S. J. pagal BK 180 str. 2 d., 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-313/2011

(Proceso Nr. 1-10-1-02466-2008-1)

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.3.2.2, 1.2.3.2.6, 1.2.3.2.9,

1.2.14.3.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Jūratei Nėniškienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. (S. J.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams už M. T. plėšimą, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus laisvės atėmimu dvylikai metų ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams už V. D. (V. D.) nužudymą ir plėšimą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkiolikai metų, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2008 m. spalio 31 d. iki liepos 16 d. Iš S. J. ir V. M. solidariai priteista G. T. 318 Lt turtinei žalai atlyginti, J. B. 8 000 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, prokurorės prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus ir 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. M. itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės žmogų, o būtent 2008 m. spalio 30 d., tarp 17 ir 19.30 val., būdami girti, turėdami tikslą apiplėšti, išlaužę išorines duris, įsibrovė į V. D. namą (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo pareikalavo pinigų, o kai jų negavo, V. M. bejėgiškos būklės dėl senatvės ir invalidumo V. D., gimusiam 1927 m., spyrė ne mažiau kaip du kartus į veidą ir krūtinę, rankomis sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veidą o šiam nuo smūgių pargriuvus virtuvėje, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į šonus krūtinės srityje, nukentėjusiajam šliaužiant iš virtuvės į kambarį, priėjęs spyrė vieną kartą koja į veidą, o šiam kitame kambaryje atsigulus ant lovos, vieną kartą spyrė į veidą, medine lazda sudavė į galvą ne mažiau kaip penkis smūgius ir nuvertęs nuo lovos ant grindų gulinčiam V. D. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, po to peiliu smogė ne mažiau kaip šešis smūgius į kaklą, krūtinę, pilvą ir apatinį žandikaulį, padarydamas nukentėjusiajam daugybinius sužalojimus, dėl to nuo galvos sumušimo ir durtinių–pjautinių sužalojimų visumos paspringus krauju, išorinio ir vidinio nukraujavimo V. D. mirė, taip pat pagrobė V. D. 201 Lt vertės daiktų.

S. J. nuteistas ir už plėšimą, padarytą bendrininkų grupe, tačiau kasacinio skundo dėl to nepadavė.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, ir jį išteisinti.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismai, spręsdami apie kasatoriaus kaltę dėl V. D. nužudymo ir nuteisdami pagal BK129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, rėmėsi įrodymu pripažintais nenuosekliais, esminėmis aplinkybėmis besiskiriančiais, vis menkinant savo vaidmenį, kito nuteistojo byloje V. M. parodymais. V. M. vienas mušė ir badė V. D., bet vengė atsakomybės, todėl turi būti pratrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Teismas neatsižvelgė į kasatoriaus nurodytas aplinkybes, kad V. M. jį apkalbėjo pykdamas už duotus parodymus apie jų įvykdytą M. T. plėšimą bendrininkų grupe, kad jis V. M. buvo paskolinęs savo kepurę, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes prieš jį buvo naudojamas psichologinis spaudimas. Dėl šių priežasčių, kasatoriaus manymu, byloje pažeistas in dubio pro reo principas, nekaltumo prezumpcija, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai, nes apkaltinamasis nuosprendis ir nutartis grindžiami prielaidomis, teismų išvados nepagrįstos objektyviai ir nešališkai išnagrinėtais įrodymais, todėl netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2005, 2K-276/2005, 2K-508/2005, Nr. 2K-561/2005, Nr. 2K-191/2008, Nr. 2K-324/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš eidami į V. D. namus, S. J. ir V. M. aptarė, jog nukentėjusįjį nužudys ir apiplėš, nes iš užfiksuotų parodymų yra aišku, kad nuteistieji manė, jog užsispyręs ir griežtas senukas be smurto panaudojimo nebūtų atidavęs pinigų, taip pat nesidėjo kaukių, nes, bijodami būti įskųsti policijai, ketino nužudyti nukentėjusįjį, todėl nebuvo tikslo slėpti veidų. Apie 17 val. jie nuėjo į nukentėjusiojo namus, išlaužė lauko duris, senukas sėdėjo ant lovos, neatsakęs į kvietimą išgerti, bandė pasislėpti kitame kambarėlyje, jie išlaužė duris ir atsivedė senuką į virtuvę, V. D. sutiko išgerti. Kai išgėrė pusę butelio degtinės, V. M. pradėjo reikalauti pinigų, o senukui atsisakius jų duoti pradėjo smurtauti. Tuo metu, kai V. M. mušė nukentėjusįjį lazda ir badė peiliu, S. J. buvo kitame kambaryje ir ieškojo pinigų, todėl žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius pritarė V. M. veiksmams. V. M. ir S. J. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi jie veikė bendra tiesiogine tyčia nužudyti ir apiplėšti senuką. Abiejų bendrininkų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal tuos pačius BK 129 straipsnio 2 dalies punktus – abu nuteistieji siekė turtinės naudos, kasatoriui sutinkant kitas nuteistasis smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo ilgai, nutraukė tik tada, kai šis neberodė jokių gyvybės ženklų; darydami nusikalstamus veiksmus abu nuteistieji suvokė nukentėjusiojo bejėgišką būklę dėl senatvės ir ligos apribotų fizinių galimybių.

Kasatorius pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 punktus pripažintas kaltu įvertinus surinktų byloje įrodymų visumą, todėl nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai, kad jo pripažinimą kaltu dėl V. D. nužudymo lėmė vien tik kito nuteistojo melagingi parodymai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymų, kuriais įrodinėta kaltinamųjų kaltė dėl V. D. nužudymo, analizei skirta daugiau kaip dešimt puslapių. Iš pirmosios instancijos atlikto įrodymų tyrimo ir ištirtų įrodymų analizės nuosprendyje aišku, kad kasatoriaus kaltė nustatyta remiantis ne vien tik nuteistojo, bet ir kitų asmenų duotais parodymais, proceso veiksmų protokolais, kitais surinktais įrodymais. Kelis kartus proceso metu apklausto nuteistojo V. M. parodymais apkaltinamasis nuosprendis yra grįstas tik tiek, kiek tie parodymai sutampa su kitais bylos įrodymais. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad renkant ir vertinant įrodymus būtų iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnių ar kitų BPK straipsnių nuostatos. Žemesnės instancijos teismų sprendimai surašyti laikantis BPK nustatytų taisyklių nuosprendžių ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių surašymui. Nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos kasatoriaus naudai, nagrinėjamoje byloje nėra.

Pagal teismų sprendimais nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo S. J. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 punktuose ir 180 straipsnio 2 dalyje, sutaptis ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nepadaryta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. J. kasacinį skundą atmesti..

Teisėjai Rimantas Baumilas

Olegas Fedosiukas

Gintaras Goda