Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-431/2010

Procesinio sprendimo kategorija 20.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Halsas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Halsas“ ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybei, UAB „Easy 2 Invest“ dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. T1-126,,Dėl mineralinio vandens biuvetės Druskininkuose, Vilniaus al. 9, nuomos”, pripažinti negaliojančiais atsakovų Druskininkų savivaldybės ir UAB „Easy 2 Invest“ 2008 m. gegužės 10 d. sudarytą mineralinio vandens biuvetės nuomos iki 2018 m. spalio 1 d. sutartį ir šio turto perdavimo aktą, taikyti restituciją: įpareigoti UAB,,Easy 2 Invest” perduoti mineralinio vandens biuvetę savivaldybei. Ieškovas pažymėjo, kad ginčo sprendimas ir jo pagrindu sudaryta nuomos sutartis priimti teisiškai ydingo savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 744, kuriuo patvirtinta Savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarka (toliau – ir Tvarka), pagrindu; jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, yra neteisėti ir pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovas ginčijo Tvarkos 1.1.1.1 papunkčio atitiktį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintų Valstybės materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu taisyklių 2 punktui ir nurodė, kad teismas neįvykdė CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos. Ieškovo vertinimu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-900 redakcija, Žin.; 2002, Nr. 60-2412) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti du atvejai, kai valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas ne konkurso būdu; įstatymo normoje pateikiamas sąrašas yra baigtinis; analogiškai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu taisyklių 2 punkte (Žin.; 2001, Nr. 106-3814); tuo tarpu Druskininkų savivaldybės taryba 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendime nustačiusi, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas ne konkurso būdu, kai Taryba priima tokį sprendimą, taip nepagrįstai išplėtė turto nuomos ne konkurso būdu atvejus. Be to, turtas išnuomotas informaciniam reklaminiam centrui, bilietų į ekskursijas laivu pardavimo vietai bei kavinei įrengti, t. y. neatsižvelgus į nuomos sąlygą dėl turto panaudojimo – pramoginio plaukiojimo laivais ir keleivių pervežimo Nemuno upe organizavimo; ieškovas, orientuodamasis biuvetės pastatą naudoti iš esmės šiems tikslams, 2008 m. balandžio 3 d. pateikė atsakovui investicinį pasiūlymą, tačiau ginčo sprendime nėra net užuominų apie tikruosius atsakovo turto nuomos tikslus. Ieškovas laikė, kad taip atsakovas jį suklaidino ir pažeidė teisėtus lūkesčius: ieškovo atsakovui pateiktas investicinis pasiūlymas ir planuojamos investicijos buvo saistomos laivybos paslaugų teikimo; pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingesnis, jis siūlė investuoti į atsakovo turtą 153 610,68 Lt, t. y. daugiau nei atsakovas UAB „Easy 2 Invest“, juolab kad šis ginčo sprendimo priėmimo dieną nepateikė įrodymų apie realų investicinio pasiūlymo įvykdymą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimas dėl mineralinio vandens biuvetės nuomos ne konkurso būdu atsakovui UAB,,Easy 2 Invest” informaciniam reklaminiam centrui, bilietų į ekskursijas laivu pardavimo vietai bei kavinei įrengti priimtas tokiomis nuomos sąlygomis: privalomų investicijų apimtis per pirmuosius trejus nuomos mėnesius – ne mažiau kaip 250 000 Lt, iš jų – biuvetės pastatui, jo aplinkos bei numatomos įrengti mobiliosios prieplaukos senosios prieplaukos vietoje Nemune prieigoms sutvarkyti – ne mažiau kaip 150 000 Lt; kavinės įrangai įsigyti – ne mažiau kaip 100 000 Lt (2.1 papunktis); nuomos terminas – iki 2018 m. spalio 31 d. (2.2 papunktis); sprendimas įsigalioja, UAB,,Easy 2 Invest” iki 2008 m. balandžio 30 d. pateikus draudimo bendrovės laidavimo raštą, užtikrinantį sprendimo 2.1 papunktyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą (5 punktas). Teismas padarė išvadą, kad ginčo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 744 patvirtintas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos 1.1.1.1 papunkčio nuostatas, nors ieškovas teigia, jog ginčo sprendimas, priimtas vadovaujantis įstatymui prieštaraujančiu, taigi neteisėtu, savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 744, todėl naikintinas; teismas konstatavo, kad šis sprendimas galioja, nepanaikintas, nenuginčytas, todėl juo turi būti vadovaujamasi. Be to, atsakovas,,Easy 2 Invest” įvykdė nuomos sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir iki 2008 m. liepos 30 d. investavo 250 320 Lt; be to, jis tinkamai ir laiku 2008 m. balandžio 7 d. pateiktame investiciniame pasiūlyme nurodė, kad planuojama investicija yra 250 000 Lt. Teismas nelaikė, kad yra pagrindas manyti, jog ieškovo investicinis pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingesnis; iš 2008 m. balandžio 21 d. pranešimo matyti, kad ieškovas teritorijai šalia eksploatuojamos prieplaukos sutvarkyti ir biuvetei remontuoti planavo investuoti 153 610,68 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 3 straipsnio 4 dalyje aptariamos bylą nagrinėjančio teismo galios, kai jam kyla abejonių dėl norminio akto, nepriskirto Konstitucinio Teismo kompetencijai, atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju ne tik sutiko su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 744 „Dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos“ nepanaikintas ir galioja, todėl juo turi būti vadovaujamasi, bet taip pat konstatavo Tvarkos 1.1.1.1 papunkčio atitiktį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 15 punktui ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, 14 straipsnio 6 daliai, kuriuose įtvirtinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kolegija atmetė ieškovo argumentus dėl šiuo atveju taikytinų pirmiau nurodyto įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių nuostatų; jose reglamentuojami valstybei, bet ne savivaldybei priklausančio turto nuomos teisiniai santykiai.

Kolegija taip pat nenustatė Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo neatitikties Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams – visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės; nors ieškovas teigė, kad jo pasiūlymas buvo naudingesnis, jis esą turėjęs du laivus, todėl galėjęs realiai užtikrinti pramoginio plaukiojimo laivais ir keleivių pervežimo per upę organizavimą, tačiau kolegija atmetė šiuos kaip neįrodytus ir prielaidomis grindžiamus ieškovo apeliacinio skundo argumentus; kolegijos vertinimu, dėl miestui ekonomiškai naudingesnio atsakovo UAB „Easy 2 Invest“ pasiūlymo sprendžiama ne tik pagal investicijas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl CPK 3 straipsnio 4 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 3 straipsnio 4 dalies nuostatas; kilus klausimui dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 744 „Dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ atitikties įstatymui ir poįstatyminiam teisės aktui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir siekiant CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų, teismai turėjo įgyvendinti CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę – kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti, ar šis savivaldybės tarybos sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintas Valstybės materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu taisykles; ginčo savivaldybės sprendimas turėjo teisinių padarinių ne tik kasatoriui, bet ir kitiems asmenims; vadinasi, šiuo atveju ir dėl viešojo intereso gynimo buvo pagrindas visapusiškai spręsti dėl sprendimo atitikties aukštesnės galios teisės aktams; tuo tarpu atsakovo ginčo sprendimu parvirtintoje Tvarkoje iš esmės nustatyta galimybė savivaldybės tarybai ne konkurso tvarka išnuomoti bet kokį turtą bet kokiam laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi netinkamos pozicijos dėl šiuo atveju taikytino savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 744, kuriuo patvirtinta Savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarka, vien dėl to, kad šis teismo sprendimo priėmimo dieną galiojo ir nebuvo panaikintas.

1.2. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada dėl Tvarkos 1.1.1.1 papunkčio atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 15 punktui ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 daliai; iš šių įstatymų normų neišplaukia, kad yra absoliuti savivaldybės tarybos teisė disponuoti jai priklausančiu turtu; toks vertinimas patvirtinamas, analizuojant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktą, 34 straipsnio 2 dalį, iš kurių matyti, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 15 punktą savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto disponavimas ir naudojimas priskirti prie ribotai savarankiškos savivaldybės funkcijos. Be to, savivaldybės taryba įgyvendina savininko funkcijas, remdamasi įstatymais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, savivaldybė įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę nustatyti turto disponavimo ir naudojimo tvarką, laikydamasi aukštesnės galios teisės aktais nustatytos tvarkos; sprendimas, kuriuo patvirtinta Savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarka, neatitinka įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė priešingai.

1.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu taisyklių 2 punkto nuostatas, kurių esmė yra tai, kad savivaldybių tarybų teisė ir pareiga nustatyti turto nuomos tvarką reiškia tik tam tikrų nuomos procedūrų nustatymą, bet ne įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatytą turto nuomos būdų, atvejų ir sąlygų pakeitimą. Iš pirmiau nurodyto įstatymo ir Vyriausybės nutarimo normų matyti, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas ne viešo konkurso būdu tik dviem atvejais; šių atvejų sąrašas yra baigtinis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turto naudojimo ir disponavimo juo principai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnyje, yra vienodi, tai disponavimo turtu būdai turi būti taip pat vienodi. Tokia situacija logiška ir pateisinama teisiškai, nes tik konkurso būdu nuomojant turtą gali būti maksimaliai įgyvendinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnyje nustatyti turto disponavimo principai, ypač – visuomenės naudos ir efektyvumo. Atsakovas Tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendime išplėtė įstatymo nustatytus naudojimo turtu būdus, kurie yra baigtiniai, taip priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo teismas neturėjo vadovautis, spręsdamas ginčą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo, jo pagrindu sudarytos nuomos sutarties galiojimo; kaip prieštaraujantys įstatymo ir Vyriausybės teisės norminio akto nuostatoms jie yra neteisėti ir naikintini.

2. Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo. Kasatorius ieškinio reikalavimą grindė taip pat aplinkybe, kad jo pasiūlytos nuomos sąlygos, palyginus su UAB „Easy 2 Invest“, buvo naudingesnės. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino tik ekonominiu aspektu; apeliacinės – padarė deklaratyvią išvadą, kad neįrodyti ir prielaidomis pagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog dėl turto nuomos naudingumo turi būti vertinama, atsižvelgiant taip pat į kitas atsakovo Druskininkų savivaldybės paskelbtas nuomos sąlygas (patirtį laivininkystėje, turimus laivus, galimybes vykdyti pramoginį plaukiojimą laivais). Klausimas dėl turto nuomos sąlygų yra ne tik fakto, bet ir teisės; sąvokos „naudingesnis“ teisinis apibūdinimas saistomas ne tik tiesioginių investicijų, bet ir turto nuomą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo; būtina vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnyje įtvirtintais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, kurių esmė turi būti taip pat atskleista, kartu atsižvelgiant į tai, jog savivaldybė pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį turi pareigą organizuoti socialinių paslaugų savivaldybės teritorijoje gyventiems piliečiams bei jų svečiams teikimą. Taigi pasiūlymas turi būti vertinamas socialiniu ir ekonominiu aspektais. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį, nes iš esmės nepasisakė dėl kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų, kuriuose buvo išdėstytas faktinis ir teisinis nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindas, neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas, kad apeliacinės instancijos teismas privalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamo sprendimo neteisėtumu ar nepagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje K. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-439/2005, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje J. ir D. K. statybos ir projektavimo įmonė v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2003; kt.). To nepadarius, konstatuotinas apeliacijos byloje nebuvimas.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Druskininkų savivaldybė prašo skundą atmesti, nurodo, kad kasatorius neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai teigia, jog buvo būtina kreiptis į administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vykdyti CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, esant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadai administracinėje byloje (bylos Nr. AS-385/2008) pagal kasatoriaus skundą Druskininkų savivaldybės tarybai dėl biuvetės nuomos, kad savivaldybės tarybos sprendimas negali prieštarauti kasatoriaus nurodytoms aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, nes šios reglamentuoja ne savivaldybės turto nuomos klausimus, bet valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso būdu tvarką ir sąlygas. Iš tikrųjų, Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama dėl valstybės, bet ne savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos; valstybės ir savivaldybės turtas nėra tapatūs (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4 straipsniai); savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (14 straipsnio 6 dalis). Kasatorius nepagrįstai teigia dėl šiuo atveju taikytinų pirmiau nurodyto įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios negalioja nuo 2002 m. birželio 19 d. (2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-900 redakcija; Žin.; 2002, Nr. 60-2412). Kasacinio skundo argumentai dėl savivaldybės turto nuomos vertinimo ne tik ekonominio, bet ir socialinių paslaugų teikimo aspektais nepatvirtina savivaldybės vykdomos socialinių paslaugų teikimo funkcijos ir ginčo objekto nuomos ryšio.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Easy 2 Invest“ prašo skundą atmesti. Jis nurodo, kad kasatorius netinkamai ir priešingai jų esmei aiškina teisės normas, nepagrįstai kelia klausimą, jog Druskininkų savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 744 patvirtinta Savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarka prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms ir dėl to būtina vykdyti CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kurią nurodo kasatorius skunde, teigdamas, jog Tvarka prieštarauja šiai įstatymo normai, reglamentuojama valstybės, bet ne savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuoma, juolab kad šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka; taigi įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos diskrecijos teisė nustatyti, kokiu būdu ir tvarka nuomoti savivaldybės turtą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintos Valstybės materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu taisyklės priimtos, įgyvendinant pirmiau nurodytą įstatymą, todėl taip pat nepatvirtina kasacinio skundo argumentų dėl Tvarkos neatitikties šio nutarimo nuostatoms, kurios negali būti aiškinamos plečiamai ir taikomos dėl savivaldybės turto; kartu tai reiškia įstatymo nustatytus disponavimo valstybės ir savivaldybės turtu teisinių režimų skirtumus. Kita vertus, šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-385/2008 nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintomis Valstybės materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu taisyklėmis dėl jose reglamentuojamų valstybės materialiojo turto nuomos viešo konkurso būdu tvarkos ir sąlygų. Šiuo metu galioja Druskininkų savivaldybės tarybos patvirtinta nauja turto nuomos tvarka, tačiau tai nereiškia, jog iki tol galiojusi buvo ydinga ir neatitiko teisės aktų; Tvarkos aprašo atnaujinimą lėmė siekis įtvirtinti joje naujausias atitinkamų teisės aktų nuostatas ir tendencijas, be to, išplečiant, palyginus su buvusiu, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos ne konkurso būdu sąrašą. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 2, 320 straipsnių pažeidimo yra nepagrįsti, juose išdėstyti kasatoriaus subjektyvūs teiginiai ir netinkamas galiojančių teisės aktų nuostatų aiškinimas. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 3 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo vienas iš esminių elementų yra principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas žemesnės galios poįstatyminių teisės aktų, taip pat savivaldybių institucijų išleistų teisės aktų patikros mechanizmas atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išdėstytą nuostatą, kad sukurtos teisinės galimybės teisme patikrinti tų teisės aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, kurių atitikties Konstitucijai kontrolė Konstitucijoje nepriskirta Konstitucinio teismo jurisdikcijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo; 112 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (1 dalis), o gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinėjimą. Šios pirmiau nurodyto įstatymo nuostatos iš esmės atitinka CPK 3 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar atitinkamas teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 744, kuriuo patvirtinta savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarka. Bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, kad tokio akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, bet priskirta administraciniam teismui (CPK 3 straipsnio 4 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas tokiu aktu gali nesivadovauti tik tada, kai nustato, kad jis prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad teismai neturi pagrindo šiuo aktu nesivadovauti ne tik dėl to, kad jis galioja ir nepanaikintas, bet ir dėl to, jog šis norminis administracinis aktas neprieštarauja nei įstatymo, nei poįstatyminio teisės akto (Vyriausybės nutarimo) normoms. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesvarstė galimybės kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar minėtas administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, todėl netinkamai taikė CPK 3 straipsnio 4 dalį.

CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į administracinį teismą. Įgyvendindamas šią diskrecijos teisę, teismas nesaistomas šalių prašymo. Šiuo atveju bylą nagrinėjusiems teismams nekilo abejonių dėl atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 744 „Dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos“ teisėtumo. Teismai pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 744 „Dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos“ 1.1.1.1 punkto norma, kurioje reglamentuota savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu, kai tokį sprendimą dėl turto nuomos priima Taryba, tvarka, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 15 punktą ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 6 dalį, kuriuose įtvirtinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Teismai taip pat vertino administracinį teisės aktą jo atitikties kasatoriaus nurodytų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 2 daliai ir Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintoms Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 2 punkto nuostatoms aspektu ir sprendė, kad šie apskritai neaktualūs ir netaikytini byloje, kurioje sprendžiama dėl savivaldybės, bet ne valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos. Kasatoriui kasaciniame skunde teigiant, kad valstybės ir savivaldybių turto naudojimo ir disponavimo juo tapatūs principai suponuoja būtinumą taikyti vienodus disponavimo turtu būdus, teisėjų kolegija pažymi tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB „Halsas“ skundą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. T1-126,,Dėl mineralinio vandens biuvetės Druskininkuose, Vilniaus al. 9, nuomos“ panaikinimo (bylos Nr. AS-385/2008); iš nutarties matyti, kad šis teismas pagal UAB „Halsas“ atskirajame skunde suformuluotus argumentus iš esmės sprendė administracinio ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijos atribojimo klausimą, nors pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111, 112 straipsnius teismas turi teisę savo arba proceso dalyvių iniciatyva pradėti konkretaus norminio akto (ar jo dalies), kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisminį tyrimą dėl jo atitikties aukštesnės galios teisės aktams ir šis norminio akto teisėtumo kontrolės atvejis skiriasi nuo to, kai norminių aktų teisėtumas yra peržiūrimas pagal atitinkamų subjektų prašymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnis). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuotos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintose Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklėse reglamentuojami valstybės materialiojo turto nuomos viešo konkurso būdu tvarka ir sąlygos netaikytini savivaldybės nekilnojamojo turto nuomai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vadinasi, šią civilinę bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 744, kuriuo patvirtinta savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarka, teisėtumo ir galimumo juo vadovautis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė proceso teisės normų, teisingai sprendė dėl savivaldybės norminio administracinio akto, kuris buvo taikytas šioje byloje, sprendžiant dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. T1-126,,Dėl mineralinio vandens biuvetės Druskininkuose, Vilniaus al. 9, nuomos” ir jo pagrindu sudarytos mineralinio vandens biuvetės nuomos sutarties, teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl CPK 320 straipsnio taikymo

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; nurodyto straipsnio 2 dalies norma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Taigi motyvuota teismo nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai, taip pat nurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai argumentai.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų; jis teigia, kad bylą nagrinėję teismai vertino turto nuomos sąlygas nepagrįstai siaurai – ekonominės naudos, bet ne Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų laikymosi, taip pat savivaldybei nustatytų socialinių paslaugų funkcijų įgyvendinimo aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad šie argumentai yra neįrodyti ir pagrįsti prielaidomis; toks kasatoriui nepalankus vertinimas nereiškia, kad neatsakyta į visus apeliacinio skundo argumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasacinis skundas atmestinas, o kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas UAB „Easy 2 Invest“ pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą ir nurodė, kad už jo surašymą advokato pagalbai apmokėti turėjo išlaidų, kurių pagrįstumą patvirtins kasacinio proceso metu. Kadangi atsakovas nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, tai teisėjų kolegija nesprendžia dėl šio klausimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinės instancijos teismas patyrė 53,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant ieškovo kasacinio skundo ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo UAB „Halsas“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Halsas“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 53,35 Lt (penkiasdešimt tris litus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys