Teikimas Nr. T-119-1242/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00025-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-13 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
n u s t a t ė:
1. D. M. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda.
2. D. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. balandžio 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. balandžio 8 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalis bus atlikta 2025 m. rugpjūčio 8 d.
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. LK-N-13 nutarė taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį. Komisija tokį sprendimą priėmė motyvuodama tuo, kad D. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Jis turi teigiamą požiūrį į darbinę veiklą, resocializacijos planą ir priemones. Nuo 2024 m. vasario 19 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Pusiaukelės namuose. Trumpalaikių išvykų į namus metu grįžta laiku. Jis turi deklaravęs gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, sulaukia iš jų palaikymo ir paramos, taip pat jis savarankiškai dengia skolas. Neturi nuobaudų, daug kartų skatintas, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemų didelės žalos rizika šiuo metu neįžvelgiama. Bausmės atlikimo metu D. M. įsitraukė į įvairias elgesio korekcijai skirtas priemones, geba identifikuoti tam tikras kriminogenines sritis, sąlygojusias nusikaltimo padarymą bei išreiškė norą tęsti gyvenimą laikantis visuomenėje priimtų elgesio normų ir įstatymų. Nuteistasis aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, įvardija jų žalą, aktyviais veiksmai stengiasi tapti prosocialiu visuomenės nariu. Atpažįsta bei įvardija nusikaltimo keliamą grėsmę bendruomenei, plačiajai visuomenei, yra linkęs pripažinti savo kaltę, išreiškia gailestį. Kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą, jis nėra linkęs minimalizuoti žalos, visiškai prisiima kaltę ir apgailestauja pasirinkęs netinkamą, tuo metu buvusių problemų sprendimo būdą. Aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, žema nusikalstamo elgesio ir didelės žalos rizika. Komisija nutarė, kad nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atliks neizoliuotas nuo visuomenės.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundas dėl Komisijos 2025 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-13, kuriuo prašoma atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. LK-N-13 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus – įstatyme nustatytą būtinąją bausmės dalį atliko, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau formalių kriterijų buvimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privaloma vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinius ryšius, tačiau būtina įvertinti nuteistojo asmenybės bruožus, jo elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybes bei atsižvelgti į bausmės paskirtį. Komisijos nutarimas yra deklaratyvaus pobūdžio, detaliau nevertinant nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, žalos atlyginimo dinamiką, darbinę veiklą. Nutarime tik nurodoma, kad D. M. turi teigiamą požiūrį į darbinę veiklą, yra linkęs pripažinti savo kaltę, aktyviais veiksmais stengiasi tapti prosocialiu visuomenės nariu. Asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – bausmės pabaiga 2029 m. balandžio 8 d. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra skatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Prokuroro vertinimu, lygtinai paleidus nuteistąjį D. M. būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama D. M. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo D. M. atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriame nuteistasis prašo prokuroro skundą atmesti ir taikyti D. M. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras ignoruoja tai, kad materialios sąlygos susideda iš tokių kriterijų kaip elgesys bausmės atlikimo metu, socialinių ryšių palaikymas, dalyvavimas socialinėse programose ir kt. Nuteistasis pažymi, kad jis bausmės atlikimo metu skatintas septynis kartus už gerą darbą ir visuomeninę veiklą. Jis vystė muzikinę veiklą įkalinimo įstaigoje, organizuoja muzikinius koncertus, sukūrė ansamblį. Šiuo metu dirba laisvėje ir savanoriauja, padeda kitiems resocializuotis organizuodamas muzikinę veiklą. Palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, jo elgesys išsamiai aprašytas socialinio tyrimo išvadoje. Prokuroras pabrėžia praeities neigiamus aspektus, tačiau mažai atkreipia dėmesį į tai, koks nuteistojo elgesys dabar. D. M. nesutinka su prokuroro teiginiu, kad nuteistojo elgesys nėra išskirtinis spręsti lygtinio paleidimo klausimui.
Prokuroro skundas netenkinamas, Komisijos nutarimas tvirtinamas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
7. Pažymėtina, jog įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Kiekvienu atveju būtina įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, leidžiantys spręsti, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo atitinkamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
8. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Teismo pareiga sprendžiant dėl nutarimo patvirtinimo yra įvertinti, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos. Teismas, susipažinęs su visa teismui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 82 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. D. M. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ši nusikalstama veika atitinka labai sunkaus nusikaltimo kategoriją. Vertindamas BVK nustatytas sąlygas, teismas pažymi, kad nuteistasis dar nėra atlikęs įstatyme nustatytą dviejų trečdalių bausmės laiko, nes iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. M. 2/3 bausmės bus atlikęs 2025 m. rugpjūčio 8 d. Tačiau komisija siūlo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Tokiu atveju teismas vadovaujasi BVK straipsnio 4 dalimi, kuri įtvirtina galimybę taikyti lygtinį paleidimą iki devynių mėnesių anksčiau, negu po 2/3 bausmės atlikimo, tačiau tam yra būtinas bausmę atliekančio asmens sutikimas. Nagrinėjamu atveju toks nuteistojo D. M. sutikimas yra išreikštas raštu.
10. Taip pat įstatyme įtvirtinta formalioji lygtinio paleidimo sąlyga – nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika arba nustatytas akivaizdus pažangos padarymas ją mažinant. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis D. M. atlieka nuo 2018 m. balandžio 8 d., nuo 2024 m. vasario 19 d. – bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namuose. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas pirmą kartą. 2022 m. liepos 21 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atlikus OASys vertinimą – nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. birželio 28 d., 2023 m. gruodžio 22 d. atlikus OASys vertinimą – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. gruodžio 5 d. Vilniaus kalėjime atlikus OASys naują vertinimą – nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės atitinka formalias įstatymo sąlygas lygtinio paleidimo taikymui.
11. Be formalių sąlygų, teismas turi nustatyti ir aplinkybių visumą, kuri leistų spręsti, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiai yra akivaizdūs ir įtikinantys, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo atitinkamą poveikį ir būdamas laisvėje su atitinkamais suvaržymais asmuo laikysis įstatymų. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
12. Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, atsižvelgia į tai, jog nuteistajam D. M. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2024 m. vasario 19 d. atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namuose, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuosekliai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, pats imasi iniciatyvos kurti pozityvaus užimtumo veiklas įkalinimo įstaigoje, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Komisijos Nutarime yra akcentuojama, kad nuteistasis neturi nuobaudų, daug kartų skatintas, įsitraukė į įvairias elgesio korekcijai skirtas priemones, geba identifikuoti tam tikras kriminogenines sritis, sąlygojusias nusikaltimo padarymą bei išreiškė norą tęsti gyvenimą laikantis visuomenėje priimtų elgesio normų ir įstatymų. Jis nėra linkęs minimalizuoti žalos, visiškai prisiima kaltę ir apgailestauja pasirinkęs netinkamą, tuo metu buvusių problemų sprendimo būdą.
13. Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad D. M. nusikalstamas elgesys pasireiškė brandžiame amžiuje (43 metai), šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, buvo baustas du kartus. Nusikaltimas sunkesnis už ankstesnį, nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis yra finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad D. M. palaiko artimą ryšį su šeimos nariais: seserimi ir mama, bei su žmona augina 2011 m. gimusią dukrą. Nuteistasis atlikdamas bausmę atviro tipo sąlygomis pats važiuoja lankyti giminaičių. Trumpalaikių išvykų į namus metu grįžta laiku. Sulaukia šeimos paramos ir palaikymo. Stiprūs šeiminiai ryšiai įvertinti kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys.
14. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad D. M., patekęs į įkalinimo įstaigą, rodė teigiamą nuostatą į užimtumą. Jis dirbo tvarkiniu, šiuo metu savanoriauja kalėjime, dalyvauja muzikiniuose pasirodymuose. Nuo 2024 m. birželio 26 d. dirba įmonėje „Recreation Solutions“, lygtinio paleidimo atveju turėtų darbo vietą. Sodros duomenimis jis turi didelę darbinę patirtį (virš 20 metų oficialaus darbo stažo), darbo patirtis yra stabili ir ilgalaikė, reikšmingų nedarbingumo laikotarpių nebuvo. D. M. turi muzikinį išsilavinimą, iki bausmės vykdė verslą, turėjo kelias įmonės, kurioms vadovavo. Būtent verslo įsiskolinimai lėmė, kad asmuo nusprendė nusikalstamu būdu gauti pajamų norėdamas padengti verslo įsipareigojimus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad asmuo nurodė esantis skolingas antstoliams apie 60000 Eur, skolą dengia pagal galimybes 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė dokumentą S-24-76-39262, kuriuo įsipareigojo savarankiškai atlikti periodines įmokas antstolei. Kalėjimo administracija pateikė informaciją, kad įstaiga neturi jokių vykdomųjų dokumentų dėl asmeniui taikomų skolos išieškojimų. Taigi darytina išvada, kad D. M. imasi aktyvių veiksmų siekdamas spręsti savo finansines problemas, Komisijos nutarime šios aplinkybės buvo įvertintos, kaip reikšmingos vertinant lygtinio paleidimo klausimą.
15. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-3203 matyti, kad nuteistasis atpažįsta bei įvardija nusikaltimo keliamą grėsmė bendruomenei, plačiajai visuomenei, pokalbio metu yra linkęs pripažinti savo kaltę, išreiškia gailestį. D. M. nėra linkęs elgtis agresyviai, prarasti savitvardą, analizuoja asmens teisės pažeidimus (taip pat ir ANR duomenų registre esančią informaciją) matyti, kad jis nėra baustas už smurtinius nusikaltimus ar viešosios tvarkos pažeidimus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu asmuo deda sistemingas pastangas siekdamas valdyti problemų identifikavimo, sprendimų priėmimo ir elgesio pasekmių įvertinimo veiksnius. Nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, atlikdamas bausmę atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje nuobaudų nėra gavęs, trumpalaikių išvykų metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, administracine tvarka nebaustas. Asmens nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio, todėl dėl teisės pažeidimų veiksnių nėra galima didelės žalos rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad asmuo nusikalstamą veiką atliko bendrininkų grupėje, nusikalstamų grupių daroma įtaka nekontroliuojamojo (bausmės atlikimo vietos) aplinkoje vis dar gali būti reikšmingu kriminogeniniu veiksniu, asmeniui palikus bausmės atlikimo vietą. Kartu konstatuoja, kad nuteistasis teigia nepalaikantis jokių ryšių su buvusiais bendrininkais, nėra informacijos, kuri galėtų tai paneigti, o tarp kriminogeninių dinaminių veiksnių nėra nusikalstamų grupių darymo įtakos veiksnio.
16. Nors prokuroras skunde teigia, kad komisijos nutarimas yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jame nevertinamas nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, darbinę veiklą ir pan., vis dėl to, teismas su tokiu skundo argumentu pagrindo sutikti neturi. Komisija nutarime atskleidė ir nuteistojo požiūrį pažymėdama, kad nuteistasis aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, įvardija jų žalą, aktyviais veiksmais stengiasi tarpti prosocialiu visuomenės nariu, atpažįsta bei įvardija nusikaltimo keliamą grėsmę bendruomenei, linkęs pripažinti savo kaltę, išreiškia gailestį. Kalbėdamas apie nusikaltimą nėra linkęs minimizuoti žalos, visiškai prisiima kaltę. Teismas pažymi, kad tokios Komisijos išvados koreliuoja ir atitinka Socialinio tyrimo išvados duomenis apie nuteistojo požiūrio į nusikalstamą veiką dinamiką. Nuteistasis aiškiai pasmerkia savo veiksmus, įvardija jų žalą, pakartotinio vertinimo metu stebimas teigiamas požiūris į įstatymus bei auklėjamąsias priemones, asmuo orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais. Prokuroro skundo argumentas dėl žalos atlyginimo dinamikos nevertinimo taip pat nepagrįstas, nes Komisijos nutarime, remiantis Socialinio tyrimo išvada, konstatuota, kad nuteistasis savanoriškai dengia skolas, įsipareigojo savarankiškai atlikti įmokas antstolei, taip parodydamas savo valią spręsti aktualias problemas. Socialinio tyrimo išvados 4.4 grafoje detaliai aprašyta nuteistojo skolos, pažymint, kad jos yra dengiamos, nurodyta, kad Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus 2024 m. lapkričio 28 d. pažymoje nurodyta, kad įstaiga neturi jokių vykdomųjų dokumentų dėl asmeniui taikomų skolos išieškojimų. Prokuroro teiginys, kad neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, nesudaro pagrindo abejoti Komisijos nutarimo pagrįstumu, nes formalios sąlygos dėl atliktos bausmės laiko nagrinėjamoje situacijoje yra nustatytos, o įstatymas leidžia taikyti lygtinį paleidimą ir likus tokiam neatliktam bausmės laikui taikant intensyvią priežiūrą.
17. Prokuroras teigia, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai dėl lygtinio paleidimo. Šis teiginys atskirai nuo konkrečios situacijos aplinkybių visumos vertinimo yra teisingas, kita vertus, teismas pažymi, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo elgesio pokyčio vertinimas yra svarbus ir būtinas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos ir pozityvaus užimtumo programose, jis daug kartų (11) skatintas, paskutinį kartą 2024 m. sausio 15 d., yra gavęs tris nuobaudas – paskutinį kartą – 2024 m. rugsėjo 4 d. už tai, kad neturėjo su savimi nuteistojo leidimo, išduoto Vilniaus kalėjimo, paaiškino jį pametęs išvykos į namus metu, skirta nuobauda žodžiu.
18. Teismas pažymi, kad sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Aplinkybę, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be aptartų ir įvertintų aplinkybių patvirtina ir išvada apie jo kriminogeninius veiksnius bei jų tarpusavio santykį. D. M. paskutinio vertinimo metu yra nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: du statiniai (teistumų istorija (2 teistumai) ir buvo įtakojamas asocialiais bruožais pasižyminčios grupės); du dinaminiai (lėšų valdymo sunkumai (įsiskolinimai), kartais pasireiškia pernelyg geras savęs vertinimas) ir keturi apsauginiai veiksniai (turi stiprius šeimyninius ryšius, lygtinio paleidimo atveju turėtų stabilią gyvenamąją vietą, nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, asmuo dirba turi stabilias pajamas). Tai rodo, kad apsauginių veiksnių yra daugiau negu dinaminių, jie tarpusavyje koreliuoja, o tai reiškia, kad dinaminiai veiksniai gali būti mažinami stiprinant jau esančius apsauginius. Nuteistojo nuoseklūs darbiniai santykiai, buvimas Pusiaukelės namuose metus laiko patvirtina, kad jis geba valdyti kriminogeninius veiksnius ir sąmoningai siekia juos mažinti. Svarbu pažymėti, kad paskutinio vertinimo metu buvo pastebėta, kad nuteistasis yra motyvuotas formuoti teigiamus santykius su aplinkiniais, orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais, kad dėl gyvenimo stiliaus ir draugų problemos didelės žalos rizika šiuo metu neįžvelgiama, kad nuteistasis imasi aktyvių veiksmų siekdamas spręsti savo finansines problemas, ypač svarbus oficialus darbo išlaikymas, kriminogeninis veiksnys, susijęs su gyvenimo stiliaus problema yra linkęs mažėti. Teismas sutinka, kad tam tikri mąstymo, nuostatų ir elgesio (kartais pasireiškiantis pernelyg geras savęs vertinimas, lėšų valdymo sunkumai) pokyčiai ir toliau reikalauja nuteistojo asmeninių pastangų, tikslinių veiksmų ir laiko, siekiant jų tvarumo, vis tik, nuteistasis toliau gali tai daryti ir laisvėje, vykdydamas tam tikras resocializacijos priemones probacijos laikotarpiu ir būdamas kontroliuojamas probacijos pareigūnų.
19. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, nesutiktina su prokuroro skundo motyvais, jog nagrinėjamu atveju Nutarimas yra nepagrįstas. Teismas iš dalies sutinka su teiginiais dėl Komisijos nutarimo turinio lakoniškumo, vis dėl to, įvertinus turinį ir palyginus su asmens bylos medžiaga, bei Socialinio tyrimo išvados duomenimis, teismas sprendžia, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas asmens bylos duomenimis, o išvados atitinka faktines aplinkybes. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, jog įvertinus aukščiau nurodytus duomenis apie D. M. elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu bei jo nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tvirtinamas.
20. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bei į BPK 360 straipsnio nuostatas, teismas nenurodo nuteistajam skirtinų įpareigojimų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio straipsniu, 364 straipsniu,
n u t a r i a :
Prokuroro skundą atmesti.
Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. LK-N-13 taikyti nuteistajam D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Nutartį vykdyti jai įsiteisėjus. Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Žukovaitė
