Dėl reikiamų dokumentų kompensaciniam aktui paruošti gavimo

Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 10G-1788 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Vartojimo paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Ritos Kuštan, Nuotolinės prekybos skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Viktorijos Dobrynskienės, Rekreacinių paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Gretos Jočienės ir Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Irinos Martinkevič, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos Loretos Jamantienės (a. k. (duomenys neskelbtini), toliau – Vartotoja) ir UAB „BTN“ (į. k. 300542783, buveinės adresas: Gedimino pr. 64, Vilnius, toliau – Pardavėjas), dėl Vartotojos iš Pardavėjo parduotuvės skalbyklės-džiovyklės AEG L9WBCN61B (toliau – Prekė) bei tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1039 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2023-05-19 gavo Vartotojo, atstovaujančio Vartotoją prašymą (reg. Nr. 7G-3424), dėl Vartotojos 2022-07-08 iš Pardavėjo parduotuvės, įsigytos galimai netinkamos kokybės Prekės, už kurią Vartotoja Pardavėjui sumokėjo 1039 EUR (2022-07-08 PVM sąskaitos faktūros serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopija). Tarnyba 2023-05-30 raštu Nr. 5G-12998 kreipėsi į Vartotoją su prašymu pašalinti Vartotojos prašymo trūkumus – patikslinti Pardavėjui keliamą reikalavimą. Vartotoja 2023-06-06 pašalino minėtus trūkumus (reg. Nr. 5G-7707) – nurodė, kad Pardavėjui kelia reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1039 EUR). Prašyme Vartotoja nurodė, kad, pradėjusi naudoti Prekę, kone po mėnesio pastebėjo, kad džiovindama žemoje temperatūroje Prekė sutraukia įvairius rūbus, kuriuos, pagal gamintojo instrukciją, galima skalbti ir džiovinti džiovyklėje. Siekdama įsitikinti, ar Prekė veikia tinkamai, Vartotoja išbandė ne vieną medvilninį, skirtingų gamintojų gaminį, kuriuos galima skalbti 60, 40 laipsnių temperatūroje ir džiovinti vidutinėje ar žemoje temperatūroje (atsižvelgiant į gamintojų nurodytus drabužių priežiūros simbolius). Vartotoja išmatuodavo gaminį prieš skalbimą, tuomet jį išskalbdavo (nenaudodama džiovinimo funkcijos) ir pakartotinai išmatuodavo – gaminio išmatavimai likdavo tie patys. Po to Vartotoja įjungdavo Prekės džiovinimo programą. Vartotoja prašyme pažymėjo, kad džiovino medvilninius gaminius medvilnei skirta programa, o taip pat džiovino medvilninius gaminius vilnai skirta programa, kuri džiovina rūbus žemoje temperatūroje. Bet kuriuo atveju, pasak Vartotojos, gaminys vis tiek susitraukdavo apie 3-4 cm, kartais ir daugiau. Vartotoja

2 išbandė ir 3 val./3 kg programa, pasirinkusi gamintojo leidžiamą 40 laipsnių temperatūrą, prieš paleisdama programą skalbiamus marškinėlius tikslingai išmatavo. Pasibaigus programos ciklui, marškinėliai iš ilgio susitraukė net 7 cm. Tokių atvejų, pasak Vartotojos, buvo ne vienas, tačiau skalbiami ir džiovinami drabužiai nebuvo matuojami prieš ir po. Kai kurie gaminiai iš ilgio susitraukė tiek, kad pradėjo matytis gaminio viduje įsiūta etiketė su drabužio priežiūros simboliais, kas, kaip pažymėjo Vartotoja, nėra normalus ar galimas, eksploatacinis gaminio susitraukimas (Vartotoja kartu su prašymu pateikė gaminių nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kuriose matomi šie faktai). Vartotoja prašyme atkreipė dėmesį, kad drabužiai, kuriuos pasirinko bandomajam skalbimui, buvo skirtingų gamintojų, skalbti ir džiovinti pagal gamintojo etiketėje nurodytus skalbimo ir džiovinimo simbolius, kartais sąmoningai pasirenkant žemesnę džiovinimo temperatūrą, nei nurodo gamintojas, tačiau rezultatas išlikdavo toks pats – gaminiai susitraukdavo. Vartotoja pažymėjo, kad pastebėjusi netinkamą Prekės veikimą, veikdama aktyviai, nedelsiant kreipėsi į už garantinį aptarnavimą atsakingą UAB „BNT“ darbuotoją A. Stanulionį bei į dvi už Prekės garantinį aptarnavimą atsakingas įmones – UAB „AG Servisce“ ir UAB „Emtoservis“. Prekės apžiūros metu UAB „AG Servisce“ meistras jokių Prekės veikimo sutrikimų nenustatė. Vėliau paprašė parodyti Prekės sutrauktus rūbus, o po Vartotojos užduotų klausimų apie Prekės veikimo principą džiovinant, meistras Vartotoją apkaltino užduodant per daug klausimų, neva taip ji trukdo dirbti ir, nepalikęs jokių Prekės apžiūros dokumentų, išvadų, išėjo. Kadangi UAB „AG Servisce“ meistras nesuteikė tinkamo Prekės garantinio aptarnavimo, Vartotoja kreipėsi į UAB „Emtoservis“. Pastarosios įmonės meistras, apžiūrėjęs Prekę, nustatė gedimą – temperatūrinio daviklio defektą (Vartotoja Tarnybai pateikė garantinio remonto kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją), nors Prekės apžiūros metu net nepatikslino apžiūrai reikšmingų aplinkybių – kad drabužiai yra sutraukiami tik džiovinant, o garantinio remonto kvite buvo lakoniškai nurodyta, kad Vartotoja kreipiasi, nes Prekė sutraukia drabužius. Pasak Vartotojos, toks nekonkretus nusiskundimo dėl netinkamo Prekės veikimo įvardijimas yra neteisingas, kadangi nėra aišku, kurioje Prekės veikimo stadijoje – skalbiant ar džiovinant – Prekė sutraukia drabužius. Aplinkybės, kad ant garantinio remonto kvito buvo netiksliai užrašytas Vartotojos nusiskundimas dėl netinkamo Prekės veikimo, Prekės apžiūros ypatumai (į būgną buvo prileista vandens ir iš Vartotojos pasiskolintu orui matuoti skirtu termometru, pasak meistro, išmatuota per aukšta vandens temperatūra) bei įvardintas mažareikšmis gedimas, kurio prieš tai įrenginį apžiūrėjęs UAB „AG Servisce“ meistras net neįžvelgė, sukėlė pagrįstų abejonių dėl Prekės atliktos patikros bei gedimo nustatymo. Susisiekusi su UAB „Emtoservis“ vyr. inžinieriumi T. Straigiu ir apibūdinusi abejonių sukėlusį skalbyklės-džiovyklės patikros procesą, Vartotoja pasiteiravo, ar pastarasis gali užtikrinti, kad jų bendrovės meistro įvardintas gedimas iš tiesų yra tikslus ir gali sąlygoti netinkamą Prekės veikimą, tačiau reikiamo atsakymo Vartotoja negavo. Nesulaukusi tinkamo Prekės garantinio aptarnavimo ir rūpimo atsakymo, Vartotoja kreipėsi telefonu bei el. paštu į UAB „Emtoservis“ dėl nekokybiškos Prekės pakeitimo nauja preke arba pinigų grąžinimo už netinkamos kokybės Prekę. 2022-11-11 UAB „Emtoservis“ pateikė Vartotojai atsakymą, kurio Vartotoja buvo paprašyta pateikti raštišką atsisakymą remontuoti Prekę. Pasak serviso, po Vartotojos atsisakymo remontuoti Prekę gavimo UAB „Emtoservis“ įsipareigoja visą informaciją (prašymą, diagnostikos išvadas, pirkimo dokumento nuotrauką) persiųsti įrenginio gamintojo atstovui dėl kompensacijos patvirtinimo, o gavusi patvirtinimą, UAB „Emtoservis“ įsipareigoja parengti kompensacijos aktą. Su pastaruoju aktu Vartotoja turėtų kreiptis į Pardavėją dėl Prekės keitimo arba pinigų grąžinimo. Remdamasi rekomendacija, Vartotoja 2022-11-15 Pardavėjui išsiuntė prašymą su nurodymu, jog atsisako Prekės remonto. Negavusi jokio pranešimo dėl laukiamo kompensacijos akto, Vartotoja 2022-12-07 telefonu susisiekė su UAB „Emtoservis“ ir buvo informuota, kad vis dar nėra gautas Vartotojos rašytinis prašymas. Pokalbio metu buvo sutarta, kad UAB „Emtoservis“ kreipsis į p. A. Stanulionį (už garantinį aptarnavimą atsakingą Pardavėjo darbuotoją) dėl reikiamų dokumentų kompensaciniam aktui paruošti gavimo. Tą dieną (2022-12-07) UAB „Emtoservis“ užsakymo remonto statuso puslapyje, prie Vartotojos užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašas „Užsakymas priimtas“/„Laukiama dokumentų“. 2023-01-03 Vartotoja mėgino pakartotinai susisiekti telefonu su UAB „Emtoservis“, tačiau nepavyko. Po kurio laiko Vartotoja sulaukė UAB

3 „Emtoservis“ meistro skambučio, kuris nurodė, kad yra pasirengęs atvykti remontuoti Prekę, kadangi UAB „Electrolux“ atsisako tvirtinti kompensaciją. Vartotojai paprašius persiųsti UAB „Electrolux“ raštišką atsisakymą, meistras informavo, kad šiuo klausimu reikia kalbėtis su UAB „Emtoservis“ direktoriumi, kuris netrukus turėtų su Vartotoja susisiekti. Tą dieną UAB „Emtoservis“ užsakymo remonto statuso puslapyje, prie Vartotojos užsakymo Nr. 178921 buvo aptikti papildomi įrašai „Meistras paskirtas“/„Gaminys testuojamas“/„Laukiama detalių“/„Gaminys testuojamas“. Vartotoja prašyme pažymėjo, kad žadėto UAB „Emtoservis“ direktoriaus skambučio taip ir nesulaukė. 2023- 01-04 Vartotoja kreipėsi į UAB „Emtoservis“ el. laišku, kuriuo, be kita ko, paprašė nurodyti, dėl kokių priežasčių nebuvo tinkamai bei laiku informuota apie UAB „Electrolux“ atsisakymą tvirtinti kompensaciją, kodėl Vartotojai nebuvo pateikta raštiška atsisakymo kopija su jame nurodytais atsisakymo motyvais bei nustatytomis Prekės gedimo faktinėmis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių 2023-01-03 UAB „Emtoservis“ užsakymo remonto statuso puslapyje atsirado nauji įrašai („Meistras paskirtas“/„Gaminys testuojamas“/„Laukiama detalių“/„Gaminys testuojamas“), nors su Vartotoja nuo 2022-12-07 iki 2023-01-03 jokių kontaktų (telefonu, raštu, el. paštu) UAB „Emtoservis“ meistras ar administracija nepalaikė. 2023-01-05 iš UAB „Emtoservis“ Vartotoja elektroniniu paštu gavo lakonišką atsakymą, kad Prekėje yra sugedęs NTC daviklis, tai yra laikoma mažareikšmiu defektu, o kadangi Prekė genda pirmą kartą, buvo nuspręsta pastarąją suremontuoti. Vartotoja atkreipė Tarnybos dėmesį, kad kartu su laišku Vartotojai nebuvo pateikti žadėti dokumentai, paliudijantys UAB „Electrolux“ atsisakymą tvirtinti kompensaciją. Nesulaukusi tinkamo atsakymo, dėl esamų pagrįstų abejonių, susijusių su UAB „Emtoservis“ meistro atliktos įrenginio patikros bei gedimo nustatymo, 2023-01-07 Vartotoja el. paštu pakartotinai kreipėsi į serviso vyr. inžinierių p. T. Straigį, keldama klausimą, ar pastarasis gali užtikrinti, kad jų bendrovės meistro įvardintas gedimas iš tiesų yra tikslus ir gali sąlygoti netinkamą Prekės veikimą. Po kelių dienų iš serviso el. paštu Vartotoja gavo atsakymą, kad: „ <...> tik pakeitus NTC daviklį pasakysime, ar įrenginys veikia pagal gamintojo reikalavimus. Dabar atsakyti kas būtų, jei būtų negalime <...>“. Vartotojos teigimu, toks įmonės, atsakingos už Prekės garantinį aptarnavimą, atsakymas patvirtino Vartotojos abejones, kad iki 2023-01-07 servisas nebuvo užtikrintas nustatyto gedimo tikslumu ir Prekės defektą galimai šalins keičiant Prekės detales vieną po kitos, kol galiausiai Prekė galimai pradės veikti pagal gaminto reikalavimus (Vartotoja Tarnybai pateikė susirašinėjimo el. paštu su UAB „Emtoservis“ kopiją). 2023-02-15 Vartotoja kreipėsi į Pardavėją su pretenzija dėl Prekės kokybės ir keldama reikalavimą netinkamos kokybės Prekę pakeisti nauja, tinkamos kokybės preke arba grąžinti už netinkamos kokybės Prekę sumokėtus pinigus (1039 EUR). 2023-02-15 Pardavėjas pateikė Vartotojai atsakymą, kuriame nurodė, kad Vartotojos pretenzija dėl netinkamai veikiančios Prekės yra perduota UAB „Electrolux“ Lietuva klientų aptarnavimo skyriui. 2023-02-17 Pardavėjas pranešė Vartotojai, kad gali Prekę pakeisti arba grąžinti pinigus tik tada, kai ji yra patikrinta autorizuoto serviso ir yra išrašyta patikros pažyma su išvadomis, kad Prekės trūkumo pašalinti neįmanoma. Po to, kaip pažymėjo Vartotoja, dar kelias dienas tarp Vartotojos ir Pardavėjo trukęs susirašinėjimas el. laiškais dėl UAB „Electrolux“ meistro atvykimo rezultatų nedavė – apžiūra neįvyko (Vartotoja Tarnybai pateikė susirašinėjimo el. paštu kopiją). Vartotojos manymu, toks atsainus, aplaidus Pardavėjo, UAB „AG Servisce“ ir UAB „Emtoservis“ požiūris į klientą suponavo nepalankią situaciją, kuri nėra išspręsta iki šiol ir dėl kurios Vartotoja negali naudotis Prekės džiovinimo funkcija. Pažymėtina, kad Vartotoja su prašymu Tarnybai pateikė nuotraukas, kuriose matomi susitraukę tekstilės gaminiai – antklodės užvalkalas, moteriška palaidinė. Vartotoja taip pat pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas visiškai naujų marškinėlių matavimas, skalbimo ir džiovinimo Preke procedūros bei matavimas po skalbimo ir džiovinimo. Vaizdo įrašymo metu užfiksuota, kad marškinėlių ilgis po naudojimosi Preke per ilgį pakito 7 centimetrais, o plotis 2 centimetrais į mažesnę pusę. Atsižvelgdama į tai, Vartotoja kreipėsi į Tarnybą, su keliamu reikalavimu Pardavėjui – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1039 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos

4 įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 9 dalimi, 2023-06-07 raštu Nr. 4G-13763 pasiūlė Pardavėjui su Vartotoja kilusį ginčą išspręsti taikiai ir ne vėliau kaip iki 2023-06-21 informuoti Vartotoją ir Tarnybą apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojos prašyme išdėstytų aplinkybių bei nurodyti kokiu pagrindu Pardavėjas vykdo komercinę veiklą. Tarnyba taip pat 2023-06-07 raštu Nr. 4G-13774 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino Vartotojos procesines teises. Pardavėjas 2023-07-07 pateikė Tarnybai atsakymą (reg. Nr. 5G-9227), kuriame nurodė, kad Pardavėjas Prekę Vartotojai pardavė supąkuotą originalioje pakuotėje – naują, o taip pat buvo išrašyti pirkimo-pardavimo dokumentai, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos pirkimo-pardavimo taisyklės. Anot Pardavėjo, Vartotojos pretenzija dėl netinkamai veikiančios Prekės yra perduota į UAB „Electrolux“ klientų aptarnavimo skyrių. Pardavėjas atsakyme Tarnybai teigė, kad UAB „Electrolux“ atstovai bandė su Vartotoja susisiekti, tačiau, dėl Pardavėjui nežinomų priežasčių, Vartotoja buvo nepasiekiama. Pardavėjo manymu, vyko nesusikalbėjimas tarp UAB „Electrolux“. Pardavėjas teigė, kad Prekę keisti kaip netinkamą gali tik tuomet, kai ši yra patikrinta autorizuoto serviso ir būna išrašyta patikros pažyma su išvadomis dėl negalėjimo pašalinti trūkumo. Pardavėjas pažymėjo, kad tokios pažymos negavo. Pardavėjo atsakymas Tarnybai buvo persiųstas Vartotojai, kuri, savo ruožtu, paprašė Pardavėjo pateikti Tarnybai įrodymus, kad su ja buvo mėginta susisiekti. Pakartotinio atsakymo Pardavėjas Tarnybai nepateikė. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Apibrėžiant nagrinėjamo ginčo įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1149/2003, nurodė, kad „įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę“. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –

5 Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03- 16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais: (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojos keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl įsigytos galimai nekokybiškos Prekės ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1039 EUR) – pagrįstumo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo

6 instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistemą, t. y. numato sąlygas, kada vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Be kita ko, vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį: 1) vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita; 2) pardavėjas, gavęs sugrąžintą prekę arba vartotojo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų grąžinti vartotojui už prekę sumokėtą kainą (Civilinio kodekso 6.364³ straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Aptariant šiame straipsnyje nurodytos daikto kokybės prezumpcijos taikymą, Komisija pažymi, kad tokiu atveju vartotojas turi įrodyti tik daikto neatitikimo egzistavimą (jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju) ir kad neatitikimas išaiškėjo per vienerius metus nuo prekės perdavimo. Tuo tarpu pardavėjas, įrodinėdamas ir siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad jis nėra atsakingas už prekės trūkumus, turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti Civiliniame kodekse jam garantuojamomis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog toks teisinis reguliavimas reiškia įrodinėjimo naštos perskirstymą – preziumuojama, kad per vienerius metus nuo prekės perdavimo vartotojui išaiškėję trūkumai buvo prekės perdavimo momentu, pirkėjas šios aplinkybės neturi įrodinėti, o pardavėjas gali šią prezumpciją nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1). Nurodytina, kad pardavėjas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu bei įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022). Nagrinėjamu atveju Vartotoja Pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1039 EUR). Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, taip pat turi atsižvelgti ir į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi

7 su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Komisija, pasisakydama dėl šio ginčo, atkreipia dėmesį, kad į Pardavėją dėl Prekės defektų buvo kreiptasi praėjus mažiau kaip 4 mėnesiams po Prekės įsigijimo (sprendžiant iš Vartotojos pateiktos UAB „Elektrolux“ Remonto kortelės (duomenys neskelbtini), 2022-10-28). Vartotoja taip pat Tarnybai pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriose aiškiai matyti Prekės netinkamu veikimu padaryta žala Vartotojos tekstilės gaminiams – patalynei bei rūbams. Komisija taip pat pažymi, kad Pardavėjas, teikdamas atsakymą Tarnybai nurodė, jog negali tenkinti Vartotojos reikalavimo, neturėdamas garantinio aptarnavimo akto su išvada, kad Prekė netinkama remontuoti. Komisija pažymi, kad Pardavėjas nepateikė jokių įrodymų, o taip pat ir pagrindžiančių teiginį, kad su Vartotoja nebuvo įmanoma susisiekti. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad labiau tikėtina, jog Prekės trūkumai atsirado ne dėl Vartotojo kaltės, o galimai dėl to, kad Prekė turi gamyklinį defektą, dėl kurio negali tinkamai atlikti džiovinimo funkcijos, ir Pardavėjas nenuginčijo prezumpcijos dėl per vienerius metus nuo Prekės perdavimo Vartotojai išaiškėjusių trūkumų buvimo Prekės perdavimo momentu. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojos prašyme keliamas reikalavimas Pardavėjui nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (1039 EUR) yra pagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu, 4 dalies 3 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Patenkinti vartotojos L. J. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti skalbyklės-džiovyklės AEG L9WBCN61B pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už jį sumokėtus pinigus (1039 EUR). Įpareigoti UAB „BTN“ (į. k. 300542783) Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė