Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 10G-1789 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Vartojimo paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Ritos Kuštan, Nuotolinės prekybos skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Viktorijos Dobrynskienės, Rekreacinių paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Gretos Jočienės, ir Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Irinos Martinkevič, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo G. S. (toliau – Vartotojas) ir UAB „DEPO DIY LT“ (į. k. 302854461, buveinės adresas: Gedimino pr. 21-101, Vilnius, toliau – Pardavėjas) dėl Vartotojo iš Pardavėjo įsigyto galimai netinkamos kokybės panardinamo siurblio nešvariam vandeniui (toliau – prekė) ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo – netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2023-04-18 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-2646) ir 2023-05-18 prašymo papildymą (reg. Nr. 5G-6967) dėl Vartotojo iš Pardavėjo 2022-06-19 įsigytos prekės, už kurią Vartotojas Pardavėjui sumokėjo 49,93 EUR (kasos kvito Nr. (duomenys neskelbtini), kopija), galimai netinkamos kokybės. Vartotojas prašyme nurodė, kad prekė sugedo naudojant, tačiau garantinis pareiškė, kad negarantinis gedimas – prekė užteršta nešvarumais. Iš ginčo nagrinėjimo medžiagos nustatyta, kad Vartotojas 2023-02-19 paraišką, kreipėsi į Pardavėją dėl to, kad įsijungia, bet nebepumpuoja. Garantinio aptarnavimo servisas pagal 2023-03- 03 Remonto serviso darbo užduotį ir ataskaitą – išorės paslaugų tiekėjas, skiltyje „Nustatytas defektas“ nurodė, kad: „Vandens siurblio defektas. Užterštas siurblio darbinis ratas, pašaliniai kūnai įsiurbimo ertmėse“ (kalba netaisyta) bei skiltyje „Defekto ir jo kilmės aprašymas, diagnostikos išvadų pagrindimas (pvz. naudojimo taisyklių pažeidimas)“ nurodyta, kad: „Negarantinis. Defektas atsirado dėl kliento kaltės, netinkamas siurblio naudojimas“ (kalba netaisyta). Pardavėjas 2023-03- 06 informavo Vartotoją, kad atlikus prekės diagnostiką, nustatyta, kad defektas atsirado dėl netinkamo naudojimo (užterštas prekės darbinis ratas, pašaliniai kūnai įsiurbimo ertmėse), garantinis remontas netaikomas. Vartotojas 2023-03-17 kreipėsi į Pardavėją, kurio pakartotinai paprašė nemokamai pašalinti prekės trūkumus (pataisyti prekę) arba netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, Vartotojas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas Tarnybos
2 įpareigoti Pardavėją netinkamos kokybės prekė pakeisti tinkamos kokybės preke. Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą ir 2023-05-22 raštu Nr. 4G-12213 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama su Vartotoju kilusį ginčą spręsti taikiai ir ne vėliau kaip iki 2023-06-05 informuoti Vartotoją bei Tarnybą apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojo prašyme išdėstytų aplinkybių ir keliamo reikalavimo. Tarnyba 2023-05-22 raštu Nr. 4G-12219 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jo procesines teises. Tarnyba 2023-06-21 gavo Pardavėjo atsakymą (reg. Nr. 5G-8459), kuriuo pateikė prekės naudojimo instrukciją valstybine kalba bei 2023-02-27 Defektinį aktą, kuriame nurodyta: „Sugedusio siurblio 8800 GARDENA, gedimas užsikimšimas pernelyg dideliu kiekiu smėlio (pridėtos foto). Klientui buvo pasiūlyta išvalymo paslauga kuri būtų buvusi įvertinta 30 eur su PVM., klientas šios paslaugos atsisakė. Gedimas pripažintas negarantiniu, kadangi instrukcijoje 3 punkte nurodyta: Siurblį reikia pastatyti taip, kad įleidimo angų, ant pagrindo negalėtų visiškai ar iš dalies blokuoti nešvarumai. Siurblys grąžintas klientui neremontuotas“ (kalba netaisyta). Pardavėjas taip pat nurodė, kad jo pozicija dėl šios situacijos nepasikeitė, t. y. neturi pagrindo tenkinti Vartotojo prašymo, kadangi patikrinus prekę, buvo nustatyta, kad užterštas prekės darbinis ratas, pašaliniai daiktai įsiurbimo ertmėse, tokio pobūdžio defektai atsirado dėl netinkamo prekės naudojimo, serviso nustatytas gedimas – užkimšimas pernelyg dideliu smėlio kiekiu. Pardavėjas paaiškino, kad instrukcijoje skiltyje „Naudojimas“ aiškiai nurodyta, kad „siurblį reikia pastatyti taip, kad įleidimo angų ant pagrindo negalėtų visiškai arba iš dalies blokuoti nešvarumai“, tam tvenkinyje prekę reikėtų pastatyti, pavyzdžiui, ant plytos. Be to, Pardavėjas nurodė, kad prekės užteršimas nešvarumais nėra garantinio remonto priežastis, kadangi tinkamai naudoti ir prižiūrėti prekę yra Vartotojo pareiga. Prekės pagrindo ir rotoriaus valymas yra aiškiai aprašytas naudojimo instrukcijoje, 6 skyriuje – tai yra prekės priežiūros darbas, kurį gali atlikti Vartotojas. Pardavėjas informavo, kad Vartotojui buvo pasiūlyta mokama prekės valymo paslauga, tačiau jis jos atsisakė. Pardavėjas pažymėjo, kad prekė pardavimo metu buvo tinkamos kokybės ir Pardavėjas nepažeidė prievolės parduoti tinkamos kokybės prekę ir suteikti visapusišką informaciją, o tinkamai naudoti ir saugoti įsigytą prekę (įskaitant ir tinkamą ir saugų prekės naudojimą ir priežiūrą) yra Vartotojo pareiga. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs
3 sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, ir joje nurodytą praktiką). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl įsigytos galimai netinkamos kokybės prekės ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo – netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke – pagrįstumo. Komisija pažymi, kad tuo atveju, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju šių trūkumų nebuvo aptaręs iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad šis sutartinių įsipareigojimų pažeidimas būtų pašalintas vienu iš teisės aktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Pažymėtina, kad prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių
4 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis, tačiau pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Pažymėtina, kad remiantis Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 1 dalimi pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo. Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. Nagrinėjamu atveju vertinant Vartotojo keliamo reikalavimo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, jog ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12- 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Kaip numato Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo daikto pristatymo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, nurodytina, kad toks teisinis reguliavimas reiškia įrodinėjimo naštos perskirstymą – preziumuojama, kad per vienerius metus nuo prekės pristatymo vartotojui išaiškėję trūkumui buvo prekės perdavimo momentu, pirkėjas šios aplinkybės neturi įrodinėti, o pardavėjas gali šią prezumpciją nuginčyti. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal aptartą Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalį, vartotojas turi įrodyti daikto neatitikimo egzistavimą ir kad neatitikimas išaiškėjo per vienerius metus nuo daikto pateikimo, tačiau Civilinis kodeksas nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto trūkumo egzistavimo faktą. Aptarta prezumpcija švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, tačiau nepanaikina pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir paneigti pardavėjo įrodymus, kuriais jis gina savo poziciją dėl atsiradusių prekės trūkumų. Nagrinėjamu atveju, Vartotojas prekę įsigijo 2022-06-19, o dėl prekės kokybės į Pardavėją kreipėsi 2023-02-19, t. y. nepraėjus vienerių metų terminui nuo prekės įsigijimo dienos. Vartotojas nurodė, kad prekė yra netinkamos kokybės, t. y. prekė įsijungia, bet nebepumpuoja. Pardavėjas pateikdamas atsakomybę šalinančias aplinkybes nurodė, kad vadovaujantis Remonto serviso darbo užduoties ir ataskaita bei 2023-02-27 išorinio serviso defektų aktu, pažymėjo, kad prekės užteršimas nešvarumais nesusijęs su garantija, taip pat nurodė, kad prekės valymo procedūra yra aiškiai aprašyta instrukcijoje. Komisija, įvertinusi ginčo šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, nurodo, kad pagal Pardavėjo pateiktas atsakomybę šalinančias aplinkybes, prekės defektas yra negamyklinis, kadangi užterštas prekės darbinis ratas, pašaliniai kūnai įsiurbimo ertmėse. Be to, Pardavėjas pateikė naudojimo prekės instrukciją valstybine kalba, kurios skiltyje „Gedimų šalinimas“ nurodytos problemos ir jų šalinimas, viena jų: „Siurblys veikia, bet nesiurbia vandens“, galima priežastis, pavyzdžiui: „Užsikimšusi įsiurbimo anga, Užsiblokavęs rotorius“ ir kt. bei nurodyti būdai, kaip minėtą sutrikimą (problemą) pašalinti, pavyzdžiui „Išvalykite įsiurbimo angą vandens srove“, „Išvalykite pagrindą ir rotorių“ ir kt. Pastebėtina, kad Vartotojas, teigdamas, kad iš Pardavėjo įsigyta
5 prekė neatitinka kokybės reikalavimų, ginčo nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų (serviso, eksperto ar kt. išvadų), patvirtinančių prekės netinkamos kokybės faktą, t. y. kad prekės trūkumą lėmė ne netinkama jos eksploatacija ir priežiūra, o kitos priežastys bei tokiu būdu nenuginčijo Pardavėjo nurodytų aplinkybių. Komisija, vadovaudamasi ginčo nagrinėjimo metu pateikta medžiaga, daro išvadą, jog Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalyje numatyta daikto kokybės prezumpcija buvo nuginčyta, t. y. prekės trūkumai už, kuriuos atsakingas Pardavėjas nustatyti nebuvo bei Pardavėjas įrodė, kad teisės aktuose numatyta pareiga pateikti visapusišką bei išsamią informaciją apie prekės savybes yra tinkamai įgyvendinta (Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pateiktos instrukcijos sąlygos, susijusios su tinkama prekės eksploatacija, pateiktos aiškiai bei suprantamai, todėl Vartotojas teisės pasinaudoti Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pirkėjo, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, teisių gynimo būdu neįgijo. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, taip pat vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojo reikalavimas netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke – nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, n u t a r i a: Atmesti vartotojo G. S. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojo reikalavimą netinkamos kokybės panardinamą siurblį nešvariam vandeniui pakeisti tinkamos kokybės panardinamu siurbliu nešvariam vandeniui. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
