuriam nebuvo leista vykdyti praneštinų sandorių dėl nustatytos informacijos nepateikimo, pateikia nustatytą informaciją kriptoturto paslaugų teikėjui, šis vėl leidžia kriptoturto naudotojui vykdyti praneštinus sandorius.

9. Jeigu kriptoturto operatorius, užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pagal šio straipsnio 4 dalį, nevykdo pareigos teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informacijos pagal šio straipsnio 1 dalį, centrinis mokesčių administratorius, pateikęs šiam kriptoturto operatoriui 2 priminimus, ne vėliau kaip per 90 dienų nuo pirmojo priminimo pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo pateikimo dienos priima sprendimą panaikinti šio kriptoturto operatoriaus registraciją tol, kol šis pateiks šiame straipsnyje nurodomą informaciją. Pirmasis priminimas kriptoturto operatoriui vienu iš Įstatymo 164 straipsnyje nurodytų būdų turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nustatytos informacijos teikimo termino pabaigos. Antrasis priminimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kada pirmasis priminimas laikomas įteiktu pagal šio Įstatymo 164 straipsnį.

10. Lietuvos bankas kasmet ne vėliau kaip iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos pateikia centriniam mokesčių administratoriui visų kriptoturto paslaugų teikėjų, veikiančių Lietuvos Respublikoje pagal Reglamento (ES) 2023/1114 59 straipsnį, sąrašą.

11. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su informacijos apie kriptoturto naudotojus teikimu, ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie kriptoturtą mainų nuostatas, nustato šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką, be kita ko, detalizuoja, kada ir apie kuriuos asmenis duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai neturi teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, taip pat duomenis teikiančių kriptoturto paslaugų teikėjų atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti kriptoturto naudotojus, apie kuriuos turi būti pranešama, ir atvejus, kada tokių procedūrų nereikia atlikti, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos apimtį ir jos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tvarką, informacijos apie kriptoturto operatorius, kurie turi Europos Sąjungoje reziduojančių praneštinų kriptoturto naudotojų, tačiau nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, teikimo Europos Komisijai tvarką, kaip tai numatyta šio straipsnio 6 dalyje, kriptoturto operatorių registravimo pagal šio straipsnio 4 dalį ir tokios registracijos panaikinimo tvarką, procedūras, skirtas patikrinti, ar duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai laikosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų informacijos teikimo, įskaitant veiksmus, kai pateikiama neišsami ar netiksli informacija, reikalavimų.

1. Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemas saugant nuo galimos žalos, taip pat mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo ir kovos su sukčiavimu ir mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimo tikslais visais atvejais, kiek tai susiję su keitimusi informacija tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir užsienio valstybių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų), ribojamos fizinių asmenų teisės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktuose, 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje. Ribojimai taikomi fiziniams asmenims, kurių asmens duomenis teikia subjektai, nurodyti šio įstatymo 61¹, 61², 61³, 61⁵ straipsniuose, ir tik ta apimtimi, kuria šie subjektai teikia informaciją ir dokumentus centriniam mokesčių administratoriui. Dokumentai ir kita informacija, kuriuose yra asmens duomenų, saugomi einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo šių duomenų gavimo iš subjektų dienos. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemų apsaugą nuo galimos žalos, mokestinių prievolių vykdymą, mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimą ir kovojant su sukčiavimu, fiziniai asmenys neinformuojami apie jiems pritaikytą ribojimą.

2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją teikiantys subjektai, nurodyti šio Įstatymo 61¹, 61² 61³ ir 61⁵ straipsniuose, bet kokiu atveju prieš pateikdami informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo kiekvieną fizinį asmenį informuoti apie tai, kad, kiek tai susiję su keitimusi informacija automatizuotu būdu, renkami ir užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai perduodami su juo susiję duomenys, ir kiekvienam fiziniam asmeniui iš anksto pateikti visą informaciją, kurią jis turi teisę gauti iš duomenų valdytojo pagal Reglamentą (ES) 2016/679, kad tas fizinis asmuo galėtų pasinaudoti teisėmis į asmens duomenų apsaugą.

Asmenys privalo įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti funkcijas, per mokesčių administratoriaus nurodytą protingą (optimalų atitinkamiems veiksmams atlikti) terminą, jei įstatymai nenustato ko kita. Tuo atveju, jei nurodyto nurodymo neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, asmuo nedelsdamas privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių. Apie priimtas priemones mokesčių administratorius turi būti informuojamas per 3 darbo dienas po nurodymų įvykdymo dienos.

1. Mokesčių administratoriaus nurodymas kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigai ir (ar) valstybės iždo valdytojui nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) privalo būti įvykdytas visiškai. Šis mokesčių administratoriaus nurodymas turi būti priimamas bei vykdomas ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pinigų arba yra mažesnė pinigų suma negu nurašytina. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas tol, kol iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bus nurašyta visa nurodyme nurodyta suma. Mokesčių administratorius sumažina savo nurodyme, kuris jau pateiktas kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigai ir (ar) valstybės iždo valdytojui, numatytą nurašytiną sumą, jei mokestinė nepriemoka iš dalies padengiama kitokiu būdu.

2. Mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigai ir (ar) valstybės iždo valdytojui pateikiamas ir vykdomas vadovaujantis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

1. Esant galimybei, kredito įstaigos užtikrina, kad mokesčių mokėtojo pateikiamuose mokėjimų nurodymuose pervesti sumas į biudžetą būtų nurodytas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris ir kad identifikacinis numeris būtų perduotas per atsiskaitymo tarp bankų sistemą.

2. Mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigoms ir valstybės iždo valdytojui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-616, 2025-11-27, paskelbta TAR 2025-12-02, i. k. 2025-20537

Tretieji asmenys privalo vykdyti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimu bei jo teisių įgyvendinimu.

1. Vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja.

2. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.

3. Šiame Įstatyme, jei jo atitinkamuose straipsniuose nenustatyta kitaip, naudojama mokesčio apskaičiavimo sąvoka apima ir mokestį išskaičiuojančio asmens atliekamą mokesčių išskaičiavimą.

4. Mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais. Jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1137, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13606

1. Mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

2. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

1. Jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

2. Šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.

3. Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją arba patikslintą mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos.

4. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais:

5. Mokesčių administratorius apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

6. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir dešimt praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais:

1. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

2. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

1. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

2. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

1. Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.

2. Kai inicijuojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas, centrinis mokesčių administratorius arba Mokestinių ginčų komisija stabdo pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimą. Pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas tęsiamas, jeigu nepasirašomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas. Pasirašius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą susitarimą, pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas nutraukiamas.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos administruojant muitus.

1. Mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka.

2. Mokestis šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo.

3. Tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, mokesčių administratorius turi teisę jų pareikalauti atlikti pakartotinį patikrinimą konkrečiai nurodydamas, dėl ko nesutinkama, arba pats šio Įstatymo nustatyta tvarka patikrinti, ar mokestis apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas teisingai.

4. Apskaičiavęs mokestį šio straipsnio nustatyta tvarka, mokesčių administratorius prisiima visą atsakomybę dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo.

1. Priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

2. Jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, dėl kiekvieno mokesčių mokėtojui priklausančio mokėti mokesčio pateikiama atskira mokesčio deklaracija.

3. Mokesčio deklaracija gali turėti priedų. Jie laikomi neatsiejama mokesčio deklaracijos dalimi.

Jei mokesčio įstatymas nenustato kitaip, atitinkamo mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką tvirtina centrinis mokesčių administratorius.

1. Mokesčio deklaracija pateikiama centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka elektroniniu būdu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus, kuriais mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti mokesčio deklaraciją pateikti raštu.

2. Mokesčio deklaracija gali būti pateikiama raštu šiais atvejais:

3. Su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusių apyskaitų, ataskaitų, duomenų ir kitų dokumentų pateikimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos dėl mokesčio deklaracijos pateikimo.

1. Mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

2. Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais mokesčio deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) mirties atveju, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko mirties atveju bei kitais centrinio mokesčių administratoriaus nurodytais atvejais.

3. Jei mokesčio deklaracijos pateikimo termino laikotarpiu atsiranda prievolė mokėti mokestį, mokesčių mokėtojas mokestį privalo sumokėti mokesčio įstatymo nustatytu terminu, nepaisant to, kad mokesčio deklaracijos pateikimo terminas yra pratęstas.

4. Tuo atveju, kai mokesčio mokėtojo pateikta mokesčio deklaracija turėjo trūkumų ir jie šio Įstatymo VII skyriaus ir (arba) 80 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka buvo pašalinti, laikoma, kad ji buvo pateikta pirminės mokesčių deklaracijos pateikimo dieną.

1. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos, taip pat kai mokesčių administratorius teisės aktuose nustatytą mokesčių administratoriui pateiktiną informaciją gauna iš trečiųjų šaltinių ir kitais atvejais, kai mokesčio deklaraciją ir (arba) kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus pateikti netikslinga, mokesčių mokėtojai gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo tvarką, terminus ir atvejus nustato centrinis mokesčių administratorius.

2. Jei laikino atleidimo nuo mokesčio deklaracijos pateikimo laikotarpiu atsiranda prievolė mokėti mokestį, mokesčių mokėtojas mokestį privalo sumokėti mokesčio įstatymo nustatytu terminu, nepaisant to, kad mokesčių mokėtojas laikinai atleistas nuo mokesčio deklaracijos pateikimo.

Jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo privalo, pradėjus jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki minėtų procedūrų pradžios (šios deklaracijos pateikimas neatleidžia nuo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją už visą mokestinį laikotarpį, jeigu jis pasibaigia iki minėtų procedūrų pabaigos) ir mokesčio deklaraciją už iki minėtų procedūrų pradžios pasibaigusį mokestinį laikotarpį, jeigu šios deklaracijos pateikimo terminas pagal atitinkamą mokesčio įstatymą dar nėra pasibaigęs.

1. Mokesčio deklaraciją pasirašo mokesčių mokėtojas arba jo atstovas, taip pat kiti asmenys, nurodyti atitinkamo mokesčio deklaracijos užpildymo nurodymuose.

2. Elektronine forma pateikiama deklaracija patvirtinama elektroniniu parašu arba kitu būdu, užtikrinančiu ją pateikusio mokesčių mokėtojo tapatybę.

1. Mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio Įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas.

2. Mokesčių administratorius, nustatęs formalius mokesčio deklaracijos trūkumus, turi teisę juos pašalinti savo iniciatyva, jeigu dėl to nesikeičia mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė.

3. Mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

1. Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

2. Sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

3. Mokestinė nepriemoka, kurios sumokėjimas yra atidėtas šio Įstatymo nustatyta tvarka, sumokama mokestinės paskolos sutartyje numatytu terminu.

4. Muitinės administruojamus papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatytais muitų mokėjimo terminais. Muitinės administruojamų mokesčių (įskaitant papildomai apskaičiuotus mokesčius) ir su jais susijusių sumų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2695, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26858