V. V. pagal BK 187 str., 190 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-5-628/2019

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00175-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.10.1; 2.1.7.4.1; 2.1.15.3.3.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

privačiai kaltintojai nukentėjusiajai J. S. ir jos atstovui Vidmantui Martyšiui,

išteisintajam V. V. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Putnai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos nukentėjusiosios J. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (dėl trijų veikų) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas ir iš jos priteista V. V. 300 Eur daliai bylinėjimosi išlaidų atlyginti.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios privačios kaltintojos J. S. ir išteisintojo V. V. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi privačios kaltintojos nukentėjusiosios J. S. ir jos atstovo Vidmanto Martyšiaus, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo V. V. ir jo gynėjo advokato Algirdo Putnos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. V. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. liepos 20 d. sunaikino ir stipriai pažeidė įvairių rūšių sodybos augalus, augančius (duomenys neskelbtini), su nenustatyta cheminės kilmės medžiaga, būtent taip sunaikino 6 vnt. apie 20 metų augintus buksmedžius, 264 Eur vertės; apie 60–80 cm aukščio tują „Gold Brabant“, 75 Eur vertės; 3 vnt. tujų „Brabant“, apie 100–120 cm aukščio, kurios augintos apie 15 metų, bendros 156 Eur vertės; stambiažiedį sausmedį, 5 m aukščio, 24 Eur vertės; 6 vnt. augalų „Rhododendronai“, apie 3 m aukščio, augintus apie 20 metų, bendros 600 Eur vertės; vieną tują „Smaragd“, augintą apie 20 metų, 95 Eur vertės; nežinomos kilmės chemikalais apipurkšti ir paveikti aviečių krūmai, kurių uogos tapo netinkamos vartoti; taip iš viso sunaikino augalų, kurių bendra vertė – 1214 Eur.

1.1. Taip pat jis buvo kaltinamas dėl to, kad 2016 m. lapkričio 4–9 d. piktybiškai daužė, sugadino apie 30 metrų išilgai esančią apsauginę tvorelę, jungiančią jo ir nukentėjusiosios žemės sklypus (duomenys neskelbtini), perpjovė išilgai minėtus sklypus skiriančią tvorą, pažeisdamas tvorą laikančius junginius, dėl to tvora deformavosi ir buvo išgriauta iš tvoros juostos.

1.2. Taip pat jis buvo kaltinamas dėl to, kad 2016 m. gruodžio 13–14 d. išardė metalinę tvorą (tinklą), skiriančią žemės sklypus (duomenys neskelbtini), bei pavogė tvoros metalinį tinklą; metalinis tinklas buvo dingęs keletą dienų, po pranešimo į policiją dėl dingusio metalinio tinklo jis grąžino sukarpytą metalinės tvoros tinklą, šis dalimis buvo sumestas į nukentėjusiosios sklypą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu privati kaltintoja nukentėjusioji J. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei iš V. V. priteisti jai 800 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti kasacinės instancijos teisme. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigingumo principą, paviršutiniškai ir šališkai išnagrinėjo bylą pagal kasatorės (kartu su savo atstovu advokatu) tinkamai suformuluotą kaltinimą V. V. dėl veikos, nurodytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neįsigilino į nagrinėjamos bylos esmę ir sunaikinto turto vertę, klaidingai nustatė V. V. teisinį statusą nagrinėjamoje byloje dėl jo nuosavybės teisių ar teisėtų interesų gynimo į žemės sklypą ir namą (duomenys neskelbtini). Kasatorė pažymi, kad V. V. neturi, neturėjo ir abiejų instancijų teismams nepateikė jokių oficialių rašytinių nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų, todėl jokio turtinio ginčo tarp jų (kasatorės ir V. V.) teisiniu požiūriu negalėjo būti, nes jis yra pašalinis asmuo. Abiejų instancijų teismams netinkamai identifikavus V. V. statusą, buvo pažeistos BPK 6 straipsnio 3 dalies nuostatos ir neteisėtai suteikta V. V. niekada nepriklausiusi privilegija ginti teisme savo tariamas teises ir interesus.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik nenuosekliais ir prieštaringais V. V. bei suinteresuotų liudytojų G. U. (kuris yra V. V. žentas) ir D. Bl. parodymais; nekreipė dėmesio į nukentėjusiosios amžių bei sveikatos būklę, dėl kurių jai buvo sunku rinkti V. V. kaltinančius įrodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagarbos senyvo amžiaus žmogui, teisingumo ir rungimosi principus. Be to, teismas netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą – BK 187 straipsnio 1 dalį.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas, iki galo neišnagrinėjęs bylos pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir jos prašymus, neįvertinęs V. V. (kaip visiškai pašalinio asmens) teisinio statuso šioje byloje, pirminių jo parodymų prisipažinus savo veiksmais padarius nukentėjusiajai žalą, neteisingai interpretavęs kaltinimą ir netinkamai (neišsamiai, selektyviai, neobjektyviai) įvertinęs bylos įrodymus, akivaizdžiai padarė esminius BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kasatorės, kaip nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos, teisės, tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis).

2.4. Kasatorė teigia, kad V. V. jos turtą sunaikino ir nepataisomai sugadino savavaldžiaudamas ir pažeisdamas viešąją tvarką, nes jis nėra sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas; kai jis atėjo į šį namą gyventi, atraminė betoninė siena ir metalinė tvora – kaip apsauga iš kasatorės sklypo pusės – jau buvo pastatyta ir daugiau nei 30 metų (iki 2016 m.) niekam netrukdė. Byloje nėra duomenų, kurių nepateikė ir pats V. V., dėl jo nuosavybės teisių į žemės sklypą ir pastatus (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino kasatorės pateiktų įrodymų ir nenustatė šiai bylai teisingai išspręsti svarbių aplinkybių, t. y. kokias savo teises gynė V. V. ir kokių intencijų vedamas jis sunaikino kasatorės turtą. Taip abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino faktinę bylos aplinkybę, kad V. V. nėra sklypo, namo ir kitų statinių savininkas, ir liko visapusiškai neištirta pagrindinė ginčo aplinkybė bei neatskleista bylos esmė. Dėl to kasatorė mano, kad V. V. veiksmuose yra ne tik BK 187 straipsnio 1 dalies, bet ir savavaldžiavimo bei viešosios tvarkos pažeidimo požymių. Aptardama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstitucinę jurisprudenciją dėl teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas), kasatorė teigia, kad V. V. padarė nusikalstamus veiksmus, tariamai gindamas savo teises į jos žemės sklypo dalį, kaip savo nuosavybę. Tačiau nei nuosavybės, nei valdymo teisės į ginčo daiktą (žemės sklypą) Registrų centro duomenų bazėje V. V. vardu neįregistruotos, o sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkė V. Vr. jokių pretenzijų kasatorei (dėl sklypų ribų ar ten augančių augalų) niekada neturėjo ir neturi. Dėl to kasatorė teigia, kad abiejų instancijų teismai profesionaliai, visapusiškai ir išsamiai netyrė bei nevertino visų byloje surinktų nuosavybės teises į ginčo daiktą patvirtinančių įrodymų, nesiaiškino: kokią reikšmę byloje turi duomenys, kad V. V. nėra žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkas; kieno nuosavybės teisės į ginčo daiktus (augalus ir tvorą) ginčo metu buvo patvirtintos; ar V. V. 2016 m. lapkričio 23 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už kasatorės turto sugadinimą (sudaužytą betoninę dangą iš chuliganiškų paskatų), ar jis tą nuobaudą apskundė; ar V. V. turėjo kokias nors teises ar pareigas brutaliai įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus jos atžvilgiu (savavaldžiauti), visuomenei pavojingu būdu sunaikindamas jos turtą. Kasatorės nuomone, šioje byloje turi būti pasisakoma dėl šių klausimų, nes teismų praktikoje oficialiai pripažįstama, kad tik prokuratūra gali ginti viešąjį interesą, o kitų asmenų (žmonių) socialiniai poreikiai arba atlikti konkretūs nusikalstami veiksmai yra teisiniu požiūriu nevertinami (ypač atlikti tariamai ginant viešąjį interesą) arba nutylimi ir nepripažįstami tokiais.

2.5. Kasatorė, aptardama nusikalstamos veikos, nurodytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius, teigia, kad V. V. puikiai suvokė daromos veikos faktinę pusę ir požymius, numatė, kokius padarinius gali sukelti jo daroma veika, veikė tyčia, todėl jo padarytos veikos požymiai atitinka baudžiamajame įstatyme aprašytus veikos požymius ir priežastinio ryšio vystymąsi. Byloje nustatyta ir nepaneigta, kad V. V., žinodamas, kad augalai yra kasatorės pasodinti ir prižiūrimi, tyčia juos cheminiu būdu sunaikino palei visą tvoros perimetrą, o pačią geležinę tvorą (penkiose vietose) su specialiu pjūklu perpjovė, o vėliau tvorą išgriovė. Gynybos versija, kad jos auginti ir skrupulingai prižiūrėti augalai sunyko dėl natūralios aplinkos poveikio, yra visiškai paneigta augalų ir statybos specialistų parodymais, kurių išvados pateiktos į bylą. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad V. V. nepatiko, kad kasatorės sodintų augalų dalį lapų vėjas kartais nuneša į kaimyninio žemės sklypo teritoriją, o vielinė tvora kartais šiuos lapus sulaiko ir ten susikaupę lapai gali pradėti pūti, tačiau V. V. niekas nesuteikė įgaliojimų visuomenei pavojingu (augalų nuodijimo) būdu „ginti viešąjį interesą“, t. y. sunaikinti kitiems žmonėms priklausančius augalus ir statinius.

2.6. Pažymėdama BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kasatorė teigia ir tai, kad turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad augalai ties tvoros perimetru sudžiūvę tik dėl cheminio poveikio, ir tai patvirtino teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. sausio 16 d., apklausta želdinių būklės ir apsaugos mokslų daktarė B. G., to fakto neneigė ir pats V. V., o jo žentas G. U., švelnindamas uošvio atsakomybę, net siūlėsi sunaikintus medžius ir augalus atsodinti. Be to, taikinamojo teismo posėdžio metu V. V. pripažino, kad dėl kasatorės turto sunaikinimo ir padarytų nuostolių prisiima kaltę, tačiau vėliau, atidėjus teismo posėdžius, jis radikaliai pakeitė savo poziciją ir dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo neigė savo kaltę. Nors byloje yra pateikti visi duomenys dėl tiesioginės kasatorei padarytos žalos rūšies ir dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir savaip aiškino šios bylos aplinkybes, siekdamas sumažinti kasatorei padarytos žalos dydį, kad šis nesiektų V. V. baudžiamajai atsakomybei būtinos ribos, nurodydamas tik sugadinto tinklo vertę, taip akivaizdžiai pažeidė nešališkumo ir teisingumo principus ir BPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, skundžiamoje nutartyje tik perrašytos pirmosios instancijos teismo išvados, kurios, beje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių; formaliai atlikta kaltinimo ir pateiktų įrodymų analizė; nepagrįstai nekonstatuoti nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodyti padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, vertinant bylos duomenis (įrodymus). Dėl to kasatorė teigia, kad jos apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, nes skundžiamoje nutartyje nėra motyvuotų išvadų dėl dalies šio skundo prašymų, esminių argumentų ir pateiktų dokumentų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytas išvadas, neįsigilino į apeliacinio skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes nagrinėjo paviršutiniškai bei vienašališkai.

2.7. Nors išteisinamajame nuosprendyje aprašyti kasatorės ir liudytojų (D. B., R.(M.) S., J. S-U., V. M., specialistės B. G.) parodymai, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina V. V. kaltę, tačiau teismas padarė akivaizdžią įrodymų vertinimo klaidą, nes nepagrįstai nurodė, kad šie parodymai yra nepatikimi, nepakankami ir abejotini. Kasatorė teigia, kad minėtų liudytojų parodymai yra sąžiningi ir objektyvūs, byloje nėra duomenų apie jų norą apkalbėti V. V., todėl turi būti vertinami kaip patikimi ir duoti asmenų, įspėtų dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį ir BK 235 straipsnį. Be to, šiuose parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis paties V. V. 2016 m. gruodžio 29 d. paaiškinimas, rašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato viršininkui. Dėl to kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir rungimosi bei ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) principus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes skundžiamoje nutartyje nepaneigė minėtų liudytojų parodymų ir V. V. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nepagrįstai neatnaujino bylos aplinkybių tinkamo ištyrimo, neatliko išsamesnės įrodymų analizės, klaidingai nurodė, kad byloje trūksta patikimų duomenų dėl V. V. kaltės, neišnaudojo visų priemonių, kad patikrintų bylos duomenų nuoseklumą, loginį ryšį ir atitiktį įstatymo reikalavimams. Kasatorė teigia ir tai, kad abiejų instancijų teismai buvo šališki jos atžvilgiu, neatsižvelgė į jos sveikatos būklę, nepagrįstai kritiškai analizavo ir objektyviai vertino tik V. V. palankesnius, bet ne visus jį kaltinančius įrodymus bei jų visumą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Privačios kaltintojos nukentėjusiosios J. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribų, teismų ištirtų įrodymų vertinimo, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų taisyklių, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties

4. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo nuoseklioje teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis).

5. Kaip matyti iš privačios kaltintojos nukentėjusiosios J. S. kasacinio skundo turinio, pagrindinė dalis jame dėstomų argumentų skirti pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų (pačios kasatorės, išteisintojo V. V. ir kasaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymų, specialistų V. M. ir B. G. paaiškinimų bei kitų byloje surinktų duomenų) vertinimui, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir šios bei apeliacinės instancijos teismų padarytoms išvadoms paneigti ir jie nesietini su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Tai reiškia, kad šioje byloje kasatorės paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei prašoma, atsižvelgiant į kasaciniame skunde akcentuojamas faktines bylos aplinkybes (dėl sugadinto ir sunaikinto turto vertės; kasatorės ir išteisintojo V. V. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) ir jo ribų nustatymo; viešojo intereso gynimo; išteisintojo V. V. teisinio statuso ir jam paskirtos administracinės nuobaudos) ir atskirus kasatorės nurodomus duomenis (jos amžių bei sveikatos būklę), jų pagrindu daryti kitokias išvadas bei priimti kitokį sprendimą, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

6. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažįsta įrodymais tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

8. Minėta, kad privačios kaltintojos nukentėjusiosios kasaciniame skunde kritikuojamas byloje ištirtų įrodymų vertinimas, ginčijamos nustatytos pripažintos įrodytomis bylos aplinkybės ir, pateikiant savą įrodymų vertinimą, teigiama, kad jos nustatytos remiantis netinkamai įvertintais įrodymais ir pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. V., o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas privačios kaltintojos nukentėjusiosios apeliacinį skundą, padarė neteisingas išvadas.

9. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje ištirti įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis), kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurių priimtus skundžiamus nuosprendį ir nutartį reikėtų naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Priešingai nei akcentuojama kasaciniame skunde, visos byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, šiame baigiamajame teismo akte visus byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatytomis BPK 20 straipsnyje, pasisakė dėl jų patikimumo ir teisėtumo, išdėstė motyvus dėl įrodymų vertinimo ir išvadas dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei V. V. išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvadas išteisinti V. V. dėl jam pareikšto privačios kaltintojos kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, kurių pakanka neabejotinoms teismo išvadoms padaryti. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje visi esminiai privačios kaltintojos nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai išanalizuoti ir į juos atsakyta, byla patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma tiek kasatorės, tiek išteisintojo apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimai nepažeisti – skundžiamoje nutartyje išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl abiejų apeliacinių skundų ir nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmetė šiuos skundus, o pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį pripažino teisingu. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių privačios kaltintojos nukentėjusiosios kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, ir neturi pagrindo konstatuoti, kad priimtas išteisinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jame padarytos išvados pagrįstos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį (BPK 326 straipsnio 1 punktas), padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies ar kitos BPK normos esminį pažeidimą, dėl kurio reikėtų naikinti šios instancijos teismo nutartį.

10. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, toliau nutartyje pasisako dėl baudžiamojo įstatymo (BK 187 straipsnio 1 dalies) taikymo. Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija nekartoja byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kurios teismų baigiamuosiuose aktuose yra nustatytos ir, kaip minėta, išdėstytos laikantis jų surašymui BPK nustatytų reikalavimų.

Dėl baudžiamojo įstatymo (BK 187 straipsnio 1 dalies) taikymo ir V. V. išteisinimo

11. Privačios kaltintojos nukentėjusiosios kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir nepagrįsto V. V. išteisinimo paremti kasatorės nesutikimu su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias, jos teigimu, neteisingai vertino abiejų instancijų teismai. Tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato ir dėl jų padarytos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvados grindžiamos taip, kaip to reikalauja BPK normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. Kasacinės instancijos teismas apie tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą sprendžia pagal byloje nustatytas ir pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nuosprendyje, nutartyje) nurodytas faktines aplinkybes.

12. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.

13. Skundžiamame teismo nuosprendyje išsamiai paaiškinta, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje, kuria tinkamai vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimtame išteisinamajame nuosprendyje, laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI0LTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-324-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-324-303/2015">2K-324-303/2015</a>, 2K-355-976/2015 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kt.).

14. Bylą išnagrinėję abiejų instancijų teismai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta patikimų, pakankamų ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių V. V. kaltę dėl privačios kaltintojos nukentėjusiosios J. S. turto (augalų) sunaikinimo; kad privačios kaltintojos nukentėjusiosios nurodoma sugadinto jos turto vertė (dėl tvoros segmentų pažeidimo ir tinklo sugadinimo) negali būti vertinama kaip vertė, atitinkanti BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju V. V. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, būtinųjų požymių visumos (veikos pavojingumo, tyčios ir sunaikinto ar sugadinto turto vertės atitinkamo dydžio). Tiek nuosprendyje, tiek nutartyje detaliai aptarta, kokiomis aplinkybėmis teismai rėmėsi vertindami V. V. atliktų veiksmų atitiktį jam inkriminuotai nusikalstamai veikai, nurodyti tokių išvadų išsamūs motyvai. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis teismų išsamiomis, motyvuotomis ir padarytomis remiantis byloje esančiais duomenimis išvadomis neturi jokio pagrindo. Taigi pagal byloje nustatytas ir teismų nuosprendyje bei nutartyje nurodytas faktines bylos aplinkybes V. V. išteisintas tinkamai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą, nes, kaip pirmiau minėta, BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti kaltininko veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik esant šią nusikalstamą veiką apibūdinančių būtinųjų požymių visumai. Tai, kad teismų padarytos išvados netenkina kasatorės, savaime nereiškia, jog jos klaidingos ar nepagrįstos. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinųjų nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinamas V. V., požymių visuma ir, priešingai nei teigia kasatorė, teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, tenkinti kasatorės prašymą – panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui – nėra jokio pagrindo.

Dėl atstovavimo išlaidų

16. Teismo proceso metu V. V. pateikė prašymą dėl jo patirtų išlaidų už jo atstovo advokato Algirdo Putnos atstovavimą kasacinės instancijos teisme priteisimo iš privačios kaltintojos nukentėjusiosios J. S.. Kasacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas 2019 m. sausio 2 d. 400 Eur sumos pinigų priėmimo kvitas (serijos LAT Nr. (duomenys neskelbtini)).

17. BPK 105 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Ši nuostata, nustatanti teismo diskreciją, galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, 2K-153-696/2015 ir kt.). Ši privataus kaltinimo baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal privačios kaltintojos nukentėjusiosios kasacinį skundą, kuris pripažintinas nepagrįstu ir atmestas. Kita vertus, šioje byloje V. V. prašoma priteisti 400 Eur suma už jo gynėjo atstovavimą kasacinės instancijos teisme akivaizdžiai viršija ir neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje proceso dalyviams paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163/2012">2K-163/2012</a>, 2K-153-696/2015) ir nėra proporcinga kasacinio proceso sudėtingumui (V. V. buvo kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 3 tomai, byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, kuris truko mažiau nei valanda laiko, jo atstovui advokatui byloje nagrinėjama situacija žinoma nuo proceso pradžios (jis išteisintajam atstovavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose). Spręsdama atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į privačios kaltintojos nukentėjusiosios amžių, sveikatos būklę ir, įvertindama šias bei visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad prašymas išieškoti kasacinio proceso metu išteisintojo V. V. turėtas atstovavimo išlaidas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Privačios kaltintojos nukentėjusiosios J. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė