Dėl įpareigojimo parduoti privačiais statiniais užstatytą valstybinės žemės sklypą

(S) Nr. DOK-5081

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01900-2018-8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. spalio 14 d. paduotu pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas jos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų R. A. ir I. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl įpareigojimo parduoti privačiais statiniais užstatytą valstybinės žemės sklypą. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad: 1) pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti procesą civilinėse bylose nagrinėjimą, nes priėmė dvi skirtingas nutartis: 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi atnaujino procesą, o 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, tačiau faktiškai išnagrinėjo prašymą, nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo; 2) apeliacinės instancijos teismas neišsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, neįvertino teismo priimtų viena kitai prieštaraujančių nutarčių, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą; 3) byloje kilo sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas, susijęs su skirtingu teisės aktų galiojimo laike vertinimu bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismo išvadomis sudaromos teisiškai ydingos prielaidos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų praktikoje skirtingai aiškinti ir taikyti taisykles, susijusias su teisės aktų galiojimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Antanas Simniškis

Donatas Šernas