Dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais

Civilinė byla Nr. 3K-3-477/2012

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16200-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.10; 129.11; 129.23 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais; suinteresuoti asmenys – antstolis G. K., biudžetinė įstaiga Klaipėdos teritorinė ligonių kasa.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismo nutartis, kurioje sprendžiamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo išaiškinimo klausimas ir kurioje konstatuojama, kad šis sprendimas jau yra įvykdytas, sudaro pagrindą antstoliui priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) pagrindu, taip pat dėl to, kokia yra antstolio pareigų apimtis, kai vykdomi teismo sprendimai dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus (CPK 771 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo BĮ Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1993 „Dėl sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“ atsisakė papildyti su pareiškėju VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine 2009 m. sudarytą sutartį stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino šį sprendimą ir įpareigojo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Jos pagrindu pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti suinteresuotam asmeniui antstoliui G. K. (toliau – ir antstolis). Antstolis 2011 m. sausio 19 d. patvarkymu įpareigojo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą per 30 darbo dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2011 m. sausio 28 d. raštu pranešė, kad sprendimo priėmimo procedūra yra pradėta. Antstolis, nustatęs, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per nustatytą terminą sprendimo nepriėmė, 2011 m. vasario 18 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu skirti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui administracinę baudą už įpareigojimo nevykdymą; teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi antstolio prašymą atmetė kaip nepagrįstą, nes nustatė, kad patvarkymo įvykdymo terminas dar nesibaigė. Antstolis 2011 m. balandžio 12 d. vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo; teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui paskirta 300 Lt bauda. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikino teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį dėl baudos paskyrimo ir atmetė antstolio prašymą, konstatuodamas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis įvykdyta. Antstolis 2011 m. lapkričio 23 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0154/11/00061.

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti jo 2011 m. lapkričio 23 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojoje byloje Nr. 0154/11/00061 ir imtis veiksmų, kurie užtikrintų realų teismo sprendimo įvykdymą ir gintų abiejų vykdomosios bylos šalių teises. Pareiškėjas nurodė, kad nors antstolis patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą, tačiau vykdymo procese ginčas tarp išieškotojo ir skolininko liko neišspręstas. Antstolis 2011 m. gruodžio 12 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį, priėmė 2011 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. A1-3056 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“ ir 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. A1-3164 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“. Pareiškėjas nesutiko su sprendimais ir apskundė juos Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Šio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu panaikinti ginčijami sprendimai ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įpareigota per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo prašymus dėl 2009 m. ir 2010 m. sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis.

Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikindamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį dėl baudos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui skyrimo, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties išaiškinimo klausimas, nurodyta aplinkybe, kad 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis įvykdyta, ir konstatavo, kad nors pareiškėjas nesutinka su pakartotinai priimtais Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendimais iš naujo išnagrinėjus jo prašymą, šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui nėra pagrindo skirti baudą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad teismo įpareigojimas yra įvykdytas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais bei panaikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis palikta nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai pažymėjo, kad antstolis prieš priimdamas patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) pagrindu turi įsitikinti, ar vykdomasis dokumentas tikrai įvykdytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502–1562/2010, konstatavo, jog teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis įvykdyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ši teismo nutartis įvykdyta, patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTM3MC0xMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1370-123/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1370-123/2011">2S-1370-123/2011</a>, kuria buvo panaikinta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui skirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą. Dėl to antstolis, turėdamas tokius duomenis, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl to, ar skolininkas piktnaudžiauja savo teisėmis ir netinkamai vykdo įpareigojimus, pasisakys administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos 2011 m. birželio 7 d. sprendimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą tenkinti ir atnaujinti vykdomąją bylą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai ir antstolis netinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 7, 18 straipsniai, 632 straipsnio 1 dalis, 634 straipsnio 2 dalis, 585, 771 straipsniai) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Skundžiamojo nutartyje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A502–1562/2010, kaip įrodymu, patvirtinančiu teismo sprendimo įvykdymo faktą. Kasatoriaus nuomone, taip pažeistos civilinio proceso normos, reglamentuojančios teismo sprendimų išaiškinimą, teismų kompetencijos ribas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje buvo sprendžiamas klausimas, ar teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis yra neaiški ir ar pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymą ji turi būti išaiškinta. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Taigi, kasatoriaus nuomone, teismas, gavęs prašymą išaiškinti sprendimą, privalo patikrinti, ar yra prielaidos procesui pradėti, t. y. ar sprendimas nėra įvykdytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktus 2011 m. sausio 28 d. ir 2011 m. birželio 7 d. raštus, tačiau nevertindamas jų turinio ir teisėtumo, sprendė, kad teismo sprendimą prašanti išaiškinti šalis jau atliko tam tikrus veiksmus, kuriuos ši vertina kaip teismo procesinio sprendimo įvykdymą, todėl nebėra prielaidų sprendimui išaiškinti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalį teismas neturi teisės ir nesprendžia teismo nutarties vykdymo klausimų, todėl, kasatoriaus teigimu, visi teismo sprendimo vykdymo klausimai turi būti sprendžiami vykdomojoje byloje.

Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis įvykdyta, be kita ko, rėmėsi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2011 m. birželio 7 d. raštu, kuriame apsvarstytas kasatoriaus prašymas papildyti 2009 m. sutartį. Šiame rašte pateikiami argumentai yra tokie patys, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi pripažino neteisėtais. Kasatorius kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nurodytą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendimą. Teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu su kasatoriaus pozicija sutiko ir patvirtino, kad tų pačių argumentų kaip ir ankstesniuose sprendimuose nurodymas yra pagrindas konstatuoti skundžiamo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendimo neteisėtumą. Tai, kasatoriaus teigimu, reiškia, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nesiekia realaus sprendimo įvykdymo.

Kasatorius viso vykdymo proceso metu nesutiko su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atliktais veiksmais dėl sprendimo įvykdymo. Antstolis 2011 m. vasario 3 d., 2011 m. birželio 13 d., 2011 m. rugsėjo 23 d. raštais informuotas apie tai, kad, pažeisdama kasatoriaus interesus, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nevykdo teismo nutarties. Antstolis į šiuos raštus nereagavo ir nesiėmė jokių veiksmų, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis D. B. v. UAB,,Vilniaus kapitalinė statyba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2006">3K-3-393/2006</a>, pateiktų išaiškinimų, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šis civilinio proceso principas išimčių nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo nevykdymas. Antstolio kreipimasis dėl baudos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui skyrimo pagal CPK 585 straipsnio nuostatas, kasatoriaus nuomone, nevertintinas kaip tinkama kasatoriaus teisių gynimo priemonė. Kasatoriaus teigimu, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nevykdant sprendimo, antstolis turėjo pradėti procesą pagal CPK 771 straipsnį (sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas) ir surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą bei perduoti jį vykdymo vietos apylinkės teismui, taip pat vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, kuri įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasatoriaus įsitikinimu, antstolis nebuvo objektyvus, rėmėsi tik skolininko, bet ne kasatoriaus pateiktais dokumentais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis G. K. prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodė, kad teismo įpareigojimas iš naujo nagrinėti kasatoriaus prašymą papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis yra įvykdytas. Klaipėdos apygardos teismas, remdamasis šia nutartimi, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui skirtą baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą. Suinteresuoto asmens teigimu, šie duomenys sudarė pagrindą jam 2011 m. lapkričio 23 d. priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašo jį atmesti, remdamasis skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytais motyvais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų įgaliojimų

Bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai sudaro vientisą teismų sistemą (Teismų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis), tačiau jų kompetencija skiriasi. Remiantis Teismų įstatymo 12 straipsnio 3, 4 dalimis, bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, o administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, be kita ko, pažymėta, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų. Šios įstatymo ir Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos suponuoja išvadą, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų vertinti administracinio teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tokį vertinimą atlikęs, peržengtų jam suteiktų įgaliojimų ribas. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais yra ginčijamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, vertintini kaip neatitinkantys kasacijos dalykui keliamų reikalavimų (CPK 346 straipsnio 2 dalis) ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl antstolio patvarkymo užbaigti vykdomąją bylą teisėtumo

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateikti vykdomieji dokumentai, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismų byloje nustatyta, kad antstoliui G. K. 2011 m. sausio 13 d. buvo pateiktas vykdyti VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei išduotas vykdomasis raštas administracinėje byloje, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi nuspręsta panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. A1-1993,,Dėl sutarties su Klaipėdos universitetine ligonine papildymo stacionariomis psichiatrijos paslaugomis“ ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įpareigota iš naujo nagrinėti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą papildyti 2009 m. su Klaipėdos teritorine ligonių kasa sudarytą sutartį stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis. Antstolis, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, 2011 m. sausio 19 d. patvarkymu įpareigojo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą iš naujo išnagrinėti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą per 30 darbo dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2011 m. sausio 28 d. raštu antstoliui pranešė, kad sprendimo priėmimo procedūra yra pradėta, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog sprendimas nustatytais terminais nebuvo priimtas. Antstolis du kartus kreipėsi į teismą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui skyrimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi paskyrė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui 300 Lt baudą, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikinta, konstatavus, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis įvykdyta. Antstolis 2011 m. lapkričio 23 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą.

Iš kartu su byla pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis užbaigė vykdomąją bylą vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Išvadą, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, antstolis grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502–1562/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTM3MC0xMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1370-123/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1370-123/2011">2S-1370-123/2011</a>, nustatytomis aplinkybėmis.

Iš byloje pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties matyti, kad joje buvo sprendžiamas šio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. priimtos nutarties išaiškinimo klausimas. Nutartyje, atsižvelgiant į pateiktus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2011 m. sausio 28 d. ir 2011 m. birželio 7 d. raštus, konstatuota, kad teismo įpareigojimas nagrinėti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą iš naujo, yra įvykdytas. Vykdomojoje byloje pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2011 m. birželio 7 d. raštas,,Dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų įtraukimo į sutartį“, iš kurio turinio matyti, kad buvo iš naujo nagrinėjamas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymas papildyti 2009 m. sutartį psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis ir jis netenkintas. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria taip pat rėmėsi antstolis, priimta civilinėje byloje, kurioje buvo pareikštas antstolio prašymas skirti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Šioje nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartyje konstatuota aplinkybe, kad šio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis yra įvykdyta, ir dėl to panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi paskirtą baudą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėję administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų procesiniai sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenimis ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, CPK 18 straipsnis). Ši nuostata įtvirtina teismų procesinių sprendimų privalomumo principą, kuris reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Taigi antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą ir gavęs duomenų, kad administracinėje ar civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, jog teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas yra įvykdytas, privalo į tokį teismo sprendimą atsižvelgti ir juo vadovautis, atlikdamas tolesnius vykdymo veiksmus. Kadangi nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas buvo išduotas, VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei siekiant, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įvykdytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytą įpareigojimą, tai, antstoliui nustačius, jog šis įpareigojimas įvykdytas, atsirado pagrindas užbaigti vykdomąją bylą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo teismo sprendimo, įpareigojančio jį atlikti tam tikrus veiksmus, antstolis tolesnius vykdymo veiksmus atlieka vadovaudamasis CPK 771 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo priimti sprendimą, kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi darytina išvada, kad antstolis, nustatęs, jog teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdytas, vadovavosi netinkama proceso teisės norma. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek CPK 585, tiek 771 straipsnio normų taikymo atveju antstolis privalo kreiptis į teismą, kuris sprendžia dėl antstolio reikalavimų pagrįstumo, taip pat į tai, jog byloje nenustatyta, kad teismas atmetė antstolio prašymus skirti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriui baudą tuo pagrindu, jog antstolis neturėjo teisės su šiais prašymais kreiptis, byloje konstatuota, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, tai darytina išvada, jog CPK 771 straipsnio reikalavimų nesilaikymas šiuo atveju nevertintinas kaip vykdymo proceso tvarkos pažeidimas ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir taikytinas aktualias nagrinėjamam ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teismų sprendimų vykdymą reglamentuojančias teisės normas ir nėra teisinio pagrindo skundžiamiems teismų procesiniams sprendimams panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 38,30 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 38,30 Lt (trisdešimt aštuonis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas