Baudžiamoji byla Nr. 2K-349-1073/2018
Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00006-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3; 1.1.8.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei,
nuteistajam D. J.,
nuteistojo gynėjui Augustinui Vaičiūnui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Vilmos Vidugirienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžių nuteistojo D. J. baudžiamojoje byloje.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei septynias paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 16 d. Konfiskuota 350 Eur, kurie pripažinti nusikalstamos veikos dalyku, taip pat konfiskuoti mobilieji telefonai „Samsung SM-G900F“ ir „Blackberry Passport“, kurie buvo naudojami nusikalstamai veikai daryti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendis pakeistas: D. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su jam pagal BK 227 straipsnio 3 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, ir nuteistojo bei jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. J. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 16 – liepos 15 d. Vilniaus mieste, siekdamas, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje tuo metu atliekamame tyrime dėl UAB „F“ vykdytų viešųjų pirkimų jo ir D. K. atstovaujamoms įmonėms UAB „Ž.“, UAB „R“ ir UAB „B“ būtų priimtas tikrovės neatitinkantis jiems naudingas sprendimas, veikdamas D. K. interesais ir vykdydamas pastarojo prašymą gauti duomenis, susijusius su Konkurencijos taryboje vykstančiu tyrimu, bei paveikti tyrimą atliekančius pareigūnus, kad pastarieji priimtų D. K. pageidaujamą sprendimą, vienasmeniškai nusprendęs papirkti Konkurencijos tarybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąjį specialistą D. G., kurio žinioje buvo minimas tyrimas, D. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 14 481 Eur grynųjų pinigų neteisėtą atlygį valstybės tarnautojui – Konkurencijos tarybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam specialistui D. G. už pageidaujamą šio neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad D. G., atlikdamas tyrimą, atliktų neteisėtus veiksmus, kad dėl D. J. ir D. K. atstovaujamų įmonių UAB „Ž“, UAB „R“ ir UAB „B“ atliekamas Konkurencijos tarybos tyrimas dėl UAB „F“ vykdytų viešųjų pirkimų būtų nutrauktas arba nebūtų baudžiama UAB „R“, arba baudos būtų skiriamos tik UAB „Ž“ ir UAB „B“, arba kad šioms įmonėms paskirtos baudos būtų mažesnės. Teismai nustatė šias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes:
D. J., žinodamas, kad tarp šių įmonių galimai buvo susitarimas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, ir Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo turimoje medžiagoje yra duomenų, kad paramos gavėjos UAB „F“ 2014 metais organizuotuose viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti dalyvavę ūkio subjektai galimai pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. susitarė su D. K., jog paveiks tyrimą dėl UAB,,F“ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. vykdytų viešųjų pirkimų technikai pirkti atliekančius pareigūnus, kad pastarieji priimtų D. K. pageidaujamą sprendimą, po to 2015 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu susisiekė su Konkurencijos tarybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu D. G. ir 2015 m. balandžio 27–28 d. vykusio susirašinėjimo elektroniniu paštu metu susitarė susitikti su pastaruoju 2015 m. balandžio 28 d.
2015 m. balandžio 28 d. nuo 17.35 val. Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, vykusio susitikimo metu D. J. paprašė, kad D. G., vykdydamas savo įgaliojimus ir atlikdamas tyrimą dėl UAB „F“ vykdytų viešųjų pirkimų technikai pirkti, atliktų neteisėtus veiksmus ir inicijuotų tikrovės neatitinkančio sprendimo priėmimą, t. y. kad D. J. ir D. K. atstovaujamoms įmonėms UAB „Ž.“, UAB „R“ ir UAB „B“ atliekamas Konkurencijos tarybos tyrimas būtų nutrauktas arba nebūtų baudžiama UAB „R“, arba baudos būtų skiriamos UAB „Ž.“ ir UAB „B“, arba kad šioms įmonėms paskirtos baudos būtų mažesnės, ir už tokį neteisėtą D. G. veikimą vykdant įgaliojimus D. J. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo jam kyšį – šio vienerių metų atlyginimo dydžio neteisėtą piniginį atlygį, po to 2015 m. gegužės 5 d. 17.50 val. Vilniuje, Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančioje P. Cvirkos aikštėje, vykusio susitikimo su D. G. metu D. J., tęsdamas savo sumanytą nusikalstamą veiką, dar kartą paprašė, kad D. G. neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus taip, kad Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl UAB „F“ vykdytų viešųjų pirkimų metu nebūtų nustatyta jokių Konkurencijos įstatymo pažeidimų arba būtų nubaustos tik dvi įmonės – UAB „Ž“ ir UAB „B“, ir patikslino neteisėto atlygio dydį – tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti D. G. 14 481 Eur kyšį, bei šį savo ketinimą pakartotinai patvirtino 2015 m. gegužės 20 d. 11.59 val. kavinėje „Kas kas“, esančioje Vilniuje, Islandijos g. 4, 2015 m. gegužės 21 d. 16.06 val. kavinėje „Coffee Inn“, esančioje Vilniuje, Vilniaus g. 17, 2015 m. birželio 17 d. 16.30 val. Vilniuje, Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančioje P. Cvirkos aikštėje, susitikimų su D. G. metu.
2015 m. birželio 19 d. 12.58 val. Vilniuje, Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančioje P. Cvirkos aikštėje, susitikimo su D. G. metu pakartojo anksčiau aptartą susitarimą neteisėtą atlygį už neteisėtą veikimą D. G. perduoti po to, kai Konkurencijos taryboje bus priimtas ir pasirašytas D. K. ir D. J. pageidaujamas neteisėtas sprendimas dėl atliekamo tyrimo rezultatų, o 2015 m. birželio 30 d. 17.33 val. Vilniuje, Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančioje P. Cvirkos aikštėje, vykusio susitikimo metu D. G. supažindinus D. J. su Konkurencijos tarybos pasirašytu ir užregistruotu nutarimu dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo, t. y. Konkurencijos tarybai tariamai nenustačius aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad tarp nagrinėtų ūkio subjektų, dalyvavusių UAB „F“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti, buvo sudaryti draudžiami susitarimai, atitinkantys Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, taip parodant, kad D. G. įvykdė D. J. neteisėtus prašymus, D. J. nurodė, kad neteisėtas atlygis D. G. bus perduotas po savaitės, t. y. 2015 m. liepos 7 d., nes tokiai pinigų sumai surinkti reikia laiko. Tokiu būdu D. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
2. D. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 6–21 d. Vilniaus mieste, žinodamas, kad tarp jo ir D. K. atstovaujamų įmonių galimai buvo susitarimas, pažeidžiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, ir Konkurencijos taryboje yra duomenų bei atliekamas tyrimas dėl to, kad paramos gavėja UAB „F“ 2014 metais organizavo viešuosius pirkimus technikai pirkti, kuriuose dalyvavę ūkio subjektai galimai pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, veikdamas D. K. interesais ir vykdydamas D. K. prašymą neteisėtai gauti Konkurencijos taryboje atliekamo tyrimo dokumentus – raštą, kuriuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas, vienasmeniškai nusprendęs papirkti Konkurencijos tarybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąjį specialistą D. G., kurio žinioje buvo minimas tyrimas, D. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 500 Eur ir davė 350 Eur grynųjų pinigų neteisėtą atlygį – kyšį valstybės tarnautojui – Konkurencijos tarybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam specialistui D. G. už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad D. G., neteisėtai veikdamas, pateiktų D. J. šio rašto kopiją ar supažindintų jį su raštu, ar nurodytų, kas tokį raštą pasirašė. Teismai nustatė šias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes:
2015 m. gegužės 6 d. 21.17 val. telefoninio pokalbio su D. K. metu D. J. susitarus gauti iš D. G. NMA rašto, pagal kurį Konkurencijos taryboje buvo pradėtas tyrimas dėl D. J. ir D. K. atstovaujamų įmonių, kopiją, D. J. 2015 m. gegužės 12 d. 18.31 val. Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančioje P. Cvirkos aikštėje susitikimo su D. G. metu, vykdydamas susitarimą su D. K., pastarajam nežinant apie piniginio atlygio siūlymą, paprašė, kad D. G., neteisėtai veikdamas vykdant įgaliojimus, supažindintų jį ir per jį – D. K. su Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo nevieša informacija – NMA raštu, pagal kurį Konkurencijos taryboje buvo pradėtas tyrimas dėl D. J. ir D. K. atstovaujamų įmonių, perduodamas jam minėto rašto kopiją arba supažindindamas jį su minėtu raštu, arba nurodydamas, kas minėtą raštą pasirašė. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą D. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti D. G. 500 Eur kyšį.
2015 m. gegužės 20 d. 11.59 val. kavinėje „Kas kas“, esančioje Vilniuje, Islandijos g. 4, susitikimo su D. G. metu, pastarajam neteisėtai perdavus D. J. jo ir D. K. per D. J. prašyto dokumento – NMA 2015 m. kovo 1 d. rašto Nr. BRK-2110 „Dėl galimo konkurenciją ribojančio susitarimo“ kopiją, D. J. nurodė, kad pinigus perduos vėliau, ir 2015 m. gegužės 21 d. 16.06 val. susitikimo kavinėje „Coffee Inn“, esančioje Vilniuje, Vilniaus g. 17, metu D. J. tiesiogiai perdavė D. G. neteisėtą atlygį – 350 Eur grynųjų pinigų kyšį už šį neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė V. Vidugirienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės už BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymą paskyrimo bei šios bausmės subendrinimo su už BK 227 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausme; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendį ir D. J. skirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir 300 MGL dydžio baudą. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam galutinę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes paskirtas bausmes – laisvės atėmimo bausmę bei baudą – subendrino iš dalies jas sudėdamas. Teismas už vienos iš nusikalstamų veikų, nurodytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė švelniausią sankcijoje nustatytos bausmės rūšį – 300 MGL dydžio baudą. Tačiau, bendrindamas paskirtą bausmę su kita už BK 227 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos padarymą paskirtąja laisvės atėmimo bausme, nesilaikė BK 65 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad subendrinant bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose nustatytais atvejais bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
3.2. Apeliacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pasirinktam bausmių bendrinimo būdui ir atmesdamas prokuroro skundą, rėmėsi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2012">2K-11/2012</a>, 2K-302/2014 ir 2K-196-139/2016, nors visos šios nutartys priimtos nagrinėjant bausmių (viena iš jų bauda) subendrinimą apėmimo būdu, – pavyzdžiui, nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2012">2K-11/2012</a> konstatuojama, kad žemesnės instancijos teismas pasirinko netinkamą subendrinimo būdą, nagrinėjamu atveju turėdamas taikyti bausmių apėmimą, tačiau nėra kvestionuojami teismo motyvai, kad subendrinant bausmes BK 63 ir 64 straipsnyje nustatytais atvejais bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-139/2016 taip pat analizuojamas bausmių bendrinimo apėmimo būdu idealios nusikalstamų veikų sutapties atvejis, nors pasisakoma, jog draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje įtvirtintų galutinės subendrintos bausmės taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės.
3.3. BK 63 straipsnis nustato du bausmės už kelias nusikalstamas veikas subendrinimo būdus, t. y. bausmių apėmimą arba bausmių sudėjimą (visišką ar iš dalies). BK 65 straipsnis įtvirtina būtent bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Sistemiškai bei lingvistiškai analizuojant BK 63 straipsnio 3, 4 dalių ir 65 straipsnio 1, 2 dalių turinį matyti, kad 65 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės taikomos ne tik keičiant vienas bausmes kitomis, bet ir sudedant bausmes. Taip pat BK 65 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodoma, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme (t. y. bendrinamos tik pakeistos bausmės). Taigi, kaip aiškinama baudžiamosios teisės teorijoje bei teismų praktikoje, subendrinant bausmes sudėjimo būdu skirtingos bausmės pirma keičiamos į griežčiausią bausmės rūšį, o tik vėliau sudedamos parinkus sudėjimo būdą – visišką ar iš dalies. Tolesniame įstatymo tekste, įtvirtinant draudimą keisti baudą ir pareigą skirti ją su kita bausme, būtent ir yra įtvirtintas draudimas baudą bendrinti sudėjimo būdu.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo skundą, padarė išvadą, jog nuteistajam už BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos baudos dydis neatspindi bausmei individualizuoti šioje byloje turinčių reikšmės duomenų, tačiau darydamas tokią išvadą neatsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, todėl, sumažindamas nuteistajam D. J. pirmosios instancijos skirtą baudą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, aptardamas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamos veikos padarinius, nustatytas aplinkybes nagrinėjo atskirai nuo baudžiamosios bylos konteksto, nevertindamas to, kad asmuo yra nuteistas už dviejų analogiškų veikų, vienos iš jų – sunkaus nusikaltimo, padarymą, teigdamas, kad asmuo šiuo metu neteistas, neanalizavo situacijos, kad nesunkus nusikaltimas yra antra to paties asmens padaryta nusikalstama veika. Priešingai, nei teigiama apeliacinės instancijos sprendime, pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą dėl bausmės dydžio vertindamas nuteistojo asmenybę, sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tik ne atskirai dėl kiekvienos veikos, o įvardydamas jas kartu, nes šios aplinkybės buvo analogiškos. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo nusikalto neatsitiktinai, o nusikalstamos veikos yra dėsningas jo elgesio su valstybės institucijų tarnautojais padarinys, būdamas teisininkas asmuo puikiai suprato savo veiksmų turinį ir pasekmes.
3.5. Vienas iš BK 41 straipsnyje aptariamos bausmės paskirties visumos tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepagrįstai sumažinus pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę – baudą, kai pagrindinės bausmės laisvės atėmimo vykdymas atidėtas, toks tikslas nepasiekiamas, suponuojama nebaudžiamumo iliuzija, todėl konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 41, 54 straipsniai).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės V. Vidugirienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtų bausmių bendrinimo
5. Kasaciniame skunde ginčijamas abiejų instancijų teismų pasirinktas D. J. paskirtų bausmių – laisvės atėmimo ir baudos – bendrinimas dalinio sudėjimo būdu argumentuojant BK 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, pagal kurią bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Su prokurorės kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo sutikti. Prokurorės dėstomas BK 65 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitinka šios normos turinio bei teismų praktikos.
6. Šioje byloje D. J. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, o pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 300 MGL dydžio bauda; šias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus dalinio sudėjimo būdu D. J. buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 200 MGL dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo sumažinta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė iki 200 MGL dydžio, atitinkamai iš naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas pagal BK 227 straipsnio 2, 3 dalis, D. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 100 MGL dydžio bauda.
7. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyti trys bausmių bendrinimo būdai, t. y. apėmimas, visiškas arba dalinis bausmių sudėjimas. Teismų praktikoje, kuria pagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, išaiškinta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-11/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-11/2012">2K-11/2012</a>, 2K-302/2014 ir 2K-196-139/2016), kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys). Ir nors aptariamose teismų praktikos bylose situacija buvo tokia, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl bausmių apėmimo taikymo, tačiau kasacinės instancijos teismo buvo suformuotos taisyklės, taikytinos visiems bausmių bendrinimo atvejams. Kaip minėta kasacinės instancijos teismas vienareikšmiškai nurodė, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Dar kartą pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės yra taikomos ne konkrečioms, o visoms bausmių rūšims, šiuo atveju bendrinant laisvės atėmimo bausmę su bauda.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad teismai, bendrindami D. J. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 65 straipsnio 2 dalį).
Dėl pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dydžio
9. Kasaciniame skunde prokurorė taip pat nesutinka su D. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta (apeliacinės instancijos teismo sumažinta) bausme. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas, dėl to nepagrįstai tenkino nuteistojo D. J. apeliacinį skundą ir jam pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.
10. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Prokurorės kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad skiriant bausmę nuteistajam D. J. buvo pažeisti BK 41 straipsnio ar 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo apeliacinio skundo dalį dėl per griežtos bausmės paskyrimo ir dėl šios dalies pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį – sušvelnindamas jos dydį, BK nuostatų nepažeidė. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pateikė motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo D. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę reikėtų sumažinti, t. y. kad nuteistajam paskirtos bausmės – baudos – dydis neatitinka jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo ir net prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-46-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-46-489/2017">2K-46-489/2017</a>, 2K-221-693/2017 ir kt.). Teismas įvertino aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti ir individualizuoti, visumą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, kaltininko asmenybę (charakterizuojamas teigiamai: neteistas, dirba, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šiol nenustatyta, kad jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų). Pagrįstai buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, o 350 Eur kyšio suma už neteisėtą Konkurencijos tarybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto veikimą vykdant įgaliojimus laikytina nedidele. Taigi, įvertinęs visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas D. J. paskyrė BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje (ir BK 47 straipsnyje) nurodytai minimaliai tokios rūšies bausmei.
12. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, kuriais vadovaujantis D. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo paskirta švelnesnė bausmė, ir nenustačiusi, kad skiriant bausmę netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokio teismo sprendimo teisingumu. Taigi kasacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Vilmos Vidugirienės kasacinį skundą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Aurelijus Gutauskas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
