Kasacinio skundo Nr. DOK-4687/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37665-2019-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės – Granskienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo K. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba K. N. išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Teismas neatskleidė visų būtinųjų BK 184 straipsnyje numatyto nusikalstamos veikos požymių jo veiksmuose. Teismas nepagrįstai pripažino, kad K. N. nusikalstamai tyčia iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, kadangi jo veiksmuose nėra pagrindinio šio nusikaltimo elemento - tiesioginės tyčios. Teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas, kurias pagrindė prielaidomis, netinkamai vertindamas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus įrodymų vertinimui. Teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kadangi apeliacinis skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Teismas nevertino K. N. pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė. Šioje byloje buvo dirbtinai kriminalizuoti civiliniai - ūkiniai santykiai, kurie be pagrindo buvo pripažinti nusikalstamais.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4687/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37665-2019-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės – Granskienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo K. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba K. N. išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Teismas neatskleidė visų būtinųjų BK 184 straipsnyje numatyto nusikalstamos veikos požymių jo veiksmuose. Teismas nepagrįstai pripažino, kad K. N. nusikalstamai tyčia iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, kadangi jo veiksmuose nėra pagrindinio šio nusikaltimo elemento - tiesioginės tyčios. Teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas, kurias pagrindė prielaidomis, netinkamai vertindamas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus įrodymų vertinimui. Teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kadangi apeliacinis skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Teismas nevertino K. N. pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė. Šioje byloje buvo dirbtinai kriminalizuoti civiliniai - ūkiniai santykiai, kurie be pagrindo buvo pripažinti nusikalstamais.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, K. N. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius, prašydamas jį išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu (BK 184 straipsnio 1 dalis), išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visa apimtimi apeliacinio skundo argumentų, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir neparemti konkrečiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais apeliacinės instancijos teismo netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo K. N. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 184 straipsnio 1 dalį bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo K. N. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Gabrielė Juodkaitė - Granskienė
Artūras Pažarskis
