Dėl teisės normų, reglamentuojančių tyčinio bankroto pripažinimą ir žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-450-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01156-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.1; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G. ir A. P. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Dream team“ ieškinį atsakovams A. P. ir A. G. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tyčinio bankroto pripažinimą ir žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė BVšĮ „Dream team“ ieškiniu prašė teismo pripažinti jos bankrotą tyčiniu ir priteisti iš atsakovų A. G. ir A. P. solidariai 120 927,96 Eur žalos atlyginimo, o netenkinus pastarojo reikalavimo – priteisti iš atsakovų solidariai 87 832,50 Eur žalos atlyginimo; taip pat priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškinyje nurodyta, kad, teismui iškėlus VšĮ „Dream team“ bankroto bylą ir administratoriui patikrinus dokumentus, nustatyta, jog pagal BVŠĮ „Dream team“ vadovės parengtus finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą) bankroto bylos iškėlimo dieną (2015 m. rugsėjo 17 d.) bendrovės turtą sudarė 70 025 Eur (trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos, t. y. 10 700,24 Eur realiai atgautinos sumos ir 59 324,76 Eur beviltiškos skolos dėl susijusių įmonių bankroto bylų) ir 90 626 Eur skolos (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Patikrinus įmonės sudarytus sandorius buvo aptikti įmonės veiklos tikslams priešingi sandoriai. VšĮ „Dream team“ valdymo organai nuo įmonės įkūrimo momento nuosekliais ir kryptingais veiksmais siekė įmonės nemokumo turėdami tikslą išvengti mokesčių mokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI).

4. Įmonė laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2015 m. rugsėjo 17 d.) dengdavo einamąsias skolas darbuotojams (už einamąjį ar buvusį prieš tai mėnesį), nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatų. Bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovė kitų skolų, išskyrus VMI, neturėjo. Skola vienintelei kreditorei VMI sudarė 87 832,50 Eur, iki pat bankroto bylos iškėlimo momento su visais kreditoriais – darbuotojais ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba buvo atsiskaityta visiškai (išskyrus VMI), taip pažeidžiant CK 6.9301 straipsnį.

5. Nuo įstaigos įkūrimo per 4 metų veiklos vykdymo laikotarpį bendrovėje dirbo 298 darbuotojai, jiems atlyginimas buvo mokamas iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais ar paslaugas gaunančių susijusių bendrovių tiesioginiais pavedimais tiesiai į darbuotojų banko sąskaitas. Taip sąmoningai sudarytos sąlygos išvengti išieškojimo į biudžetą ir nuolatos suteikiant pirmenybę vėlesniems kreditoriams – darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pirmenybę atgauti skolas, žinant, kad ankstesnė kreditorė VMI faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų. Neturėdama jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto VšĮ „Dream team“ kiekvieną mėnesį palikdavo vis didėjančias skolas valstybės biudžetui, kurį administruoja VMI.

6. VšĮ „Dream team“ buvo sudariusi ir vykdė identiškas paslaugų teikimo sutartis dėl darbuotojų nuomos su UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Trismegistus“, UAB „Dominikonas“, UAB „Chajamas“. VšĮ „Dream team“ direktorės A. P. pasirašytos sutartys dėl darbuotojų nuomos yra ydingos ir nuostolingos, iš anksto numatant, kad įmonė nesugebės vykdyti sandorių be vis didėjančių skolų (biudžetui arba darbuotojams).

7. Pagal VšĮ „Dream team“ su UAB „Trismegistus“ 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytą sutartį dėl darbuotojų nuomos, skolininkės UAB „Trismegistus“ skolai augant su kiekvienu mėnesiu iki 2012 m. lapkričio 30 d. sutarties pabaigos (sutarties pabaigoje sudarė 14 360,39 Eur pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2012 m. spalio 31 d.), VšĮ „Dream team“ tęsė sutartinius santykius ir darbuotojus susijusiai bendrovei „Trismegistus“ nuomojo 2 metus. VšĮ „Dream team“ direktorė A. P., būdama susijusios UAB „Trismegistus“ finansininkė, turėjo žinoti apie UAB „Trismegistus“ finansinę padėtį, tačiau sutarties laiku nenutraukė ir iki sutarties su UAB „Trismegistus“ nutraukimo 2012 m. lapkričio 30 d. nesiėmė jokių priemonių skolai išieškoti.

8. UAB „Trismegistus“, UAB „Omaras“, VšĮ „Dream team“ yra tarpusavyje susijusios įmonės. VŠĮ „Dream team“ direktorė A. P. tvarkė ir VšĮ „Dream team“, ir susijusių įmonių buhalterinę apskaitą, o ieškovei su UAB „Omaras“ pasirašant sutartį dėl darbuotojų nuomos, šiai bendrovei taip pat atstovavo ir už ją pasirašė laikinai direktoriaus pareigas einanti A. P.

9. 2012 m. lapkričio 2 d. reikalavimų perėmimo sutartimis VšĮ „Dream team“ iš UAB „Omaras“ įsigijo 32 661,03 Eur reikalavimo teises į bendroves, kurios akivaizdžiai buvo nemokios.

10. Prašydama priteisti įstaigai padarytą žalą iš atsakovų solidariai, ieškovė nurodė, kad jokio turto įstaiga neturi, likusių skolų iš įstaigos skolininkų išieškoti nėra galimybės dėl jų bankroto ar išregistravimo dėl bankroto (liko neišieškota 12 303,27 Eur BUAB „Dominikonas“ skola, 14 360,39 Eur išregistruotos UAB „Trismegistus“ skola pagal sutartis, 7863,36 Eur likusi neapmokėta UAB „Dominikonas“ skola pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį su UAB „Omaras“ (18 347,84 Eur iš 26 211,21 Eur buvo apmokėta pagal teismo patvirtintą taikos sutartį su UAB „Omaras“) ir 6449,84 Eur UAB „Trismegistus“ skola pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį su UAB „Omaras“ (iš viso 40 976,86 Eur)).

11. Remiantis VMI operatyvaus patikrinimo pažymose užfiksuota informacija, 2013 m. rugsėjo 30 d. pradelstos skolos gerokai viršijo pusę įstaigos į balansą įrašyto turto, t. y. įstaiga buvo nemoki. Vėliausiai 2014 m. vasario 28 d. VšĮ „Dream team“ tapo nemoki, kai įstaigos pradelstos skolos sudarė net 418 484,29 Lt, iš jų VMI – 337 520,87 Lt (97 752,80 Eur). Todėl vieninteliam VšĮ „Dream team“ dalininkui A. G. bei vadovei A. P. vėliausiai 2014 m. vasario 28 d. atsirado Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jos šie asmenys neįgyvendino.

12. Teismo patvirtintų kreditorių nepatenkintų reikalavimų suma sudarė 133 728,52 Eur. Su kreditorių dalimi atsiskaičius, liko neatsiskaityta 120 927,96 Eur. Atsakovams tinkamai ir laiku kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, finansiniai reikalavimai net nebūtų susidarę (pvz., VMI finansinis reikalavimas). Netenkinus reikalavimo dėl 120 927,96 Eur žalos atlyginimo priteisimo, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 87 832,50 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį sudaro bankroto byloje patvirtintas VMI reikalavimas.

13. Solidariąją atsakovų atsakomybę ieškovė grindė CK 6.6 straipsnio 3 dalimi. VšĮ „Dream team“ direktorė atsakovė A. P. vykdė dalininko A. G. nurodymus jo pavedimu. Atsakovė taip pat pateikė dalį elektroninio susirašinėjimo su A. G., iš kurio matyti, kad A. P. atsiskaitymo su VšĮ „Dream team“ kreditoriais klausimus derino su A. G., kuris buvo VšĮ „Dream team“ vienintelis steigėjas ir dalyvis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei BVšĮ „Dream team“ iš atsakovų A. P. ir A. G. solidariai 87 832,50 Eur žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

15. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi patenkino kreditorės VMI prašymą ir iškėlė VšĮ „Dream team“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Vytautą Sinkevičių. 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje patvirtino VšĮ „Dream team“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (e.b.l. 177-178), kuriame nurodyta skola įstaigos darbuotojams sudarė 29 940,84 Eur, VMI – 87 832,50 Eur, VSDFV Vilniaus skyriui – 15 955,18 Eur. Bendra visų kreditorių reikalavimų suma sudarė 133 728,52 Eur. Vilniaus apygardos teismas pripažino VšĮ „Dream team“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

16. ĮBĮ 2 straipsnio 12 punktas nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Remdamasis ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalimi, teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas. Vienas iš tokių požymių nustatomas, kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pasikeitusio įmonių tyčinio bankroto teisinio reglamentavimo, 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a> išaiškino, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės suteikimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą.

18. VšĮ „Dream team“ buvo įsteigta ir įregistruota Mokesčių mokėtojų registre 2010 m. gegužės 17 d. Pagrindinės įstaigos veiklos rūšys buvo kitas darbo jėgos teikimas, bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas, kitas mokymas. Įstaigos vienintelis savininkas yra jos steigėjas A. G., direktorė – A. P., ji taip pat faktiškai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą.

19. 2014 m. įstaigos balanso bei pelno ir nuostolių ataskaitos duomenimis, įstaigos įsipareigojimai sudarė 75 953,72 Eur, o ilgalaikio materialaus turto įstaiga visai neturėjo. Trumpalaikis VšĮ „Dream team“ turtas sudarė 68 195,09 Eur, o iš jo per vienerius metus gautinos sumos sudarė lygiai tiek pat, kiek ir trumpalaikis turtas. Skola VMI nuosekliai didėjo ir 2015 m. birželio 3 d. buvo 81 593,56 Eur, o 2015 m. liepos 29 d. – 87 840,60 Eur. Byloje nustatyta, kad VšĮ vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto ir automobilių. Iškėlus VšĮ „Dream team“ bankroto bylą, įstaigoje buvo registruoti 47 darbuotojai.

20. Iš VMI pateiktos 2013 m. lapkričio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2013 m. įstaigoje dirbo 46 darbuotojai. Jau 2013 m. spalio 15 d. įstaigos deklaruota mokestinė nepriemoka sudarė 261 066,77 Lt (75 610,16 Eur).

21. Į bylą taip pat pateiktas 2015 m. sausio–rugsėjo VšĮ „Dream team“ balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurių matyti, kad po bankroto bylos iškėlimo VšĮ trumpalaikį turtą sudarė 70 025 Eur – per vienerius metus gautinos sumos; ilgalaikio turto VšĮ, kaip ir anksčiau, neturėjo; nuosavą įmonės kapitalą sudarė 290 Eur kapitalas ir 20 890 Eur nepaskirstytasis pelnas; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 90 626,00 Eur. Pateiktais duomenimis, VšĮ „Dream team“ 2015 m. įstaigos pardavimo pajamos sumažėjo nuo 1 431 292 Eur iki 261 491 Eur, visos praėjusių finansinių metų (2014 m.) 1 431 292 Eur pardavimo pajamos buvo atspindėtos kaip įstaigos veiklos sąnaudos, o ataskaitiniu 2015 m. laikotarpiu veiklos sąnaudos buvo didesnės nei bendrasis pelnas, t. y. 262 278 Eur; grynasis pelnas (nuostolis) sudarė 12 842 Eur.

22. 2010 m. birželio 1 d. VšĮ „Dream team“ ir UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“ sudarė sutartis, kuriomis VšĮ „Dream team“ įsipareigojo teikti verslo valdymo paslaugas, nuomoti darbo jėgą kavinėms, barams, restoranams ir kt. viešojo maitinimo įstaigoms, atlikti verslo valdymo, buhalterinės apskaitos ir kt. darbus. Tokio pat turinio sutartis 2010 m. gruodžio 1 d. VšĮ „Dream team“ sudarė su UAB „Dominikonas“, 2010 m. gruodžio 20 d. – su UAB „Trismegistus“ ir 2010 m. birželio 14 d. su – UAB „Chajamas“.

23. Pagal nurodytas sutartis darbuotojo kaina apskaičiuojama kiekvieną mėnesį reikalingos vienam darbuotojui išlaikyti VšĮ „Dream team“ išlaidos plius ne didesnis nei 20 proc. valdymo mokestis. Atsiskaitoma kas mėnesį pagal pateiktą sąskaitą, kuri turi būti apmokėta per 14 d. Sutartys sudarytos penkeriems metams. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad šios nurodytos sutartys buvo ydingos savaime, nes neužtikrino viešajai įstaigai jokio pelno, deklaratyvus. Vertindamas įstaigos pelno ir nuotolių ataskaitas bei atsižvelgdamas į aplinkybę, jog viešoji įstaiga nebuvo pelno siekianti organizacija, teismas darė išvadą, kad VšĮ „Dream team“ bankroto administratoriaus teiginys, jog minimomis sutartimis nuo pat įstaigos įsteigimo siekta privesti ją prie bankroto, nepagrįstas.

24. 2012 m. lapkričio 2 d. VšĮ „Dream team“ sudarė su UAB „Omaras“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Omaras“ už 90 502,06 Lt (26 211,20 Eur) atlygį perleido VšĮ „Dream team“ (naujajai kreditorei) 90 502,03 Lt (26 211,20 Eur) skolininkės UAB „Dominikonas“ skolą. Neapmokėtų skolų suvestinė, sudaryta 2015 m. rugsėjo 30 d., patvirtina, kad VšĮ „Dream team“ skolininkė UAB „Dominikonas“ nuo 2011 m. sausio mėnesio nebuvo apmokėjusi nė vienos sąskaitos ir dėl to nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d. buvo susidariusi 10 474,43 Eur skola. Nepaisant esančios UAB „Dominikonas“ skolos, VšĮ „Dream team“ minima 2012 m. lapkričio 2 d. sutartimi iš UAB „Omaras“ perėmė UAB „Dominikonas“ skolą ir su debitore UAB „Omaras“ atliko tarpusavio prievolių įskaitymą.

25. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-26136-779/2016 buvo nagrinėjamas ieškovės BVšĮ „Dream team“ bankroto administratoriaus Vytauto Sinkevičiaus ieškinys atsakovei UAB „Omaras“, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą VšĮ „Dream team“ ir UAB „Omaras“ dėl reikalavimo teisių perleidimo į UAB „Dominikonas“ bendrą 26 211,20 Eur sumą, taikyti restituciją ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 26 211,20 Eur sumą, o atsakovei grąžinti reikalavimo teisę į UAB „Dominikonas“. 2016 m. rugsėjo 26 d. byla nutraukta teismui patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė atsisako savo ieškinio reikalavimų, o atsakovė UAB „Omaras“ sumoka ieškovei 18 347,84 Eur reikalavimo sumos per tris darbo dienas nuo teismo nutarties, patvirtinančios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos. Taigi, iš 26 211,20 Eur sandorio sumos viešajai įstaigai liko negrąžinta 7863,37 Eur. Išieškoti šios sumos galimybių nėra, nes bankroto byloje teismas 2017 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos ir pripažino UAB „Dominikonas“ veiklą pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto bei nurodė įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Bankroto byloje teismo nutartimi buvo patvirtintas 38 811,37 Eur VšĮ „Dream team“ finansinis reikalavimas.

26. 2012 m. lapkričio 2 d. VšĮ „Dream team“ sudarė su UAB „Omaras“ dar vieną reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Omaras“ už 22 270,06 Lt atlygį perleido VšĮ „Dream team“ (naujajai kreditorei) 22 270,03 Lt skolininkės UAB „Trismegistus“ skolą. Sutarties sudarymo dieną UAB „Trismegistus“ įstaigai buvo skolinga 13 392,01 Eur. Bankroto administratorius nurodė, jog ši reikalavimo teisės perleidimo sutartis teisme nebuvo ginčijama, tokia galimybė pripažinta neperspektyvia, nes bendrovei 2015 m. kovo 16 d. buvo iškelta bankroto byla, o turto bendrovė neturėjo. Bankroto byloje teismas 2016 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos ir pripažino UAB „Trismegistus“ veiklą pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, nurodė įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Bankroto byloje buvo patvirtintas 21 067,41 Eur finansinis VšĮ „Dream team“ reikalavimas.

27. Teismo vertinimu, sprendžiant ieškovės atstovo prašymą ir argumentus dėl tyčinio VšĮ „Dream team“ bankroto pripažinimo, reikšmingos byloje nustatytos šios įstaigos ir jos partnerių įsteigimo bei veiklos vykdymo aplinkybės. 2005 m. vasario 3 d. buvo įsteigta UAB „Omaras“, kurios vienintelis savininkas buvo A. M. A. M. teisme paliudijo, jog A. G. padėjo jam atidaryti UAB „Omaras“. A. M. pakvietė A. S. vadovauti UAB „Omaras“, jis priėmė į darbą atsakovę A. P. dirbti buhaltere. A. M. nurodė, jog ir nebūdamas vadovas jis vis tiek turėjo sprendžiamąjį balsą (buvo vienintelis UAB „Omaras“ akcininkas). A. S. vadovavo UAB „Omaras“ iki 2010 m. spalio 6 d., vėliau vadovu nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 9 d. buvo P. D. Įmonės veiklą plečiant maitinimo sektoriuje UAB „Omaras“ kaip vienintelis akcininkas 2007 m. birželio 1 d. įsteigė UAB „Golkonda“ (šiai nuo įsteigimo vadovavo A. S., vėliau P. D. ir A. M.), 2009 m. spalio 7 d. įsteigė UAB „Chajamas“ (šiai nuo įsteigimo vadovavo A. S., vėliau – P. D. ir A. M.), 2010 m. spalio 1 d. įsteigė UAB „Dominikonas“ (šiai vadovavo P. D., A. S.), 2010 m. gruodžio 9 d. įsteigta UAB „Trismegistus“ (šiai vadovavo P. D., o nuo 2013 m. kovo 28 d. – P. R.). Liudytojas A. M. nurodė, kad šias įmones taip pat padėjo įsteigti atsakovas A. G. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad nuo įsteigimo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 25 d. vienintelis UAB „Dominikonas“ akcininkas buvo A. G., o nuo 2010 m. spalio 25 d. akcininkė – UAB „Omaras“. A. G. taip pat buvo registruotas kaip vienintelis UAB „Trismegistus“ akcininkas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. vasario 1 d., nuo 2011 m. vasario 1 d. akcininkė – UAB „Omaras“.

28. A. S. nurodė, jog darbuotojai iš pradžių (atrodo) buvo įdarbinti jų įmonėse, o įsteigus VšĮ „Dream team“ jie buvo įdarbinti pastarojoje bendrovėje. A. M. taip pat nurodė, kad iki VšĮ „Dream team“ įsteigimo darbuotojai dirbo UAB „Omaras“ ir jos patronuojamosiose įmonėse, o įsteigus VšĮ „Dream team“ buvo pervesti į šią įstaigą. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir atsakovė A. P. Ji nurodė, jog pirmiausia 2008 m. ji įsidarbino buhaltere UAB „Omaras“, kitose bendrovėse ji tvarkė buhalteriją, priimant ją į darbą į pokalbį taip pat atėjo A. G. Vėliau jis paklausė, ar ji nesutiktų būti VšĮ „Dream team“ direktore dviem mėnesiams, tačiau direktore ji buvo iki įstaigos pabaigos. A. P. nurodė, kad visus sprendimus dėl įmonės valdymo, dėl sutarčių sudarymo ar nutraukimo priiminėjo VšĮ „Dream team“ steigėjas A. G.

29. Kasos knygos įrašai ir VMI pažyma bei A. P. paaiškinimai patvirtina, kad į VšĮ „Dream team“ kasą grynuosius pinigus įnešdavo UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Dominikonas“, UAB „Trismegistus“, UAB „Chajamas“ vadybininkai ir visos įneštos pinigų sumos praktiškai tą pačią dieną būdavo išmokamos darbuotojams arba iš VšĮ „Dream team“ kasos grynaisiais pinigais, arba suderinusios su VšĮ „Dream team“ atlyginimus darbuotojams išmokėdavo pačios bendrovės, kurios darbuotojus nuomojosi. Į kasą patekusios įmokos grynaisiais pinigais pirmiausia buvo skiriamos darbuotojų darbo užmokesčiui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokesčiams apmokėti ir tik iš dalies VMI nepriemokoms dengti.

30. VšĮ „Dream team“ neturint nekilnojamojo turto ir lėšų sąskaitoje, VMI negalėjo išieškoti skolų ir tokia padėtis iš dalies lėmė bankroto bylos teisme iškėlimą. Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas argumentas pripažinti VšĮ „Dream team“ bankrotą tyčiniu. Išieškodamas nepriemokas VMI naudai, antstolis turėjo galimybę nukreipti išieškojimą į trečiuosius asmenis – VšĮ „Dream team“ partnerius ir dengti skolą iš įstaigos debitorių.

31. VšĮ „Dream team“ veikloje teismo konstatuotas atsiskaitymų vykdymas pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

32. Vykdydama veiklą įstaiga kiekvieną mėnesį mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, nepaisydama to, kad buvo suėję mokesčių mokėjimo terminai sumokėti VMI ir priimti sprendimai dėl skolų išieškojimo. Tai patvirtina VMI pateikta informacija apie VšĮ „Dream team“ skolos mokėjimo terminus bei kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai bei jo priedai, iš kurių matyti, kad VMI 2014 m. rugpjūčio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. kovo 2 d. buvo priėmusi sprendimus išieškoti mokestinę prievolę iš VšĮ „Dream team“ sąskaitų ir iš turto. Tačiau, teismo vertinimu, į bylą nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog tiriamu atveju egzistuoja tyčinio bankroto prezumpciją atitinkančios aplinkybės, kurios įtvirtintos ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Tokią išvadą teismas darė dėl to, kad bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo identifikuota trijų mėnesių iš eilės darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų skola. Byloje taip pat nėra pateikta faktų, jog įstaigos veikla ar turtas buvo perkelti į kitą įmonę reorganizavus ar įmonės dalį atskyrus (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

33. Teismo vertinimu, byloje šiuo atveju pakaktų duomenų konstatuoti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta viena iš tyčinio bankroto sąlygų, kad įstaigos veikla buvo organizuota taip, kad kreditorės VMI galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos ir išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditorė VMI, kuriai įsipareigojimai pradelsti ir daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

34. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Kadangi esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto (ar įmonės būklės bloginimo) sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovai pakankamais įrodymais paneigė priežastinio ryšio tarp konstatuoto mokėjimo eiliškumo pažeidimo ir įstaigos nemokumo priežasčių buvimą, kadangi su kreditoriais atsiskaitant įstatymo nustatyta tvarka prievolių kreditoriams dydis iš esmės nebūtų pasikeitęs. Minėta, kad bankroto byloje patvirtintų kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir darbuotojų finansiniai reikalavimai kilo kaip bankroto bylos iškėlimo pasekmė, darbuotojai buvo atleisti. Tuo tarpu iki bankroto bylos iškėlimo šių skolų nebuvo.

35. Įstaigos nemokumą labiau lėmė dviejų VšĮ „Dream team“ partnerių – debitorių UAB „Dominikonas“ ir UAB „Trismegistus“ nemokumas. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyti ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkte ir 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, todėl netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti bankrotą tyčiniu dėl įstaigai nuostolingų ir (ar) ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo ir dėl netinkamai organizuojamos įstaigos veiklos ar neveikimo.

36. Dėl ieškovės prašymo įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti žalą kitais pagrindais teismas pirmiausia pažymėjo, jog bendrovės, įstaigos vadovo ar dalininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

37. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei nustatyta vadovui ir įmonės savininkui (savininkams), kuriais buvo laikomi įmonės dalyvis (dalyviai). Atsakovas A. G. buvo vieninteliais dalininkas. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog bankroto byla turėjo būti inicijuojama 2014 m. kovo mėnesį, kai tapo aišku, jog skolų iš didžiausių įstaigos debitorių išieškoti negalima ir dėl to įstaiga nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

38. Bylos rašytiniai įrodymai rodo, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog įstaigos vadovė ir faktinis vadovas, įstaigai esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino įmonės įsipareigojimus kreditorei VMI. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad tęsdama sutartinius santykius įstaiga deklaravo PVM, tačiau jo nemokėjo. Ta aplinkybė, kad įmonė vykdė veiklą, nėra pakankama, kad šalintų vadovų atsakomybę dėl bankroto bylos laiku neiškėlimo.

39. Teismui nustačius, jog valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatant žalos, kilusios dėl įmonės vadovo laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį yra vertinama ne apskritai bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma, išaugusi būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

40. Byloje nustatyta, kad ieškovės mokesčių nepriemokos skolos 76 674,81 Eur suma (Gyventojų pajamų mokestis – 758,40 Eur, pelno mokesčio avansas – 167,40 Eur, likusi 75 748,72 Eur suma – pridėtinės vertės mokestis) susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. Per šį laiką įstaigai taip pat priskaičiuota 11 157,69 Eur netesybų (delspinigių), todėl iš viso žala sudaro 87 832,50 Eur. Šiuo atveju yra priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtos veikos (bankroto bylos neinicijavimo laiku) ir žalos – nepriemokos biudžetui. Jei įstaiga laiku būtų sustabdžiusi savo veiklą, mokestinės prievolės nebūtų atsiradusios. Kitų skolų aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio iki bankroto bylos įstaigai iškėlimo įstaiga neturėjo. Teismas sprendė, kad iš atsakovų ieškovei atlygintina 87 832,50 Eur mokesčių nepriemokos ir netesybų suma.

41. Atsakovų nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (2017 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-30-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-30-313/2017">e3K-3-30-313/2017</a> ir kt.), kuriose teismas yra pažymėjęs, jog žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, nėra suformuluota vienareikšmė taisyklė. Anot teismo, šios nagrinėjamos bylos ir minimų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl šia taisykle nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis.

42. Atsakovas A. G. buvo įstaigos vadovas de facto (pagal tikrąją padėtį). Tai patvirtina pačių atsakovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Kai kurias vadovo funkcijas vis dėlto vykdė atsakovė. Faktiniam vadovui taip pat kyla civilinė atsakomybė už įstatymuose nustatytų vadovo pareigų ir fiduciarinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure (formaliai) vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Faktiniu bendrovės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Neteisėtas abiejų atsakovų delsimas inicijuoti bankroto bylą ir tokia padėtis viešojoje įstaigoje susidarė abiem atsakovams – de jure vadovei ir faktiniam vadovui – kartu bendrais veiksmais pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines pareigas. Solidarioji atsakovų (skolininkų) pareiga šiuo atveju grindžiama bendrai padaryta žala, kadangi atsakovus sieja bendri veiksmai dėl padarinių (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

43. Bylą pagal ieškovės BVšĮ „Dream team“ ir atsakovų A. G. bei A. P. apeliacinius skundus išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

44. Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad viešoji įstaiga iš esmės visą veiklos vykdymo laikotarpį veikė pelningai. Įmonės, kurioms buvo nuomojami darbuotojai, mokėjo šiems darbuotojams darbo užmokestį, taip pat mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atkreiptinas dėmesys, kad iki bankroto bylos iškėlimo įstaiga neturėjo skolų nei darbuotojams, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taip pat minėtos įmonės vykdė atsiskaitymus ir su VMI VšĮ „Dream team“ vardu, mokėjimus VMI atliko ir pati viešoji įstaiga, be to, antstolio buvo sėkmingai įvykdytas ir mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad darbuotojų nuomos sutartys buvo iš esmės nuostolingos (lemiančios vien tik nuostolio atsiradimą) viešajai įstaigai, todėl ir įstaigos tyčinis bankrotas šiuo pagrindu teismo nekonstatuotas.

45. Viešoji įstaiga ir kitos įmonės buvo tarpusavyje susijusios (per valdymo organus, dalyvius ir kt.), jos veikė pasitikėjimo pagrindais, viena su kita bendradarbiaudamos. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimis nebuvo sąmoningai siekiama VšĮ „Dream team“ nemokumo. Ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis. Dėl šių sandorių sudarymo turi egzistuoti priežastinis ryšys su esminiu įmonės padėties pabloginimu iki tokio laipsnio, kad šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas. Ieškovė šios aplinkybės neįrodė.

46. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad viešosios įstaigos darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės buvo nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

47. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

48. Atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo viešojoje įstaigoje buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nelemia VšĮ „Dream team“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nors ir nustatyta, kad viešoji įstaiga mokėjo mėnesinį darbo užmokestį darbuotojams nepaisydama suėjusių mokesčių mokėjimo VMI terminų, taip pat esant VMI priimtiems sprendimams dėl skolų išieškojimo, tačiau neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo ir viešosios įstaigos nemokumo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad viešoji įstaiga sąmoningai pažeidinėjo atsiskaitymų eiliškumą, tyčia kryptingai siekdama nemokumo.

49. Viešoji įstaiga bendradarbiavo su VMI, kuri, 2013–2014 metais atlikusi įstaigos veiklos patikrinimus, jokių griežtesnių priemonių (įstaigos bankroto bylos, baudžiamosios bylos dėl mokesčių vengimo inicijavimo ar kt.) tuo metu nesiėmė, todėl darytina išvada, kad mokesčių administratorius nemanė, jog viešosios įstaigos veikla yra tikslingai nukreipta į sąmoningą įstaigos nemokumo siekimą.

50. Dėl žalos atlyginimo – skola viešosios įstaigos darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat bankroto administravimo išlaidos susidarė jau po bankroto bylos VšĮ „Dream team“ iškėlimo, todėl neegzistuoja priežastinis ryšys tarp prašomos priteisti 120 927,96 Eur žalos sumos ir atsakovų neteisėtų veiksmų.

51. Sprendime pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 87 832,50 Eur žalos dydžio, pagrįstai rėmėsi VMI 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikta patikslinta informacija apie VšĮ „Dream team“ skolą 2015 m. spalio 1 dieną. Iš šių VMI detalizuotų duomenų matyti, kad nurodyta skola susidarė (išaugo) laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d., t. y. jau po teismo nustatyto momento (2014 m. kovo mėn.), kai atsakovų turėjo būti inicijuota VšĮ „Dream team“ bankroto byla. Jeigu atsakovai nurodytu laiku būtų įvykdę šią savo pareigą, 87 832,50 Eur mokestinės nepriemokos ir netesybų suma nebūtų susidariusi.

52. Abu atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl viešosios įstaigos bankroto bylos iškėlimo. Civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY1LTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-265-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-265-611/2017">e3K-3-265-611/2017</a>). Atsakovui A. G. civilinė atsakomybė taikytina ne kaip VšĮ „Dream team“ vadovui de facto, bet kaip viešosios įstaigos dalininkui, kuris, laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos VšĮ „Dream team“ iškėlimo, turi pareigą atsakyti kreditoriams solidariai kartu su viešosios įstaigos vadove de jure (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

53. Kasaciniu skundu atsakovė A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutarties dalis dėl žalos atlyginimo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

53.1. Įstaigos vadovo ar dalininko civilinei atsakomybei taikyti yra būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorių reikalavimų padidėjimas nuo teismo nustatyto nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo momento savaime nereiškia žalos, patirtos pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes vadovas atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. apžvalga dėl bendrovės valdymo organų atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo). Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu padidėję įmonės įsipareigojimai turi būti susiję teisiniu priežastiniu ryšiu su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą.

53.2. Bylą išnagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepaisant vadovo veiksmų, ir kad bendrovės patirta žala tokiais atvejais laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-624/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-624/2013">3K-3-624/2013</a>; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-30-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-30-313/2017">e3K-3-30-313/2017</a>; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017). Nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai kaip žalą, padarytą įstaigai dėl laiku neinicijuoto bankroto, pripažino įstaigos mokestines prievoles VMI.

53.3. Bendrovės mokėtini mokesčiai yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepaisant įmonės vadovo veiksmų. Mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Dėl šios priežasties mokesčiai negali būti pripažįstami įmonės patirta žala, kurią civilinės atsakomybės taikymo atveju privalo atlyginti vadovas. Nagrinėjamoje byloje skundžiamus procesinius sprendimus priėmę teismai nesivadovavo pirmiau išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo taisykle, nurodydami, kad ši taisyklė yra nevienareikšmė, dėl to nepagrįstai sprendė, kad atsakovės veiksmais padaryta bendrovei žala yra 87 832,50 Eur nepriemoka biudžetui.

54. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės A. P. kasacinio skundo atsakovas A. G. sutinka su kasaciniu skundu ir jį prašo tenkinti.

55. Atsiliepimu į atsakovės A. P. kasacinį skundą ieškovė BVšĮ „Dream team“ prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:

55.1. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika, nurodydama, kad žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma, o tik baudos ir delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-624/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-624/2013">3K-3-624/2013</a>). Taigi, žala teoriškai išimtiniais atvejais galėtų būti nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, kurios yra būtinosios veiklos išlaidos (leidžiami atskaitymai, sąnaudos).

55.2. Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka aprašyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnyje, jame leidžiami atskaitymai ir yra būtinosios veiklos išlaidos (sąnaudos). Konkrečiai įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Iš VMI 2016 m. rugsėjo 16 d. rašto „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ matyti, kad ieškovės patirta žala susideda ne iš būtinųjų veiklos išlaidų, o iš VMI nesumokėto 75 748,72 Eur pridėtinės vertės mokesčio laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., 167,69 Eur pelno mokesčio avanso laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 758,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Tai nėra būtinosios veiklos išlaidos (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis). Būtinosios veiklos išlaidos taip pat nėra baudos ir delspinigiai, kurie taip pat pripažįstami bendrovės patirta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-624/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-624/2013">3K-3-624/2013</a>).

55.3. Tiek nurodytoje, tiek ir kitose kasaciniame skunde paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2014">3K-3-453/2014</a> ir 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-30-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-30-313/2017">e3K-3-30-313/2017</a> nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytose bylose kilo ginčas dėl BUAB nemokumo momento ir dėl to atsiradusios žalos, taip pat dėl vadovo pažeisto atsiskaitymo eiliškumo. Atsakovės nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-624/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-624/2013">3K-3-624/2013</a>, 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-701/2017 ieškovė prašė priteisti solidariai iš buvusių įmonės vadovų ir akcininkų žalos, patirtos dėl jų padarytų teisės aktų pažeidimų, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokėti mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Nagrinėjamos bylos atveju įsipareigojimus VMI atsakovai sąmoningai ir sistemingai didino nuolat, taip darydami žalą ieškovei, ir apie tai atsakovams buvo žinoma. Neužfiksuota jokio vėlesnio įpareigojimo ieškovei padengti mokestinę nepriemoką ir tokių duomenų byloje nėra. Bankroto bylos ieškovei neinicijavimas laiku tiesiogiai nulėmė 87 832,50 Eur mokestinės nepriemokos ir netesybų sumos susidarymą.

55.4. Žala ieškovei buvo daroma tokiu būdu, kad ieškovė su bendrovėmis UAB „Omaras“, UAB „Golkonda“, UAB „Dominikonas“, UAB „Trismegistus“, UAB „Chajamas“ praktiškai nuo įsteigimo 2010 m. buvo sudariusi darbuotojų nuomos sutartis. Sutartimis ieškovė prisiėmė vien pareigas mokėti mokesčius už darbuotojus, kurie dirbo susijusių bendrovių naudai. Tokios sutartys ieškovei buvo nuostolingos, sukėlė vien pareigas mokėti mokesčius, o darbuotojai dirbo minėtų susijusių bendrovių naudai. Nuo įstaigos įkūrimo per 4 metų veiklos vykdymo laikotarpį bendrovėje dirbo 298 darbuotojai. Ieškovei esant nemokiai, buvo atliekami veiksmai, kuriais buvo siekta patenkinti su ieškove susijusių įmonių ir jų darbuotojų reikalavimus, paneigiant kito kreditoriaus – VMI – galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą iš ieškovės, kas reiškia, kad žala ieškovei buvo padaryta nesąžiningais veiksmais, siekiant ją privesti prie bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tai patvirtina atsakovų nesąžiningumą ir siekį padaryti ieškovei žalos, ir atitinkamai tokios žalos padarymą.

55.5. Kasacinio teismo suformuota ir kasaciniame skunde analizuojama kasacinio teismo praktika, kad vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokėti mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-624/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-624/2013">3K-3-624/2013</a>; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-701/2017) valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme; žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma, o tik baudos ir delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-624/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-624/2013">3K-3-624/2013</a>) – ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčo atveju netaikytina, nes nagrinėjamu atveju ieškovės patirta žala susideda iš VMI sistemingai ir kiekvieną mėnesį nesumokėtų pelno ir pridėtinės vertės mokesčio, ieškovės patirta žala nėra bendrovės būtinosios veiklos išlaidos (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis), be to, ieškovė neturėjo jokio vėlesnio įpareigojimo sumokėti neteisėtai išvengtus mokėti mokesčius. Ieškovė buvo nuolat VMI raginama vykdyti CK 6.9301 straipsnio nuostatas, bet jų nepaisė.

56. Kasaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutarties dalis dėl žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą atmesti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

56.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime sutiko su ieškovės pozicija, kad bankroto byla turėjo būti inicijuojama 2014 m. kovo mėnesį, kai tapo aišku, jog skolų iš didžiausių įstaigos debitorių išieškoti negalima ir dėl to įstaiga nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Tačiau nors Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendime nurodė, kad teismų praktika patvirtina, jog nustatant žalos, kilusios dėl įmonės vadovo laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį yra vertinama ne apskritai bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma, išaugusi būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendime nenustatė, kokio dydžio pradelsti VšĮ „Dream team“ finansiniai įsipareigojimai buvo atsakovams pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir priteisė iš atsakovų solidariai visą VMI ieškovės bankroto byloje, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtintą, 87 832,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą kaip ieškovei padarytos žalos atlyginimą.

56.2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neatsižvelgė į tai, kad 2014 m. kovo mėnesį, kai, anot teismo, atsakovams atsirado pareiga teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovė jau turėjo mokestinę nepriemoką VMI, todėl ieškovei atsakovų padarytos žalos dydis nepateikus laiku pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti nustatytas atėmus ieškovės bankroto bylos iškėlimo metu buvusių finansinių įsipareigojimų dydį iš ieškovės pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžio, buvusio tuo momentu, kai atsakovams atsirado pareiga teikti pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

56.3. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodė, kad atsakovų argumentai, jog vertinant, kiek išaugo skola nuo to momento, kada kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo teisme, reikėtų atsižvelgti į VMI 2014 m. balandžio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažymą, laikytini nepagrįstais. Šioje pažymoje nurodyta, kad, 2014 m. kovo 17 d. duomenimis, įstaigos deklaruota mokestinė nepriemoka – 311 531,14 Lt (90 225,65 Eur) – susidarė nuo 2012 m. lapkričio 26 d. Taigi teismo vertinta VMI 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikta patikslinta informacija apie VšĮ „Dream team“ skolą yra susijusi su kitu nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d.), be to, ši informacija pagrindžia (detalizuoja) įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą VMI 87 832,50 Eur finansinį reikalavimą.

56.4. Teismai nepagrįstai nesivadovavo byloje esančios 2014 m. balandžio 8 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymos duomenimis, kad 2014 m. vasario 28 d. ieškovės skola sudarė 418 484,29 Lt (121 201,43 Eur), iš jų VMI – 337 520,87 Lt (97 752,80 Eur), t. y. dar didesnę sumą, negu buvo patvirtinta ieškovės bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi – 87 832,50 Eur. Teismai žalos dydį nustatė netinkamai taikydami proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, žalą ir priežastinį ryšį, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ir taikytinos praktikos tokios kategorijos bylose.

56.5. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjctNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327-706/2016">3K-3-327-706/2016</a>). Dėl to vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu buvusi bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416-469/2015">3K-3-416-469/2015</a>).

56.6. Atsakovė siekė įstatymų nustatyta tvarka atgauti debitorines skolas iš įstaigos debitorių, taip išvengdama kraštutinės priemonės – įstaigos bankroto. Tai, kad ieškovei iš debitorių nepavyks atgauti skolų, paaiškėjo tik antstoliams nepavykus išieškoti skolų iš šių įmonių bei dar vėliau joms iškėlus bankroto bylas ir jas išregistravus dėl bankroto, o ne 2014 m. kovo mėnesį. Atsakovų paaiškinimai, kad 2014 m. įstaiga užbaigė pelningai, patvirtinta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl iš dalies suprantamas įstaigos siekis išlaikyti darbuotojus ir išvengti bankroto.

56.7. Skolų iš šių debitorių pradėta reikalauti pasibaigus prievolių įvykdymo 2013 m. pabaigoje terminui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks įstaigos dalininko ir vadovės elgesys, kai partneriams skolas išmokėti leista per vienerių metų laikotarpį ir po to į teismą kreiptasi per du mėnesius, neviršija įprastinės viešosios įstaigos ūkinės komercinės veiklos, kiek ji buvo vykdoma, rizikos. Nustatęs, kad įstaigos vadovė rūpestingumo pareigos nepažeidė, kreditorių reikalavimai sumažėjo, atliktos teisinės procedūros išieškant skolas iš debitorių buvo pagrįstos, teismas negalėjo prieiti prie išvados, kad tokiais atsakovų kaltais veiksmais padaryta (padidinta) žala įstaigai (kreditoriams) ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir žalos dydžio.

56.8. Įstaigos vadovo ir dalininko pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai skiriasi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2014">3K-3-321/2014</a>). Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OS0zNzgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-89-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-89-378/2017">3K-3-89-378/2017</a>). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priteisdami ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 87 832,50 Eur žalos atlyginimą, nenustatė konkretaus momento, kada atsakovui, kaip ieškovės dalininkui, tapo aišku, kad ieškovė yra nemoki. Atsakovo nuomone, dalininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas jokiu būdu negali būti tapatinamas su dalininko turėjimu ar galėjimu žinoti, kad ieškovė turi debitorių, kurie galimai ateityje nevykdys savo įsipareigojimų.

56.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2011">3K-3-189/2011</a>). Taigi sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-624/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-624/2013">3K-3-624/2013</a>). Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, sąvoką, – nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei galėjo kilti žala, atsakovas A. G. atliko, taip pat neįrodytas šio atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys.

57. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo A. G. kasacinio skundo atsakovė A. P. sutinka su kasaciniu skundu ir jį prašo tenkinti.

58. Atsiliepimu į atsakovo A. G. kasacinį skundą ieškovė BVšĮ „Dream team“ prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime, be kitų argumentų, kurie jau išdėstyti ieškovės atsiliepime į atsakovės A. P. kasacinį skundą, pažymėta tai, kad žala BVšĮ „Dream Team“, netiesiogiai jos kreditoriams buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl padarytą žalą jie privalo atlyginti solidariai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį. Atsakovai nevykdė įstatyme nustatytos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas A. G. byloje patvirtino, kad visus sprendimus dėl įstaigos valdymo, sutarčių sudarymo ar nutraukimo priiminėjo jis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės

59. Juridinio asmens dalyvio (akcininko, dalininko) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis; juridinio asmens vadovo (valdymo organo) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Šių asmenų civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

60. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>). Akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Jei akcininkas de jure arba de facto vykdė įmonės valdymo funkciją, atsakomybė jam kyla kaip bendrovės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4-969/2015">3K-3-4-969/2015</a>). Taigi priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir atsakomybės teisinio pagrindo juridinio asmens dalyviui civilinė atsakomybė gali kilti tiek kaip dalyviui pagal CK 2.50 straipsnį, tiek kaip vadovui pagal CK 2.87 straipsnį.

61. Teismai, tenkindami ieškinio dalį, rėmėsi ĮBĮ 8 straipsniu, reglamentuojančiu įmonės (viešosios įstaigos) atsakingų asmenų pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei (viešajai įstaigai) iškėlimo ir dėl šios pareigos nevykdymo žalos atlyginimą iš viešosios įstaigos savininko ir faktinio vadovo bei formalios vadovės, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo.

62. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu (VšĮ „Dream team“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi) galiojo 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (nurodyta įstatymo redakcija galiojo iki 2016 m. sausio 1 d.). Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

63. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2014">3K-3-344/2014</a>; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OS0zNzgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-89-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-89-378/2017">3K-3-89-378/2017</a>, 20 punktas).

64. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad VšĮ „Dream team“ buvo nemoki ir bankroto byla turėjo būti keliama jau 2014 m. kovo mėnesį, kai tapo aišku, jog skolų iš didžiausių įstaigos debitorių išieškoti nėra galimybių ir dėl to įstaiga nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Tuo metu atsakovas A. G. buvo vienintelis įstaigos dalininkas (juridinio asmens dalyvis) ir faktinis (de facto) jos vadovas, nes atlikinėjo ir juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis), o atsakovė A. P. ėjo direktoriaus pareigas (de jure vadovė), tačiau nė vienas jų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo ir taip didino įmonės įsipareigojimus kreditorei VMI, todėl teismai pagrįstai pripažino, kad abiejų atsakovų delsimas inicijuoti bankroto bylą rodo jų neteisėtus veiksmus ir sudaro pagrindą civilinei atsakomybei kilti už kreditoriams nuo pareigos neatlikimo iki bankroto bylos iškėlimo padidėjusią žalą.

65. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY1LTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-265-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-265-611/2017">e3K-3-265-611/2017</a>, 27 punktas), tačiau pažymėjo, kad įmonės nemokumo atsiradimo metu galiojusi ĮBĮ 8 straipsnio redakcija įpareigojo atsakovą A. G. kaip įstaigos dalininką (juridinio asmens dalyvį) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, todėl pripažino jo pareigą atsakyti kreditoriams kartu su įstaigos vadove.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas A. G., būdamas faktinis įstaigos vadovas ir dalininkas, gerai žinojo įstaigos finansinę būklę ir jos nemokumą, todėl jam civilinė atsakomybė taikytina ne kaip VšĮ „Dream team“ vadovui de facto, bet kaip viešosios įstaigos dalininkui, veikusiam kartu su viešosios įstaigos vadove de jure, kurie, laiku neinicijavę bei nesikreipę į teismą dėl bankroto bylos VšĮ „Dream team“ iškėlimo, turi pareigą atsakyti kreditoriams solidariai abudu, nes jų bendras neveikimas nulėmė žalos kreditoriams atsiradimą bei padidėjimą per laikotarpį, kurį buvo delsiama kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

67. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui.

68. Žala kreditorei VMI didėjo dėl abiejų atsakovų neteisėto neveikimo, šiems žinojus apie dar 2014 m. kovo mėnesį susidariusį faktinį įstaigos nemokumą, bet laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tik vėliau priimta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi tenkinęs kreditorės VMI prašymą teismas iškėlė VšĮ „Dream team“ bankroto bylą. Todėl solidarioji atsakovų atsakomybė tenka už pareigos nevykdymą bendrais jųdviejų veiksmais (neveikimu), tai atitinka CK 6.6 straipsnio 3 dalies normą dėl solidariosios atsakomybės taikymo, o atsakovų kasacinių skundų argumentai dėl dalinės atsakomybės taikymo yra nepagrįsti, dėl to atmestini.

69. Taip pat atmestini atsakovų kasacinių skundų argumentai, kad nagrinėjamu atveju atsakovai nėra atsakingi už nesumokėtus valstybei mokesčius, nes žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepaisant vadovo veiksmų.

70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a> 20, 23, 30, 31 punktuose išaiškinta, kad pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, – kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>), taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>). Šiais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję.

71. Pagal pirmiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, tam tikrais atvejais neįvykdyta įmonės mokestinė prievolė pripažįstama žala civilinės atsakomybės prasme ir jos atlyginimas gali būti išieškomas iš įmonės vadovo ir (ar) dalyvio. Nagrinėjamu atveju reikalavimas atlyginti žalą pareikštas CK normų ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu, t. y. kad atsakovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir dėl to didėjo kreditorės VMI skola, kurios ši neturi galimybių iš nemokios įmonės išieškoti. Taigi dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą priežastiniu ryšiu susijusi teisiškai reikšminga žala padaryta ne įmonei, bet jos kreditorei būtent dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą; iškėlus bankroto bylą nesumokėta mokesčių suma tapo VMI finansiniu reikalavimu, kurį privalo atlyginti bankrutavusi įmonė, o jai negebant sumokėti, už tai atsakingi asmenys yra atsakovai, dėl kurių neveikimo atsirado žala.

72. Pažymėtina ir tai, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalis nustato subsidiarią įmonės dalyvio atsakomybę už juridinio asmens prievolę, kurios šis negali įvykdyti dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

73. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens dalyviui galioja draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Jei juridinio asmens dalyviai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>). CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Viešosios įstaigos savininkas, veikęs kaip vadovas de facto, žinodamas, kad įstaiga tapo nemoki, turi nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nepaisydamas to, nesikreipdamas dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo, elgėsi nesąžiningai, taip vengė prievolių įstaigos kreditoriams įvykdymo bei dar labiau sumažino įmonės mokumą, įsipareigojimai kreditoriams per delsimo laikotarpį padidėjo, todėl viešosios įstaigos savininkui (steigėjui) atsakomybė taikytina ir pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį už jo nesąžiningų veiksmų pasekmes – padidėjusią kreditoriams žalą.

74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2014">3K-3-344/2014</a> pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakingo asmens įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416-469/2015">3K-3-416-469/2015</a>, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

75. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2014">3K-3-321/2014</a>; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416-469/2015">3K-3-416-469/2015</a>; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjctNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327-706/2016">3K-3-327-706/2016</a>, 42 punktas).

76. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakovų kasacinių skundų argumentais, kad, vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama įmonės skolų suma, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skaičiavo ir nurodė, kiek padidėjo skola. Byloje nustatyta, kad ieškovės mokesčių nepriemokos skolos 76 674,81 Eur suma (Gyventojų pajamų mokestis – 758,40 Eur, pelno mokesčio avansas – 167,40 Eur, likusi 75 748,72 Eur suma – pridėtinės vertės mokestis) susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. Per šį laiką įstaigai taip pat priskaičiuota 11 157,69 Eur netesybų (delspinigių), todėl iš viso žala sudaro 87 832,50 Eur. Nustatydami 87 832,50 Eur žalos dydį teismai pagrįstai rėmėsi VMI 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikta patikslinta informacija apie VšĮ „Dream team“ skolą 2015 m. spalio 1 dieną. VMI 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte pateikė skaičiavimą, kad nurodyta skola susidarė (išaugo) laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d., t. y. jau po teismo nustatyto momento (2014 m. kovo mėn.), kai atsakovų turėjo būti inicijuota VšĮ „Dream team“ bankroto byla. Jeigu atsakovai laiku būtų įvykdę šią savo pareigą, 87 832,50 Eur mokestinės nepriemokos ir netesybų suma nebūtų susidariusi.

77. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2012">3K-3-486/2012</a>). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

78. Teismai, nustatydami faktines aplinkybes dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų pagrindu padarė išvadas dėl žalos atsiradimo abiejų atsakovų bendrais kaltais veiksmais, todėl teisiškai pagrįstai sprendė priteisti įrodytą žalos atlyginimo dydį solidariai iš atsakovų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 3 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79. Kasacinis teismas turėjo 4,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš atsakovų, kurių kasaciniai skundai netenkintini, lygiomis dalimis turėtų būti priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Abiem atsakovams tenkanti bylinėjimosi išlaidų suma nesiekia nurodytos minimalios ribos, todėl iš jų nepriteistina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas