Baudžiamoji byla Nr. 2K-4-891/2026 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00352-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1;
1.2.6.2.1; 1.2.6.2.2; 2.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Arūno Budrio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Piotro Orlovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) (dėl veikos prieš M. L.) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) (dėl veikos prieš A. B.) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl veikos prieš M. B., M. Bm., S. Š.) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl veikos prieš D. G., L. K., A. S.) laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams.
Iš A. V. priteista atlyginti: nukentėjusiajam M. L. 5000 Eur neturtinės žalos; nukentėjusiajam A. B. 500 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam M. B. 700 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam A. S. 700 Eur neturtinės žalos; VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui 750 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti; valstybei 1189,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2935,22 Eur ekstradicijos išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinis skundas atmestas. Iš A. V. priteista atlyginti: VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui 750 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti; valstybei 325 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. V. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) ir 147 straipsnio 2 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) už tai, kad (nusikalstamų veikų aplinkybės detaliai aprašytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 1–3 lapuose):
1.1. Veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir asmeniu, mirusiu 2016 m. gruodžio 4 d., ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 27 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, susitarė, kad, panaudodami apgaulę ir pažadėdami legalų darbą Jungtinėje Karalystėje, atsigabens asmenį, kuris darys nusikalstamas veikas (vykdys vagystes iš parduotuvių), ir iš šio asmens daromų nusikalstamų veikų pelnysis, šiam tikslui pasiekti pasiskirstė vaidmenimis, t. y. asmuo, miręs 2016 m. gruodžio 4 d., Lietuvoje suras ir užverbuos asmenį bei jo duomenis perduos A. V. ir asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, kurie suorganizuos jo išvykimą iš Lietuvos ir pasitikę Jungtinėje Karalystėje išnaudos nusikalstamoms veikoms daryti. Vykdant bendrą susitarimą asmuo, miręs 2016 m. gruodžio 4 d., ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 27 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudojęs tarpusavio pažintimi su M. L., jo socialiniu pažeidžiamumu (dėl tvirtų socialinių ryšių neturėjimo, jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties), apgaule, žadėdamas legalų darbą užsienio valstybėje, įkalbinėdamas verbavo M. L. vykti dirbti fabrike. M. L. sutikus vykti dirbti į užsienį, A. V., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir asmeniu, mirusiu 2016 m. gruodžio 4 d., suorganizavo M. L. kelionę į Jungtinę Karalystę lėktuvu ir ją apmokėjo. M. L. ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 27 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvykus į Jungtinę Karalystę, Glazgo oro uoste jį pasitiko asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, parvežė ir apgyvendino M. L. išnuomotame name Livingstone, tikslesnis adresas nenustatytas. Po to A. V. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasinaudodami M. L. priklausomumu dėl to, jog A. V. atėmė pastarojo asmens tapatybės dokumentus, kad šis negalėtų laisvai grįžti į Lietuvą, ir pažeidžiamumu dėl to, kad M. L. nemokėjo užsienio kalbos ir neturėjo pinigų grįžti, nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. gegužės 30 d., veždami vogti į prekybos centrus ir paimdami pavogtas prekes, išnaudojo M. L. nusikalstamoms veikoms daryti.
1.2. Veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, mirusiu 2016 m. gruodžio 4 d., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iki 2012 m. rugsėjo mėn. pradžios, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, susitarė, kad, panaudodami apgaulę ir pažadėdami legalų darbą Jungtinėje Karalystėje, atsigabens asmenį, kuris darys nusikalstamas veikas (vykdys vagystes iš parduotuvių), ir iš šio asmens daromų nusikalstamų veikų pelnysis, šiam tikslui pasiskirstė vaidmenimis, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suras ir užverbuos asmenį bei jo duomenis perduos A. V. ir asmeniui, mirusiam 2016 m. gruodžio 4 d., o pastarieji suorganizuos jo išvykimą iš Lietuvos ir pasitikę Jungtinėje Karalystėje išnaudos nusikalstamoms veikoms daryti. Vykdant bendrą susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iki 2012 m. rugsėjo mėn. pradžios, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudojęs tarpusavio pažintimi su A. B., jo socialiniu pažeidžiamumu (dėl tvirtų socialinių ryšių neturėjimo, jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties, turimos priklausomybės nuo alkoholio), apgaule, žadėdamas legalų darbą užsienio valstybėje, įkalbinėdamas verbavo A. B. vykti dirbti ūkio darbų. A. B. sutikus vykti dirbti į užsienį, A. V., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, mirusiu 2016 m. gruodžio 4 d., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suorganizavo jo kelionę į Jungtinę Karalystę mikroautobusu ir ją apmokėjo. A. B. mikroautobusu buvo nuvežtas ir apgyvendintas išnuomotame name Edinburge, tikslesnis adresas nenustatytas. Po to A. V. ir asmuo, miręs 2016 m. gruodžio 4 d., pasinaudodami A. B. priklausomumu dėl to, jog asmuo, miręs 2016 m. gruodžio 4 d., atėmė jo asmens tapatybės dokumentus, kad šis negalėtų laisvai grįžti į Lietuvą, ir pažeidžiamumu dėl to, kad A. B. nemokėjo užsienio kalbos ir neturėjo pinigų grįžti, nuo 2012 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2012 m. lapkričio 5 d., veždami jį vogti į prekybos centrus ir paimdami pavogtas prekes, išnaudojo A. B. nusikalstamoms veikoms daryti.
1.3. Veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, mirusiu 2016 m. gruodžio 4 d., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iki 2012 m. rugsėjo 29 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, susitarė, kad, panaudodami apgaulę ir pažadėdami legalų darbą Jungtinėje Karalystėje fabrike, atsigabens asmenis, kurie darys nusikalstamas veikas (vykdys vagystes iš parduotuvių), ir iš šių asmenų daromų nusikalstamų veikų pelnysis, šiam tikslui įgyvendinti pasiskirstė vaidmenimis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo Lietuvoje suras ir užverbuos asmenis bei jų duomenis perduos A. V. ir asmeniui, mirusiam 2016 m. gruodžio 4 d., o pastarieji suorganizuos asmenų išvykimą iš Lietuvos ir pasitikę Jungtinėje Karalystėje išnaudos juos nusikalstamoms veikoms daryti. Vykdant bendrą susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iki 2012 m. rugsėjo mėn. pradžios, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudojęs M. B., M. Bm. ir S. Š. socialiniu pažeidžiamumu (dėl jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties), apgaule, žadėdamas legalų darbą užsienio valstybėje, įkalbinėdamas verbavo juos vykti dirbti fabrike. M. B., M. Bm. ir S. Š. sutikus vykti dirbti į užsienį, A. V., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, mirusiu 2016 m. gruodžio 4 d., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suorganizavo jų kelionę į Jungtinę Karalystę mikroautobusu ir ją apmokėjo. 2012 m. rugsėjo 29 d. M. B., M. Bm. ir S. Š. mikroautobusu išvyko į Škotiją, tačiau, kai tą pačią dieną buvo paskelbta M. Bm. ir S. Š. paieška, jie buvo perduoti artimiesiems, o M. B. nuvyko į Škotiją, kur buvo apgyvendintas nuomojamame name Edinburge, tikslesnis adresas nenustatytas. Po to A. V. ir asmuo, miręs 2016 m. gruodžio 4 d., pasinaudodami M. B. priklausomumu dėl to, jog A. V. atėmė jo asmens tapatybės dokumentus, kad šis negalėtų laisvai grįžti į Lietuvą, ir pažeidžiamumu dėl to, kad M. B. nemokėjo užsienio kalbos ir neturėjo pinigų grįžti, nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. lapkričio 5 d., veždami vogti į prekybos centrus ir paimdami pavogtas prekes, išnaudojo M. B. nusikalstamoms veikoms daryti.
1.4. Veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2013 m. iki vasario 21 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, susitarė, kad atsigabens asmenis, kurie darys nusikalstamas veikas (vykdys vagystes iš parduotuvių), ir iš šių asmenų daromų nusikalstamų veikų pelnysis. Vykdant bendrą susitarimą, A. V. 2013 m. iki vasario 21 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasinaudojęs D. G., L. K. ir A. J. socialiniu pažeidžiamumu (dėl jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties), žadėdamas gerą materialinį atlygį už vykdomas nusikalstamas veikas (vagystes iš parduotuvių), įkalbinėdamas verbavo juos vykti vogti į Škotiją ir vogtas prekes perduoti jam, A. V., arba jo nurodytam asmeniui. A. J. atsisakius vykti į Škotiją, šią vietą jis perleido A. S.. D. G., L. K. ir A. S. sutikus vykti į Jungtinę Karalystę vykdyti vagysčių iš parduotuvių, iki 2013 m. vasario 21 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. V. savo vairuojamu automobiliu išgabeno A. S., L. K. ir D. G. į Jungtinę Karalystę ir apgyvendino juos nuomojamame name Glazge. Po to A. V. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasinaudodami D. G., L. K. ir A. S. pažeidžiamumu dėl to, kad jie nemokėjo užsienio kalbos ir neturėjo pinigų grįžti, ne vėliau kaip nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013 m. vasaros, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veždami juos vogti į prekybos centrus ir paimdami pavogtas prekes, išnaudojo D. G., L. K. ir A. S. nusikalstamoms veikoms daryti.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas P. Orlovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. V. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Nuteistojo A. V. veiksmai neatitinka BK 147 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, taip pat nenustatytas A. V. bendrininkavimas su kitais galimai nusikalstamas veikas padariusiais asmenimis, todėl žemesnės instancijos teismai, nuteisdami A. V., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų vertindami įrodymus, o pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė kaltinimo apimtį ir nesudarė galimybės pasiruošti gynybai. Be to, teismai nepagrįstai į A. V. paskirtą bausmę neįskaitė suėmimo laiko.
2.2. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai pripažino, kad A. V. veikė bendrininkų grupe su kitais asmenimis. Teismai turėjo nustatyti bendrininkų grupės tikslą, vaidmenis, užduočių pasiskirstymą, kada buvo sudarytas susitarimas dėl veikimo bendrininkų grupe, tačiau to nepadarė. Bendrininkavimas nustatytas remiantis ne objektyviais įrodymais, o tik nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų, kurie patys dalyvavo darant nusikaltimus, parodymais. Teismai pripažino, kad A. V. neva bendrininkavo su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, šis asmuo byloje nėra apklaustas, kitas A. V. bendrininku įvardytas asmuo yra miręs, todėl jo parodymų patikrinti teisme nebuvo galima, o dalį veikų pagal kaltinimą A. V. neva padarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Teismai tinkamai nepagrindė inkriminuoto bendro susitarimo ieškoti, verbuoti ir gabenti asmenis į užsienį daryti nusikaltimų, neaišku, kuo remiantis buvo nustatytas vaidmenų pasiskirstymas, suvokimas, jog veikiama organizuota grupe. Šie esminiai požymiai nustatyti remiantis vien prielaidomis. Žemesnės instancijos teismai neanalizavo tariamo organizuotos grupės veikimo mechanizmo ir koks vaidmuo teko A. V., kokius konkrečius veiksmus atliko nuteistasis.
2.3. Nuteistojo A. V. veikoje nebuvo nustatyti verbavimo ir pasinaudojimo asmenų pažeidžiamumu požymiai. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokie A. V. veiksmai nukentėjusiųjų M. L., A. B. ir M. B. išnaudojimo atveju teismų buvo įvertinti kaip nusikalstami, nenurodyta, kokią konkrečią naudą A. V. gavo iš nusikalstamų veikų, padarytų prieš šiuos nukentėjusiuosius. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad A. V. kiekvieno iš nukentėjusiųjų neverbavo, tačiau A. V. kaltę grindė bendrininkavimo faktu, nors pats bendrininkavimas grindžiamas tik prielaidomis. Toks plečiamasis BK 147 straipsnio aiškinimas ir taikymas prieštarauja teismų praktikai (remiamasi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>, 2K-7-104-719/2021). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų parodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Nukentėjusieji M. L., A. B., M. B. patvirtino, kad A. V. jų neverbavo, su nuteistuoju nukentėjusieji susipažino jau atvykę į Škotiją, A. V. nenaudojo jokios apgaulės ir neatliko jokių veiksmų, nulėmusių nukentėjusiųjų sprendimą vykti į užsienį. Nukentėjusiųjų atvykimo aplinkybės ir sąlygos, kuriomis jie atvyko į Škotiją, A. V. negalėjo būti žinomos, kadangi A. V. tokiuose veiksmuose nedalyvavo ir su tokių veiksmų atlikimu nėra susijęs.
2.4. Teismų išvados, kad A. V. pasinaudojo nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties, tvirtų socialinių ryšių neturėjimo, žemo išsilavinimo, nuolatinio darbo ir pajamų neturėjimo, užsienio kalbos nemokėjimo ir pinigų grįžti neturėjimo, neatitinka bylos aplinkybių, prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams. Nukentėjusysis M. L. turėjo tvirtus socialinius ryšius, gyveno normalioje šeimoje, šeimos nariai buvo dirbantys, pats nukentėjusysis buvo sveikas, darbingo amžiaus, o tai, kad oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo jo pasirinktas gyvenimo būdas. Be to, M. L. savęs nelaikė nukentėjusiuoju, į policiją dėl A. V. veiksmų nesikreipė, parodymus prieš A. V. davė siekdamas apsaugoti save dėl įvykdytų vagysčių. A. V. nepažinojo A. B., todėl nieko nežinojo ir apie nukentėjusiojo socialinę padėtį. Vien tai, kad A. B. augo patirdamas nepriteklių, savaime nereiškia, jog nukentėjusysis neturėjo kitų pasirinkimo galimybių, tuo labiau kad pats A. B. nurodė gebantis atlikti vidaus apdailos darbus. Nukentėjusiojo M. B. pažeidžiamumas konstatuotas remiantis tik tuo, kad jis mokėsi profesinėje mokykloje ir gyveno pas globėją. A. S. pripažintas pažeidžiamu, nors turėjo darbą, gaudavo pajamas ir pats nusprendė, kad jam darbas yra per sunkus. Nukentėjusiojo D. G. socialinė padėtis įvardyta kaip sunki, nes jis gyveno savo tėvų namuose, norėjo nusipirkti vieno kambario butą, o tam buvo reikalingi pinigai. M. Bm. ir S. Š. socialinį pažeidžiamumą pagrindžiančios aplinkybės byloje taip pat nenustatytos. Nukentėjusieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė aplinkybių, kad jų valia buvo palenkta pasinaudojant jų priklausomumu dėl susidariusių skolų už kelionės išlaidas ir pragyvenimą Škotijoje.
2.5. Teismų išvados, kad nukentėjusiųjų laisvė buvo suvaržyta, o nuteistasis A. V. vykdė nukentėjusiųjų kontrolę, turėdamas nukentėjusiųjų M. L., A. B. ir M. B. asmens dokumentus, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir kasacinio teismo praktikos. Prekybos žmonėmis bylose laisvės suvaržymas suprantamas kaip galimybės pačiam pasirinkti elgesio variantą atėmimas. Dalinė nukentėjusiojo kontrolė, kaip BK 147 straipsnyje nurodytos veikos požymis, turi būti pakankamai intensyvi, kad padarytų ženklų poveikį nukentėjusio asmens veikimo pasirinkimui: jam turi būti nuolat grasinama, turi būti nuolat naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, jis turi jausti nuolatinę priklausomybę nuo kaltininko ir tai turi palenkti jo valią elgtis kaltininko reikalaujamu būdu. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Nukentėjusiųjų laisvės suvaržymas grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, neatlikus išsamios įrodymų analizės. Nukentėjusiųjų M. L. ir A. B. laisvė nebuvo ribojama, jie nebuvo uždaryti, galėjo laisvai judėti, turėjo telefoną, galėjo bendrauti su artimaisiais. Nukentėjusieji galėjo rinktis, ar eiti vogti, vogdavo savo noru, S. G. su jais atsiskaitydavo (pagal liudytojo A. A. parodymus). Be to, nukentėjusysis A. B., po sulaikymo kurį laiką pagyvenęs nakvynės namuose, vėliau grįžo pas S. G. toliau vykdyti vagysčių. A. B. asmens dokumentą buvo paėmęs ne A. V., o S. G.. Liudytojas L. K. taip pat nurodė, kad žinojo, jog reikės vogti, pats sutiko tai daryti, apgautas nebuvo. Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad su D. G. turėjo asmens dokumentus. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad D. G., L. K. ir A. S. nebuvo verčiami daryti nusikalstamų veikų (vogti). Tai, kad nukentėjusiųjų laisvė nebuvo suvaržyta, jie galėjo laisvai judėti, niekas jų nekontroliavo, nukentėjusieji galėjo pasirinkti, ar vogti, patvirtina liudytojų A. St., R. B., J. K., A. A. parodymai, kurių teismai neįvertino.
2.6. Byloje nėra nustatyta, kad A. V. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais intensyviai būtų kontroliavęs nukentėjusiuosius arba sudaręs tokią situaciją, kad nukentėjusieji nebūtų turėję galimybės pasirinkti kito elgesio varianto. Priešingai, nukentėjusieji galėjo laisvai judėti, turėjo telefonus, interneto ryšį, turėjo galimybę bendrauti su kitais asmenimis, turėjo pinigų pragyventi, galėjo bet kuriuo metu kreiptis į policijos pareigūnus. Byloje nebuvo nustatyta, kad A. V. būtų nukentėjusiesiems nuolat grasinęs, naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą ir sudaręs situaciją, kad nukentėjusieji jaustų nuolatinę priklausomybę nuo jo, taip palenkdamas nukentėjusiųjų valią elgtis reikalaujamu būdu. Iš esmės nuteistasis A. V. ir nukentėjusieji turėjo bendrą tikslą – grobti svetimą turtą ir iš to gauti turtinės naudos.
2.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pakeitė kaltinimo apimtį, apie tai iš anksto nepranešęs ir nesudaręs galimybės A. V. tinkamai pasirengti gynybai, taip pažeisdamas BPK 256 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas patikslino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad M. L. į Škotiją atvyko ne 2012 m. birželio 30 d., bet 2010 m. gruodžio 27 d., nurodė papildomus M. L. teistumus Jungtinėje Karalystėje. M. L. atvykimo į Škotiją data yra reikšminga aplinkybė, nes A. V. buvo inkriminuotas nukentėjusiojo verbavimas ir naudojimasis socialine padėtimi. Jei A. V. būtų žinojęs apie M. L. atvykimo į Škotiją datos patikslinimą, būtų galėjęs teikti papildomus parodymus, siekdamas paneigti jam inkriminuotas nukentėjusiojo verbavimo ir gabenimo aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas faktiškai pripažino L. K. nukentėjusiuoju, konstatavęs, kad A. V. pasinaudojo L. K. pažeidžiamumu, verbavo, gabeno, išnaudojo nusikalstamai veikai daryti ir iš to pelnėsi, nesudarė galimybės gynybai papildomai pasiruošti dėl L. K. faktinio pripažinimo nukentėjusiuoju, atitinkamai pasisakyti dėl jo parodymų vertinimo.
2.8. Iš esmės dėl analogiškomis aplinkybėmis padarytos veikos A. V. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02MS0xNzQvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-61-174/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-61-174/2016">1-61-174/2016</a> buvo išteisintas. Be to, nurodytoje baudžiamojoje byloje A. V. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. birželio 8 d. Nagrinėjama byla yra išskirta iš bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02MS0xNzQvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-61-174/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-61-174/2016">1-61-174/2016</a> ir yra pirminės bylos tęsinys. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, teismai privalėjo įskaityti suėmimo laiką į nagrinėjamoje byloje paskirtą bausmę, bet to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl netenkino baigiamųjų kalbų metu išsakyto gynėjo prašymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas įskaityti suėmimo laiką, neatsižvelgė į tai, kad suėmimas A. V. buvo taikomas pirminiame ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00550-13, pradėtame dėl BK 147 ir 157 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, 2015 m. spalio 23 d. prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai atskirti, todėl į bausmės laiką neįskaičius suėmimo laikotarpio nuo 2015 m. liepos 30 d. susidarytų situacija, kad nuteistasis buvo kalinamas nepagrįstai, tai sudarytų pagrindą inicijuoti kitus teisminius procesus.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rimas Juodis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. V. gynėjo advokato P. Orlovo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Skundžiami pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, žemesnės instancijos teismai nepadarė kasatoriaus nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dalis kasacinio skundo argumentų nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko, nes yra susiję su žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo ginčijimu nepateikiant jokių teisinių argumentų, patvirtinančių BPK nuostatų pažeidimą, o apsiribojant subjektyviu bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių interpretavimu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir tinkamai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino bylos įrodymus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.
3.2. Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistojo A. V. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti veikiant bendrininkų grupe, neatitinka bylos aplinkybių. Byloje nustatyta, kad A. V. su kitais bendrininkais buvo pasiskirstę užduotimis, kiekvienas jų atliko suderintus veiksmus, kiekvienos veikos atveju buvo veikiama pagal iš anksto aptartą schemą – surasti pažeidžiamus asmenis, pasinaudojant jų pažeidžiamumu, įkalbėti juos vykti į užsienį, organizuoti šių asmenų atvykimą į Škotiją ir apgyvendinimą, o vėliau išnaudoti vykdant vagystes iš parduotuvių. Nuteistojo A. V. atlikti veiksmai buvo būtini įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą. A. V. suprato, kad veikia ne vienas, o kartu su kitais asmenimis. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisiami A. V. bendrininkai (vienas jų yra miręs, kitam ikiteisminis tyrimas atskirtas, o kitas asmuo tyrimo metu nebuvo nustatytas), nėra kliūtis nustatyti bendrininkavimo faktą.
3.3. Nuteistojo A. V. veiksmai – nukentėjusiųjų atvykimo organizavimas, apgyvendinimas, vežimas vykdyti vagysčių, pavogtų prekių kontrolė ir realizavimas – sudarė esminę prekybos žmonėmis mechanizmo dalį, todėl A. V. pagrįstai nuteistas pagal BK 147 straipsnį, net jei ir neatliko tiesioginio verbavimo veiksmų. Byloje motyvuotai paneigta nuteistojo A. V. versija, kad nukentėjusieji savanoriškai sutiko vykdyti ir vykdė vagystes, kad nebuvo naudojamasi nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, varžoma jų laisvė. Neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusieji buvo pažeidžiami dėl įvairių priežasčių, nukentėjusiųjų priklausomumas nuo nuteistojo A. V. ir jo bendrininkų buvo sąmoningai sustiprintas apmokėjus nukentėjusiųjų kelionės išlaidas, suteikus gyvenamąją vietą užsienyje, nemokant žadėto atlygio, paimant asmens dokumentus. Teismų praktikoje sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, prievartą ir grasinimus bei smurtą, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, nėra laikomas savanorišku.
3.4. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisme ištirtais įrodymais, patikslino kaltinimo aplinkybes nurodydamas kitą M. L. atvykimo į Škotiją datą ir papildomus M. L. teistumus Jungtinėje Karalystėje. Šiuo patikslinimu esminės kaltinimo aplinkybės, kurios būtų turėjusios įtakos gynybinei pozicijai, veikos kvalifikavimui, nebuvo keičiamos. Aplinkybės, susijusios su L. K. išnaudojimu, buvo nurodytos kaltinamajame akte, dėl jų tiek nuteistasis A. V., tiek nukentėjusieji ir liudytojai davė parodymus, todėl L. K. faktinis pripažinimas nukentėjusiuoju nebuvo netikėtas ir jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir pasirinktai gynybos taktikai neturėjo. Tai, kad prekybos žmonėmis auka savęs nelaiko nukentėjusiuoju, savaime nepaneigia, jog byloje surinktų įrodymų visuma negali patvirtinti nusikalstamos veikos prieš šią auką padarymo. Nuteistasis A. V. viso proceso metu suprato jam inkriminuotų veikų pobūdį, apimtį ir galimas pasekmes, aktyviai gynėsi, teikė paaiškinimus ir skundus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių naujų, nuteistajam ar jo gynėjui anksčiau nežinomų faktinių aplinkybių ir neapribojo nuteistojo teisės į gynybą.
3.5. Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę turėjo būti papildomai įskaitytas suėmimo laikas iš bendro ikiteisminio tyrimo atskirtame kitame tyrime. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad į bausmę įskaitytinas tik tas suėmimo laikotarpis, kuris tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla. Kitame procese taikyto suėmimo laikotarpio įskaitymas į nagrinėjamoje byloje paskirtą bausmę neatitiktų BK 66 straipsnio tikslo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. V. gynėjo advokato P. Orlovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasaciniame skunde, ginčijant žemesnės instancijos teismų sprendimus, nurodoma, kad A. V. nepadarė prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtį sudarančių jam inkriminuotų veikų, taip pat byloje nenustatyti būtinieji bendrininkavimo požymiai. Skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 25 straipsnio 2 dalies, 147 straipsnio 1 ir 2 dalių – taikymas iš esmės siejamas su tuo, kad žemesnės instancijos teismai nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, taip pat netinkamai įvertino bylos įrodymus.
6. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).
7. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, skunde, be kita ko, nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo, t. y. cituojamos atrinktos atskirų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų dalys, taip ginčijant teismų atliktą įrodymų tyrimą, siūloma įrodymus įvertinti kitaip ir nustatyti kitas bylos aplinkybes, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ir padaryti kitokias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 147 straipsnio 2 dalies taikymo (nusikalstama veika prieš L. K., D. G. ir A. S.)
8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad A. V. nepagrįstai nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pasinaudodamas socialiniu pažeidžiamumu ir panaudodamas apgaulę verbavo D. G., L. K. ir A. S. vykti į užsienį vykdyti vagysčių, gabeno juos į Škotiją, kur pasinaudojant jų socialiniu pažeidžiamumu šie asmenys buvo išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti – vagystėms iš parduotuvių vykdyti. Anot kasatoriaus, A. V. nenaudojo apgaulės ir nepasinaudojo pirmiau nurodytų asmenų socialiniu pažeidžiamumu, nesiekė jų išnaudoti, nevaržė jų laisvės, o kartu su jais bendrai įgyvendino nusikalstamą sumanymą – vykdė vagystes iš parduotuvių. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
9. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusių asmenų arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus.
10. Plačiąja prasme BK 147 straipsnyje nustatyta prekybos žmonėmis veika suprantama kaip tam tikri sandoriai (pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus), kurių objektas yra žmogus ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2022). Aiškinant prekybą žmonėmis pagal BK 147 straipsnį, pabrėžtini tokie esminiai šios nusikalstamos veikos sudėties elementai: priešingumas asmens laisvei; bent vienos iš alternatyvių veikų padarymas (verbavimas, pardavimas, pirkimas, gabenimas ir kt.); bent vieno iš alternatyvių veikos padarymo ir nukentėjusiųjų laisvės pažeidimo būdų panaudojimas (fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė, pasinaudojimas priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.); tyčinis veikos pobūdis ir jos padarymo tikslas – įtraukti kitą asmenį į tam tikrą išnaudojimo sritį; nukentėjusiojo sutikimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kliudanti konstatuoti prekybos žmonėmis požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-788/2022">2K-57-788/2022</a>).
11. Priešingumas žmogaus laisvei siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiu palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Pažeisti kito žmogaus valios laisvę reiškia atimti galimybę pačiam pasirinkti elgesio variantą, priversti jį elgtis taip, kaip nori kaltininkas, palenkti jo valią, įgyti jo laisvę varžančią kontrolę ir pan. Pagal teismų praktiką, asmens laisvės suvaržymas prekybos žmonėmis bylose gali būti susijęs tiek su visiška, tiek su daline kito žmogaus sprendimų ir veiksmų kontrole. Pavyzdžiui, asmens laisvės suvaržymo pasinaudojant jo pažeidžiamumu ar priklausomumu atvejais pirmiausia pažeidžiama asmens valios laisvė, o prievartinė tokios veikos esmė užmaskuota tam tikru kaltininko ir aukos susitarimu, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių auka sutinka būti kontroliuojama ir išnaudojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03My01MTEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-73-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-73-511/2021">2K-7-73-511/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-788/2022">2K-258-788/2022</a>).
12. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas gali pasireikšti kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiojo valios palenkimą ir sprendimą atlikti veiksmus, kurie lemtų jo išnaudojimą. Verbavimu kaltininkai siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. Gabenimas yra išnaudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas (fizinis perkėlimas) iš vienos vietos į kitą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>, 2K-165-976/2022).
13. Apgaulė, kaip prekybos žmonėmis požymis, – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-788/2022">2K-57-788/2022</a>). Apgaulė gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma (pvz., teigiama, kad auka vežama legaliai dirbti, o iš tikrųjų yra gabenama seksualiai išnaudoti ar nusikalstamoms veikoms vykdyti), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., dėl darbo ir poilsio sąlygų, galimybės bet kada nutraukti veiklą ir pan.). Apgaulė dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku jos ir kaltininko susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>). Apgaulė turi pasireikšti ne šiaip suklaidinimu, apgavyste, o esmine nukentėjusiojo apgaule, dėl kurios jis priima sau nenaudingą, finansiškai ar kitais aspektais žalingą sprendimą. Kaltininko panaudota apgaulė turi turėti lemiamą įtaką nukentėjusiajam priimant jam žalingą sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNTExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-511/2025">2K-84-511/2025</a>).
14. Pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu, kaip prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymis, – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Piktnaudžiavimas pažeidžiamumu gali būti konstatuojamas, kai asmuo tokį pasiūlymą priima ir kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės ar socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-693/2018">2K-173-693/2018</a>, 2K-288-648/2018). Aukos pažeidžiamumas gali būti bet kokios rūšies: fizinis, psichologinis, emocinis, socialinis ar ekonominis. Piktnaudžiavimas aukos pažeidžiamumu turi būti pakankamai rimto pobūdžio ir masto, kad būtų paneigta nukentėjusio asmens sutikimo reikšmė, ypač tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo neidentifikuoja savęs kaip aukos; kai jis ir toliau lieka priklausomas ar kitaip prisirišęs prie to, kuris piktnaudžiavo jo pažeidžiamumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-788/2022">2K-258-788/2022</a>). Pasinaudojimo asmens pažeidžiamumu atveju kaltininkas turi žinoti apie nukentėjusiojo pažeidžiamumą, t. y. turi būti nustatyta, kad jis, įgyvendindamas tam tikrus nusikalstamus veiksmus, suvokė ar numanė sunkią nukentėjusiojo padėtį ir tuo naudojosi. Ar tai būtų nukentėjusiojo psichinis ir psichologinis pažeidžiamumas, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, materialinė padėtis, šios aplinkybės turi lemti suvaržytą nukentėjusiojo galimybę rinktis ir sudaryti kaltininkui akivaizdžią galimybę manipuliuoti nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo pažeidžiamumą gali nulemti tiek viena, tiek kelios susidėjusios aplinkybės, reikšmingai apsunkinančios galimybę atsisakyti priimti kaltininko pasiūlymą būti išnaudojamam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03My01MTEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-73-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-73-511/2021">2K-7-73-511/2021</a>).
15. Išnaudojimo tikslas kaip prekybos žmonėmis sudedamasis elementas siejamas su tokiomis nesąžiningo naudojimosi kitu žmogumi formomis, kurios pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUxLTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-551-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-551-788/2015">2K-551-788/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-788/2022">2K-258-788/2022</a>). Todėl išvada dėl tikslo išnaudoti nusikalstamoms veikoms vykdyti daroma tais atvejais, kai nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad užverbuoti asmenys, nors ir rizikuoja būti patraukti atsakomybėn, nėra pagrindiniai nusikalstamos veiklos naudos gavėjai, t. y. jie veikia ne savo iniciatyva, o pagal juos kontroliuojančių asmenų nurodymus, kaip beteisiai kitų asmenų valios vykdytojai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-788/2022">2K-258-788/2022</a>).
16. Aptariamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų, žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu arba sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai, priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms daryti ar išnaudojamas kitaip, arba nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-156-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-156-699/2018">2K-156-699/2018</a>, 2K-281-489/2019 ir kt.).
17. Byloje nustatyta, kad A. V. pasiūlė L. K., o per jį – D. G. ir A. S., vykti į užsienį, kad jie vykdytų vagystes iš parduotuvių, taip pat pažadėjo mokėti atlygį už pavogtus daiktus. Taip pat A. V. rūpinosi L. K., D. G. ir A. S. nuvykimu į Škotiją, pats asmeniškai juos vežė savo asmeniniu automobiliu į Škotiją, surado jiems gyvenamąją vietą. Škotijoje A. V. apmokė L. K., D. G. ir A. S., kaip vykdyti vagystes, nurodė, kokius daiktus vogti, nuveždavo juos iki atrinktų parduotuvių ir laukdavo automobilyje, kol jie grįš su pavogtais daiktais, paimdavo ir realizuodavo pavogtus daiktus. Nustatyta ir tai, kad, kelionės į Škotiją metu sugedus A. V. automobiliui, atvyko A. I., su pastarojo automobiliu kelionė buvo tęsiama, taip pat A. I. veždavo nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis vykdyti vagysčių. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos.
18. Spręsdami, ar A. V. veiksmai – pasiūlymas vykti į Škotiją vykdyti vagysčių, kelionės organizavimas ir asmenų gabenimas į Škotiją, o nuvykus į Škotiją, vykdyta asmenų kontrolė, vagysčių organizavimas ir pelnymasis iš to – atitinka BK 147 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, teismai atsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis šie veiksmai buvo atlikti. L. K., D. G. ir A. S. buvo jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), neturėjo darbo, pajamų. D. G. reikėjo bent 3000 Lt (868,86 Eur) tam, kad įsigytų vieno kambario butą, kuriame galėtų gyventi su sugyventine ir mažamečiu vaiku. Taigi, nors nuo aptariamos nusikalstamos veikos nukentėję asmenys ir buvo pilnamečiai, turėjo galimybių dirbti pavienius darbus, bet tiek dėl jauno amžiaus, tiek dėl sunkios materialinės padėties jie buvo pažeidžiami. A. V. susirado L. K. per pažįstamus asmenis, L. K., D. G. ir A. S. gyveno toje pačioje vietovėje ir vienas kitą pažinojo, todėl A. V. buvo žinomos L. K., D. G. ir A. S. gyvenimo sąlygos, dėl kurių jie iš esmės negalėjo atsisakyti A. V. pasiūlymo už gerą atlygį vykdyti vagystes. Nukentėjusių asmenų pažeidžiamumu A. V. naudojosi ir pasiūlydamas jiems nemokėti už kelionę, gyvenimą Škotijoje. Tačiau kartu šiomis aplinkybėmis A. V. grindė savo sprendimą nemokėti nukentėjusiems asmenims viso sutarto atlygio už pavogtus daiktus. Iš esmės nukentėję asmenys iš A. V. gaudavo tik mažą dalį sutarto užmokesčio, kurio nepakakdavo būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl kartais, norint pavalgyti, tekdavo vogti ir maisto produktus, be to, nukentėję asmenys neturėjo pinigų ir grįžti į Lietuvą, jų grįžimu į Lietuvą pasirūpino artimieji. Nepaisant to, kad nukentėjusiesiems buvo suteikta sąlyginė veiksmų laisvė (neatimti asmens dokumentai), tačiau jų valios laisvei buvo daromas varžomasis poveikis – svetimoje šalyje jie buvo priversti gyventi be minimalaus finansinio pagrindo. Tokiu būdu A. V. siekė sustiprinti nukentėjusių asmenų priklausomybę nuo savęs ir tuo pasinaudoti, kad juos išnaudotų nusikalstamoms veikoms daryti.
19. Žemesnės instancijos teismai, visapusiškai įvertinę pirmiau nurodytas aplinkybes, motyvuotai atmetė nuteistojo A. V. gynybinę versiją dėl neva savanoriško A. V. ir jo išnaudotų asmenų susitarimo vykdyti vagystes. A. V. veiksmai tiek surandant vagystes vykdysiančius asmenis ir rūpinantis jų atvykimu į Škotiją, tiek organizuojant vagysčių vykdymą buvo sąmoningi ir tyčiniai, padaryti prieš socialiai pažeidžiamus asmenis, pasinaudojant jų pažeidžiamumu ir panaudojant apgaulę, iš dalies suvaržant jų laisvę. Nėra pagrindo tokių nuteistojo veiksmų vertinti tik kaip turtinio pobūdžio nusikaltimų (vagysčių), padarytų A. V. bendrininkaujant su nukentėjusiais asmenimis. Toks A. V. veiksmų teisinis vertinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką, pagal kurią siūlymas vykti į užsienį vogti iš parduotuvių, žadant ten nuvežti, apgyvendinti, maitinti, realizuoti pavogtas prekes ir dalimi gautų pinigų atsilyginti, vertinamas kaip nukentėjusiojo verbavimas daryti nusikalstamą veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY1LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-565-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-565-139/2015">2K-565-139/2015</a>, 2K-52-511/2019).
20. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai kvalifikavo A. V. veiksmus prieš L. K., D. G. ir A. S. kaip prekybą žmonėmis ir pagrįstai nuteisė A. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.
21. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad, A. V. nuteisus ir už prieš L. K. padarytą nusikalstamą veiką, buvo išplėstos kaltinimo ribos. Atkreiptinas dėmesys, kad dar kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog A. V. nusikalstamą veiką padarė tiek prieš nukentėjusiaisiais pripažintus D. G. ir A. S., tiek prieš L. K., todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė jokių naujų, kaltinime nurodytų aplinkybių, atitinkamai ir nesuvaržė A. V. teisės į gynybą. Tai, kad L. K. atsisakė būti pripažintas nukentėjusiuoju, neužkerta kelio teismams konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo padaryta ir prieš jį, taip pat savaime nepaneigia A. V. atsakomybės, ypač įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (buvo pasinaudota L. K. socialiniu pažeidžiamumu, prieš jį panaudota apgaulė, jis išnaudotas vykdant vagystes).
Dėl BK 25 straipsnio 2 dalies, 147 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo (nusikalstamos veikos prieš M. L., A. B., M. B., M. Bm. ir S. Š.)
22. Kasatorius teigia, kad A. V. nepagrįstai nuteistas dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš M. L. (pagal BK 147 straipsnio 1 dalį), A. B. (pagal BK 147 straipsnio 1 dalį), M. B., M. Bm. ir S. Š. (pagal BK 147 straipsnio 2 dalį). Skunde nurodoma, kad nukentėjusiųjų verbavimo ir gabenimo veiksmus atliko ne A. V., o A. V. bendrininkais pripažinti asmenys, apie kurių veiksmus A. V. nieko nežinojo ir su kuriais nenustatytas A. V. susitarimas daryti bendrą nusikalstamą veiką. Šie kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
23. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tik tada, kai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas konstatuoti tiek veikos subjektyviųjų, tiek objektyviųjų požymių buvimą, tokia veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Pagal baudžiamojoje teisėje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą, kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>, 2K-234-489/2022, 2K-78-1073/2023, 2K-1-813/2025 ir kt.).
24. A. V. inkriminuoti BK 147 straipsnyje nustatyti alternatyvūs veiksmai – verbavimas ir gabenimas, kuriuos pagal teismų nustatytas aplinkybes tiesiogiai atliko ne A. V., o jo bendrininkais nurodyti asmenys.
24.1. Prieš nukentėjusįjį M. L. padarytoje veikoje A. V. inkriminuotas veikimas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas (A. I.), ir mirusiu asmeniu (S. G.). Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad S. G., panaudodamas apgaulę ir pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, verbavo M. L., nukentėjusiojo kelionę organizavo ir jį gabeno bendrai visi bendrininkų grupe pripažinti veikę asmenys, o A. V. su A. I. nukentėjusįjį Škotijoje išnaudojo vagystėms vykdyti.
24.2. Prieš nukentėjusįjį A. B. padarytoje veikoje A. V. inkriminuotas veikimas bendrininkų grupe su mirusiu asmeniu (S. G.) ir nenustatytu asmeniu. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nukentėjusįjį A. B., panaudodamas apgaulę ir pasinaudodamas jo pažeidžiamumu, verbavo nenustatytas asmuo, nukentėjusiojo kelionę organizavo ir jį gabeno bendrai visi bendrininkų grupe pripažinti veikę asmenys, o A. V. su S. G. nukentėjusįjį Škotijoje išnaudojo vagystėms vykdyti.
24.3. Prieš M. B., M. Bm. ir S. Š. padarytoje veikoje A. V. inkriminuotas veikimas bendrininkų grupe su mirusiu asmeniu (S. G.) ir nenustatytu asmeniu. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nukentėjusius asmenis, panaudodamas apgaulę ir pasinaudodamas jų pažeidžiamumu, verbavo nenustatytas asmuo, jų kelionę organizavo ir juos gabeno bendrai visi bendrininkų grupe pripažinti veikę asmenys, o A. V. su S. G. Škotijoje išnaudojo M. B. vagystėms vykdyti.
25. Bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-648/2015">2K-163-648/2015</a>, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022 ir kt.). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a>).
26. Nagrinėjamu atveju svarbu ne tik tinkamai nustatyti BK 147 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, bet ir objektyviuosius bei subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, padarant šias nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad kiekviena iš BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi būti įrodinėjama savarankiškai, o ne preziumuojama iš kitų tame pačiame straipsnyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, tiek A. V. inkriminuodami nukentėjusių asmenų verbavimo ir gabenimo veikas, tiek konstatuodami A. V. susitarimą ir tyčią daryti bendrą nusikalstamą veiką, pirmiau aptartų reikalavimų nesilaikė. Iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai nepagrindė savo išvadų dėl bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo, t. y. dėl bendrų A. V. veiksmų su nuteistojo bendrininkais įvardytais asmenimis, dėl susitarimo ir bendros tyčios daryti nusikalstamą veiką.
27. Minėta, kad A. V. nė vieno iš šioje bylos dalyje nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų neverbavo, t. y. nesiūlė jiems vykti į užsienį dirbti legalaus darbo (apgaulės panaudojimas) ir nesinaudojo jų pažeidžiamumu. Nukentėjusiųjų kelionės organizavimas ir jų gabenimas į Škotiją inkriminuotas visiems bendrai veikusiems asmenims, tačiau su M. L. dėl vykimo į Škotiją bendravo S. G., su A. B., M. B., M. Bm. ir S. Š. – nenustatytas asmuo. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kas apmokėjo nukentėjusiųjų keliones į Škotiją, o Škotijoje nukentėjusiuosius taip pat pasitiko ne A. V.. Teismai, remdamiesi Škotijoje vagystėms vykdyti išnaudotų nukentėjusiųjų M. L., A. B. ir M. B. parodymais, nustatė, kad A. V. su nukentėjusiaisiais pirmą kartą susitiko jau po kurio laiko (daugiau nei po savaitės) nuo jų atvykimo ir kai jie jau buvo pradėję vykdyti vagystes. Pagal A. V. pateiktą versiją, jis vertėsi vogtų daiktų supirkimu ir perpardavimu, siuntų vežimu į Lietuvą, taip susipažino su S. G., pastarasis keletą kartų paprašė nuvežti iki parduotuvių vagystes vykdančius asmenis ir paskui su pavogtomis prekėmis juos parvežti atgal, taip A. V. įsitraukė į vagysčių organizavimą ir vykdymą, susipažino su M. L., A. B. ir M. B., o vėliau 2013 m. pradžioje grįžęs į Lietuvą, norėdamas, kad toliau būtų pelnomasi iš vagysčių, jau pats įkalbėjo vykti į užsienį vykdyti vagysčių L. K., D. G. ir A. S.. Teismai nenurodė jokių duomenų, paneigiančių A. V. pateiktą versiją ir patvirtinančių, kad A. V. žinojo apie kitų asmenų prieš M. L., A. B., M. B., M. Bm. ir S. Š. atliktus veiksmus. Byloje nėra duomenų apie A. V. bendravimą su dalį nusikalstamų veiksmų atlikusiais S. G., A. I., tuo labiau su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šiems atlikus nukentėjusiųjų verbavimo ir gabenimo veikas. A. V. bendrininkais pripažinti asmenys byloje nėra apklausti.
28. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai A. V. susitarimą su kitais bendrininkais ir tyčią bendrai veikti grindė visų bendrininkų suderintais veiksmais, motyvuodami tuo, kad be anksčiau atliktų kitų bendrininkų veiksmų A. V. nebūtų galėjęs išnaudoti nukentėjusiųjų vagystėms vykdyti (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 28 lapo pirma pastraipa, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 33–34, 39, 41, 56 punktai). Tačiau pats asmenų išnaudojimas vagystėms vykdyti, naudos iš tokių vagysčių gavimas savaime nepatvirtina, kad kaltininkas pats atliko išnaudojamų asmenų verbavimo ir gabenimo veikas ar žinojo, kokiomis aplinkybėmis išnaudojami asmenys sutiko ir atvyko vykdyti vagysčių, tuo labiau kad, kaip minėta, jokių duomenų apie A. V. bendravimą su jo bendrininkais pripažintais asmenimis nėra. Taip žemesnės instancijos teismai iš esmės preziumavo A. V. susitarimą ir bendrą tyčią su kitais asmenimis užverbuoti ir į Škotiją gabenti nukentėjusiuosius, panaudojant apgaulę ir pasinaudojant jų pažeidžiamumu. A. V. kaltės dėl aptariamų nusikalstamų veikų nepatvirtina ir vėliau padaryta prekybos žmonėmis nusikalstama veika prieš L. K., D. G. ir A. S., kadangi pastaruoju atveju nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas skyrėsi nuo aptariamų nusikalstamų veikų, nes L. K., D. G. ir A. S. verbavo ir gabeno asmeniškai pats A. V..
29. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos prieš M. L. (pagal BK 147 straipsnio 1 dalį), A. B. (pagal BK 147 straipsnio 1 dalį), M. B., M. Bm. ir S. Š. (pagal BK 147 straipsnio 2 dalį) nebuvo išsamiai atskleistos, visi būtinieji šių veikų požymiai nenustatyti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl A. V. nuteisimo yra naikintinos ir baudžiamoji byla dėl šių veikų A. V. nutrauktina. A. V. nutraukus baudžiamąją bylą dėl prieš M. L. padarytos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegija nebenagrinės kasacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai išplėstų kaltinimo ribų pirmosios instancijos teismui nuosprendyje patikslinus aplinkybes dėl M. L. atvykimo į Škotiją datos ir M. L. teistumų Jungtinėje Karalystėje.
Dėl A. V. paskirtos bausmės ir suėmimo laiko įskaitymo į bausmę
30. A. V. nutraukus baudžiamąją bylą pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (už dvi veikas, padarytas prieš M. L. ir A. B.) ir BK 147 straipsnio 2 dalį (už veiką, padarytą prieš M. B., M. Bm., S. Š.), naikintina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl subendrintos bausmės A. V. skyrimo.
31. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (už veiką, padarytą prieš L. K., D. G. ir A. S.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, į kurios laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas suėmimo laikas nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
32. Kasaciniame skunde A. V. paskirtos bausmės nėra ginčijamos, tačiau prašoma į A. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti ir kitoje byloje taikytą suėmimą. Tokio kasacinio skundo prašymo nėra pagrindo tenkinti.
33. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad suėmimo laikas įskaitomas tik į bausmę, paskirtą toje pačioje byloje, kurioje asmeniui buvo taikytas suėmimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMS03MTkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-1-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-1-719/2020">2K-1-719/2020</a>). Taigi, BK 66 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas suėmimas tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis.
34. Kasatorius prašo į A. V. paskirtą bausmę įskaityti suėmimą, taikytą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu išnagrinėtoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02MS0xNzQvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-61-174/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-61-174/2016">1-61-174/2016</a> (teisminio proceso Nr. 1-30-9-00550-2013-9), kuriuo A. V. buvo išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 157 straipsnio 2 dalį dėl prieš L. J. padarytos nusikalstamos veikos.
35. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl A. V. ir kitų asmenų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00268-13, kuriame buvo tiriama nusikalstama veika, padaryta prieš L. J. (BK 157 straipsnio 2 dalis). Šiame ikiteisminiame tyrime buvo paskelbta A. V. ir kito bendrininko I. R. paieška, o dėl kitų inkriminuotos organizuotos grupės narių ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, todėl prokuroro 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarimu nuspręsta ikiteisminį tyrimą A. V. ir I. R. išskirti į atskirą tyrimą Nr. 30-9-00550-13 (1 t., b. l. 1). Pagal šiame ikiteisminiame tyrime išduotą Europos arešto orderį A. V. į Lietuvą pargabentas ir sulaikytas 2015 m. liepos 30 d., Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi A. V. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas nustatytas trims mėnesiams (9 t., b. l. 80, 82–83). Ši kardomoji priemonė A. V. taikyta iki Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.
36. Dar atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, buvo nustatyta, kad A. V. galėjo padaryti nusikalstamą veiką ir prieš M. B. (BK 147 straipsnio 1 dalis), tačiau įvertinus, kad tyrimas pagal BK 157 straipsnio 2 dalį buvo baigtas, o M. B. išvykęs į užsienį ir jo negalima apklausti, prokuroro 2015 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos buvo atskirtas į atskirą tyrimą Nr. 04-2-00352-15 (1 t., b. l. 8). Būtent šiame tyrime ir buvo priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Pažymėtina, kad, kol kita baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, šiame ikiteisminiame tyrime A. V. suėmimas nebuvo taikomas, suėmimas paskirtas Tauragės apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi A. V. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo.
37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. V. suėmimas nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. birželio 8 d. buvo taikytas kitoje byloje dėl galimai padarytos BK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, o ne dėl nagrinėjamoje byloje inkriminuotų BK 147 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų, todėl kasatoriaus nurodyto A. V. taikyto suėmimo kitoje baudžiamojoje byloje laiko įskaityti į nagrinėjamoje byloje paskirtą bausmės laiką nėra jokio teisinio pagrindo.
38. Pagal bylos medžiagą, nuteistasis A. V. atlieka jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Minėta, kad A. V., šia nutartimi dėl dalies nusikalstamų veikų jam nutraukus baudžiamąją bylą, liko nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu į A. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikytas suėmimo laikas nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. iki 2025 m. gegužės 29 d. Įvertinus į paskirtą bausmę įskaitytą suėmimo laiką ir atliktos bausmės laiką, laikytina, kad šiuo metu A. V. jau yra atlikęs jam paskirtą bausmę, todėl jis turi būti nedelsiant paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.
Dėl civilinių ieškinių ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
39. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ir nukentėjusiųjų M. L., A. B. ir M. B. civilinius ieškinius ir priteisė iš A. V. nukentėjusiajam M. L. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. B. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. S. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
40. Šia nutartimi A. V. nutraukus baudžiamąją bylą dėl prieš nukentėjusiuosius M. L., A. B. ir M. B. padarytų veikų, nes nepadaryta nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkinti šių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, keistina ir, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiųjų M. L., A. B. ir M. B. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti, išaiškinant nukentėjusiesiems teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
41. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidų, patirtų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135-693/2019">2K-135-693/2019</a>, 2K-7-628/2020).
42. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. V. kaltu dėl visų jam pateiktų kaltinimų, taip pat iš A. V. priteisė atlyginti VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui 750 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti (už advokato D. Poviliaus dalyvavimą nagrinėjant bylą kaip nukentėjusiojo M. B. atstovui), valstybei 1189,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (už advokatės K. Marčienės dalyvavimą nagrinėjant bylą kaip nukentėjusiųjų M. L. (350 Eur), A. B. (379,77 Eur) ir A. S. (459,35 Eur) atstovei). Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinį skundą, iš A. V. priteisė atlyginti VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui 750 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti (už advokato D. Poviliaus dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaip nukentėjusiojo M. B. atstovui), valstybei 325 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (už advokatės K. Marčienės dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaip nukentėjusiojo A. S. atstovei).
43. Šia nutartimi A. V. nutraukus baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiuosius M. L., A. B. ir M. B., nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai iš A. V. priteisė VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro naudai po 750 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti (už nukentėjusiojo M. B. atstovo dalyvavimą nagrinėjant bylą), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš A. V. priteisė valstybės naudai atlyginti 729,77 Eur (350 Eur + 379,77 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiųjų M. L. ir A. B. atstovės dalyvavimą nagrinėjant bylą, todėl skundžiami pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini netenkinant prašymų iš A. V. priteisti nurodytų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) (už dvi nusikalstamas veikas prieš M. L. ir A. B.) ir BK 147 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką prieš M. B., M. Bm. ir S. Š.), ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria konstatuota, kad A. V. už šias nusikalstamas veikas nuteistas pagrįstai, ir baudžiamąją bylą A. V. nutraukti, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš A. V. nukentėjusiajam M. L. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. B. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam M. B. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir nukentėjusiųjų M. L., A. B., M. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Išaiškinti nukentėjusiesiems teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš A. V. VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro naudai priteista 750 Eur išlaidoms už teisinę pagalbą atlyginti, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria iš A. V. VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro naudai priteista 750 Eur išlaidoms už teisinę pagalbą atlyginti, ir atmesti VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro prašymus priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš A. V..
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš A. V. valstybės naudai priteista 1189,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, ir iš A. V. valstybės naudai priteisti 459,35 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam A. S. suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą, atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymus priteisti 350 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam M. L. suteiktą teisinę pagalbą ir 379,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam A. B. suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą iš A. V..
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Laikyti, kad A. V. yra atlikęs pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ir A. V. nedelsiant paleisti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo).
Teisėjai Eligijus Gladutis
Algimantas Valantinas
Arūnas Budrys
