Civiline byla Nr. 3K-3-371/2010 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Dangutes Ambrasienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Gražinos Davidonienes ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje nagrinejo civiline byla pagal treciojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ kasacini skunda del Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 2 d. sprendimo peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos ieškini atsakovui A. V. U. del žalos atlyginimo; tretieji asmenys P. B., Kauno rajono policijos komisariatas, draudimo akcine bendrove AAS „Gjensidige Baltic“.

Teiseju kolegija

n u s t a t e :

I.

Byloje kilo gincas del institucijos, išmokejusios policijos pareigunui, kuris buvo sužalotas eismo ivykyje tarnybos metu, specialiuju teises aktu nustatyto dydžio kompensacija, regreso teises i eismo ivyki sukelusi asmeni igyvendinimo.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsejo 26 d. atsakovas, vairuodamas automobili, pažeide Keliu eismo taisykliu 53 ir 199 punktus, t. y. sukdamas i kaire, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio, kuri tarnybos metu vairavo treciasis asmuo – Kauno rajono policijos komisariato patuliu burio policininkas P. B. Del eismo ivykio patirtu sužalojimu nurodytas pareigunas buvo nedarbingas nuo 2003 m. rugsejo 26 d. iki 2004 m. sausio 2 d. Ieškovas, teises aktu nustatyta tvarka atlikes tyrima ir pripažines, kad pareiguno sužeidimas tiesiogiai susijes su tarnybos pareigu vykdymu, vadovaudamasis Vyriausybes 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintu Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba salygu (toliau – Salygos) 20 punktu, Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 4 punktu, išmokejo nukentejusiam pareigunui 1722,24 Lt draudimo išmoka ir 35 965,20 Lt (dvidešimt keturiu menesiu darbo užmokesciu dydžio) kompensacija.

Ieškovo teigimu, išmokejes nukentejusiam pareigunui nurodytas išmokas, jis pagal CK 6.280 straipsni, Salygu 26 punkta igijo regreso teise reikalauti išmoketu sumu iš eismo ivyki, kuriame buvo sužalotas pareigunas, sukelusio asmens. Ieškovas praše priteisti iš atsakovo treciajam asmeniui išmoketa 35 965,20 Lt kompensacija ir 1722,24 Lt draudimo išmoka.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad jis del eismo ivykio nukentejusiam pareigunui atlygino žala baudžiamojo proceso metu, tuo tarpu ieškovo išmoketa kompensacija yra valstybes teikiama socialine garantija, skiriama neatlygintinai.

II.

Kauno miesto apylinkes teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškini atmete. Teismas konstatavo, kad ieškovo išmoketa sužalotam pareigunui dvidešimt keturiu darbo užmokesciu dydžio kompensacija negali buti laikoma institucijai padaryta žala, nes ši kompensacija išmokama nustacius su tarnyba susijusio draudžiamojo ivykio fakta bei padaryto sveikatos sutrikdymo masta ir nesiaiškinama, kokia turtine ar neturtine žala del sužalojimo patyre pareigunas; kompensacija moka valstybes institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) apdraustasis; valstybe iš anksto numato draudžiamuju ivykiu galimybe ir lešas kompensacijoms išmoketi; tokiomis išmokomis ir kompensacijomis valstybe suteikia papildomas socialines garantijas asmenims, kuriu darbas yra susijes su padidinta profesine rizika. Teiseju kolegija sprende, kad kaip nurodytos kompensacijos išmoketu lešu išieškojimas iš atsakovo reikštu žymu jo padeties pabloginima, kuris nebutu pagristas nukentejusiam asmeniui tiesiogiai padarytos žalos atlyginimu.

Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. vasario 8 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendima ir prieme nauja sprendima - patenkino dali ieškinio ir priteise ieškovui iš atsakovo A. V. Urbanaviciaus 30 000 Lt regresiniam reikalavimui patenkinti; kita ieškinio dali atmete. Teiseju kolegija sprende, kad ieškovas turi regreso teise reikalauti visos išmoketos 37 687,44 Lt kompensacijos sumos iš žala padariusio asmens, kuris negincijo šios sumos (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kartu teiseju kolegija nurode, kad pagal CK 6.251 straipsnio 2 dali teismui suteikta teise, atsižvelgiant i atsakomybes prigimti, šaliu turtine padeti ir ju tarpusavio santykius, sumažinti nuostoliu atlyginimo dydi, jeigu del visiško nuostoliu atlyginimo atsirastu nepriimtinu ir sunkiu pasekmiu; taciau sumažintas nuostoliu atlyginimas negali buti mažesnis už draudimo suma, kuria skolininko civiline atsakomybe buvo ar turejo buti privalomai apdrausta. Atsižvelgdama i tai, kad atsakovo civiline atsakomybe buvo apdrausta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu 30 000 Lt, teiseju kolegija nusprende sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydi iki 30 000 Lt.

III.

Treciojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ kasaciniame skunde, prie kurio prisidejo atsakovas, keliami teises normos, kuria ieškovas grindžia savo regreso teise i žala padariusi asmeni, t. y. Vyriausybes 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintu Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba salygu 26 punkto, atitikties Konstitucijai, taip pat CK 6.251 straipsnyje itvirtintam visiško nuostoliu atlyginimo principui, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, kad negali buti atlyginama daugiau, nei iš tikruju padaryta žalos, klausimai.

IV.

Teiseju kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2010 m. vasario 19 d. yra gautas Kauno apygardos teismo prašymas Nr. 6/2010 (bylos Nr. 7/2010) del: 1) CK 6.290 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria, pasak pareiškejo, nenustatytos aiškios socialinio draudimo išmoku, mokamu sveikatos sužalojimo ar gyvybes atemimo atvejais, iskaitymo i atlygintinos žalos dydi ribos, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisines valstybes principui; 2) CK 6.290 straipsnio 3 dalies ta apimtimi, kuria, pasak pareiškejo, nenustatyta aiški draudimo išmokas išmokejusiu socialinio draudimo istaigu regreso teises reikalauti žalos atlyginimo iš žala padariusio asmens taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisines valstybes principui; 3) Vyriausybes 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Del asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba salygu“ patvirtintu Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba salygu 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija) tuo aspektu, kad, pasak pareiškejo, regreso teise išieškoti išmoketas draudimo sumas ir kompensacijas iš žala padariusiu juridiniu ir fiziniu asmenu nustatyta Vyriausybes nutarimu, o ne istatymu, atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui; 4) Vyriausybes 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Del asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba salygu“ patvirtintu Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba salygu 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria, pasak pareiškejo, nenustatyta aiški kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni išmokejusiu istaigu regreso teises i žala padariusi asmeni taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisines valstybes principui.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad nagrinejamoje byloje kiles Vyriausybes 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintu Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba salygu 26 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas del kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni išmokejusios istaigos regreso teises i žala padariusi asmeni apimties yra tiesiogiai susijes su nurodytame Konstituciniam Teismui pateiktame prašyme iškeltu ivardytos teises normos atitikties atitinkamoms Konstitucijos normoms ir konstituciniam teisines valstybes principui aspektu. Pažymetina, kad Konstituciniam Teismui pateiktas prašymas suformuluotas civilineje byloje, kurios aplinkybes iš esmes panašios i nagrinejamos kasacines bylos. Del to teiseju kolegija, remdamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu, sprendžia, kad yra butina sustabdyti šios kasacines bylos nagrinejima iki Konstitucinis Teismas išnagrines nurodyta prašyma byloje Nr. 7/2010.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Sustabdyti civilines bylos pagal treciojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ kasacini skunda nagrinejima iki Konstitucinis Teismas išnagrines prašyma byloje Nr. 7/2010.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

Teisejai Dangute Ambrasiene

Gražina Davidoniene

Egidijus Laužikas