Pareiškimo Nr. DOK-2477/2022
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00005-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistojo A. A. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda. A. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl A. A. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nuosprendis, taip pat pakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria A. A. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtas. A. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Nuosprendyje nurodyta, kad A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taikant BK 24 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Kauno apskrities VMI civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. A. ir T. U. solidariai valstybės naudai priteista 36 014,82 Eur (124 352 Lt) turtinei žalai atlyginti.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi nuteistojo A. A. gynėjo advokato A. Blaževičiaus kasacinis skundas atmestas.
4. A. Augaitis nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ir T. U. veikdami bendrai (A. A. atskirai veikdamas bendrai su G. T. ir A. N.) nuo 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, organizuojant netikrų dokumentų pagaminimą ir pagaminant netikrus dokumentus bei juos panaudojant, taip pat jų pagrindu organizuojant tikrų dokumentų suklastojimą, apgaule PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje UAB „S.“ panaikino dalį turtinės prievolės – 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad įgijo iš UAB „S.“ netikrus dokumentus ir juos panaudojo, pagamino netikrus UAB „A.“ dokumentus ir tokius žinomai netikrus dokumentus panaudojo, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo apgaulingą UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nusikaltimai padaryti šiomis aplinkybėmis:
4.1. A. Augaitis, nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki dabar būdamas UAB „A.“ akcininkas, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „A.“ veiklą ir duoti nurodymus UAB „A.“ atsakingiems asmenims – buhalterei A. K. (M.) (kuriai Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. sausio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), techninio skyriaus vadovui A. V. (kuriam Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. sausio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), direktoriui P. M. ir techninio skyriaus vadovui M. G., nežinantiems apie nusikalstamus veiksmus, 2010 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su UAB „S.“ akcininku ir direktoriumi T. U., kad A. A. už tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį UAB „S.“ pateiks pagamintas netikras PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie tariamai bendrovei „S.“ parduotas prekes ir T. U. pateiktas žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras įtrauks į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, siekiant sumažinti UAB „S.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir taip panaikinti dalį šios bendrovės turtinės prievolės valstybės biudžetui sumokėti PVM. A. A. pateiktų pagamintų netikrų dokumentų – UAB „A.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „S.“ atskaitingiems asmenims mokesčių administratoriui deklaruojant pirkimo PVM, UAB „S.“ naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir taip panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.
4.2. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, T. U. pateikė A. A. UAB „S.“ rekvizitus ir nurodė, kokios prekės ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos UAB „A.“ PVM sąskaitoje faktūroje kaip tariamai parduodamos prekės UAB „S.“. A. A., žinodamas, kad UAB „A.“ prekių UAB „S.“ neparduos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus – nurodomas trisdešimt tris UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras, į jas naudodamas kompiuterinę techniką įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, t. y. apie tai, kad UAB „A.“ tariamai pardavė 542 vnt. valdymo blokų (modeliai: SE-015, SE-017, SE-116) UAB „S.“ už 586 633,11 Eur (2 025 526,82 Lt), iš jų 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM, po to šiuos žinomai netikrus dokumentus patvirtinus parašu UAB „A.“ atsakingiems asmenims – buhalterei A. K. (M.), techninio skyriaus vadovui A. V., techninio skyriaus vadovui M. G., nežinančiam apie nusikalstamus veiksmus, panaudojo, t. y. perdavė T. U., ir jas šis pasirašė. T. U., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš UAB „A.“ gautų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu iš UAB „S.“ banko sąskaitos, esančios bendrovės „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale ir AB SEB banke, į UAB „A.“ banko sąskaitą, esančią AB DnB banke, 2010 m. devyniais mokėjimo pavedimais pervedė 53 616,48 Eur (185 127 Lt) ir grynaisiais pinigais pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „A.“ kasos pajamų orderius sumokėjo 126 138,13 Eur (435 529,75 Lt), 2011 m. trisdešimt aštuoniais mokėjimo pavedimais pervedė 273 155,13 Eur (943 150,06 Lt) ir grynaisiais pinigais pagal 2011 m. sausio 5 d. – 2011 m. gegužės 30 d. UAB „A.“ kasos pajamų orderius sumokėjo 133 830,51 Eur (462 090 Lt) UAB „A.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, t. y. iš viso 586 633,11 Eur (2 025 526,82 Lt), iš jų 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM.
4.3. T. U., žinodamas, kad UAB „A.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti sandoriai nėra įvykę, prekės neįsigytos ir PVM sąskaitos faktūros yra netikros, pasirašęs šiuos pagamintus netikrus dokumentus pateikė už UAB „S.“ buhalterinę apskaitą atsakingai R. S. (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinta), ši, vykdydama T. U. nurodymą, įtraukė jas į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, po to, remdamasi minėtu UAB „A.“ netikru dokumentu, į UAB „S.“ 2010 m. liepos–gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio–spalio mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną 351 537,71 Lt PVM, taip suklastojant tikrus UAB „S.“ dokumentus (PVM deklaracijas) ir juos panaudojant (pateikiant VMI darbuotojams), apgaule UAB „S.“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – UAB „S.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM.
4.4. A. A., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje susitarė su bendrininku A. N. ar G. T., kad jie UAB „S.“ vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „A.“ naudai atliktas paslaugas – valdymo blokų komplektavimą, po to pateiktas netikras PVM sąskaitas faktūras per UAB „A.“ direktorių P. M. ir buhalterę A. K. (M.) įtrauks į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2011 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, A. A. pateikė A. N. ar G. T. UAB „A.“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos UAB „S.“ PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „A.“ komplektavimo paslaugos. Po to A. A. įgijo pagamintus netikrus dokumentus – nurodomas dvidešimt tris UAB „S.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tariamai įvykusias ūkines operacijas, t. y. apie tai, kad UAB „S.“ tariamai suteikė 352 vnt. valdymo blokų (modeliai: SE-015, SE-017, SE-116) komplektavimo paslaugas UAB „A.“ už 207 512,74 Eur (716 500 Lt), įskaitant 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) PVM.
4.5. A. A., tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „A.“ buhalterei A. K. (M.), ši, vykdydama A. A. nurodymą, įtraukė jas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Po to, remdamasis į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „S.“ netikrais dokumentais, į UAB „A.“ 2011 m. sausio, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) PVM. Taip suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „A.“ dokumentus – PVM deklaracijas, apgaule UAB „A.“ naudai padidino 36 014,60 Eur (124 351,22 Lt) pirkimo PVM ir panaikino dalį turtinės prievolės, mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 124 351,22 Lt PVM. Taip A. A. kontroliuojant UAB „A.“ veiklą ir duodant nurodymus buhalterei A. K. (M.) 2011 m. vasario–lapkričio mėn. VMI buvo pateikti suklastoti tikri dokumentai – PVM deklaracijos, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4.6. Taip A. A. ir T. U., veikdami bendrai (A. A. veikiant bendrai su G. T. ir A. N.), pagaminę UAB „A.“ netikrus dokumentus ir organizavę UAB „S.“ netikrų dokumentų pagaminimą bei juos panaudoję, – o šie dokumentai, vykdant jų nurodymus, atsakingų įmonių darbuotojų buvo įtraukti į UAB „S.“, UAB „A.“ ir UAB „S.“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu buvo suklastoti tikri dokumentai – PVM deklaracijos bei jie buvo panaudoti (mokesčių administratoriui), – panaikino UAB „S.“ naudai 101 812,35 Eur (351 537,71 Lt) PVM šios bendrovės turtinės prievolės, taip padarydami Lietuvos valstybei 36 014, 82 Eur (124 352 Lt) turtinę žalą.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis A. A. ir jo gynėja prašo: atnaujinti baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00005-2012-8) nagrinėjimą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria: A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; nurodyta, kad jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taikant BK 24 straipsnio 4 dalį; nuspręsta Kauno apskrities VMI civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, iš A. A. ir T. U. solidariai valstybės naudai priteisiant 36 014,82 Eur turtinei žalai atlyginti, ir baudžiamąją bylą A. A. nutraukti bei Kauno apskrities VMI civilinį ieškinį atmesti. Pareiškėjai nurodo:
5.1. A. A. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas.
5.2. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nurodė, kad A. A. (ir T. U.) padarė žalą valstybei, kadangi susimažino mokėtiną PVM mokestį, todėl sukčiavo valstybės biudžeto atžvilgiu. Tačiau UAB „A.“ visiškai atsiskaitė su UAB „S.“ (tai nustatyta byloje), sumokėjo visą PVM sąskaitose faktūrose nurodytą sumą, įskaitant ir PVM. Todėl priteisiant iš A. A. tariamai nesumokėtą PVM mokestį yra pažeidžiamas teisingumo principas ir netinkamai pritaikomas įstatymas. Svarbu ir tai, kad UAB „A.“, parduodama prekes UAB „S.“, deklaravo ir sumokėjo pardavimo PVM. Todėl net ir laikant, kad sandoriai su UAB „S.“ nevyko, tą PVM sumą, kuria tariamai susimažino UAB „A.“, bendrovė deklaravo ir sumokėjo parduodama prekes. Dėl UAB „A.“ veiksmų nebuvo ir negalėjo būti padaryta jokia žala. Teismai nustatė, kad UAB „A.“ pardavimo PVM sumokėjo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės išvada Nr. 11-2648 (18) patvirtinta, kad net ir pripažinus, jog pagal tirtas PVM sąskaitas faktūras sandoriai nevyko, valstybės biudžetui žala nepadaryta, kadangi nustačius aplinkybę, kad sandoriai nevyko, tai UAB „S.“ sumažino mokėtiną PVM 351 538 Lt ir ši bendrovė būtų skolinga valstybei šią sumą, tačiau valstybės biudžetas turėtų grąžinti (būtų skolingas) UAB „S.“ 124 352 Lt ir UAB „A.“ 227 186 Lt, t. y. tą pačią sumą. Todėl realiai žala nepadaryta, A. A. nesiekė mokestinės naudos UAB „A.“ įsigydamas ir parduodamas tas pačias prekes.
5.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje (73 punkte) pažymėta: „Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl A. A. ir T. U. nusikalstamų veikų valstybė patyrė 36 014,82 Eur (124 352 Lt) turtinę žalą, tai yra nustatyta, kad šiuo metu yra toks nesumokėto PVM likutis, kurį nepagrįstai susimažino UAB „S.“ dėl byloje tiriamų netikrų dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų pagaminimo ir panaudojimo.“ Atkreiptinas dėmesys, kad 36 014,82 Eur (124 352 Lt), kaip pirkimo PVM, UAB „A.“ sumokėjo įmonei UAB „S.“, kuri šią sumą, kaip pardavimo PVM, privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą. O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje (34 punkte), nors ir pritarė apeliacinės instancijos teismo nurodytiems motyvams, nurodė, kad civilinis ieškinys tenkintinas dėl to, jog UAB „A.“ 36 014,82 Eur susimažino mokėtiną PVM. Pažymėtina, kad UAB „A.“ pagal ginčo sąskaitas faktūras sumokėjo PVM mokestį ir tai patvirtino dvi teismo ekspertizės. Be to, iš A. A. valstybės biudžetui priteistas tariamas žalos atlyginimas, sietinas su UAB „S.“ nepagrįstai sumažintu PVM mokesčiu, nors ikiteisminio tyrimo metu, patikrinę UAB „S.“ ūkinę finansinę veiklą, specialistai nustatė, kad ši įmonė nėra skolinga valstybės biudžetui 36 014,82 Eur. Be to, teismas nenustatė A. A. tyčios sukčiauti valstybės biudžeto atžvilgiu.
5.4. Pažymėtina, kad 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžiu A. A. išteisintas dėl turto iššvaistymo; 2021 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje A. N. pripažino, kad su A. A. nesitarė, bendrų veiksmų nederino. Tai patvirtina, kad A. A. nuteistas nepagrįstai. Šio baudžiamojo proceso metu A. N., kuris davė melagingus parodymus, ir jo kontroliuojama įmonė UAB „S.“ išvengė atsakomybės už nesumokėtą valstybei 69 856,35 Eur (241 200 Lt) PVM (nustatyta 2013 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos). Baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes dalis UAB „S.“ mokestinės prievolės perkelta A. A. UAB „A.“ pagal PVM sąskaitas faktūras, tarp jų 36 014,82 Eur (124 352 Lt) PVM, sumokėjo įmonei „S.“ banko pavedimu. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes banko pavedimu gautas ir valstybei mokėtinas PVM (36 014,82 Eur) įmonei „S.“ paliktas kaip šios įmonės pelnas, o A. A. neteisingai perkelta materialinė atsakomybė už UAB „S.“ ūkinę finansinę veiklą, nors A. A. nekontroliavo UAB „S.“ ir, kaip teigė A. N. 2021 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, jis su A. Augaičiu nesitarė ir bendrų veiksmų nederino.
5.5. Teismai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusia su kitų kaltinamųjų toje pačioje byloje parodymais bei jų vertinimu. Nuosprendis dėl A. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn iš esmės grindžiamas nuteistojo A. N. ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. (M.) parodymais. Kiti kaltinamieji toje pačioje byloje visais būdais siekė išvengti atsakomybės: A. N. davė skirtingus parodymus dėl to paties proceso baigties, nebendradarbiavo su teismu ir nedavė parodymų; iš pateikiamos protokolo kopijos matyti, kad A. N. davė priešingus parodymus kitoje byloje, teigė, kad jokio susitarimo su A. A. nebuvo (toje byloje procesas A. A. buvo nutrauktas). A. A. nuteistas už kitų asmenų (A. N.) atliktus veiksmus. Apeliacinis teismas A. N. parodymus vertino kaip patikimus, nors jo duoti paaiškinimai prieštaringi ir nenuoseklūs. Pripažindamas kaltę ir duodamas parodymus apie tariamus A. A. veiksmus, A. N. siekė sumenkinti savo vaidmenį. Iš kitos bylos medžiagos akivaizdu, kad būtent A. N. sukčiavo, o jo parodymai skirtingose bylose iš esmės skiriasi, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo jais remtis. Teismai nepasisakė dėl bendrininkavimo turinio, formos, kaltinamųjų vaidmenų. A. A. nuteistas be kaltės įrodymų, jo kaltė preziumuota, pažeidžiant rungimosi principo įgyvendinimą, suvaržant pareiškėjo galimybes tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, nesivadovauta in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, dėl to baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.
5.6. Teismai nevertino, kad pareiškėjas nebuvo asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Nuosprendyje įvardytų buhalterinės apskaitos dokumentų tariamas pasirašymas savaime neįrodo teisės normų pažeidimo. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų pareiškėjas nepasirašinėjo, tai reiškia, kad jo veiksmuose nėra būtinųjų apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių visumos. Pareiškėjo veiksmai neatitinka organizatoriaus veiksmams keliamų kriterijų, taip pat nenustatyta bendrininkavimui būtinų kriterijų, susijusių su bendrininkų ryšiais, susitarimu, bendrais tikslais. Pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nesivadovaujant in dubio pro reo principu, nesant įrodymų, kad A. A. faktiškai vadovavo direktoriaus pareigas tuo metu ėjusiam P. M. ir buhalterei.
5.7. Be to, nuo 2011 m. bylos faktinių aplinkybių pagrindu dėl UAB „A.“ 2011 m. laikotarpio buhalterijos ir A. A. veiksmų buvo pradėtos administracinė byla Nr. 1-2574-968/2018 ir baudžiamosios bylos Nr. 1-373-810/2018, Nr. 1-371-288/2020 ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNy0yMTEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-17-211/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-17-211/2018">1-17-211/2018</a>. Tai yra neleistinas pareiškėjo padėties apsunkinimas. Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo aiškinimą, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Tų pačių faktinių aplinkybių nagrinėjimas skirtingose baudžiamosiose bylose inkriminuojant skirtingų nusikalstamų veikų padarymą pažeidžia non bis in idem ir bausmių skyrimo principus.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo A. A. ir jo gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
1. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduotas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškimu nesutinkama su A. A. pripažinimu kaltu ir nuteisimu už nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir prašoma baudžiamąją bylą A. A. nutraukti, o Kauno apskrities VMI civilinį ieškinį atmesti.
2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Baudžiamoji byla pagal BPK XXXIV skyriaus nuostatas negali būti atnaujinta dėl kitų BPK 451 straipsnyje nenurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl esminių BPK pažeidimų. Sprendžiant, ar atnaujinti baudžiamąją bylą dėl akivaizdžiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, yra vertinamas tik baudžiamojo įstatymo pritaikymas konkrečioms teismų nuosprendžiais ir (ar) nutartimis nustatytoms bylos aplinkybėms, o byloje surinkti įrodymai nėra tiriami ir vertinami, išvados apie bylos aplinkybes, jų teisingumą nėra ir negali būti daromos.
1. Paduotame pareiškime nėra argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai. Kaip matyti iš paduoto pareiškimo turinio, juo ginčijamas įrodymų (A. A., kito nuteistojo A. N. parodymų) vertinimas, esą bylą nagrinėję teismai A. A. nuteisė be kaltės įrodymų, suteikė nepagrįstą pranašumą kitų kaltinamųjų toje pačioje byloje parodymams, pažeidė rungimosi, teisingumo, in dubio pro reo ir non bis in idem principus. Pareiškėjai dėsto savo versiją (priešingą nustatytoms aplinkybėms) apie tai, kad UAB „A.“ pardavė prekes UAB „S.“, A. A. nesiekė mokestinės naudos UAB „A.“ įsigydamas ir vėliau parduodamas tas pačias prekes, UAB „A.“ visiškai atsiskaitė su UAB „S.“ (nors kartu daro prielaidą, kad sandoriai su UAB „S.“ nevyko). Pareiškime taip pat dėstoma subjektyvi pareiškėjų nuomonė, neatitinkanti teismų sprendimų turinio, apie tai, kad teismai nepasisakė dėl bendrininkavimo turinio, formos, kaltinamųjų vaidmenų, kad A. A. nuteistas už A. N. atliktus veiksmus, nenustatyta jo tyčia sukčiauti, o dėl UAB „A.“ veiksmų jokia žala valstybės biudžetui nepadaryta. Pareiškime teigiama, kad iš A. A. valstybės biudžetui priteistas tariamas žalos atlyginimas, sietinas su UAB „S.“ nepagrįstai sumažintu PVM mokesčiu, ir kartu reiškiama nuomonė, kad A. A. perkelta materialinė atsakomybė už UAB „S.“ ūkinę finansinę veiklą. Nesutinkant su A. A. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį reiškiama subjektyvi nuomonė, kad byloje nėra įrodymų, jog A. A., būdamas UAB „A.“ akcininkas, faktiškai vadovavo direktoriaus pareigas tuo metu ėjusiam P. M. ir buhalterei A. K. (M.), duodavo jiems nurodymus, atnešdavo UAB „S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o nuosprendyje įvardytų buhalterinės apskaitos dokumentų tariamas pasirašymas savaime neįrodo teisės normų pažeidimo.
2. Taigi paduotu pareiškimu nesutinkama su įrodymų vertinimu ir iš esmės kvestionuojamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės (dėl nuteistojo atliktų veiksmų turinio, padarytos žalos), nurodant nagrinėjant bylą esą padarytus rungimosi, teisingumo, in dubio pro reo ir non bis in idem principų pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad argumentai, kuriais nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašant kitaip vertinti faktines aplinkybes, kurias nustatė teismai, nepatvirtina BPK 451 straipsnyje nustatytų pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą buvimo. Pagal teismų praktiką, BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nurodytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2011). Galimai padaryti baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimai į baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų sąrašą taip pat nepatenka. Minėti pareiškime nurodyti argumentai pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą nesudaro.
3. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. A. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dar kartą buvo išsamiai išnagrinėti bei įvertinti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, taip pat įrodymai, gauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2019 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2648 (18), eksperto M. Barkausko paaiškinimai), ir motyvuotai pasisakyta, kodėl teisėjų kolegija daro kitokią išvadą, nei buvo padaręs pirmosios instancijos teismas, t. y. kad dėl nuteistojo A. A. veiksmų, veikiant bendrininkų grupe, buvo neteisėtai įgytas didelės vertės svetimas turtas – į valstybės biudžetą mokėtinas PVM. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad motyvuotos išvados dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo išdėstytos ir kasacinės instancijos teismo nutarties 21–24 punktuose. Kartu kasacinės instancijos teismo nutartyje (13–18 punktai), remiantis, be kita ko, ir teismų praktika, konstatuota, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo A. A. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Taigi baudžiamojo įstatymo taikymas buvo patikrintas kasacinio proceso metu. Kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su galimu BPK 451 straipsnio 1 punkto taikymu, byloje nenustatyta.
4. Be kita ko, pareiškime pateiktas argumentas dėl non bis in idem principo pažeidimo taip pat teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu. Anot pareiškėjų, šios bylos faktinių aplinkybių pagrindu dėl UAB „A.“ 2011 metų buhalterijos ir pareiškėjo A. A. veiksmų buvo pradėtos dar ir administracinė byla Nr. 1-2574-968/2018 bei trys baudžiamosios bylos (Nr. 1-373-810/2018 ir Nr. 1-371-288/2020 bei byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNy0yMTEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-17-211/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-17-211/2018">1-17-211/2018</a>, kurią pareiškėjai prašo atnaujinti). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad nurodomoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-2574-968/2018 buvo nagrinėjamas pareiškėjo A. A. skundas atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų, kuriais pareiškėjui papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti GPM, šio mokesčio delspinigius ir baudą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-288/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A. A. buvo nuteistas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, tačiau Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutartimi dėl non bis in idem principo pažeidimo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendis ir byla A. A. nutraukta. Kasacinės instancijos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi ši apeliacinės instancijos teismo nutartis nepakeista. Kita pareiškėjų nurodyta byla Nr. 1-373-810/2018 „Liteko“ sistemoje nėra užfiksuota.
5. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 451 straipsnio 1 punktas) nuteistojo ir jo gynėjos prašyme nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. A. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Audronė Kartanienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
