Baudžiamoji byla Nr. 2K-238-689/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50751-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Prano Kuconio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiojo J. M. bei jo atstovės pagal įstatymą R. V. kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu L. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, įskaičius vieną laikinojo sulaikymo dieną, galutinė bausmė paskirta 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, sumokant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartimi nuteistojo L. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. L. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 21 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas, t. y. tyčia ranka suduodamas nukentėjusiam mažamečiui J. M., gimusiam 2005 m. balandžio 22 d., į veidą, padarė kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo L. M. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį ir bylą nutraukti konstatavus, kad pagal BK 2 straipsnio normas nėra pagrindo priimti L. M. apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), t. y. apklausti nukentėjusįjį, kuris sutiko duoti parodymus apygardos teisme. Įvertinant konkrečias šios baudžiamosios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas privalėjo apklausti nukentėjusįjį, nors šis, būdamas nuteistojo sūnus, anksčiau ir buvo atsisakęs duoti parodymus. Juolab kiti L. M. kaltę neva patvirtinantys įrodymai tėra prielaidos, be to, nukentėjusysis atsiliepimu į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą visiškai sutiko ne tik su prašymu priimti išteisinamąjį nuosprendį, bet ir su konkrečiais skundo argumentais. Neatlikęs įrodymų tyrimo ir neapklausęs nukentėjusiojo, teismas pažeidė nuteistojo teises, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies d punkte, taip pat BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, savo išvadų tinkamai nemotyvavo, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.2. Tokie teismo veiksmai, nepagrįstai atsisakius išsamiai išnagrinėti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą (apklausti nukentėjusįjį), patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai buvo šališki prokurorės, prašiusios atmesti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, naudai. BPK 59 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti ir tais atvejais, kuomet yra aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl pripažintina, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. 43D–1864, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog 2018 m. spalio 22 d. skyriaus specialistas gimnazijoje bendravo su nepilnamečiu J. M., kuris paklaustas apie tėvo elgesį šeimoje, paaiškino, kad tėtis daug metų vartoja alkoholinius gėrimus, o 2018 m. spalio 21 d., būdamas girtas sudavė jam per veidą. Šie duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti buvus padarytą nusikalstamą veiką (net jeigu nepilnametis iš tiesų netrukus po įvykio buvo kam nors panašiai pasakęs, tuomet tai gali būti paaiškinama vaiko noru padėti motinai,,pamokyti” tėvą ir pan.), nes pagal BPK liudytojai ar nukentėjusieji parodymus duoda pagal BPK taisykles ir Kodekse nurodytiems pareigūnams, o ne kokiems nors kitiems asmenims. Todėl šiuo raštu apeliacinės instancijos teismas negalėjo grįsti savo nutarties (juolab atsisakęs apklausti nukentėjusįjį), taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, savo sprendimus apie nagrinėjamo tariamo įvykio buvimą ir L. M. kaltę teismai grindė prielaidomis, o ne išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Visi išvardyti BPK pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
2.4. Kadangi teismų sprendimai priimti remiantis prielaidomis tiek dėl paties įvykio buvimo, tiek ir dėl L. M. kaltės, yra pagrindas baudžiamąją bylą nutraukti, nes byloje surinkti duomenys ir net teismų padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo sudaro pagrindą išvadai, jog L. M. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, nenustatytas net ir pats įvykis (BK 2 straipsnis). Todėl nenustačius pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, baudžiamoji byla L. M. atžvilgiu turi būti nutraukta, vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis. L. M. neteistas, nėra kitų jo asmenį kompromituojančių duomenų, daug metų įtemptai dirba, apibūdinamas teigiamai, toliau gyvena šeimoje. L. M. nusipelno nešališko, išsamaus, teisingo bylos išnagrinėjimo.
3. Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. M. ir jo atstovė pagal įstatymą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Šios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, t. y. nepagrįstai atsisakė apklausti nukentėjusįjį, kuris palaikė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir pageidavo duoti parodymus apygardos teisme. Pagal konkrečias šios bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo apklausti nukentėjusįjį, juolab buvus motyvuotam apelianto prašymui. To nepadarę, apeliacinės instancijos teismo teisėjai parodė šališkumą kaltinimo naudai, t. y. prokurorės pozicijai. Apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, savo išvadų tinkamai nemotyvavo. Taip pažeistos nuteistojo teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies d punkte.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, išsamiai išanalizuoti esminiai apeliaciniame skunde ginčijami įrodymai, taip pat aptarti ir motyvuotai įvertinti paties nuteistojo parodymai. Vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas BPK reikalavimų nepažeidė, įvertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, ir motyvuotai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos pakanka pripažinti, kad L. M. naudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų ir jį sužalojo. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas L. M. pritaikytas tinkamai.
4.1. Iš tiesų, nukentėjusysis nebuvo apklaustas nė vienoje proceso stadijoje, nes atsisakė duoti parodymus prieš savo tėvą. Atsižvelgus į nukentėjusiojo amžių, praėjusį laiko tarpą nuo patirto sužalojimo, į tai, kad teisme reikės liudyti apie aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajam artimo asmens (tėvo) veiksmais, siekiant išvengti pakartotinio nepilnamečio psichikos traumavimo, teismo sprendimas jo neapklausti yra teisingas ir pagrįstas. Nors nukentėjusiojo liudijimas yra vienintelis tiesioginis nuteistojo neteisėtų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš vaiką įrodymas, tačiau be jo parodymų ne mažiau reikšmingi yra ir netiesioginiai įrodymai, kuriais rėmėsi teismai pagrįsdami nuteistojo kaltę ir spręsdami apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, t. y. policijos pareigūnų K. S. G. V., Ž. B. parodymai, kurie tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju, liudytojos R. V. (nukentėjusiojo motina, ji iškvietė policijos pareigūnus) parodymai, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 29 d. raštas Nr. 43D–1864, specialisto išvada Nr. G3238/2018(02). Paminėti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro visumą, leidusią teismams neabejotinai konstatuoti nuteistojo L. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
4.2. Kasatorių teiginiai dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos šališkumo atmestini, nes jie pagrįsti išimtinai tik prašymo apklausti nukentėjusįjį atmetimu. Šis nuteistojo gynėjo prašymas buvo apsvarstytas ir motyvuotai atmestas. Kadangi daugiau jokių prašymų nebuvo, teismas nusprendė įrodymų tyrimo neatlikti. Proceso dalyvių pareikštų prašymų motyvuotas atmetimas ar įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėjo ir siekė pats nuteistasis, nelaikytinas teismo šališkumu. BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą, nėra, tokių faktų nenurodyta ir kasaciniuose skunduose. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-137/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-137/2008">2K-7-137/2008</a>). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-425/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-425/2012">2K-425/2012</a>, 2K- 486/2014, 2K-45-303/2018).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo L. M. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus ir nukentėjusiojo J. M. bei jo atstovės pagal įstatymą R. V. kasaciniai skundai tenkintini.
Dėl BPK 44 straipsnio 7 dalies, 324 straipsnio 6 dalies taikymo
6. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atmetęs prašymą atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir apklausti nukentėjusįjį, kuris sutiko duoti parodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (nors anksčiau ir buvo atsisakęs duoti parodymus), pažeidė nuteistojo teises, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, 3 dalies d punkte, taip pat neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą.
7. BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės. Be kitų šiame straipsnyje nustatytų teisių, kaltinamasis turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti. Teisę užduoti klausimus įrodymų tyrimo metu kaltinamajam garantuoja ir BPK 275 straipsnis. Kaltinamojo teisių užtikrinimas susijęs su rungimosi principo, įtvirtinto BPK 7 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.
8. BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta įtariamojo (kaltinamojo) teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2013, 2K-539-976/2015, 2K-211-489/2016, 2K-48-788/2018, 2K-292-693/2018, 2K-298-976/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUtOTc2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95-976/2019">2K-95-976/2019</a>). Teisė apklausti kaltinimo liudytojus ar teisė į tai, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra teisės į teisingą procesą garantija ne tik dėl to, kad ja siekiama užtikrinti kaltinimo ir gynybos šalių lygybę, bet ir dėl to, kad ji suteikia gynybai ir teisminei sistemai esminę priemonę kaltinančių parodymų tikrumui ir patikimumui, kartu ir kaltinimo pagrįstumui patikrinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-693/2018). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šeiminių konfliktų dalyvių parodymus, jų patikimumą bei šių dalyvių elgesį teismas turi vertinti itin rūpestingai (atsargiai), be kita ko, ir inicijuotų teisinių procesų motyvus bei tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-317-719/2018 ir kt.).
9. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) tais atvejais, kai asmens pripažinimas kaltu lemiamai grindžiamas parodymais liudytojų (nukentėjusiųjų), kuriems kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, paprastai konstatuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto pažeidimą. Pagal EŽTT praktiką ši teisė paprastai suponuoja tai, kad įrodymai turi būti pateikiami viešame teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamajam, siekiant užtikrinti rungimosi principo laikymąsi nagrinėjant bylą. Iš esmės tai reiškia, kad kaltinamajam turi būti suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančių asmenų parodymus ir pateikti jiems klausimus arba tuo metu, kai parodymai duodami, arba vėliau procese (1990 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Delta prieš Prancūziją, peticijos Nr. 11444/85; 2005 m. liepos 26 d. sprendimas byloje Mild ir Virtanen prieš Suomiją, peticijų Nr. 39481/98 ir 40227/98, 1993 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Sa?di prieš Prancūziją, peticijos Nr. 14647/89; 2001 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Luc? prieš Italiją, peticijos Nr. 33354/96).
10. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiajam atsisakius duoti parodymus prieš savo tėvą, įtariamojo (kaltinamojo) teisė pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad jie būtų apklausti buvo ribojama teisėtai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, BPK 82 straipsnio 2 dalis). Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Ši nuostata reiškia, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaudamiesi teisėsaugos institucijų pareigūnai galėtų reikalauti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, o tokio reikalavimo nevykdant – taikyti poveikio priemones. Konstitucijoje įtvirtintas draudimas skirtas valstybės institucijų pareigūnams ir savaime nereglamentuoja apklausiamų asmenų veiksmų, tačiau minėta Konstitucijos nuostata užtikrina jų teisę neduoti parodymų apie save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-689/2018">2K-225-689/2018</a>). Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija reiškia, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Tačiau Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad fizinis asmuo negali savanoriškai (t. y. niekieno neverčiamas) duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020).
11. BPK 82 straipsnio 2 dalyje (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija, galiojusi tuo metu, kai nukentėjusysis J. M. atsisakė duoti parodymus prieš savo tėvą) buvo nustatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Šia BPK nuostata baudžiamajame procese yra įgyvendintas minėtas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Nors ši teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus yra įtvirtinta BPK skyriuje „Liudytojai, ekspertai ir specialistai“, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, darytina išvada, kad šią teisę turi ne tik liudytojai, bet ir kiti baudžiamajame procese apklausiami asmenys, nepaisant jų procesinio statuso (nukentėjusieji, įtariamieji, kaltinamieji) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-689/2018">2K-225-689/2018</a>).
12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusįjį J. M., kuris tuo metu sutiko duoti parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių, apklausa teisme jam padarys moralinę ir psichologinę traumą, kad byloje užtenka duomenų įvykio situacijos ir aplinkybių vertinimui, nuteistojo ir jo gynėjo prašymą atlikti įrodymų tyrimą atmetė. (2 t., b. l. 91)
13. Atsisakymas apklausti nukentėjusįjį, motyvuojant jo interesų apsauga, šioje situacijoje nepagrįstas. Nukentėjusiajam sutinkant duoti parodymus, jo interesus galima apsaugoti apklausą atliekant BPK 283 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustačius būtinybę apklausti nepilnametį teisme, tokia apklausa galima, tačiau būtina laikytis taisyklių, skirtų nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui, jo parodymų patikimumui ir gynybos teisei užduoti klausimus užtikrinti. BPK 283 straipsnio 3 dalyje (2017 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIII-217 redakcija) nurodyta: kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti mažametį nukentėjusįjį, visuomet, o nepilnametį nukentėjusįjį dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo nagrinėjimo teisme dalyviai arba teismo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Pažymėtina, kad, pagal BPK 283 straipsnio 3 dalį, kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUtOTc2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95-976/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95-976/2019">2K-95-976/2019</a>).
14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjctNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67-746/2015">2K-67-746/2015</a>, 2K-126-511/2019, 2K-133-942/2020, 2K-141-303/2020).
15. Apeliacinės instancijos teisme neapklausus nukentėjusiojo buvo pažeisti BPK 44 straipsnio 7 dalyje ir BPK 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymo garantuotos nuteistojo teisė apklausti liudytojus ir jo teisė į gynybą, nes nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokioje bylos proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti nukentėjusįjį ir užduoti jam klausimus. Taigi BPK 44 straipsnio 7 dalyje ir BPK 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas yra esminis BPK pažeidimas (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
16. Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla iš naujo nagrinėjama bendra tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija, perduodama bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kitų kasacinių skundų argumentų nenagrinėja, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Artūras Ridikas
Alvydas Pikelis
Pranas Kuconis
