E. L. pagal BK 187 str., 294 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-18-693/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10971-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.1;

1.2.14.10.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,

nuteistojo E. L. (E. L.) gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

civilinės ieškovės atstovui Gintarui Ašmenskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės bendrovės „ERGO Insurance SE“ atstovo Gintaro Ašmensko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nuteisti:

A. V. (A. V.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant (per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirta BK 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

E. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant (per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirta BK 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš nuteistųjų A. V. ir E. L. solidariai UAB „J“ priteista 2519,05 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieškovių bendrovių „IF P&C Insurance AS“ ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ieškiniai palikti nenagrinėti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu civilinės ieškovės bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje vykdančios veiklą per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas.

A. V. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. V. tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant, per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios, užsiregistruoti darbo biržoje, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodytą įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ištaisyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida ir nurodyta, kad A. V. pripažįstamas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi civilinės ieškovės atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. L. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio civilinės ieškovės atstovo kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. V. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, o E. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, 2017 m. kovo 6 d. apie 3.40 val. automobiliu „Audi A6“ iš Šalčininkų atvyko į Vilnių, netoli (duomenys neskelbtini), ten A. V. liepė E. L. laukti automobilyje ir stebėti aplinką, o pats nuėjo kiemais į automobilių aikštelę šalia namo (duomenys neskelbtini), kur iš turimo 300 ml talpos plastikinio buteliuko apipylė benzinu automobilio „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „J“, variklio dangtį ties priekiniu stiklu, jį tyčia padegė žiebtuvėliu ir tokiu būdu sunaikino šį automobilį, šiais savo veiksmais padarė UAB „J“ 2969,05 Eur turtinę žalą, o draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ filialui – 10 228,89 Eur turtinę žalą. Nuo degančio automobilio „Škoda Octavia“ užsidegė ir sudegė šalia stovintys automobiliai: „Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis L. T. šeimai, taip nukentėjusiajai buvo padaryta 7975 Eur turtinė žala; „Ford S-Max“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis Ž. N., taip nukentėjusiajam buvo padaryta 937 Eur turtinė žala, o draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui 5937 Eur turtinė žala. Be to, užsidegė ir apdegė automobilis „Seat Altea“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis G. A. šeimai, taip nukentėjusiajam buvo padaryta 850 Eur turtinė žala. Tokiu būdu A. V., padedamas E. L., sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Iš viso padaryta 28 896,94 Eur turtinė žala.

2. A. V. ir E. L. taip pat nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, o A. V. – dar ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės išdėstytos teismų nuosprendžiuose, šioje nutartyje nekartojamos, nes jos nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės „ERGO Insurance SE“ atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria bendrovės „ERGO Insurance SE“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

4. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio pažeidimą, sukliudžiusį išsamiai ir nešališkai išnagrinėti civilinio ieškinio klausimą ir priimti dėl jo teisingą sprendimą.

5. Pirmiausia Vilniaus apygardos teismas, konstatuodamas, kad BPK 109 straipsnis eliminuoja kasatoriaus (draudiko) teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nepagrįstai kaip precedentu vadovavosi kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-269/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-269/2014">2K-269/2014</a> suformuluota taisykle, kad regresiniai reikalavimai yra nagrinėtini civilinio proceso tvarka, nes šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi (nurodytoje byloje išspręstas draudimo teisinių santykių dalyvių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ir AB „Lietuvos draudimas“ – civilinis ginčas, o nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas tiesiogiai kaltinamajam). Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>, 2K-78-693/2018).

6. Kasatorius cituoja BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109, 113, 115 straipsnių nuostatas ir teigia, kad teisiniu reguliavimu, susijusiu su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimu ir nagrinėjimu, yra siekiama operatyvaus žalos atlyginimo asmenims, patyrusiems žalos dėl nusikalstamos veikos. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>). Naujausioje teismų praktikoje BPK 109 straipsnio taikymo aspektu nurodyta, kad tiek VSDFV, tiek teritorinė ligonių kasa turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti baudžiamajame procese žalos atlyginimo iš kaltininko ir teismas negali atsisakyti nagrinėti civilinio ieškinio, remdamasis tuo, kad tokie ieškiniai negali būti nagrinėjami kartu su baudžiamąja byla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-697/2018">2K-125-697/2018</a>, 2K-128-696/2018).

7. Nagrinėjamoje byloje civilinė ieškovė (kasatorė), pagal transporto priemonių draudimo sutartį sumokėjusi 5937 Eur dydžio draudimo išmoką dėl automobilio „Ford S-Max“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu perėmė automobilio savininko teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, todėl pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį. Taigi civilinė ieškovė (draudikė) subrogacijos pagrindu šioje byloje tapo kreditore ir reikalauja žalos atlyginimo tiesiogiai iš nuteistųjų.

8. BPK 109 straipsnis negali būti aiškinamas kaip užkertantis kelią civiliniam ieškovui (draudikui) pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir įpareigojantis dėl civilinio ieškinio pradėti naują procesą. Priešingai, sistemiškai aiškinant BPK 109 straipsnį, draudikai turi teisę pareikšti civilinį ieškinį tiesiogiai nuteistiesiems baudžiamojoje byloje, o reikalavimas inicijuoti naują procesą (civilinį procesą) nepagrįstas nei teisiniu, nei ekonominiu aspektu. Beje, daugumoje bylų, kuriose pareiškiami analogiški ieškiniai, teismai išnagrinėja civilinį ieškinį kartu su baudžiamąja byla ir priima sprendimą dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-276-149/2014). Bendrosios kompetencijos teismai turi formuoti vienodą praktiką (analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat), teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Tuo tarpu teismų praktika bylose dėl draudikų pareikštų regresinių (subrogacinių) ieškinių nėra vienoda, tačiau absoliuti dauguma teismų nagrinėja draudikų civilinius ieškinius kartu su baudžiamąja byla. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų, pasisakydamas dėl BPK 109 straipsnio aiškinimo ir taikymo, suformuoti vienodą praktiką, kuria remdamiesi žemesnės instancijos teismai nagrinėtų draudikų pareikštus civilinius ieškinius.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Civilinės ieškovės bendrovės „ERGO Insurance SE“ atstovo G. Ašmensko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje

10. Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria bendrovės „ERGO Insurance SE“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas tokio sprendimo priimti negali. Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš nutarčių, kurios nurodytos BPK 382 straipsnyje. Pagal kasaciniame skunde suformuluoto prašymo esmę tai atitiktų BPK 382 straipsnio 5 punkte nurodytą sprendimą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

11. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, juo prašė iš kaltų asmenų priteisti 5937 Eur žalos, kurią patyrė išmokėjusi draudimo išmoką dėl sudeginto automobilio „Ford S-Max“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 109 straipsnio nuostatomis, taip pat išaiškinimu, pateiktu kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-269/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-269/2014">2K-269/2014</a>, konstatavo, kad regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka, todėl bendrovės „ERGO Insurance SE“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ieškovės „ERGO Insurance SE“ atstovo apeliacinį skundą, konstatavo, kad skundo argumentai yra nepagrįsti, ir apeliacinį skundą atmetė. Šios instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl to, jog civilinei ieškovei (draudimo bendrovei) nusikalstamais veiksmais nebuvo tiesiogiai padaryta žala, draudimo bendrovė negali būti pripažįstama asmeniu, patyrusiu turtinės žalos dėl nusikalstamos veikos (BPK 109 straipsnis). Teismas sutiko su apelianto skundo argumentais, kad šioje byloje buvo pareikštas subrogacinis reikalavimas.

14. Iš teismų priimtų sprendimų turinio matyti, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami klausimą dėl draudimo bendrovių („ERGO Insurance SE“ ir „IF P&C Insurance AS“) pareikštų civilinių ieškinių, kaip precedentu vadovavosi teismų praktika, suformuota baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-269/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-269/2014">2K-269/2014</a>.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>, 2K-78-693/2018 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-269/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-269/2014">2K-269/2014</a> nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms: aptariamoje byloje VSDFV Kauno skyrius išmokėjo išmokas nukentėjusiosios artimiesiems ir pareiškė civilinį ieškinį civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“; šį ieškinį pirmosios instancijos teismas patenkino, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko galioti, t. y. šioje byloje teismai tokiu būdu baudžiamojoje byloje išsprendė draudimo teisinių santykių dalyvių – VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ – civilinį ginčą. Būtent dėl to, kad VSDFV ieškinį, kuris ir buvo teismų priteistas, pareiškė bendrovei „Lietuvos draudimas“, o ne žalą padariusiai kaltinamajai (įtariamajai), kasacinės instancijos teismas panaikino tokį teismų sprendimą ir paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatuodamas, kad tokie regresiniai ieškiniai ad hoc (konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) baudžiamajame procese nenagrinėjami. Taigi iš šios bylos faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad žemesnės instancijos teismai baudžiamojoje byloje išsprendė draudimo teisinių santykių dalyvių – VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ – civilinį ginčą.

17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ civilinį ieškinį pareiškė tiesiogiai žalą padariusiems asmenims – nuteistiesiems A. V. ir E. L.. Todėl konstatuotina, kad teismai, spręsdami nagrinėjamoje byloje klausimą dėl bendrovės „ERGO Insurance SE“ civilinio ieškinio, neturėjo jokio pagrindo vadovautis kaip precedentu kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-269/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-269/2014">2K-269/2014</a>, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos.

18. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

19. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

20. Sistemiškai aiškinant šių BPK normų turinį, išplaukia išvada, kad ieškinio reikalavimai baudžiamojoje byloje gali būti pareikšti tik kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

21. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

22. Teismai nustatė, kad nuteistieji A. V. ir E. L., šiam padedant, veikdami bendrai, tyčia padegė ir taip sunaikino automobilį „Ford S-Max“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. N., taip nukentėjusiajam padarė 937 Eur, o draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui – 5937 Eur turtinę žalą, kurią draudimo bendrovė patyrė išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką dėl sudeginto automobilio „Ford S-Max“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi draudimo bendrovė pagal subrogaciją tapo kreditore. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-697/2018">2K-125-697/2018</a>, 2K-128-696/2018) išaiškinta, kad tiek VSDFV, tiek teritorinės ligonių kasos pagal BPK 109 straipsnio prasmę turi teisę kaip kreditoriai, tapę pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio nuteistojo. Baudžiamosiose bylose nagrinėjami ir, esant pagrindui, tenkinami tiek VSDFV, tiek teritorinių ligonių kasų civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma iš nuteistųjų priteisti žalą, kurią šios institucijos patyrė dėl nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, atlygino nukentėjusio asmens gydymo išlaidas, asmeniui laikinai tapus nedarbingam, paskyrė ir išmokėjo ligos pašalpą ir pan.). Analogiškai ir draudimo bendrovė turi teisę kaip kreditorė, tapusi pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje iš ją padariusių nuteistųjų. Minėta (nutarties 13 p.), kad Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog tai subrogacinis reikalavimas.

23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo X skyriaus normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, bei rėmėsi netinkamu teismo precedentu, taip padarė esminius BPK 109, 110 straipsnių nuostatų pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Padaryti esminiai BPK pažeidimai turėjo įtakos sprendžiant ir kitos civilinės ieškovės – „IF P&C Insurance AS“ – ieškinį, todėl naikintina Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalis, kuria civilinių ieškovių bendrovių „IF P&C Insurance AS“ ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ieškiniai palikti nenagrinėti, ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. LITEKO duomenimis, bendrovė „IF P&C Insurance AS“ civilinio proceso dar neinicijavo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinių ieškovių bendrovių „IF P&C Insurance AS“ ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo ieškiniai palikti nenagrinėti, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Vytautas Masiokas