Baudžiamoji byla Nr. 2K-357-489/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37006-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį atleistas pagal laidavimą su 2000 Eur dydžio užstatu, jis perduotas dvejų metų laikotarpiui laiduotojos D. K. atsakomybei ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – A. K. uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuota automobilio,,Toyota RAV 4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1452 Eur.
Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendis:
sumažintas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas iki vienerių metų trijų mėnesių;
nustatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. uždraudžiama vairuoti kelių transporto priemones (o ne visas transporto priemones, kaip buvo nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje).
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. A. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2017 m. liepos 22 d. apie 14.34 val. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį,,Toyota RAV4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžių dalis ir nustatyti, kad jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas yra vieneri metai ir jis skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 22 d.
3. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Vilniaus rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad draudimas kasatoriui naudotis teise vairuoti transporto priemones skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, šios išvados nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas A. K. prašymą skaičiuoti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuosprendžio priėmimo metu (2018 m. balandžio 12 d.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nenumatė galimybės į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaityti kardomosios priemonės taikymo termino. Kadangi skundžiamu Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl taikytos kardomosios priemonės laiko įskaitymo į draudimo naudotis specialia teise terminą, apeliaciniu skundu jis (A. K.) prašė ne įskaityti kardomosios priemonės taikymo laiką į draudimo naudotis specialia teise terminą, o skaičiuoti šį terminą nuo kitos datos, nei nurodė apylinkės teismas, t. y. nuo 2017 m. liepos 22 d. Iš Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio motyvų galima daryti išvadą, kad teismas sutapatino kardomosios priemonės taikymo termino įskaitymą su baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios nustatymu, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDQtNjI4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-144-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-144-628/2018">2K-7-144-628/2018</a>, pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos turėtų būti tai, jog byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, kokie yra taikomi ir uždraudus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Šia nutartimi buvo suformuota BK 68 straipsnio 3 dalies taikymo praktika dėl baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) termino skaičiavimo pradžios, kai asmeniui buvo paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduota pažyma apie kardomosios priemonės paskyrimą ir neišduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones.
3.3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atmetė A. K. prašymą pakeisti nuosprendį ir nustatyti draudimo naudotis teise vairuoti termino skaičiavimo pradžią nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, netaikydamas BK 68 straipsnio 3 dalies, o taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti. Kardomosios priemonės (dokumentų paėmimo) laiko įskaitymas į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą ir baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios nustatymas nėra tapatu. Apeliaciniu skundu jis (A. K.) prašė draudimo naudotis teise vairuoti terminą skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 22 d., o apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus dėl kardomosios priemonės įskaitymo į taikytos baudžiamojo poveikio priemonės laiką, nurodė BK 65 straipsnio 1, 2 dalis, 66 straipsnio 1 dalį, kurios reglamentuoja kardomojo kalinimo įskaitymą į paskirtą bausmę, kitų kardomųjų priemonių negalimumą įskaityti, taikant analogiją, į skiriamą panašaus pobūdžio bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 682 straipsnis). Taip apeliacinės instancijos teismas nevykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 332 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nurodydamas teisės normas, kurios netaikytinos, nagrinėjant klausimą dėl draudimo naudotis specialia teise termino pradžios nustatymo.
3.4. A. K., kaip įtariamajam, ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 22 d. buvo taikyta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduota pažyma apie kardomosios priemonės paskyrimą, o laikinas leidimas vairuoti transporto priemones jam nebuvo išduotas. Ši kardomoji priemonė faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, nes galimybės vairuoti kelių transporto priemones jis neteko iš karto po to, kai buvo paskirta kardomoji priemonė. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant jo apeliacinį skundą, jau buvo suformuota teismų praktika dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti, kai taikytas dokumentų – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas, skaičiavimo pradžios. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-627-870/2017 nustačius, kad teisinga baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis specialia teise vairuoti) terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, teismams atsirado pareiga taikyti šią praktiką, to nepadarius buvo nesilaikyta asmenų lygybės teismui principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo 8 punktas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
3.5. Apeliaciniu skundu buvo prašoma nustatyti minimalų vienerių metų draudimo naudotis teise vairuoti terminą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad: per visą vairavimo stažą A. K. nebuvo baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio; administracinės nuobaudos, kurios nebegalioja, jam buvo skirtos tik tris kartus; jo kraujyje buvo rastas etilo alkoholio kiekis (1,62 promilės), kuris nežymiai viršija minimalią 1,5 promilės ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė; nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė; dirba UAB „D.“ ir darbo funkcijoms atlikti reikia turėti teisę vairuoti transporto priemones; šios įmonės direktoriaus A. K. charakterizuojamas išskirtinai teigiamai; atlygino tvoros apgadinimu padarytą žalą; jam paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 1452 Eur konfiskavimas; nuo 2017 m. liepos 22 d. jis negali vairuoti transporto priemonių. Tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, negali turėti įtakos draudimo terminui nustatyti. Teismas turėjo vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) tai, kad jis atlygino padarytą žalą, ir, esant nustatytoms dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, sumažinti draudimo naudotis teise vairuoti terminą iki minimalios vienerių metų ribos. Pripažinus, kad, esant dviem BK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, buvo pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal BK 39 straipsnio nuostatas, draudimas kasatoriui naudotis teise vairuoti minimaliam vienerių metų terminui būtų proporcinga poveikio priemonė padarytam pažeidimui, atitiktų bylos aplinkybes. Teismai, netaikydami BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto, netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo, vadovaujantis BPK 382 straipsnio 6 punktu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti: nustatyti, kad, vadovaujantis BK 68 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams trims mėnesiams terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. liepos 22 d. Kitos nuosprendžių dalies nekeisti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 22 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas bei tą pačią dieną jam buvo išduota pažyma apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimą įtariamajam. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones A. K. išduotas nebuvo. Ši kardomoji priemonė buvo taikoma nuo jos paskyrimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
4.2. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams; kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ„Regitra“.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas A. K. skaičiuotinas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atmetė jo prašymą skaičiuoti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuo kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo taikymo pradžios (2017 m. liepos 22 d.). Apeliacinės instancijos teismo motyvai prieštarauja teismų praktikai, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDQtNjI4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-144-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-144-628/2018">2K-7-144-628/2018</a>. Joje sprendžiant klausimą, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išaiškinta, kad: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumentų paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
4.4. Nagrinėjamoje byloje susidarė iš esmės analogiška situacija, kuri buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, t. y. 2017 m. liepos 22 d. A. K. paskyrus kardomąją priemonę (dokumentų paėmimą) ir tą pačią dieną paėmus iš jo vairuotojo pažymėjimą, jam iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors skundžiami teismų nuosprendžiai buvo priimti iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką yra pagrindas pakeisti.
4.5. Baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu A. K. skundžiamu Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams trims mėnesiams – terminas yra artimas minimaliai šios priemonės taikymo termino ribai ir neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tarp jų nurodytas kasaciniame skunde, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kaltininko poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, jos proporcingumą, pasekmes, kurias sukels A. K. šios poveikio priemonės taikymas. Nėra pagrindo teigti, kad teismas nepakankamai įvertino bylos aplinkybes ar neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo turėti reikšmės nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino dydį.
4.6. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei nustatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų ir pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.
4.7. A. K. savo apeliaciniame skunde klausimo dėl pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nekėlė ir šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, Šiaulių apygardos teismas, pakeisdamas Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nustatydamas trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgė į tai, kad A. K. atlygino padarytą žalą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino ir jo skaičiavimo pradžios (BK 68 straipsnis)
6. Kasatorius nurodo, kad nors jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino to kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir dėl to nepagrįstai nesumažino paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino iki minimalaus vienerių metų dydžio (BK 68 straipsnio 2 dalis).
7. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nuteistajam A. K. BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, pritaikytos tinkamai, todėl trumpinti apeliacinės instancijos teismo nustatytą beveik minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šios kasacinio skundo dalies pasakytina, kad paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant uždraudimo trukmę buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios A. K. padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir įvertino aplinkybę, kad kasatorius atlygino savo veika padarytą žalą (už automobiliu apgadintą tvorą).
8. Kitoje skundo dalyje kasatorius teisus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto 2017 m. liepos 22 d. nutarimu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – ir iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie laikino leidimo vairuoti transporto priemones išdavimą A. K. byloje nėra. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes yra pagrindas, kaip to prašo kasatorius, draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 22 d., t. y. kai, paskyrus kardomąją priemonę (dokumentų – vairuotojo pažymėjimo – paėmimą), A. K. buvo realiai atimta galimybė vairuoti kelių transporto priemones. Nuo šios dienos A. K. buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai atitiktų ir teismų praktiką tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNDQtNjI4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-144-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-144-628/2018">2K-7-144-628/2018</a>, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018). Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiami teismų nuosprendžiai keistini, nustatant, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 22 d.
9. Apeliacinės instancijos teismas A. K. apeliacinio skundo argumentą dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios nustatymo išsprendė ne tuo aspektu, kokiu buvo skundžiamasi, kadangi šis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo prašė skaičiuoti šį terminą nuo kitos datos, nei nurodė apylinkės teismas (t. y. nuo 2017 m. liepos 22 d.), o ne įskaityti kardomosios priemonės taikymo laikotarpį į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą (BK 65, 66 straipsniai), kaip motyvuojama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Šio BPK pažeidimo teisinės pasekmės taisytinos ir nuosprendžiai keistini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 383 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 22 d.
Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Tomas Šeškauskas
