Dėl baudos priteisimo ir jos įskaitymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-428/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.4; 42.8; 114.11

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui G. K., trečiasis asmuo R. P., dėl avanso grąžinimo ir atsakovo G. K. priešieškinį ieškovui D. P. bei trečiajam asmeniui R. P. dėl baudos priteisimo ir jos įskaitymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2007 m. spalio 19 d. šalys pasirašė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria sutarė iki 2007 m. gruodžio 21 d. sudaryti pagrindinę atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šį turtą ieškovas įsipareigojo pirkti už 2 117 000 Lt ir, pasirašydamas preliminariąją sutartį, sumokėjo atsakovui 50 000 Lt avansą. Pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo negrąžintą 50 000 Lt avansą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. nesurinko pagrindinės sutarties pasirašymui reikiamų dokumentų ir nepranešė ieškovui, kada reikia vykti į notarų biurą pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 50 000 Lt baudą bei įskaityti ją į pradinį ieškovo reikalavimą. Atsakovas nurodė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis nesilaikė preliminariosios sutarties sąlygų, prašė atidėti pagrindinės sutarties sudarymo terminą dviem mėnesiams, iki bus surinkti pinigai ar gauta paskola iš banko. Atsakovas ne kartą telefonu ragino ieškovą eiti pas notarą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau pirkėjas ir jo sutuoktinė su atsakovu nebendradarbiavo, todėl sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas nurodė, kad dėl tokių pirkėjo veiksmų patyrė nuostolių, nes, negavęs pinigų už ginčo žemės sklypą, negalėjo vykdyti miško pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties ir prarado pardavėjui sumokėtą 50 000 Lt avansą. Be to, dėl krizės žemė nuvertėjo. Taip pat atsakovas nurodė patyręs 10 000 Lt neturtinės žalos, kurios atlyginimą teismas turėtų priteisti iš ieškovo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 50 000 Lt negrąžintą avansą, kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas atsakovas, nes laiku neužsakė reikalingų dokumentų, t. y. neįvykdė preliminariosios sutarties 5 punkto sąlygos, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną pardavėjas (atsakovas) turėjo užsakyti reikiamą pažymą nekilnojamajam turtui parduoti bei pakviesti ieškovą pas notarą pagrindiniam sandoriui sudaryti. Teismas atmetė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), nurodydamas, kad abi šalys nepakankamai bendradarbiavo ir nesistengė tinkamai įforminti ikisutartinių santykių. Atsakovas, turėdamas sutarčių sudarymo praktikos, elgėsi nerūpestingai, t. y. nereikalavo preliminariojoje sutartyje nurodytų terminų pratęsimą įforminti raštu, suderinti atsiskaitymo tvarką, nors vėliau telefonu (įrašydamas pokalbį) ragino pirkinį pirkti bei derėjosi. Tokie veiksmai, teismo nuomone, leidžia manyti, jog atsakovas norėjo gauti naudos. Teismo teigimu, abi ginčo šalys elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, t. y. ieškovas raštu atsakovui nepranešė, kad turto nebepirks, nors preliminariąja sutartimi įsipareigojo sutartį nutraukti pagal dvišalį rašytinį susitarimą, o atsakovas raštu neinformavo ieškovo, kad sandoris įvyks. Taip pat teismas sprendė, jog atsakovas turėjo pagrindą daug anksčiau suabejoti ieškovo sąžiningumu ir noru įsigyti nekilnojamąjį turtą. Teismo teigimu, atsakovas buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus, nes tinkamai nesureguliavo su pirkėju savo santykių, todėl pagrindinis sandoris liko neįformintas (CK 1.5, 6.165, 6.205 straipsniai, CPK 197, 200 straipsniai). Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą pokalbių telefonu įrašą, nurodydamas, kad įrodymai dėl sutarties sąlygų nevykdymo buvo renkami jau po to, kai ieškovas buvo atsisakęs sandorio bei pareikalavęs sugrąžinti įmokėtą avansą. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 25 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino – priteisė iš ieškovo atsakovui 50 000 Lt baudos ir įskaitė ją į atsakovui sumokėtą avansą. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas atsisakė įvykdyti preliminariąją sutartį, todėl atsakovas turėjo teisę taikyti ieškovui sutartinę atsakomybę – baudą dėl atsisakymo įvykdyti sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Šią išvadą teisėjų kolegija grindė nurodydama, kad pagal ginčo preliminariosios sutarties 5 punktą pirkėjas ir pardavėjas likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos turėjo pateikti notarui būtinus dokumentus sutarčiai sudaryti ir užsakyti pažymą nekilnojamajam turtui parduoti. Iš to teisėjų kolegija sprendė, kad abi šalys susitarė kartu vykti pas notarą ir atlikti veiksmus, būtinus pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltę dėl šių veiksmų neatlikimo priskyrė tik atsakovui. Teisėjų kolegija laikė, kad atsakovo skambučiai telefonu ieškovo sutuoktinei patvirtina, jog atsakovas tinkamai vykdė preliminariąją sutartį, bendradarbiavo su ieškovu bei trečiuoju asmeniu dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, jog bendradarbiavo su atsakovu vykdant sutartį (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas galėjo be kliūčių įvykdyti preliminariąją sutartį, todėl sprendė, jog labiau tikėtina, kad pagrindinę sutartį dėl finansinių sunkumų atsisakė sudaryti ieškovas.

Teisėjų kolegija sprendė, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo pateiktą garso įrašą, nes privalėjo atsižvelgti ne tik į garso įrašo padarymo laiką, bet ir į fiksavimo būdą, bylos aplinkybes. Teismas nustatė, jog šalys preliminariosios sutarties sudarymo metu susitarė dėl bendradarbiavimo skambinant mobiliaisiais telefonais, tokiu būdu atsakovas ir gavo teismui pateiktą garso įrašą. Ieškovas iki kreipimosi į teismą raštu nepareikalavo atsakovo grąžinti avansą, ieškinio pateikimas teisme atsakovui buvo netikėtas, todėl atsakovas galėjo paskambinti ieškovui, siekdamas išsiaiškinti kilusį ginčą, ir, kolegijos nuomone, tokio atsakovo veiksmo negalima vertinti kaip operatyvinės ar neteisėtos veiklos. Ieškovas neginčijo pokalbio autentiškumo, o iš įrašo teismas nustatė, kad ieškovas pripažino, jog jo sutuoktinė, nepraėjus nė mėnesiui nuo preliminariosios sutarties sudarymo, informavo atsakovą apie ieškovo atsisakymą pirkti žemės sklypą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad garso įrašas taip pat patvirtina, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal ginčo preliminariosios sutarties 5 punktą šalys susitarė kartu vykti pas notarą ir atlikti veiksmus, būtinus pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tarp sutarties šalių bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo kilusio ginčo dėl sutarties 5 punkto taikymo, nė viena neįrodinėjo, kad buvo sutarta pas notarą vykti ir dokumentais rūpintis kartu. Apeliacinės instancijos teismas sutarties šalims nustatė pareigas, kurių jos sutartimi neįgijo.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos vertinant įrodymus bei nepagrįstai laikė, kad atsakovo pateiktos telefono skambučių ataskaitos įrodo, jog atsakovas tinkamai vykdė preliminariąją sutartį. Šios ataskaitos neįrodo, kokiu tikslu atsakovas skambindavo ieškovui. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimų, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaroma prašant atsakovui, nes atsakovas tuo metu derėjosi su kitais potencialiais pirkėjais dėl to paties žemės sklypo pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Ieškovas teismui buvo pateikęs rašytines paskolos sutartis – tiesioginius įrodymus, pagrindžiančius, jog ieškovas visą reikiamą pinigų sumą turėjo iki preliminariosios sutarties pasirašymo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pokalbio telefonu įrašas patvirtina, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles (CPK 177 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias iš ikisutartinių santykių kilusią civilinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nesudarius sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu pagrindinę sutartį atsisakyta sudaryti nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo sudaryti sutartį. Apeliacinės instancijos teismas šias nuostatas taikė netinkamai ir pripažino ieškovo prievolę sumokėti atsakovui baudą, nenustatęs būtinųjų ikisutartinės civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Byloje nustatyta, kad ieškovas turėjo reikiamą pinigų sumą pagrindinei sutarčiai sudaryti, su atsakovu bendravo, neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, laukė pranešimo iš atsakovo, kokiu laiku ir kuriame notarų biure bus sudaroma pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, todėl nėra ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanų už priteistą sumą mokėjimo pareiga atsakovui kyla remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo tokius argumentus:

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir priėmė pagrįstą sprendimą. Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo visus reikiamus dokumentus pagrindiniam sandoriui sudaryti, žemės sklypas nebuvo įkeistas ir areštuotas, todėl pakako nueiti į notarų biurą, užsakyti pažymą nekilnojamajam turtui parduoti (gaunama per 1 dieną) ir sudaryti sandorį. Atsakovas nevyko pas notarą ir neužsakė tokios pažymos ne dėl to, jog atsisakė sudaryti pagrindinį sandorį, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad, ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinį sandorį, šie veiksmai tapo beprasmiai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kasatorius atsisakė įvykdyti preliminariąją sutartį. Tą patvirtina visiems žinoma situacija nekilnojamojo turto rinkoje (CPK 182 straipsnio 1 punktas), atsakovo telefono išeinančių skambučių ataskaitos bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris įrodo, jog ieškovas telefonu pripažino atsisakęs pirkti sklypą.

Nustatęs, kad dėl pagrindinio sandorio nesudarymo yra kaltas kasatorius, teismas pagrįstai tenkino atsakovo reikalavimą dėl baudos priteisimo. Be to, nesudarius pagrindinio sandorio, atsakovas patyrė nuostolių, kurių suma viršija netesybų sumą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

Nagrinėjamu atveju kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu šalių sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkto sąlygos išaiškinimu, nes, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad pagal šią sutarties sąlygą abi sandorio šalys turėjo rūpintis reikiamais dokumentais pagrindiniam sandoriui sudaryti.

Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl tikrojo sutarties turinio kasacine tvarka gali būti peržiūrėtos tik sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.)

Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ginčo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties turinio, įvertino nustatytas reikšmingas aplinkybes ir nenukrypo nuo minėtų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų. Teismas rėmėsi lingvistiniu ginčo sutarties sąlygų aiškinimu, nustatydamas, kad ginčo sutarties 5 punkte įtvirtinti įpareigojimai pirkėjui ir pardavėjui, bei įvertino šalių elgesį tiek sudarant sutartį, tiek vėliau, rūpinantis sutarties vykdymu.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti jo išvada, jog preliminariosios sutarties 5 punkte įtvirtinta pareiga rūpintis dokumentų parengimu negali būti vienareikšmiškai priskirta tik atsakovui.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius šiuos argumentus grindžia netinkamu konkrečių įrodymų vertinimu, t. y. jis teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus: atsakovo pateiktas telefono skambučių ataskaitas, kasatoriaus ir trečiojo asmens paaiškinimus, kasatoriaus pateiktas rašytines paskolos sutartis, todėl nepagrįstai kasatorių laikė kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsižvelgiant į tokius kasatoriaus argumentus, būtina atkreipti dėmesį į įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų turinį bei taikymo ypatumus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino tiek atsakovo, tiek kasatoriaus pateiktus įrodymus: šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, telefono skambučių ataskaitas, duomenis iš VĮ Registrų centro ir kt. Teismas pasisakė dėl šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių, įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir šalių elgesį, kad atsakovas pateikė įrodymus apie pastangas bendrauti su kasatoriumi telefonu, o kasatorius laikėsi pasyvios pozicijos bei nerodė iniciatyvos sudaryti pagrindinį sandorį. Teismas atsižvelgė į tai, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas buvo sklypo, dėl kurio pardavimo šalys tarėsi, savininkas, turėjo sklypo planą, sklypui nebuvo jokių disponavimo apribojimų, t. y. iš esmės nebuvo kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti, dėl kurių būtų kaltas atsakovas. Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su teismo pateiktu minėtų įrodymų vertinimu, nenurodo apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumu.

Šios išvados nepaneigia kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis pokalbio telefonu įrašu. Pirmiausia, minėta, šį įrašą teismas vertino kaip vieną iš įrodymų, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintomis įrodymų sąsajumo bei leistinumo taisyklėmis (CPK 177, 180 straipsniai). Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčo preliminariojoje sutartyje šalys, nurodydamos telefono numerius, iš esmės susitarė dėl bendravimo mobiliaisiais telefonais, kad kasatorius nesiekė bendradarbiauti ir išsiaiškinti situacijos dėl pagrindinio sandorio sudarymo, nereikalavo grąžinti avansą, o iš karto kreipėsi su ieškiniu į teismą, kas atsakovui, siekusiam bendradarbiauti ir tartis telefonu, buvo netikėta. Kasatorius neginčijo pokalbio autentiškumo, todėl, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šį įrodymą laikė leistina įrodinėjimo priemone.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadą, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kasatoriaus kaltė, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kasatoriaus kaltę dėl pagrindinio sandorio nesudarymo, nepadarė teisės normų pažeidimų ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, atmestini kasatoriaus argumentai, jog kasatoriui negalėjo būti taikoma sutartinė atsakomybė priteisiant ginčo preliminariojoje sutartyje nustatytą baudą. Atmetus kasatoriaus reikalavimą priteisti negrąžintą avansą, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nenagrinėtinas.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 58,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,75 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas