Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-625/2006

Procesinio sprendimo kategorija

44.5.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 44 141,40 Lt nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad turi įveisęs 7,5 ha sodą, o atsakovo žemė, kurioje buvo pasėti žieminiai kviečiai, yra šalia ieškovo sodo. 2004 m. balandžio pabaigoje ieškovas pastebėjo, kad dalis jo sodo obelaičių vystosi nenormaliai, pradėjo džiūti šakelės ir lapeliai. Medeliai daugiau pažeisti toje vietoje, kur sodas ribojasi su atsakovo žeme, o tolstant nuo ribos pažeidimų laipsnis mažėja. Sodo nykimo priežastis yra pašalinis poveikis iš atsakovo žemės pusės. Valstybinės augalų apsaugos inspekcijos komisija 2004 m. gegužės 3 d. apžiūrėjo ieškovo sodą ir atsakovo pasėlius. Patikrinimo metu atsakovas nurodė, kad 2004 m. balandžio 23 d. savo pasėlius nupurškė preparatu „Sekatorius“. Paimti obelų šakelių pavyzdžiai ištirti Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centre ir nustatyta, kad pateiktuose pavyzdžiuose yra preparato „Sekatorius“ sudėtinė dalis Mefenpyr dietilas. Tai patvirtina, kad sodas nukentėjo nuo atsakovo naudoto preparato. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. D. K. 2004 m. gegužės 6 d. apžiūrėjo sodą, kuris jo būklės įvertinimo akte nustatė tas pačias sodo pažeidimo ir nykimo priežastis - herbicidų, skirtų naikinti dviskiltes piktžoles, poveikis. Atsižvelgdamas į tai, kad didesnis žalingas poveikis yra nuo atsakovo žemės pusės ir mažėja gilyn į ieškovo sodą, dr. D. K. padarė išvadą, kad atsakovas pasėlius purškė nesilaikydamas atstumo ir vėjuotą dieną. Dr. D. K. akte nurodė, kad 3 ha sodo plote žuvo arba labai pažeista 4179 vnt. 2003 m. sodintų medelių ir 4,5 ha plote žuvo ar pažeista 80 vnt. 2000 m. sodintų medelių. Pagal žalos skaičiavimo metodiką padaryta žala įvertinta 90 303 Lt. Dr. D. K. nuomone, visą sodą ekonomiškai tikslinga atsodinti. Naujai įveistas sodas pradėtų derėti tik po 3 metų, todėl į nuostolius reikia įtraukti negauto dvejų metų vidutinio derliaus kainą - 35 700 Lt. Žalą turi atlyginti atsakovas, kuris, pažeisdamas Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų Augalų apsaugos kontrolės taisyklių 66.2 punktą, purškė pasėlius esant vėjuotam orui, kai vėjo greitis buvo didesnis nei 4 m/sek. Ieškovas taip pat paaiškino, kad, D. K. rekomendavus, ėmėsi priemonių medeliams atgaivinti, todėl paskutiniu 2004 m. rugpjūčio 26 d. komisijos įvertinimu nustatyta, kad žuvo ar buvo stipriai pažeisti 584 medeliai. Pagal dr. D. K. taikytą žalos skaičiavimo metodiką žala yra 12 264 Lt. Be to, visus 2004 m. ieškovas šiuos medelius prižiūrėjo, todėl jam turi būti atlygintos 1202,40 Lt išlaidos. 2004 m. pavasarį pažeista daugiau kaip 4200 vnt. medelių 2,55 ha plote, todėl 2004 metais derliaus nebus, o 2005 metais derlius bus perpus mažesnis. Nuostoliai dėl negauto derliaus sudarytų atitinkamai 17 850 Lt ir 8925 Lt. Be to, sodo gaivinimui ieškovas papildomai išleido 3000 Lt, todėl šias išlaidas turi atlyginti atsakovas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 34 316,40 Lt nuostolių atlyginimo.

Teismas nustatė, kad 2004 m. gegužės 3 d. pažymoje nurodytas atsakovo pripažinimas, jog 2004 m. balandžio 23 d. savo pasėlius jis purškė preparatu „Sekatorius“, pažeisdamas Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių 66.2 punktą, kai vėjo greitis purškiant smulkialašiu purkštuvu buvo didesnis nei 4 m/sek. Teismas rėmėsi liudytojų (S. B., R. B., B. J. G., R. R., S. B., J. R., D. K., A. T.) parodymais, kad ieškovo sodas pakenktas iš atsakovo pasėlių pusės. Tolstant nuo atsakovo pasėlių į ieškovo sodo gilumą pažeidimų laipsnis mažėja. Labiausiai pažeistos 2003 m. sodinto sodo pirmosios 8 eilės, toliau pažeidimai nedideli. Sodo vietoje, kur stovi atsakovo ūkinis pastatas ir nėra pasėlių, medeliai nepažeisti. Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro maisto tyrimo laboratorijoje 2004 m. gegužės 4 d. atliktas obelaičių šakelių tyrimas rodo, kad pavyzdžiuose rasta atsakovo naudoto preparato „Sekatorius“ sudėtinės dalies Mefenpyr dietilo. Hidrometeorologinės pažymos rodo, kad 2004 m. balandžio mėnesį Šilutės mieste oras buvo vėjuotas su besikeičiančiais gūsiais ir vėjo kryptimis. Pagal Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių 66.2 punktą atsakovas, purkšdamas pasėlius, turėjo būti atidus ir smulkialašiu purkštuvu negalėjo purkšti, kai vėjo greitis viršijo 4 m/sek. Atsakovas šias nuostatas pažeidė, todėl turi atlyginti ieškovui atsiradusius nuostolius (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.281 straipsnis). Be to, atsakovo pareiga atlyginti žalą atsiranda ir pagal CK 6.270 straipsnį, nes cheminės medžiagos, išpurškiamos naudojant techniką, yra padidinto pavojaus šaltinis pagal atsakovo pridėtus šias medžiagas apibūdinančius įrodymus. Ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių nuostoliams sumažinti, patirdamas 3000 Lt papildomų išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimą, sumažino priteistą nuostolių atlyginimą iki 15 344 Lt.

Nutartyje nurodyta, kad ieškovui padarytos žalos faktas yra nustatytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir ieškovo poziciją, išreikštą procesiniuose dokumentuose, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė iš dalies nepagrįsto dydžio nuostolių atlyginimą. Vėliausiame byloje esančiame 2004 m. rugpjūčio 26 d. ieškovo sodo apžiūrėjimo akte konstatuojama, kad yra pažeisti 584 vaismedžiai (T. 1, b. 1. 81). Šis aktas yra pasirašytas ieškovo ir atsakovo. Šio akto duomenys rodo, kad anksčiau fiksuoti didžiosios dalies ieškovo sodo vaismedžių pažeidimai išnyko, todėl negalima laikyti pagrįstu ieškovo pradiniame ieškinyje išdėstytų argumentų, jog dėl pažeidimų masto ieškovas visą sodą turės įveisti iš naujo. Ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai dėl 584 netektų vaismedžių yra 12 264 Lt. Kadangi ieškovas laikėsi nuostatos, kad pažeistą sodą reikės įveisti iš naujo, nėra pagrindo laikyti būtinomis ir pagrįstomis ieškovo nurodytų 2102,40 Lt išlaidų pažeisto sodo - 584 netektų vaismedžių - priežiūrai 2004 metais. Ieškinyje nurodyta, kad naujai įveistas sodas pradės derėti tik po 3 metų, todėl ieškovas prašė į padarytus netiesioginius nuostolius įtraukti dvejų metų vidutinio derliaus kainą - 35 700 Lt. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas pažeisto sodo iš naujo neįveisė, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti prarastų pajamų pagal vidutinę negauto derliaus kainą priklausomai nuo naujai įveisto sodo vaisių derėjimo pradžios. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė reikalaujamų pagal ieškinį nuostolių – negautų pajamų - dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovui turi būti atlyginamos turėtos 3000 Lt išlaidos sodo pažeidimo neigiamoms pasekmėms išvengti ar joms sumažinti, nukreiptos į ieškovo pastangas intensyviau prižiūrėti pažeistus vaismedžius, juos papildomai tręšiant.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Atsakovo teigimu, bylą nagrinėję teismai nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nes neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų. Teismai turėjo įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismai neįvertino atsakovo pateikto oficialaus rašytinio įrodymo, t. y. Pagėgių savivaldybės administracijos žemės ūkio komisijos sodo apžiūrėjimo akto (T. 1, b. l. 53), nepasisakė dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto komisijos paaiškinimų (T. 1, b. l. 168), rašytinės medžiagos, esančios civilinės bylos 1 tomo 157 – 162 lapuose, hidrometeorologijos tarnybos pažymų (T. 1, b. 1. 74, 172), Sodininkystės ir Daržininkystės instituto ekspertizės akto išvadų.

CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos. Teismai šios įrodinėjimo priemonės netyrė ir dėl jos nepasisakė.

Netinkamai įvertinti ieškovo paaiškinimai, nes neatsižvelgta į jo pripažinimą „Pagėgių krašto laikraštyje“ straipsnyje „Menkai užderėję obuoliai primena pavasario šalnas“, kad jo sodas 2004 metais nukentėjo nuo šalnų (T. 1, b. l. 173).

Remiantis CPK 185 straipsniu teismai turėjo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šioje byloje teismai atsakovo pateiktus įrodymus, t. y. rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nuotraukas, vertino kritiškai arba apskritai nevertino, ar laikė nepatikimais, todėl juos atmetė arba dėl jų nepasisakė, nors tokių išvadų niekuo nepagrindė.

2. Byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei žalos dydžio. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Atsakovo teigimu, jo veiksmai, purškiant savo žemės sklype javus, nėra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovo patirti nuostoliai yra 12 264 Lt dėl pažeistų 584 medelių, tačiau 2004 m. rugpjūčio 26 d. sodo apžiūrėjimo akte (T. 1, b. l. 181) nėra konstatuota, kad visi 584 medeliai žuvo. Teismai, priteisdami ieškovo turėtas 3000 Lt išlaidas žalai sumažinti, nepatikrino, ar tos išlaidos tikrai buvo priverstinės, būtinos ir protingos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimu nesutinkama su kasacinio skundo argumentais ir nurodoma, kad teismai išsprendė bylą joje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu padarytomis išvadomis. Atsakovas byloje esančius įrodymus klaidingai interpretuoja, o šiais įrodymais nepaneigtos žalos padarymo ieškovui aplinkybės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Byloje teismai nustatė, kad 2004 m. balandžio 23 d. atsakovas savo žemės sklype pasėlius apdorojo chemikalu,,Sekatorius“. Po šių atsakovo veiksmų ieškovo sode, kuris ribojasi su atsakovo pasėliais, buvo pakenkta obelims. Ieškovas prašė dėl sodo pakenkimo atsiradusios žalos atlyginimo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teismai, spręsdami dėl žalos atlyginimo, teisiškai tinkamai įvertino ir kvalifikavo šalių veiksmus ir civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį.

Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai, šiuo atveju reikėjo vertinti, ar nepažeidė teisinių reikalavimų atsakovas, kuris naudojo cheminį preparatą pasėlių priežiūrai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Pagal šios teisės normos prasmę veiksmų teisėtumą arba neteisėtumą nulemia tokių veiksmų padarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.

Pagal Augalų apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus augalų apsaugos priemones naudojantys fiziniai ir juridiniai asmenys įpareigoti laikytis augalų apsaugos priemonių naudojimo technologijų ir rekomendacijų, taip pat laikytis higienos ir aplinkosaugos reikalavimų. Nurodytas įstatymo nuostatas detalizavo atsakovo veiksmų padarymo metu galiojusios 1999 m. gegužės 7 d. Žemės ūkio ministro, aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 196/134/225 (neteko galios nuo 2004 m. gegužės 15 d.) patvirtintos Augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklės. Jų 88 punkte buvo nustatyta, kad purškiant hidrauliniais purkštuvais smulkialašiu būdu vėjo greitis turi būti iki 4 m/s. Iš byloje pateiktų Šilutės hidrometeorologijos stoties pažymų (T. 1, b. l. 12, 51, 188) matyti, kad 2004 m. balandžio 23 d. Šilutės regione buvo vėjuotas oras, vėjo gūsiai siekė 5 m/s, tai rodo, kad oro sąlygos viršijo ribą, kuriai esant leista naudoti chemines augalų apsaugos priemones. Taisyklėse nurodytos riba nustatyta tam, kad cheminiai preparatai patektų tiksliai ant purškiamų augalų augimviečių ir nepasklistų toliau už jų ribų. Šiuo atveju vėjo kryptis atsakovo veiksmų teisėtumui konstatuoti neturi lemiamos reikšmės, nes cheminių preparatų purškimas esant stipresniam vėjui nulemia preparato nevaldomą sklaidą, patekimą ne tik ant preparatais apdorojamo ploto, bet ir ant kitų objektų, taip padarant žalos. Tai sudaro atsakovo veiksmų neteisėtumą. Naudodamas cheminį preparatą atsakovas turėjo laikytis geros augalų apsaugos naudojimo praktikos ir įsitikinti, kad šio naudojimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dėl to pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai pagrįstai nustatė atsakovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę, nes jis neužtikrino teisės akto reikalavimų laikymosi, veikė nepakankamai atidžiai ir atsakingai neįvertino galimų pasekmių.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vadovavosi Žemės ūkio ministerijos 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių 66.2 punktu. Šis teisės aktas taikytas netinkamai, bet tai nėra esminis pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą kasacine tvarka panaikinti arba pakeisti teismų sprendimą ir nutartį. Teismai neatsižvelgė į tai, kad nurodytas įsakymas ir juo patvirtintos taisyklės įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Tuo tarpu atsakovo veiksmai, dėl kurių atsirado žala, atlikti 2004 m. balandžio 23 d., t. y. dar neįsigaliojus nurodytam įsakymui. Dėl šios priežasties teismai negalėjo taikyti priimto, tačiau dar neįsigaliojusio teisės akto, kuris nereglamentavo ginčo santykio jo atsiradimo metu (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nurodytame teisiniame akte yra tokio paties turinio nuostata. Joje išdėstytas draudimas augalų apsaugos priemonių naudotojui purkšti augalų apsaugos produktus hidrauliniu purkštuvu smulkialašiu būdu, kai vėjo greitis didesnis nei 4 m/s. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad materialinės teisės normos nurodymas yra netinkamas, nes pažeidžia įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę. Šis pažeidimas neturėjo įtakos priimant teismų sprendimą ir nutartį jų teisėtumui, nes taikyto ir turėto taikyti teisės aktų normų nuostatos yra analogiško turinio.

Kasacinio skundo argumentai nepaneigia kitų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: priežastinio ryšio ir žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Teisėjų kolegija pažymi, kad priežastiniam ryšiui nustatyti pakanka konstatuoti aplinkybes apie tai, kad asmens neteisėti veiksmai prisidėjo prie negatyvių pasekmių (žalos) atsiradimo. Priežastinio ryšio tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo nepaneigia tuo metu egzistavusios kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos žalos mastui, o ne nulėmusios žalos atsiradimą. Šiuo žalos padarymo atveju tai gali būti tokie gamtos reiškiniai kaip oro temperatūros pokyčiai, šalnos ar vėjo kryptis. Atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš priežasčių, nulėmusių žalą, reikia įvertinti kitų žalos atsiradimui ir dydžiui turėjusių įtakos priežasčių kontekste. Pagal bylos įrodymus atsakovo neteisėti veiksmai laikytini priežastimi, stipriai paveikusia žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą atsakingu už žalą asmeniu, taip pat atsižvelgė į neteisėtų veiksmų padarymo ir žalos atsiradimo metu objektyviai egzistavusias aplinkybes ir sumažino priteistinų nuostolių dydį.

Kasacinio skundo argumentas, kad ieškovui priklausantys vaismedžiai nežuvo, o buvo pažeisti ir dėl to ieškovui žala neatsirado, laikytinas teisiškai nepagrįstu. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta, kad žala laikoma ne tik asmens turto netekimas, bet ir jo sužalojimas. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje yra žinoma nuostata, kad turto sužalojimas, jeigu jo pataisymui ar atnaujinimui reikia didelių išlaidų, gali būti prilygintas turto sunaikinimui, nors konkretus turtas ir nėra fiziškai visiškai sunykęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųs skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-1037/2001 S. B., A. J. v. G. ir M. S.) konstatuota, kad daikto sunaikinimas ne visada reiškia jo fizinį išnykimą; jeigu toks daiktas yra sugadintas tiek, kad jo atkūrimas ekonomiškai netikslingas, tai žala pasireiškia kaip daikto sunaikinimas, o nuostolis skaičiuojamas kaip netekto daikto vertė. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovo sodo dalies pažeidimas, vaismedžius veikiant cheminiais preparatais, nors ir tiesiogiai fiziškai nesunaikino pakenktų vaismedžių, tačiau reiškė šios sodo dalies ekonominės vertės netekimą dėl kokybiško derliaus praradimo.

Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, atmetami. Įrodymų ištyrimas ir jų vertinimas yra susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, atliekamu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kasacinis teismas sprendžia teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, jame bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismo teisė įvertinti bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą atitinka vadinamąjį laisvo įrodymų vertinimo principą, kurio esmė yra ta, kad nepriklausomas ir nešališkas teismas tiria turinčius reikšmės bylos baigčiai įrodymus, ir, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, įvertina, ar įrodymų pakanka tam tikroms įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų vertinimą pagal savo įsitikinimą, nepažeisdamas įrodymų pakankamumo, sąsajumo ir leistinumo taisyklių, ir šio įvertinimo pagrindu išsprendė šalių ginčą. Kasaciniame skunde vardijamos įrodinėjimo priemonės ir jame esantys faktiniai duomenys teismų buvo tiriami, analizuojami, iš jų turinio buvo daromos faktinės išvados, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad CPK 185 straipsnio nuostatos pažeistos.

Teisėjų kolegija nenustatė tokių teisės normų taikymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos priimtos nutarties išvadų pagrįstumui ir jos teisėtumui, todėl kasacijos pagrindų nekonstatuoja. Apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Algis Norkūnas Antanas Simniškis