Baudžiamoji byla Nr. 1-764-791/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23651-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 28 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23651-18 medžiagą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis M. K. 2018 m. gegužės 15 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. R., sėdinčiai ant lovos sugriebė jai už plaukų, patempė ir išrovė kuokštą plaukų, jai atsistojus nuo lovos, įspyrė vieną kartą į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. R. sukėlė fizinį skausmą.
Be to jis, 2018 m. gegužės 19 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. R., stovinčiai du kartus delnu sudavė jai į kairį skruostą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. R. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. K., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 21 val. stovinčiai virtuvėje, sudavė savo sugyventinei R. R. dešinės rankos delnu du kartus į kairį skruostą. Tą vakarą tiek jis, tiek jo sugyventinė, buvo neblaivūs. Vaikai vykusio konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Kuomet jis sudavė smūgius R, ji paėmusi virtuvėje buvusią šluotą, sudavė jam į viršugalvį ir praskėlė galvą. Dėl to labai supyko ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Pripažįsta, kad prieš sugyventinę smurtavo ne tik 2018 m. gegužės 19 d., bet ir 2018 m. gegužės 19 d. 2018 m. gegužės 15 d. 2018 m. gegužės 15 d. apie 21 val. grįžo namo iš žvejybos neblaivus. Tą vakarą žvejyboje gėrė alų. Vakarą namuose, kambaryje, tarp jo ir sugyventinės R, įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu R sėdėjo ant lovos, o jis stovėjo šalia jos. Konflikto metu jis sugriebė dešine ranka R už plaukų, patempė ir išrovė kuokštą plaukų. Tada ji atsistojo nuo lovos, o jis jai dešine koja įspyrė vieną kartą į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą į dešinės kojos šlaunį. Tą vakarą R policijos nekvietė, jie po konflikto nuėjo miegoti. Vykusio konflikto vaikai nematė ir negirdėjo, nes jau miegojo. Kitą dieną kalbantis su R apie iš vakaro įvykusį konfliktą, jis sakė R, kad nieko, kas vyko iš vakaro, neatsimena. Taip pasakė, nes buvo gėda dėl savo veiksmų. R jam rodė ant abiejų šlaunų esančias kraujosruvas, kurios atsirado nuo jo spyrių. R atsiprašė, jog gegužės 15 d. ir 19 d. smurtavo prieš ją. Atsiprašė ir dėl ankstesnių su ja vykusių žodinių konfliktų, jie susitaikė. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir pažada ateityje taip nebesielgti (b. l. 58-59, 62-63).
Be kaltinamojo M. K. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. gegužės 15 d.
Iš 2018 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, matyti, kad nukentėjusioji R. R. papildomos apklausos metu nurodė, jog sugyventinis M. K. prieš ją smurtavo ne tik 2018 m. gegužės 19 d., bet ir 2018 m gegužės 15 d. (b. l. 5).
Nukentėjusioji apklausta liudytoja R. R. parodė, kad 2018 m gegužės 15 d. apie 23 val. M grįžo neblaivus iš žvejybos. Vaikai jau miegojo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kambaryje jis jai koja spyrė į abejas kojas, t. y. vieną kartą į kairę koją, kitą kartą į dešinę koją, o tada griebė už plaukų ir pradėjo tampyti. Kai griebė už plaukų, ji sėdėjo ant sofos. Ji jam liepė ją paleisti ir eiti gultis. Jis ją paleido ir nuėjo į kitą kambarį. Paleisdamas išrovė kuokštą plaukų. Ji policijos nekvietė, atsigulė ir užmigo. Nenorėjo kelti triukšmo. Po to įvykio pas ją ant abiejų kojų liko mėlynės, kurias skauda iki šiol. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips, nors yra išduota užduotis atlikti kūno tyrimą. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 30-31, 34-35, 36-37).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – sugyventinei R. R., sėdinčiai ant lovos sugriebė už plaukų, patempė ir išrovė kuokštą plaukų, jai atsistojus nuo lovos, įspyrė vieną kartą į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą į dešinės kojos šlaunį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. gegužės 19 d.
Iš 2018 m. gegužės 20 d. R. R. pareiškimo matyti, kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 21 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu sugyventinis M. K. sudavė delnu du kartus jai per veidą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi tai jau ne pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtauja (b. l. 1).
Nukentėjusioji apklausta liudytoja R. R. parodė, kad su M. K. yra sugyventiniai, gyvena apie 9 metus, turi bendrų vaikų. Gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 19 d. buvo jos gimtadienis. Vakare dviese vartojo alkoholį. Nuėjo į virtuvę parūkyti ir virtuvėje tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto priežasties gerai nepamena, nes žodiniai konfliktai tarp jų vyksta dažnai. Barnio metu M jai sudavė du kartus ranka per veidą, o ji gindamasi vieną kartą, pagriebusi virtuvėje stovėjusią šluotą, jos kotu, sudavė jam per galvą. Kurį laiką jie ginčijosi, o vėliau M iškvietė policiją. Tuomet atvyko policija ir medikai, pamatė, kad M iš galvos nubėgę kraujo. Kai įvyko konfliktas tarp jos ir vyro, buvo ir mažamečiai vaikai, tačiau jie nieko nematė, nes buvo savo kambaryje ir žaidė. Kai vyras M. K. jai sudavė per veidą du kartus ranka, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Veide jokių žymių neliko. Dėl to ji gindamasi ir pagriebė šluotą, bei sudavė sugyventiniui per galvą. Suduodama jam ji tik gynėsi, nes jis jau ne pirmas kartas prieš ją smurtauja, t. y. ją muša (b. l. 30-31, 34-35, 36-37).
Liudytojas T. S. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2018 m. gegužės 19 d. dirbo kartu su kolega R. P.. Apie 21 val., gavo budėtojo nurodymą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur moteris smurtavo prieš vyrą. Nuvykę nurodytu adresu pamatė, kad vyrui, kaip vėliau paaiškėjo M. K., yra prakirsta galva, dėl to jie iškvietė medikus. Namuose buvo ir vyro sugyventinė, kaip vėliau paaiškėjo R. R.. Vyras jiems pasakė, kad jam galvą prakirto sugyventinė šluotos kotu. Moteris šią aplinkybę patvirtino. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis paklausė moters ar sugyventinis prieš ją smurtavo ir ji jam pasakė, kad jis bandė jai suduoti smūgį ir ji, besigindama, pagriebė netoliese buvusią šluotą ir sudavė sugyventiniui per galvą. Moteris nurodė, kad sugyventinis tą vakarą prieš ją nesmurtavo, nesudavė jai nei vieno smūgio, jis tik bandė jai suduoti. Moteris minėjo, kad anksčiau su sugyventiniu yra buvę daug konfliktų, tačiau jų metu sugyventinis prieš ją nesmurtaudavo. Apie 2018 m. gegužės 15 d. įvykusį konfliktą R. R. nieko neminėjo. Į šį butą, kuriame gyvena M. K. ir R. R. šeima, yra keletą kartų vykęs dėl šių asmenų keliamo triukšmo. Prieš kiek laiko yra lankęsis pas minėtus asmenis, pasakyti negali. Policijai apie iš buto sklindantį triukšmą pranešdavo kaimynai. Atvykę minėtu adresu jie triukšmo negirdėdavo, su M. K. ir R. R. prevenciškai pasikalbėdavo, pareiškimų kaimynai nerašydavo. Kai anksčiau atvykdavo minėtu adresu, nei ant M. K. nei R. R. kūno smurto žymių nesimatydavo, asmenys teigdavo, kad vienas prieš kitą nesmurtavo, tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas (b. l. 44-45).
Liudytoja G. A. parodė, kad su šeima gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame bute jie gyvena nuo 2017 m. lapkričio mėn. Šis butas priklauso jiems. Jų butas yra pirmame aukšte, antrame aukšte, virš jų buto, yra 7 butas, kuriame gyvena šeima, kurioje auga trys mažamečiai vaikai. Kaimynų nei vardų nei pavardžių nežino. Jie dažnai girdi iš 7 buto sklindantį triukšmą, girdi vyro ir moters barnius. Barnius jie girdi ir dienos metu, bet kai kaimynai barasi dienos metu, jie policijos nekviečia. Kai kaimynai triukšmauja nakties metu ir trukdo jiems ilsėtis, ji arba jos sugyventinis, skambina policijai ir praneša apie kaimynų iš 7 buto keliamą triukšmą. 2018 m. gegužės 19 d. vakare, laiko pasakyti negali, ji girdėjo, kad tarp kaimynų, gyvenančių 7 bute, taip pat vyko žodinis konfliktas. Ar to konflikto metu jie vienas prieš kitą smurtavo, negali pasakyti, iš jų barnio to nesuprato. Tą patį vakarą girdėjo, kad kaimynas, gyvenantis 7 bute, kvietėsi policiją. Ar 2018 m. gegužės 15 d. vakare kaimynai, gyvenantys 7 bute, konfliktavo, pasakyti negali, nepamena (b. l. 47-48).
Liudytojas V. Z. parodė, kad iki 2017 m. spalio mėn. gyveno nuomojamame bute adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasaros pabaigoje į butą, esantį virš buto, kuriame jis gyveno, atsikraustė gyventi šeima su mažamečiais vaikais. Kaimynai gyveno 7 bute. Ar jie iki šiol gyvena minėtame bute, jis nežino. Kaimynų nei vardų nei pavardžių nežino. Pas minėtus kaimynus, gyvenusius 7 bute, dažnai girdėdavo vykstančius žodinius konfliktus. Kaimynas su kaimyne dažnai konfliktuodavo tarpusavyje, kartais girdėdavo, kad jie šaukia ir ant savo vaikų. Iš kaimynų vykstančių barnių jis suprato, kad mažamečiai jų vaikai yra netinkamai prižiūrimi, todėl apie tai, kad kaimynai galimai neprižiūri savo vaikų, buvo informavęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Kadangi minėti kaimynai dažnai konfliktuodavo, triukšmaudavo, pora kartų yra kvietęs policiją dėl kaimynų keliamo triukšmo (b. l. 50-51).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – sugyventinei R. R., stovinčiai du kartus delnu sudavė į kairį skruostą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, už nusikaltimą, padarytą 2018 m. gegužės 15 d. – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dirbti arba registruotis darbo biržoje;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, už nusikaltimą, padarytą 2018 m. gegužės 19 d. – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti M. K. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Vilma Dapkevičienė
