Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-239-684/2017

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05021-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.3.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. L., E. L., V. S. (V. S.) ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto ir administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „KTVG“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. raštu „Dėl žemės sklypo Kalvarijų g. 61 nuomos“ Nr. A-51-10262 (2.14.2.12-MP8) išreikštą sprendimą išskirti S. L. ir V. S. nuosavybės teise priklausančiam pastatui (toliau – ir Pastatas) eksploatuoti 285 kv. m ploto sklypo Vilniuje, Kalvarijų g. 61, dalį; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išskirti S. L. ir V. S. nuosavybės teise priklausančiam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypo Vilniuje, Kalvarijų g. 61 (unikalus Nr. 4400-0183-3092, toliau – Žemės sklypas) dalį, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V patvirtinto teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-465 „Dėl tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8, 33 punktų nuostatomis. Jie nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nusprendus išnuomoti savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ sudarytame 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo plane atvaizduotą 28 933 kv. m Kalvarijų turgavietės plotą konkurso laimėtojai UAB „KTVG“ ir 2012 m. kovo 7 d. pasirašius nuomos sutartį su ja, fiziškai bus neįmanoma išnuomoti Pastatui (kuriame esančios patalpos – parduotuvės nuosavybės teise priklauso ieškovams S. L. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. S. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) didesnę nei 285 kv. m Žemės sklypo dalį. Raštas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė Pastatui eksploatuoti išskirti 285 kv. m Žemės sklypo dalį, atvaizduotą 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo plane (o ne 2011 m. gruodžio 7 d. Žemės sklypo plane, kuris buvo pateiktas ieškovei ir jame atvaizduotas ieškovės patalpai tenkančios Žemės sklypo dalies plotas (204 kv. m) ir ribos atitiko ieškovės lūkesčius), yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidžia Taisyklių 8, 33 punktų nuostatas, prieštarauja 2000 m. kovo 23 d. detaliajam planui. Nustatytas Pastatui tenkantis išnuomotinos Žemės sklypo dalies dydis yra nepakankamas faktiškai eksploatuoti, tinkamai naudoti Pastatą pagal paskirtį, be to, neatitinka detaliuoju planu nustatytų užstatymo rodiklių. Pastatui privalėjo būti išskirta mažiausiai 345 kv. m ploto Žemės sklypo dalis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo planas, kuriame nurodyta, jog Pastatui eksploatuoti bendrai išskirtas 285 kv. m Žemės sklypo plotas, yra galiojantis, jame esantys duomenys nenuginčyti, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie neteisingi.

Teismas rėmėsi Taisyklių 8 punkto nuostatomis, pagal kurias, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jų Pastatui eksploatuoti ginčo raštu ir sprendimu paskirtas 285 kv. m Žemės sklypo plotas yra nepakankamas ir netinkamas. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad Pastato bendraturčiai turi teisę pristatyti prie esamo vieno aukšto pastato dar pusantro aukšto pastato, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog Pastatui eksploatuoti paskirtas sklypo plotas yra per mažas, nes šiuo metu statinys yra vieno aukšto.

Atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ginčo raštą ir sprendimą bei atitinkamai tenkinti reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo išskirti ieškovams nuosavybės teise priklausančiam Pastatui eksploatuoti reikalingą Žemės sklypo dalį, laikantis teisės aktų reikalavimų ir 2000 m. kovo 23 d. detaliojo plano sprendinių.

2015 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo papildomu sprendimu trečiajam asmeniui lygiomis dalimis iš ieškovų priteista po 1311,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės S. L. apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija rėmėsi CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, Taisyklių 8, 33 punktų nuostatomis. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad Pastatui eksploatuoti turėjo būti išskirtas 375 kv. m Žemės sklypo plotas, o, byloje atlikus ekspertizę, remdamasi statybos eksperto ekspertizės išvadomis, nurodė, jog Pastatui eksploatuoti iš viso turėjo būti išskirta mažiausiai 522 kv. m Žemės sklypo dalis (394 kv. m – aplink Pastatą ir po juo, 96 kv. m – bendro naudojimo ploto dalis, skirta keturioms automobilių stovėjimo vietoms). Didesnės Žemės sklypo dalies išskyrimo poreikį Pastatui eksploatuoti ieškovė argumentavo tuo, kad Pastate vykdoma prekyba, reguliariai tiekiamos prekės, Pastato išorinėms konstrukcijoms ir (ar) elementams remontuoti arba Pastatui rekonstruoti reikalingas didesnis atstumas aplink Pastatą, tačiau, kaip sprendė kolegija, šių argumentų nepagrindė. Nesant įrodymų dėl didesnio nei 285 kv. m Žemės sklypo ploto reikalingumo, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad teismas turėjo įvertinti, ar 285 kv. m Žemės sklypo dalis po Pastatu ir aplink jį yra pakankama Pastatui tinkamai naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę prekybos paskirtį ir, jeigu yra pakankama, kokiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais remiantis darytina tokia išvada.

Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės argumentais, kad didesnio Žemės sklypo Pastatui eksploatuoti būtinumą patvirtina ekspertizės išvada. 2013 m. liepos 8 d. teismo ekspertizės akte Nr. 13-31 statybos ekspertas, padarydamas išvadas dėl statiniui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, rėmėsi statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomenės paskirties statiniai“ 14 punktu bei STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 10 lentelės 3.1 punkto nuostatomis, kuriose reglamentuojamas visuomenės paskirties statinių sklypuose įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių skaičius. Atsižvelgdama į STR 2.02.02:2004 1 punkto ir STR 2.06.01:1999 1.1 punkto nuostatas, tai, kad šalių ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės išnuomoto Žemės sklypo pakankamumo Pastatui tinkamai eksploatuoti, kolegija sprendė, jog STR taisyklės negali būti taikomos, o ekspertizės išvada nepagrindžia to, kad Pastatui eksploatuoti reikalingas didesnis nei 285 kv. m Žemės sklypo plotas.

Kolegija nustatė, kad 2000 m. kovo 23 d. detaliojo plano brėžinyje „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“ S. L. nuosavybės teise priklausančiam Pastatui išskirta dalis Nr. 10, kurios plotas – 117,32 kv. m. 2012 m. vasario 21 d. (ginčo) rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovei S. L. ir V. S. Žemės sklypo dalis buvo padidinta iki 285 kv. m. Tokio dydžio plotas yra nurodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtame 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo plane. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog šis planas būtų parengtas pažeidžiant 2000 m. kovo 23 d. detaliojo plano sprendinius, kad šie sprendiniai, susiję su Pastatui išskirtos žemės eksploatavimu, bei 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo planas būtų panaikinti, todėl šių planų sprendiniai yra privalomi. Kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas detaliojo plano ar 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo plano teisėtumas, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas. 2012 m. vasario 21 d. raštas, kolegijos vertinimu, ieškovės teisių ir interesų nepažeidžia, nes yra informacinio pobūdžio, todėl, net ir panaikinus jį, liks galioti detaliojo plano sprendiniai.

2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1-23 patvirtintais Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatais buvo nustatyta konkurso laimėtoja UAB „KTVG“. Konkurso rezultatai yra galiojantys, taigi ir su konkurso laimėtoja sudarytos sutartys yra teisėtos bei galiojančios. Ginčijamu 2012 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 1-465 „Dėl tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ buvo sumažintas trečiajam asmeniui išnuomoto žemės sklypo plotas. Ieškovė siekia panaikinti šį sprendimą tam, kad jai būtų išnuomota didesnė Žemės sklypo dalis, kitų argumentų dėl 28 933 kv. m Žemės sklypo dalies išnuomojimo trečiajam asmeniui (ne)pagrįstumo nepateikė. Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčo raštą, kolegijos vertinimu, negalėjo būti tenkinamas ir reikalavimas panaikinti sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir ieškovų ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai taikė dalį Taisyklių 8 punkte įtvirtintų materialiosios teisės normų, o dalies jų apskritai netaikė, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad Pastatui eksploatuoti nustatyta (išskirta) 285 kv. m Žemės sklypo dalis yra nepakankama. Tinkamai aiškinant ir taikant Taisyklių 8 punkto nuostatas, turėjo būti padaryta priešinga išvada, nes: 1) Pastatas „netelpa“ į jam eksploatuoti nustatytą Žemės sklypo dalį, t. y. dalis Pastato (įėjimo laiptai) atsiduria už sklypo dalies ribų (2013 m. liepos 8 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 13-31); 2) Pastatui eksploatuoti nustatytos Žemės sklypo dalies laisvam (neužstatytam) plotui sudarant vos 1 m pločio žemės juostą aplink Pastatą, jos nepakanka Pastato priežiūrai ir tinkamam naudojimui pagal tiesioginę paskirtį (turėjo būti atsižvelgta į STR 2.02.02:2004 nustatytus normatyvus ir išskirta ne mažiau kaip 3 m; apeliacinės instancijos teismas turėjo motyvuoti nesutikimą su teismo eksperto S. M. pasirinktu vertinimo metodu); 3) Pastatui nepagrįstai nebuvo priskirta proporcinga bendro naudojimo ploto dalis, t. y. neišskirtos automobilių stovėjimo vietos (teismai nepagrįstai netyrė ir nenustatė šios aplinkybės), neišskirta Žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į sklypą iki kiekvienam statiniui eksploatuoti išskirtos atskiros sklypo dalies. Kiekvienam UAB „KTVG“ nuomos teise valdomam Žemės sklype esančiam tos pačios (prekybos) paskirties statiniui pagal 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo planą buvo nustatyta (išskirta) ir išnuomota vidutiniškai net penkis kartus didesnė Žemės sklypo dalis (pažeisti bendrieji objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai).

Taisyklių 37.2 punkto nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netaikė šios materialiosios teisės normos, dėl ko konstatavo, jog 2012 m. vasario 21 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio. Šis raštas, remiantis Taisyklių 8, 33, 37.2 punktų nuostatomis, yra administracinis sprendimas, nes Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Žemės sklypo nuomotoja, vykdydama būtent Taisyklių 37.2 punktą, juo išreiškė savo valią ir pagal 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo planą nustatė Pastatui eksploatuoti reikalingos ir tuo tikslu išnuomotinos Žemės sklypo dalies dydį.

Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1, 2 dalių, 184 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas faktinę aplinkybę, kad „brėžinyje „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“ S. L. nuosavybės teise priklausančiam pastatui išskirta dalis Nr. 10, kurios plotas – 117,32 kv. m“, nustatė remdamasis nepatikimu ir galbūt suklastotu rašytiniu įrodymu – detaliojo plano brėžinio „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“ kopija. Vertindami šio dokumento kopiją, teismai nepagrįstai neištyrė ir neįvertino, ar šis rašytinis įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, nepalygino jo su kitais byloje esančiais įrodymais, kuriuose užfiksuoti faktiniai duomenys akivaizdžiai prieštaravo jame fiksuotiems duomenims (t. y. jie sudarė pagrindą spręsti, jog detaliojo plano byloje buvusiame originaliame brėžinyje Žemės sklype esantiems statiniams nebuvo išskirtos jokios jiems eksploatuoti reikalingos sklypo dalys) ir juos paneigė. Teismai procesiniuose sprendimuose nepasisakė dėl šio rašytinio įrodymo (ne)patikimumo, nepagrįstai neišnagrinėjo 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimo apie įrodymo suklastojimą ir nepadarė jokios išvados dėl to. Esant ieškovų išsamiai pagrįstų abejonių dėl dokumento kopijos autentiškumo, apeliacinės instancijos teismas nutartyje šiuo rašytiniu įrodymu pasirėmė kaip vienu svarbiausių byloje.

Teismai nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdami tokio pobūdžio ginčus teismai privalo patikrinti ir nustatyti, kokio dydžio (ploto) žemės sklypas yra realiai reikalingas konkrečiam statiniui eksploatuoti; taip pat kad žemės sklypo dydis turi būti nustatomas ir pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą. Teismai nepatikrino ir nenustatė, kokio dydžio (ploto) Žemės sklypo dalis yra realiai reikalinga (pakankama) Pastatui tinkamai naudoti pagal prekybos paskirtį, o tik formaliai ir lakoniškai pasisakė, kad ieškovai neįrodė, jog 285 kv. m plotas tam yra nepakankamas; neįvertino ieškovų iki kilusio ginčo faktiškai naudotos Žemės sklypo dalies, kuri buvo gerokai didesnė už Pastatui eksploatuoti nustatytą (išskirtą) 285 kv. m sklypo dalį.

Ieškovas E. L. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip kasaciniame skunde.

Ieškovas V. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi argumentai, kad ginčo sprendimai ir juose nurodytos išskirtosios Žemės sklypo dalys atitinka 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo planą, Taisyklių 8, 33 punktų reikalavimus. Ieškovui didesnis sklypo plotas nereikalingas, nes išskirtas pakankamas Žemės sklypo plotas Pastate esančiai jam nuosavybės teise priklausančiai parduotuvei eksploatuoti, be to, tai reikštų didesnę finansinę naštą. Faktiškai Pastatui eksploatuoti nebuvo naudojama daugiau žemės, nei išskirta, prie jo visuomet buvo patenkama keliu, kuriam nustatytas servitutas, turima sklypo dalis užtikrina Pastato eksploatavimo poreikius, netrukdo atlikti kasmetinio remonto. Kasacinis skundas negali daryti įtakos ieškovo teisinei padėčiai, nustatytai teismo procesiniu sprendimu, kurio jis neskundžia.

Atsakovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus patikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Dėl ieškovų E. L. ir V. S. kasacija negalima, esant neprivalomam bendrininkavimui (CPK 44 straipsnio 1, 2 dalys), šiems ieškovams neskundus pirmosios instancijos teismo sprendimo ir jam įsiteisėjus (CPK 341 straipsnio 1 punktas).

Teismai nepažeidė Taisyklių 8 punkto nuostatų. Ieškovės patalpai Žemės sklypo dalis išskirta tinkamai, vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir specialiomis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės dalių, reikalingų Pastatui eksploatuoti, išskyrimą. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte įtvirtinta tvarka. Parduodamų (šių atveju nuomojamų) žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), nustatyta tvarka parengtą parduodamo (išnuomojamo) žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. 285 kv. m Žemės sklypo dalis yra nustatyta 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo plane. Nuomotojas turi diskreciją nustatyti, koks plotas konkrečiu atveju turi būti išnuomojamas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatė Žemės sklypo dalį, pakankamą Pastatui tinkamai naudoti, atsižvelgdama į kitų asmenų pagrįstus interesus, lūkesčius, užtikrindama viešojo intereso apsaugą. Ieškovei, kuri teigia, kad jos patalpoms eksploatuoti išnuomotas per mažo ploto valstybinės žemės sklypas, tenka įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2011).

Aplinkybė, kad teismai kitaip nei ieškovė įvertino byloje atliktų ekspertizių išvadas, neteikia pagrindo teigti, jog yra padaryti materialiosios teisės normų pažeidimai. Teismams nebuvo pagrindo vadovautis ekspertizės akte nurodytu STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai”. Šiuo atveju susiklosčiusi kitokia situacija, t. y. ginčas kyla dėl viename Žemės sklype išskirtos sklypo dalies, ne dėl gretimų sklypų, kuriuose visuomeninės paskirties statiniams yra keliamas reikalavimas dėl 3 m atstumo. Be to, neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų (CK 1.8 straipsnio 3 dalis). Valstybinės žemės sklypų nuomą reglamentuoja specialiosios teisės normos, todėl šiuo atveju negalimas įstatymo analogijos taikymas. Taigi teismai pagrįstai sprendė, kad ekspertizės išvada nepagrindžia, jog ieškovės patalpoms eksploatuoti reikalingas didesnis Žemės sklypo plotas.

Ieškovė nepagrįstai lygina Pastatui eksploatuoti išskirtos Žemės sklypo dalies bei UAB „KTVG“ išnuomotiems prekybos paskirties pastatams priskirtos Žemės sklypo dalies santykį. Pažymėtina, kad Žemės sklypas yra suformuotas komercinei veiklai, Kalvarijų turgavietei eksploatuoti. UAB „KTVG“ išnuomota visa Kalvarijų turgavietė su įsipareigojimu ją rekonstruoti, eksploatuoti ir administruoti. Turi būti įvertintas ginčo objekto specifiškumas. Siekiant užtikrinti privataus ir viešojo intereso pusiausvyrą, Žemės sklype buvo išskirta dalis pastatams, kurie nuosavybės teise priklauso privatiems subjektams, eksploatuoti, o kita sklypo dalis pagrįstai išnuomota trečiajam asmeniui.

Reikalavimo išskirti automobilių stovėjimo vietas, užtikrinti privažiavimą (išskiriant bendro naudojimo plotą) ieškovė nereiškė, todėl teismai neturėjo pareigos dėl to pasisakyti. 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo plane yra nustatytas kelio servitutas, kuriuo yra užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į Žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį, įskaitant ir Ieškovei išskirtą Žemės sklypo dalį. Priimant detalųjį planą galiojo Taisyklių redakcija, kurios nuostatose nebuvo pastatams, kurie įregistruoti kaip atskiri objektai, eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių išskyrimo ir bendro naudojimo ploto dalių išskyrimo taisyklių. Pagal Taisyklių 37.10 punktą valstybinės žemės nuomos sutartyje turėjo būti nurodyti žemės servitutai. Ieškovei išskirta Žemės sklypo dalis yra taisyklingos keturkampio formos, vientisa, o kelio servitutu yra užtikrintas platus ir patogus privažiavimas prie Pastato, šis kelias tinka net ir specialios paskirties bei stambių, plačių gabaritų transporto priemonėms privažiuoti, prekėms iškrauti, kaip reikia ieškovei pagal patalpų paskirtį.

Nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl Taisyklių 37.2 punkto pažeidimo. Ginčo teisinį santykį reglamentuojančio teisės akto nuostatos (Taisyklių 33 punktas, pagal kurį išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka; 8 punktas, pagal kurį žemės sklypo dalių dydis nustatomas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje) įtvirtina, kad sklypo dalių dydis yra nustatomas pagal žemės sklypo planą. Taigi jokių papildomų administracinių sprendimų savivaldybė neįpareigota priimti, o ginčo raštas yra informacinio pobūdžio.

Ieškovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais faktinėmis aplinkybėmis besiskiriančiose civilinėse bylose. Kasaciniame skunde nurodytose nutartyse buvo sprendžiami ginčai, kilę ne tik dėl reikalingo žemės sklypo dalies dydžio pastatams eksploatuoti, bet ir dėl teritorijų planavimo dokumentų panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarčių ar administracinių aktų bei sprendimų, kuriais suformuotas žemės sklypas, panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, suformuota atitinkama praktika šiuo klausimu. Ieškovei ginčijant tik jai suteikto nuomotis Žemės sklypo dydį (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 7 punktas (dėl 28 933 kv. m Žemės sklypo išnuomojimo) ir 2012 m. kovo 7 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su UAB „KTVG“, yra galiojantys, dėl jų teisėtumo yra priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016), ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika netaikytina. Ne teismas turi pareigą šiuo atveju nustatyti, o ieškovė turi įrodyti, koks Žemės sklypo dydis yra būtinas jos pastatui eksploatuoti, kad išnuomota per maža Žemės sklypo dalis (CPK 178 straipsnis).

Priešingai nei teigia ieškovė, ne faktinis Žemės sklypo dalies naudojimas ar specialiųjų teisės aktų nuostatų analogijos taikymas, o galiojantis detalusis planas, 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo planas bei specialus teisinis reglamentavimas nulemia išnuomojamų žemės sklypo dalių dydį. Kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, netaikytini.

Teismai nepadarė proceso teisės normų pažeidimo. Iki šios dienos nėra galimybės nustatyti detaliojo plano „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“ brėžinio originalo ir jame įtvirtintų sprendinių, nes jis yra išplėštas iš detaliojo plano originalo bylos. Vadovaujantis detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusiomis Taisyklių nuostatomis, ieškovei priklausančiam statiniui turėjo ir detaliuoju planu buvo nustatyta Žemės sklypo dalis, esanti tik po Pastatu. Nėra pagrindo abejoti dokumentų – detaliojo plano ar 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo plano sprendinių – teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teismai pagrįstai jais rėmėsi darydami savo išvadas. Teismas negali nustatyti tokių juridinę reikšmę turinčių faktų, kurie gali būti įrodinėjimo dalykas kitose bylose – šiuo atveju detalusis planas ar jo kopija nagrinėjamoje byloje ginčijami nebuvo. Byloje susiklosčius situacijai, kai nėra sklypų ribų plano originalo, o egzistuoja tik kopija, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomoji reikšmė priskirta teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

Trečiasis asmuo UAB „KTVG“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, procesinius sprendimus paliki nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismai teisingai taikė Taisyklių 8, 33 punktų nuostatas. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiai Pastato daliai išskirta Žemės sklypo dalis šias nuostatas atitinka. Taisyklės apibrėžia tik žemės sklypo dalių nustatymo kriterijus ir palieka valstybinės žemės sklypo savininkui (patikėtiniui) diskreciją pagal šiuos kriterijus spręsti dėl konkretaus išskirtino žemės sklypo dalies dydžio. Atsakovės sprendimais nustatytos Žemės sklypo dalys atitinka šiuos kriterijus. Žemės sklypo dalis ieškovei išskirta nepažeidžiant detaliojo plano. Jį sudaro dokumentų ir brėžinių rinkinys, todėl abejonės dėl vieno iš brėžinių nesudaro pagrindo ignoruoti likusias dalis ir išskirti kitokią Žemės sklypo dalį, nei nustatyta 2012 m. Žemės sklypo plane, dėl kurio nėra ginčo. Be to, pagal Taisyklių 8 punktą apskritai nekeliamas reikalavimas išnuomojamą žemės sklypo dalį nustatyti pagal detalųjį planą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 pripažino UAB „KTVG“ nuomos teises į 28 933 kv. m Žemės sklypo dalį bei Žemės nuomos sutarties teisėtumą. Remiantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, ši nutartis turi prejudicinę galią ir toje byloje nedalyvavusiems asmenims. UAB „KTVG“ esant teisėtai 28 933 kv. m Žemės sklypo dalies nuomininkei, nėra pagrindo naikinti 2012 m. kovo 7 d. sprendimo ir Pastatui išskirti kitokią (didesnę), nei 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo plane nurodyta, dalį, nes Žemės sklype nėra daugiau laisvos žemės.

Taisyklių 8 punkto pažeidimo faktą ieškovė nepagrįstai įrodinėja aplinkybe, kad Pastatas „netelpa“ į jam eksploatuoti nustatytą Žemės sklypo dalį, nes dalis Pastato – įėjimo laiptai – yra už priskirtos sklypo dalies ribų. Šią aplinkybę paneigia Pastato kadastrinių matavimų byla, kurioje neatvaizduoti laiptai. Išskiriant žemės sklypo dalį svarbu ir aktualu teisiškai įregistruota pastato būklė ir teisiškai nustatyti bei viešame registre įregistruoti Pastato matmenys. Šie duomenys patikslinti po ginčo sprendimų priėmimo ir ieškinio pateikimo.

Ieškovė, turėdama tokią pareigą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2011), neįrodė didesnio nei 285 kv. m Žemės sklypo ploto reikalingumo. Ieškovė taip pat neįrodė, kad jos faktiškai naudojamas Žemės sklypo dydis yra didesnis nei išskirtasis. Nėra galimybės fiziškai naudotis didesne dalimi, nes šalia Pastato yra kiti turgavietės statiniai. 2012 m. sausio 6 d. Žemės sklypo plane patekimui prie Pastato yra nurodytas kelio servitutas, kuris apima ir didelę dalį teritorijos aplink Pastatą, taigi ieškovės teiginiai dėl apsunkinto naudojimosi Pastatu yra nepagrįsti.

Ginčo santykiams netaikytini statybos techniniai reglamentai STR 2.06.01:1999 ir STR 2.02.02:2004, nes jie nereglamentuoja valstybinės žemės sklypo dalies dydžio nustatymo klausimų, tai yra specialiosios teisės normos, o tokių normų analogija neleidžiama.

Žemės sklypui nustatytas specialusis Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: komercinės paskirties teritorija turgavietei statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti. Ieškovės Pastatas neturi turgavietės paskirties, netarnauja turgavietei ir neeksploatuojamas turgavietės tikslams, jis yra įsiterpęs į turgavietės teritoriją, todėl apskritai neturi ir negali būti lygiavertiškai vertinamas kartu su kitais turgavietės reikmėms skirtais statiniais ir naudojamais plotais. Išskiriant Žemės sklypo plotus, prioritetas turi būti teikiamas turgavietės veiklai, viešajam ir visuomenės interesui turgavietėje užtikrinti, o ne privatiems, su turgavietės veikla nesusijusiems statiniams. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statiniai atitinka to žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį bei pagal šią paskirtį yra eksploatuojami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-706/2015).

Teismai tinkamai taikė proceso teisės normas, išvados padarytos įvertinus bylos duomenų visumą, ne vien detalųjį planą. Šio plano, kaip įrodymo, patikimumo klausimo ieškovė apeliaciniame skunde nekėlė, todėl teismas neturėjo pareigos dėl to pasisakyti. Ieškovės 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimą apie suklastojimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo. Klastojimo fakto, turėdama tokią pareigą, ieškovė neįrodė. Šį klausimą ieškovei pateikus spręsti ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismui neliko pareigos atlikti tą patį veiksmą pakartotinai CPK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu ir tvarka.

Ieškovės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai netaikytini, nes pateikti bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014 priimta nagrinėjant prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso apgynimo, todėl teismas galėjo ir turėjo būti aktyvus ir savarankiškai savo iniciatyva rinkti įrodymus bei nustatyti bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2011 priimta išnagrinėjus ginčą dėl žemės sklypo formavimo dokumentų (detaliojo plano); 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013 ir 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011 priimtos išnagrinėjus ginčą dėl sudarytos nuomos sutarties teisėtumo. Ieškovė neginčijo nei Žemės sklypo formavimo dokumentų, nei galiojančių Žemės sklypo nuomos sutarčių ir UAB „KTVG“ išnuomoto Žemės sklypo dydžio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisinio pagrindo nuomoti žemės sklypą, reikalingą statiniui eksploatuoti

Nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis statinys stovi valstybei priklausančiame ir Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Iš esmės ginčas kilęs dėl statiniui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo suformavimo, kuris galėtų užtikrinti statinio eksploatavimą pagal tiesioginę statinio paskirtį.

Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės naudojimo teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.

Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo ir sutarčių sudarymo metu), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, 2.3 punkte įtvirtinta, kad šios Taisyklės, be kita ko, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių.

Taisyklėse nustatyta, kad: naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (27 punktas); išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (28 punktas). Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 33 punktas).

Pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas: parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas (2 dalis); valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, taip pat išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams reikalingas eksploatuoti žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį toks naudojimo plotas yra reikalingas (3 dalis); valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais išskirtą eksploatuoti atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams (4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; kt.).

Taigi ieškovės teisė lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą yra įtvirtinta įstatymuose. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatams eksploatuoti reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-640-611/2015).

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų neprivalomojo procesinio bendrininkavimo atveju

Kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų patikrinimo forma. Kasacinis procesas gali prasidėti tik šalies arba kito dalyvaujančio byloje asmens, dėl kurio priimtas nepalankus teismo sprendimas, iniciatyva padavus kasacinį skundą. Apskųsti teismo sprendimus yra šalių teisė, o ne pareiga.

CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Privalomas bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga, tačiau kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas. Esant keliems bendrininkams neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko inicijuotas kasacinis procesas neturi įtakos kito bendrininko teisėms. Kitas bendrininkas, manydamas, kad dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas savarankišką kasacinį skundą. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai kasacinį skundą padavė tik vienas iš bendrininkų, kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio bendrininko, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamo ginčo atveju į ieškovės S. L. ieškinio pagrindu pradėtą bylą ieškovo procesiniu statusu įstojęs V. S. yra pastato, dėl kurio eksploatavimui išskirtos žemės sklypo dalies dydžio vyksta ginčas, bendraturtis, tačiau ieškovams nuosavybės teise priklausančios patalpos statinyje yra atskiros. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovus vienija reikalavimų pobūdžio bei jų pagrindo tapatumas, tačiau kiekvieno ieškovo reikalavimai gali būti pareikšti atskirose bylose, konstatuoja neprivalomojo procesinio bendrininkavimo faktą.

Ieškovas V. S. kasacinio skundo dėl bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų nepateikė, atsiliepimu į ieškovės S. L. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, nurodo, kad teismų sprendimais nustatyta ieškovo teisinė padėtis jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, formuojamas apie statinį žemės sklypas yra pakankamas jam eksploatuoti pagal paskirtį. Taigi, nors ieškovė kasaciniu skundu siekia bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo, t. y. ir dėl ieškovo V. S., pastarajam kasacinio skundo nepateikus kasacine tvarka tikrinamas tik su ieškove susijusios teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-465

Reikšdama reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-465, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 1-23 ir Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso laimėtojui išnuomojamas žemės sklypas sumažintas nuo 30 194 kv. m iki 28 933 kv. m, ieškovė nurodo, kad nuomos objekto sumažinimas suvaržo galimybę suformuoti ir išnuomoti jos nuosavybės teise turimo pastato daliai eksploatuoti reikalingo dydžio žemės sklypą.

Tačiau kolegija konstatuoja, kad Kalvarijų turgavietės žemės sklypo suformavimo ir atitinkamai jo nuomos trečiajam asmeniui UAB „KTVG“ teisėtumo klausimas teismine tvarka jau patikrintas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2016 m. rugsėjo 16 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016. Šioje byloje ieškinį buvo pareiškęs kitas fizinis asmuo, kuriam toje pačioje – Kalvarijų turgavietės – teritorijoje nuosavybės teise priklauso statinys, apie kurį taip pat formuojamas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016 konstatuotas žemės sklypo suformavimo ir jo nuomos konkurso laimėtojui teisėtumas, nenustatytas ir viešojo intereso pažeidimas (žr. nutarties 45 punktą). Nors ieškovė S. L. nedalyvavo nurodytoje byloje, tačiau pripažintina, kad tokia teismo nutartimi nustatytos aplinkybės dėl žemės sklypo suformavimo ir nuomos teisėtumo turi prejudicinio fakto galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai lemia ieškovės reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-465 nepagrįstumą.

Dėl ieškovės reikalavimo suformuoti ir išnuomoti žemės sklypą, reikalingą statiniui eksploatuoti pagal paskirtį, kriterijų

Ieškovės teisė lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti statiniu užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą yra įtvirtinta teisės aktuose, kurių nuostatų aiškinimas ir taikymas išplėtotas kasacinio teismo praktikoje.

Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 25 d.) 33 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.

Bylą nagrinėję teismai taikė teisinį reglamentavimą, pagal kurį nustatomas išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis, konstatavo, kad jis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Minėta, kad Taisyklių 8 punkte nurodyta, jog parduodamų (nuomojamų) žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Teismai nustatė, kad formuojant ieškovės nuosavybės teise turimo statinio daliai eksploatuoti pagal paskirtį išnuomotiną žemės sklypą buvo laikomasi nurodyto teisinio reglamentavimo, įmonės „Vilniaus planas“ sudarytas 2012 sausio 6 d. žemės sklypo planas, pagal kurį ieškovams nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti išskirtas 285 kv. m žemės sklypas, yra galiojantis, o ieškovė neįrodė, kad paskirtas žemės sklypas jai nuosavybės teise priklausančiai statinio daliai eksploatuoti pagal paskirtį yra nepakankamas.

Kasacinio teismo yra konstatuota, kad byloje ginčijant suteikto nuomotis valstybinės žemės sklypo dydį svarbu įrodyti, koks žemės sklypo dydis yra būtinas ir pakankamas tam tikram pastatui eksploatuoti, nes tik nustačius sklypo dydžio reikalingumą galima įvertinti, ar nuomininkui skirtas jo turimam pastatui eksploatuoti pakankamo ploto valstybinės žemės sklypas. Asmeniui, byloje teigiančiam, kad jo turimam pastatui eksploatuoti išnuomotas per mažo ploto valstybinės žemės sklypas, tenka įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2011).

Bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, kurios iš naujo kasaciniame teisme nenustatomos, dėl suformuoto 285 kv. m dydžio žemės sklypo atitikties Taisyklių 33 punkte suformuluotiems reikalavimams – privažiavimas prie ieškovei nuosavybės teise priklausančios pastato dalies užtikrintas; neįrodyta, jog apie statinį žemės sklypas suformuotas neatsižvelgiant į objektyvius galimybės suformuoti žemės sklypą kriterijus ir tai eliminuoja ar kitaip iš esmės suvaržo statinio naudojimo pagal jo paskirtį – parduotuvės veiklai – galimybę, o reikalavimo dėl konkrečios sklypo dalies bei automobilių stovėjimo vietų išskyrimo ieškovė nereiškė ir neįrodinėjo, kad būtent tokio dydžio žemės sklypas būtinas statinio daliai eksploatuoti pagal paskirtį (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas netiria faktų, o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje priimtų procesinių sprendimų turinį, nurodo, kad šiai bylai reikšmingi įrodymai teismų buvo ištirti ir įvertinti. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas, nes teismas pasisakė dėl visų nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, vertino, kiek tai reikšminga bylai išspręsti, taip pat vertino byloje atliktų ekspertizių išvadas. Kasacinio skundo argumentai iš esmės yra grindžiami atskirų įrodymų turinio analize, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Minėta, kad konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnis) pažeidimo priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nenustatė.

Kiti ieškovės kasacinio skundo argumentai, vertinant pareikštus reikalavimus, kurių esmė, kad paskirtas žemės sklypas jos nuosavybės teise turimai statinio daliai eksploatuoti pagal paskirtį yra nepakankamas, yra teisiškai nereikšmingi, neteikiantys pagrindo kitokioms, nei bylą nagrinėjusių teismų padarytos, išvadoms (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. Trečiasis asmuo UAB „KTVG“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 1500 Eur už advokato pagalbą. Kasacinis teismas sprendžia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktais, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1348,61 Eur.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Kasacinis teismas patyrė 16,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „KTVG“ (kodas 302677986) iš ieškovės S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1348,61 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,53 Eur (šešiolika Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas