Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 10G-1783 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Vartojimo paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Ritos Kuštan, Nuotolinės prekybos skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Viktorijos Dobrynskienės, Rekreacinių paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Gretos Jočienės, ir Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos, pavaduojančios skyriaus vedėją, Irinos Martinkevič, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), toliau – Vartotojas) ir UAB „1000 kostiumų“ (į. k. 302750199, buveinės adresas: Verkių g. 31D, Vilnius, toliau – Pardavėjas), dėl galimai netinkamos kokybės įsigytų batų Arturo pelle T (toliau – Prekė) ir tuo pagrindu Pardavėjui keliamo reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (99,99 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2023-05-15 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-3275) dėl 2022-09-30 iš Pardavėjo parduotuvės, esančios adresu Ozo g. 18, Vilnius, įsigytos Prekės, už kurią Vartotojas Pardavėjui sumokėjo 99,99 EUR (2022-09-30 kasos aparato kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija), galimai netinkamos kokybės. Prašyme Vartotojas nurodo, kad prašo nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (99,99 EUR). Vartotojo teigimu, Prekė šaltuoju sezonu dėvėta minimaliai, po žiemos pastebėtas Prekės brokas – atplyšęs Prekės priekis. Vartotojas kartu su prašymu pateikė Prekės nuotrauką, kurioje užfiksuotas Vartotojo nurodytas Prekės defektas. Iš ginčo nagrinėjimo medžiagos nustatyta, kad Vartotojas 2023-05-04 pateikdamas rašytinę pretenziją kreipėsi į Pardavėją. Pretenzijoje Vartotojas nurodo, kad Prekę dėvėjo mažai, po žiemos saugojimo pastebėjo atkibusį padą. Vartotojas išreiškė reikalavimą grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (99,99 EUR). Pardavėjas 2023-05-09 atsakydamas į Vartotojo pretenziją nurodė, jog kadangi Vartotojas kreipėsi į Pardavėją praėjus daugiau nei pusmečiui nuo Prekės įsigijimo, Pardavėjas negali tiksliai įvertinti, ar pažeidimas, dėl kurio Vartotojas kreipėsi, yra įvykęs dėl gamyklinio broko, ar dėl nudėvėjimo. Apžiūrėjęs Prekę Pardavėjas sprendžia, kad iš dešinės Prekės pusporės pado, kuris yra guminis, nusitrynimo matosi, kad Prekė buvo dėvima dažnai, dėl ko šiek tiek atplyšo priekinė pado dalis. Pardavėjo vertinimu, ta vieta gali būti lengvai sutaisoma, suklijuojama batsiuvio. Pardavėjas pasiūlė sutaisyti Prekę Pardavėjo lėšomis, tačiau grąžinti pinigus gali tik gavęs Vartotojo pretenziją su nepriklausomo eksperto išvada, jog pažeidimas atsirado dėl gamintojo broko.
2 Atsižvelgdamas į tai ir nesutikdamas su Pardavėjo pateiktu atsakymu, Vartotojas kreipėsi į Tarnybą, su prašymu įpareigoti Pardavėją nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (99,99 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 9 dalimi, 2023-05-19 raštu Nr. 4G-11980 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą su Vartotoju išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2023-05-29 pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl Vartotojo prašyme nurodytų aplinkybių. Tarnyba 2023-05-19 raštu Nr. 4G-12064 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino Vartotojui jo procesines teises ginčo nagrinėjimo metu. Pardavėjas 2023-05-29 atsakyme Tarnybai (reg. Nr. 5G-7317) nurodė, kad siūlo Prekę sutaisyti Pardavėjo lėšomis, kadangi mano, jog šis defektas (šiek tiek atsiklijavęs vienos Prekės pusporės priekinės dalies padas) yra mažareikšmis, nes yra greitai ir lengvai sutaisomas (priklijuojamas atgal), o po sutaisymo jokių požymių, kad Prekė buvo taisoma nesimatys ir nesijus. Kaip komentavo avalynės taisykla, atgal priklijuoti atsiklijavusią vietą užtruktų keliasdešimt minučių, kadangi tai nėra didelis defektas, o po priklijavimo tikėtina, jog daugiau ta vieta nebeatsiklijuotų, nes būtų panaudoti daug stipresni klijai ir Vartotojas galėtų dar ilgai Prekę dėvėti. Tarnyba 2023-05-29 el. laišku (reg. Nr. 5G-7524) informavo Vartotoją, kad Pardavėjas siūlo Prekę sutaisyti Pardavėjo lėšomis, kadangi mano, kad defektas mažareikšmis, kadangi greitai ir lengvai sutaisomas (priklijuojamas atgal), o po sutaisymo jokių požymių, kad Prekė buvo taisoma nesimatys ir nesijus. Tarnyba pažymėjo, jog kaip atsakyme nurodė Pardavėjas, avalynės taisykla komentavo, kad atgal priklijuoti atsiklijavusią vietą užtruktų keliasdešimt minučių, kadangi tai nėra didelis defektas, o po priklijavimo tikėtina, kad ta vieta neatsiklijuotų, nes būtų panaudoti daug stipresni klijai. Tarnyba paprašė Vartotojo iki 2023-05-31 el. laišku patikslinti, ar Vartotojas sutinka su Pardavėjo pasiūlymu. Vartotojas 2023-05-31 el. laišku (reg. Nr. 5G-7524) informavo, kad nesutinka, kadangi ši procedūra atima daug Vartotojo laiko, antrą kartą to daryti Vartotojas nenori, taip pat tokios prastos kokybės batų iš Pardavėjo Vartotojas daugiau nebepirks. Vartotojas nurodė, kad puikiai supranta, kad Prekę galima suklijuoti, tačiau kas bus toliau, jei Prekės kita vieta atsilups. Vartotojas pažymėjo, kad jam brokuotos Prekės nereikia. Vartotojas taip pat pabrėžė, kad praktiškai per visą žiemą Prekę sandėliavo, todėl nurodė, jog neaišku ko tikėtis iš Prekės, jei ji būtų dėvima kasdien. Vartotojas iškėlė reikalavimą grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (99,99 EUR). Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Apibrėžiant nagrinėjamo ginčo įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1149/2003, nurodė, kad „įrodymų vertinimas grindžiamas
3 tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę“. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais: (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti
4 atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl galimai netinkamos kokybės Prekės ir tuo pagrindu Vartotojo reiškiamo reikalavimo Pardavėjui – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (99,99 EUR) – pagrįstumo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo- pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Komisija pažymi, kad remiantis Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalimi, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistemą, t. y. numato sąlygas, kada vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Be kita ko, vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį: 1) vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita; 2) pardavėjas, gavęs sugrąžintą prekę arba vartotojo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų grąžinti vartotojui už prekę sumokėtą kainą (Civilinio kodekso 6.364³ straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Vartotojas Pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (99,99 EUR). Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, taip pat turi atsižvelgti ir į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės.
5 Nurodytina, kad įstatyme nėra įtvirtintos vartojamos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties. Todėl dėl daikto trūkumų vertinimo mažareikšmiškumo aspektu sprendžia ginčą nagrinėjantis subjektas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis vartotojų teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-06-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-186-1075/2020, pats žodis „mažareikšmis“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip turintis maža reikšmės, o žodis „mažas“ – kaip nesmarkus, silpnas, nesvarbus, nežymus, nereikšmingas („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus]. <http://lkiis.lki.lt/>). Atsižvelgiant į tai, kad daikto kokybės tinkamumas apibrėžiamas per to daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo– pardavimo sutarčiai reglamentavimą, taip pat atsižvelgiant į žodžio „mažareikšmis“ reikšmę, darytina išvada, kad daikto trūkumas yra laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Pažymėtina, jog Komisija svarbia aplinkybe laiko tai, kad Vartotojas į Pardavėją dėl atsiradusių Prekės trūkumų kreipėsi praėjus mažiau kaip metams nuo Prekės įsigijimo dienos, t. y. 2023-05-04, Prekę įsigijo 2022-09-30, o tuo tarpu Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog toks teisinis reguliavimas reiškia įrodinėjimo naštos perskirstymą – preziumuojama, kad per vienerius metus nuo prekės perdavimo vartotojui išaiškėję trūkumai buvo prekės perdavimo momentu, pirkėjas šios aplinkybės neturi įrodinėti, o pardavėjas gali šią prezumpciją nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1). Nurodytina, kad Pardavėjas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo Prekės pateikimo momentu bei įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022). Nagrinėjamu atveju, atsakyme į Vartotojo pretenziją Pardavėjas pažymėjo, kad Pardavėjas negali tiksliai įvertinti, ar pažeidimas, dėl kurio Vartotojas kreipėsi, yra įvykęs dėl gamyklinio broko, ar dėl nudėvėjimo. Apžiūrėjęs Prekę Pardavėjas sprendžia, kad iš dešinės Prekės pusporės pado, kuris yra guminis, nusitrynimo matosi, kad Prekė buvo dėvima dažnai, dėl ko šiek tiek atplyšo priekinė pado dalis. Pardavėjo vertinimu, ta vieta gali būti lengvai sutaisoma, suklijuojama batsiuvio. Prašyme Tarnybai Vartotojas nurodo, kad Prekė šaltuoju sezonu dėvėta minimaliai, po žiemos pastebėtas Prekės brokas – atplyšęs Prekės priekis. Atsakyme Tarnybai Pardavėjas pažymėjo, kad siūlo Prekę sutaisyti Pardavėjo lėšomis, kadangi mano, jog šis defektas (šiek tiek atsiklijavęs vienos Prekės pusporės priekinės dalies padas) yra mažareikšmis, nes yra greitai ir lengvai sutaisomas (priklijuojamas atgal), o po sutaisymo jokių požymių, kad Prekė buvo taisoma nesimatys ir nesijus. Kaip komentavo avalynės taisykla, atgal priklijuoti atsiklijavusią vietą užtruktų keliasdešimt minučių, kadangi tai nėra didelis defektas, o po priklijavimo tikėtina, jog daugiau ta vieta nebeatsiklijuotų, nes būtų panaudoti daug stipresni klijai ir Vartotojas galėtų dar ilgai Prekę dėvėti. Nagrinėjamu atveju Komisija sprendžia, kad Pardavėjas, siekdamas apginti savo poziciją, turi vadovautis rungimosi principu ir įrodinėti, jog Prekės trūkumas laikytinas mažareikšmiu, tačiau nagrinėjamu atveju Tarnybai neįrodinėjo, kuo remdamasis Pardavėjas nustatė, kad Prekės trūkumas yra laikytinas mažareikšmiu. Komisija atsižvelgdama į trumpą Prekės dėvėjimo laikotarpį, didelį Prekės atsiklijavimo mastą, taip pat į Vartotojo pateiktą Prekės nuotrauką, iš kurios matomas dešinės Prekės pusporės pado nuo batviršio atsiklijavimas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Prekės trūkumas (Prekės pado atsiklijavimas nuo batviršio) savo pobūdžiu yra nesuderinamas su tinkama Prekės kokybe ir yra atsiradęs dėl padui panaudotų nepakankamo atsparumo klijų, t. y. dėl gamintojo netinkamai priklijuoto pado prie batviršio ar galimai išrinktų netinkamų klijų padui prie batviršio priklijuoti. Komisija taip atkreipia dėmesį, kad
6 Prekės mechaninių pažeidimų požymių, deformacijų dėl kurių priklijuota prie batviršio pado dalis galėjo būti atplėšta, nenustatė. Komisija atsižvelgdama į Pardavėjo pateiktą atsakymą Tarnybai pažymi, kad Pardavėjas neginčijo Prekės defekto, tačiau jokių papildomų įrodymų (įskaitant Prekės nuotraukas, eksperto išvadas ar kt.) ar paaiškinimų, kurie leistų daryti prielaidą, kad Vartotojo nurodytas Prekės defektas yra atsiradęs dėl nuo Vartotojo priklausančių aplinkybių bei savo esme dėl Prekės defekto masto dydžio ir jo nesudėtingo pašalinimo turėtų būti laikomas mažareikšmiu trūkumu, nepateikė, todėl laikytina, kad Pardavėjas prezumpcijos dėl per vienerius metus nuo Prekės perdavimo vartotojui išaiškėjusių trūkumų buvimo Prekės perdavimo momentu – nenuginčijo. Be kita ko, kaip paminėta ir anksčiau, nagrinėjamu atveju Pardavėjas neįrodė, kad Prekės trūkumas laikytinas mažareikšmiu. Kaip minėta anksčiau, Vartotojas turi teisę reikalauti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.3643 straipsniu, jeigu prekės trūkumas yra esminis. Atitinkamai civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad Pardavėjas nepateikė įrodymų, kad Prekės pado atsiklijavimas nuo batviršio yra mažareikšmis Prekės trūkumas. Komisija taip pat sprendžia, kad Pardavėjo atsakyme išdėstyti teiginiai neleidžia daryti prielaidos, jog Prekės padas atsiklijavo nuo batviršio dėl Vartotojo kaltės, be kita ko, Komisija, atsižvelgdama į Prekės trumpą naudojimo laikotarpį bei įvertinusi Vartotojo pateiktą Prekės nuotrauką, intensyvių Prekės dėvėjimo požymių, nenustatė, tad Pardavėjas neįrodė, jog Vartotojo nurodytas Prekės trūkumas nėra esminis ir nepaneigė Vartotojo teisės reikalauti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir atgauti už Prekę sumokėtus pinigus (99,99 EUR). Komisija atkreipia dėmesį, kad vartotojas, per daikto kokybės garantijos terminą, t. y. per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.338 straipsnio nuostatomis, pareikšti vieną iš Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnyje įtvirtintų reikalavimų gali tuo atveju, jeigu vartotojui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų. Nagrinėjamo ginčo atveju, Komisija konstatuoja, jog Civilinio kodekso 6.333 straipsnyje numatyta pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė neįrodyta, todėl Vartotojas įgijo teisę pasinaudoti Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pirkėjo, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, teisių gynybos būdu. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinusi pateiktą ginčo nagrinėjimo medžiagą bei įrodymus, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojo reikalavimas nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (99,99 EUR) – pagrįstas. Komisija papildomai nurodo, jog nutraukus Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ginčo šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, t. y. Vartotojui turi būti grąžinami pinigai, sumokėti už Prekę, o Prekė likti Pardavėjo dispozicijoje (Civilinio kodekso 6.222 straipsnio 1 dalis). Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Patenkinti vartotojo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti batų Arturo pelle T pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už juos sumokėtus pinigus (99,99 EUR). Įpareigoti UAB „1000 kostiumų“ (į. k. 302750199) vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Įpareigoti UAB „1000 kostiumų“ (į. k. 302750199) Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš
7 esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
