Baudžiamoji byla Nr. 2K-574/2014
Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00038-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.6;
2.1.2.7;
2.4.2.5.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. ir jo gynėjo advokato Albino Antano Korniko kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta vieneri metai laisvės apribojimo.
Iš E. L. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 424, 08 Lt už D. M. gydymą. Be to, iš E. L. priteista D. M. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
E. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 8 d., tarp 23 ir 24 val., Žemaitijos kolegijos bendrabučio (duomenys neskelbtini) kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje sudavė kumščiu vieną smūgį D. M. į veidą; nukentėjusiajam išbėgus iš kambario į koridorių, jis koridoriuje dar kartą sudavė kumščiu D. M. į galvą, parvertė šį ant grindų, viena ranka suėmęs jam už kaklo, prispaudė D. M. prie grindų ir sudavė jam dar ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydamas D. M. galvos sumušimą su nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulo lūžimą, apatinio žandikaulio kairės pusės sumušimą, lengvą galvos smegenų sutrenkimą, kairės pėdos sumušimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir kartu tokiais savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu prieš D. M., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas A. A. Kornikas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo D. M. veiksmų, kuriais buvo provokuojamas konfliktas. Pagal teismų praktiką provokuojantis yra toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, kaip, pavyzdžiui, nukentėjusiojo smurtas ar kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418/2009">2K-418/2009</a>, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Byloje nustatyta, kad būtent D. M. pirmas sužalojo E. L., todėl toks jo elgesys turėjo būti teismo įvertintas kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl buvo netinkamai pritaikytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Kasatorių nuomone, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė turėjo būti nustatyta, neatsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas argumentais dėl E. L. veikimo būtinosios ginties situacijoje, nes jos turinį sudarančios faktinės aplinkybės teismų buvo nustatytos, o apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinio skundo motyvą dėl būtinosios ginties, ji turėjo būti teismo įvertinta savo iniciatyva. Kasatoriai pastebi, kad pirmiau nurodytas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas yra pakankamas pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2014">2K-171/2014</a>).
Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas E. L. atlyginti D. M. šio patirtą neturtinę žalą nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį įvertino ne abiejų konflikto dalyvių elgesį nusikaltimo padarymo metu, o tik nuteistojo E. L. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kaltė buvo abipusė (nebuvo besiginančiųjų), tačiau į tai, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo D. M. priteisto neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė. Iš bylos medžiagos matyti, kad abipusis konfliktas buvo sukeltas nukentėjusiojo veiksmais, kaltininkas ir nukentėjusysis, būdami aktyvūs konflikto dalyviai, vienas kitam sudavė smūgius ir tik dėl atsitiktinumo E. L. D. M. sužalojo stipriau. Dėl to byloje nustatytas ne tik nukentėjusiojo didelis neatsargumas, bet ir sąmoningi tyčiniai jo veiksmai provokuojant ir prisidedant prie konflikto, todėl teismai turėjo nepriteisti D. M. neturtinės žalos, o nutarę tai daryti, turėjo priteisti mažesnį jos dydį, nes priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis, įvertinus bylos aplinkybes, vertintinas kaip nepagrįstai didelis.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. L. ir jo gynėjo advokato A. A. Korniko kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pripažino nuosprendį teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo visus E. L. apeliacinio skundo argumentus ir išsamiai bei motyvuotai atsakė į visus jame iškeltus klausimus. Antai teismas pasisakė dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo konflikto kaip vientisos veikos vertinimo, dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo, dėl tarpusavio muštynių metu E. L. padarytų sužalojimų vertinimo, pirmosios instancijos teismo šališkumo bei padarytų BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad kiti proceso dalyviai teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam ir jo gynėjui nepriimtinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos BPK nuostatų pažeidimu. Be to, kasatorių manymas, kad surinktus bylose įrodymus derėtų vertinti kitaip, negu įvertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas teigti, kad šis teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Prokurorė pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog nuteistojo E. L. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320-324 straipsnių, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.
Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad byloje yra pagrindas nustatyti E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nustatyta, kad būtent E. L. atėjo į nukentėjusiojo D. M. kambarį ir reikalavo surasti jo raktus, nors pats juos turėjo savo kišenėje, ir po kilusio žodinio konflikto D. M. sužalojo, o nukentėjusysis D. M. jokių neteisėtų, provokuojančių ar rizikingų veiksmų neatliko.
Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgė į reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus bei CK 6.250 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką, ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies bei priteisė jam 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš nuosprendžio ir nutarties aprašomųjų dalių akivaizdu, kad teismai nenustatė, jog nukentėjusiojo D. M. veiksmai ir elgesys nusikaltimo padarymo metu būtų buvę provokuojantys, rizikingi ar labai neatsargūs, todėl nėra šių kasaciniame skunde nurodomų aplinkybių, dėl kurių reikėtų mažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį.
Nukentėjusysis D. M. ir jo atstovas advokatas S. Buta prašo nuteistojo E. L. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra pagrindo nustatyti E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat sumažinti nukentėjusiajam D. M. priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas prasidėjo žodiniu konfliktu dėl tariamai dingusių E. L. bendrabučio raktų. E. L. užsipuolė nieko dėtą D. M. dėl jo bendrabučio raktų vagystės, o nukentėjusysis iš pradžių gynėsi nuo nuteistojo žodžiu, o nuteistajam pradėjus vartoti fizinį smurtą, pasinaudojo teise į savigyną. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, kad konfliktas buvo išprovokuotas paties nukentėjusiojo ir tai turėjo būti teismų įvertinta kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Savo ruožtu nėra ir pagrindo sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Be to, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). Iš naujo tirti bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl, nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-486/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-486/2014">2K-486/2014</a>).
Nagrinėjamoje byloje nuteistasis E. L. padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita to, teigė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis kvestionuoja asmens teisę į būtinąją gintį, atkreipė dėmesį į jam teismo medicinos specialisto išvada nustatytus kūno sužalojimus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis pakartojo šią poziciją, o nuteistojo gynėjas ją pagrindė teisiniais argumentais. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje nesutiko su šiuo argumentu ir pateikė dėl to motyvuotas išvadas, tačiau teismas nutartyje taip pat nurodė, kad tarp nukentėjusiojo D. M. ir nuteistojo E. L. vyko abipusės muštynės, kurių metu nukentėjusysis E. M. stūmė nuteistąjį E. L. į durų staktą. Iš teismo medicinos specialisto išvados ir eksperto E. R. P. parodymų matyti, kad E. L. buvo praskelta lūpa, nuskelti dantys, nubrozdintas smilkinys bei sumušta nugara ir šie sužalojimai, remiantis liudytojo J. J. parodymais, galėjo būti padaryti dėl D. M. veikos. Nors šie duomenys teikia pagrindą svarstyti, ar byloje nėra pagrindo nustatyti E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių, galbūt teikiančių pagrindą nustatyti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, buvimo įrodymų tyrimo neatliko, dėl jų buvimo ar nebuvimo nepasisakė, motyvuotų išvadų dėl jų vertinimo nepateikė. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, neįvertino duomenų, reikšmingų tam, kad byloje būtų teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, viseto, todėl yra padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal paduotus apeliacinius skundus teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat ir tuo aspektu, ar yra faktinis pagrindas nustatyti E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, pateikti dėl jos vertinimo motyvuotas išvadas. Atsižvelgusi į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra susijęs su visų bylos aplinkybių įvertinimu, taip pat į tai, kad, pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija gali suvaržyti apeliacinės instancijos teismo, pakartotinai nagrinėsiančio bylą apeliacine tvarka, nepriklausomumą, teisėjų kolegija palieka kasacinio skundo argumentą dėl neturtinės žalos dydžio nenagrinėtą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Alvydas Pikelis
Rima Ažubalytė
