Baudžiamoji byla Nr. 2K-2-693/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00081-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 1.1.2.1; 1.1.9.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Vytauto Masioko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (V. M.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 641straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki aštuonių mėnesių.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta išieškoti iš V. M. konfiskuotino turto – vilkiko ir puspriekabės – rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 580 Eur.
Priteista iš V. M. 15,23 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis pakeistas: iš V. M. išieškoma konfiskuotino turto (UAB „T“ nuosavybės teise priklausančio vilkiko ir puspriekabės) vertė sumažinta iki 10 000 Eur. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. V. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, pagal kuriuos Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus), 3 punkto 3.3 papunkčio reikalavimus, pagal kuriuos fiziniams asmenims leidžiama gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, 2017 m. lapkričio 24 d. apie 18.30 val. UAB,,T“ priklausančiu vilkiku DAF (duomenys neskelbtini) su priekaba,,Denga“ į Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto centrinį Klaipėdos terminalą gabeno 3000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 9068 Eur, 490 pakelių cigarečių,,Minsk Superslims“, kurių vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, 1481 Eur. Iš viso atgabeno 3490 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 10 549 Eur ir viršijo 250 MGL dydžio sumą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo: 1) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį; 2) pripažinus jį kaltu padarius BK 1992 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, skirti baudą ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai, kvalifikuodami kasatoriaus veiksmus kaip nusikalstamą veiką, skirdami aiškiai per griežtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 2 dalis).
2.2. Baudžiamoji atsakomybė kasatoriui pritaikyta nepagrįstai. Pagal BK 3 straipsnio nuostatas veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nuo šių metų sausio 1 dienos pasikeitė bazinis bausmių ir nuobaudų skyrimo dydis, kuris yra prilyginamas 1 MGL. Šis dydis buvo padidintas nuo 37,66 Eur iki 50 Eur. Perskaičiavus kasatoriaus gabentų akcizinių prekių vertę pagal šiuo metu galiojantį 1 MGL dydį, matyti, kad gauta suma (211 MGL) neviršija BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytos 250 MGL sumos.
2.3. Ginčija teismų praktikoje suformuotą nuostatą, kad MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu, o BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos, nes minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicija baudžiamąją atsakomybę sieja būtent su prekių verte, t. y. ji iš viso negali kilti, jei ši vertė mažesnė. Tai akivaizdus blanketinės teisės normos pavyzdys, o ne paprastas ekonominis rodiklis. Aišku, kad tai yra lengvinantis asmens teisinę padėtį teisės aktas ir turi turėti grįžtamąją galią. Kadangi kasatorius nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turi būti panaikintas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas, išteisinamasis, nuosprendis.
2.4. Teismas paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Neatsižvelgta į jo asmenybę (dirba, po santuokos nutraukimo išlaiko nepilnametį vaiką, ruošiasi naujai santuokai). Net prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimą byloje, matė galimybę kasatoriui skirti baudą, dėl to iš pradžių kreipėsi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pirmosios instancijos teismas baudžiamuoju įsakymu paskyrė jam baudą ir, tik kasatoriui paprašius teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės dėl bausmės dydžio ir konfiskuotino turto vertės, dėl nesuprantamų priežasčių buvo persigalvota.
2.5. Kitoje byloje Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu už padarytą analogišką veiką kasatoriui taip pat skyrė baudą. Taigi dar kartą buvo įžvelgta galimybė nevaržyti jo laisvės. Bausme siekiama pataisyti nusikaltusį asmenį ir nusikaltimų prevencijos tikslų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ne bausmės skyrimo dėl bausmės. Paskyrus kasatoriui realią laisvės atėmimo bausmę, būtų aiškiai pažeistas teisingumo principas, įtvirtintas BK 41 straipsnyje.
2.6. Teismas, taikydamas BK 72 straipsnį, pažeidė proporcingumo principą. Išieškoma suma už konfiskuotiną turtą tris kartus viršija už nusikalstamą veiką paskirtą baudą. Taip ne bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonė atlieka tikrąją nubaudimo funkciją. Turto konfiskavimas nesuderinamas ir su tikrai nedideliu gabentų akcizinių prekių kiekiu.
2.7. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pavyzdžiui, įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti). Turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai pasunkintas. Pavyzdžiui, transporto priemonė laikoma panaudota BK 199, 201 straipsniuose nurodytai nusikalstamai veikai daryti ir tada, kai ji tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, teismų praktikoje pagrįstai išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės, pavyzdžiui, įvertinamas gabenamo dalyko kiekis.
2.8. Vairuotas vilkikas su puspriekabe nebuvo specialiai tam pritaikyta transporto priemonė – nebuvo įrengtos slėptuvės ar pan. Įstatymu draudžiamos prekės galėjo būti gabenamos ne tik šiuo konkrečiu transportu, t. y. tam nebuvo būtinas vilkikas su puspriekabe.
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuri apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista, yra teisėtos ir pagrįstos.
3.2. Nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 3 straipsnio 2 dalies ir 1992 straipsnio 1 dalies taikymo nepagrįsti. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (50 Eur), BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu šiuo atveju nėra taikomos, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus neteisėtai gabentų cigarečių, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 10 549 Eur ir viršijo nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. lapkričio 24 d.) kvalifikavimui pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį reikšmingą 250 MGL dydžio (37,66 x 250 = 9415 Eur) sumą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatoriui teisingai taikyta baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė.
3.3. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nes prieš tai teismo baudžiamuoju įsakymu (kuris neįgijo teisinės galios) teismas paskyrė jam baudą. Šis teiginys nepagrįstas – BPK 425 straipsnio 4 dalies nuostatos nesaisto teismo, išnagrinėjus bylą kaltinamojo reikalavimu teisme ir pripažinus jį kaltu, paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Teismas, skirdamas kasatoriui bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, išsamiai ir tinkamai motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį bei paskyrė teisingą, baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nurodytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvykdytas sunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas tyčinis), kaltininko asmenybę (teistas Latvijos Respublikoje už analogišką nusikaltimą, be to, jam priimtas nuosprendis dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, kuris nėra įsiteisėjęs), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatoriui už analogiško nusikaltimo padarymą Latvijos Respublikoje paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (kurios jis nesumokėjo) – teigiamos įtakos neturėjo, kasatorius tinkamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai neabejotinai rodo kasatoriaus neigiamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, nenorą laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų normų ir taisyklių ignoravimą ir tai, kad jam jau taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė savo prevencinių tikslų nepasiekė, todėl jam parinkta tinkama bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas kasatoriui už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis paskyrė laisvės atėmimo bausmę, gerokai mažesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatytas šios rūšies bausmės vidurkis, be to, taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir bausmės trukmę sumažino vienu trečdaliu. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė kasatoriui yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų įvykdyti BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.
3.4. Kasatorius apeliacine tvarka ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytą konfiskuotino turto vertę, o klausimo dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo pagrįstumo nekėlė ir apeliacinės instancijos teismas dėl jo nutartyje nepasisakė. Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šis kasacinio skundo argumentas paliktinas nenagrinėtas. Kita vertus, turto konfiskavimas – tai turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Teismas pagrįstai vilkiką su puspriekabe, kuriuo buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, laikė nusikalstamos veikos priemone, kuri turėtų būti konfiskuota, bet nustatęs, kad tai padaryti negalima (nes vilkikas su puspriekabe priklauso trečiajam asmeniui, nežinojusiam apie kasatoriaus daromą nusikalstamą veiką), remdamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išieškojo iš kasatoriaus konfiskuotino turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino nuteistojo apeliacinį skundą ir sumažino išieškotiną konfiskuotino turto vertę iki jo prašomos 10 000 Eur sumos, tai atitinka teisingą pusiausvyrą ir nėra nepagrįstai neproporcinga.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies ir 1992 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Kasatorius skunde nurodo, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo 2018 m. sausio 1 d. nustačius naują bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, t. y. padidinus jį nuo 37,66 iki 50 Eur, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį negalima, nes gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė, perskaičiavus pagal šiuo metu nustatytą 1 MGL dydį, neviršija aptariamo baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytos 250 MGL sumos. Kaip mano nuteistasis, vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, jis turėjo būti išteisintas. Šie argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. V. M. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 10 549 Eur ir viršijo nusikalstamos veikos padarymo metu kvalifikavimui pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nustatytą 250 MGL dydžio sumą (37,66 x 250 = 9415 Eur).
7. Nesutikdamas su veikos kvalifikavimu nuteistasis nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, o skunde nurodė analogiškus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, nes taikomas MGL dydis, galiojęs nusikaltimo padarymo metu; BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu netaikomos.
8. BK 1992 straipsnio 1 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi 2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pažeidžiant nustatytą tvarką akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą, kai jų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-64/2011 ir kt.). Taigi šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytas objektyvusis požymis – neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių vertė, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, – turi būti nustatomas pagal veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį.
9. Nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (2014 m. rugsėjo 3 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) buvo nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, be kita ko, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti, ir šiuose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
10. V. M. neteisėtai gabenamų cigarečių vertė veikos padarymo metu viršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl jo padarytai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 1992 straipsnio 1 dalis (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) – pritaikytas tinkamai, beje, tai atitinka formuojamą teismų praktiką.
Dėl bausmės griežtumo
11. Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų dėl paskirtos bausmės griežtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos bausmės nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. M. bausmę pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje nurodė išsamius argumentus, kodėl parenka griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o ne baudą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės griežtumo, dar kartą įvertino nuteistojo asmenybę ir jam paskirtos bausmės rūšį bei dydį. Šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bei taikydamas BK 641 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, veika sukeltus padarinius, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tyčinę kaltės formą, nusikalstamos veikos baigtumą) ir padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, arčiau baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra adekvati, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltininko asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingą išvadą.
12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, parinkdami V. M. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, bausmė paskirta tinkamai taikant BK bendrosios dalies normas.
13. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, paskiriant kaltinamajam baudą, tačiau, jam paprašius teisminio bylos nagrinėjimo dėl bausmės dydžio ir konfiskuotino turto vertės, jau skiriamas laisvės atėmimas. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti. Bylos duomenys paneigia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, paskiriant kaltinamajam baudą.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis, buvo nusprendęs išieškoti iš V. M. konfiskuotino turto – UAB „T“ nuosavybės teise priklausančio vilkiko ir puspriekabės – rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 580 Eur, o apeliacinės instancijos teismas konfiskuotino turto vertę sumažino iki 10 000 Eur, nes nustatė, kad būtent tokia yra vilkiko ir puspriekabės rinkos vertė.
15. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.
16. Tačiau, įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, joje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, 2K-7-130-699/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-262-489/2017).
17. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>). Teismų praktikoje pasisakyta ir dėl to, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos normos prasmę turto vertės išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į tą turtinę naudą, kurią nuteistasis realiai gavo iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017).
18. Šiame kontekste kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip negu rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas.
19. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.
20. Teismų nustatyta, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką V. M. dėžes su cigaretėmis gabeno būtent UAB „T“ nuosavybės teise priklausančiame vilkike ir puspriekabėje, todėl jie pagrįstai pripažinti nusikaltimo padarymo priemone. Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir tokia transporto priemonė, kuria kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Kasatoriaus argumentas, kad minėtose transporto priemonėse nebuvo įrengta slėptuvių, be to, gabenamam cigarečių kiekiui nebuvo būtinas vilkikas su puspriekabe, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad vilkikas su puspriekabe nepagrįstai pripažinti nusikaltimo padarymo priemone.
21. Transporto priemonė, kuria buvo gabenamos cigaretės, priklauso UAB „T“, kuri apskritai nežinojo apie įvykio metu jos vairuotojo V. M. daromą nusikaltimą, todėl teismai pagrįstai nusprendė konfiskuotino turto vertę išieškoti iš V. M.. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „T“ nuosavybės teise priklausančio vilkiko ir puspriekabės rinkos vertė 10 000 Eur, tačiau šis teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė būtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei tinkamai individualizuota.
22. V. M. padaryto nusikaltimo kvalifikavimą pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį lėmė neteisėtai gabenamų cigarečių vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) – 10 549 Eur, kuri nežymiai viršijo 250 MGL dydžio sumą. Jei ši vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnį. Teismų praktikoje yra atvejų, kai neteisėtai gabenamų cigarečių vertė yra šimtai tūkstančių eurų. Tokiais atvejais yra teisinga ir proporcinga iš kaltininko išieškoti nusikaltimo padarymo priemonės – transporto priemonės – rinkos vertę.
23. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, padaręs šį nusikaltimą jis realios naudos negavo, kaip minėta, neteisėtai gabentų cigarečių vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) nežymiai viršijo 250 MGL dydžio sumą, nusikaltimas padarytas susiklosčius sunkiai materialinei padėčiai, todėl iš nuteistojo išieškojimas visos nusikaltimo padarymo priemonės – transporto priemonės – rinkos vertės yra aiškiai neproporcingas ir neindividualizuotas. Pagal bylos duomenis nuteistasis, pardavęs gabentas cigaretes Vakarų Europoje, planavo uždirbti apie 1700 Eur (17 dėžių nuo kiekvienos dėžės po 100 Eur pelno), todėl iš V. M. išieškotina konfiskuotino turto (UAB „T“ nuosavybės teise priklausančio vilkiko ir puspriekabės) vertė mažintina iki 2000 Eur. Taigi teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį pakeisti: iš V. M. išieškomą konfiskuotino turto vertę sumažinti iki 2000 Eur.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis
Vytautas Masiokas
