1. Teisiamasis posėdis iki bylos išnagrinėjimo negali būti pertrauktas, išskyrus poilsiui, neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui, naujų įrodymų išreikalavimui arba dėl kitų svarbių priežasčių daromas pertraukas.
2. Teisiamojo posėdžio pertrauka negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį. Tais atvejais, kai kaltinamasis ar kitas į teisiamąjį posėdį šaukiamas asmuo dėl šio Kodekso 37 straipsnyje numatytų priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į teisiamąjį posėdį, teisiamojo posėdžio pertrauka gali būti teismo nutartimi pratęsta, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą. Ši nutartis gali būti priimta ir nerengiant teismo posėdžio. Šiais atvejais bylos nagrinėjimas tęsiamas pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką arba kitu nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip po mėnesio nuo šioje dalyje nurodytos teismo nutarties priėmimo dienos.
3. Tais atvejais, kai teisiamojo posėdžio pertrauka turi būti skelbiama iki to laiko, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei, taip pat kai teismas paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti šiame Kodekse numatytus procesinius veiksmus arba yra iš anksto žinoma, kad priežastys, dėl kurių turi būti skelbiama pertrauka, neišnyks per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, teisiamojo posėdžio pertrauka negali tęstis ilgiau kaip vieną mėnesį po šioje dalyje numatytų veiksmų atlikimo arba priežasčių, dėl kurių buvo paskelbta pertrauka, išnykimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-775, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-24, i. k. 2014-03406