Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-616/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07666-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5;121.17; 128.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SAPNŲ SALA“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SAPNŲ SALA“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., uždaroji akcinė bendrovė „DRAUGŲ STUDIJA“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“, uždaroji akcinė bendrovė „IGNIKA“, K. A. ir V. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas, ar vykdomojo dokumento (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) panaikinimas yra pagrindas nutraukti bylą, kurioje skundžiami antstolio veiksmai, atlikti panaikinto vykdomojo dokumento pagrindu.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-5004-431/2012, 2012 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutartį, kuria tenkino pareiškėjo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta BUAB „Sapnų sala“, UAB „IGNIKA“, K. A. ir V. S., taip pat kitiems tretiesiems asmenims valdyti, naudoti ir disponuoti UAB „DRAUGŲ STUDIJA“ ir UAB „Skolvalda“ nuosavybės teise priklausančiu turtu bei dokumentais, taip pat kitų asmenų jiems perduotu turtu bei dokumentais, taip pat iš dalies tenkino UAB „DRAUGŲ STUDIJA“ ir UAB „Skolvalda“ prašymus: iki teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo įsiteisėjimo pakeitė turto saugotoją antstolį D. K. (toliau – ir antstolis) į kitą turto saugotoją UAB „DRAUGŲ STUDIJA“; leido UAB „DRAUGŲ STUDIJA“ ir UAB „Skolvalda“ kartu su pasirinktu antstoliu patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir išsivežti iš jų antstolio D. K. ir jo padėjėjų 2012 m. birželio 12 d. ir birželio 13 d. aprašuose nurodytą ir saugotą turtą bei dokumentus saugoti į kitas patalpas. UAB „DRAUGŲ STUDIJA“ ir UAB „Skolvalda“ pateikė nutartį vykdyti antstoliui D. K., kuris 2012 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu ją priėmė, 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 31 d. patvarkymais informavo suinteresuotus asmenis apie nutarties vykdymo vietą ir laiką.

Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti jo 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 31 d. patvarkymus kaip neteisėtus; skundo netenkinus, nagrinėti skundą teisme žodinio proceso tvarka; nustačius, kad antstolio veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, pranešti Vilniaus apygardos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis nevykdytina skubiai, todėl jos rezoliucinėje dalyje nurodyti veiksmai dėl saugotojo pakeitimo, leidimo patekti į patalpas ir turto išvežimo galėjo būti atliekami tik nutarčiai įsiteisėjus. Be to, skundžiamuose patvarkymuose nepagrįstai nurodyta, kad vykdymo veiksmai turi būti atliekami pareiškėjui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes 2012 m. birželio 29 d. dalis daiktų dalyvaujant kitam antstoliui buvo pernešta į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kita dalis – į patalpas, (duomenys neskelbtini).

Antstolis 2012 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui atstovauja advokatas, kuris surašė skundą dėl antstolio veiksmų, pateikta vykdomoji byla, kurioje atlikti skundžiami veiksmai, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties rezoliucinė dalis sudaryta iš dviejų dalių: pirmoji – dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, antroji – dėl saugotojo pakeitimo. Nutartyje nurodyta, kad nutarties dalis dėl turto saugotojo pakeitimo ir leidimo ieškovams patekti į nurodytas patalpas bei išvežti iš jų aptartą turtą bei dokumentus vykdytina dar iki nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo laukti, kol nutartis įsiteisės (CPK 586, 588 straipsniai), ir tik tada priimti ją vykdyti.

Pasisakydamas dėl to, kad skundžiamuose antstolio patvarkymuose neteisingai nurodyti patalpų, kuriose turi būti atliekami vykdymo veiksmai, adresai, teismas pažymėjo, jog tokie adresai nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, pareiškėjas jų tikslumo neginčijo, todėl antstolis, vykdydamas nutartį, neturėjo pagrindo dėl jų abejoti.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2013 m. vasario 26 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė.

Teismas, remdamasis pareiškėjo pateiktais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis panaikinta. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 dalį vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinamas vykdomasis dokumentas (kartu ir teismo nutartis (CPK 587 straipsnio 4 punktas), kuris buvo vykdymo pagrindas. Dėl to teismas sprendė, kad, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, antstoliui kyla pareiga nutraukti vykdomąją bylą (CPK 630 straipsnis), kurioje buvo priimti skundžiami 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir rugpjūčio 13 d. patvarkymai, o teismui nelieka pagrindo pasisakyti dėl šių patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo. Remdamasis tuo, kad neliko apeliacijos objekto, teismas bylą nutraukė (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis); netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes jis galėtų būti priteistas tik įvertinus atskirojo skundo pagrįstumą, be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas BUAB „SAPNŲ SALA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis ir išspręsti bylą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 152, 283, 315 ir 629 straipsnių normas, todėl buvo pažeista kasatoriaus teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas; 5 punkte įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. CPK 629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui. Kasatoriaus nuomone, nors Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis panaikinta, tačiau antstolio D. K. veiksmų teisėtumo klausimas neišspręstas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl skundžiamų antstolio patvarkymų, nes, tik konstatavus jų neteisėtumą, kasatorius įgytų teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Kasatoriaus teigimu, šiuo aspektu reikšmingi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, t. y. kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarčiai vykdyti nereikėjo laukti, kol ji įsiteisės. CPK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Teismas savo nuožiūra sprendžia klausimą dėl leidimo skubiai vykdyti neįsiteisėjusį teismo sprendimą ar jo dalį, tačiau visais atvejais privalo ne tik motyvuoti ir pagrįsti skubaus vykdymo būtinumą, bet ir rezoliucinėje sprendimo (nutarties) dalyje turi nurodyti, kuri sprendimo dalis yra vykdoma skubiai. Kasatoriaus teigimu, turto saugotojo pakeitimas yra laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, nes turto saugotojas skiriamas tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir spręsdamas, kad nutarties dalis dėl turto saugotojo pakeitimo vykdytina skubiai, turėjo tai nurodyti nutarties rezoliucinėje dalyje, tačiau to nepadarė, todėl antstolis nepagrįstai priėmė šią nutartį vykdyti.

2. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pažeidė CPK 93, 98, 443 straipsnių normas. Kai bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Kasatoriaus teigimu, įvertinus tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis panaikinta, darytina išvada, jog antstolis neteisėtai pradėjo vykdomąją bylą ir atliko vykdymo veiksmus bei priėmė skundžiamus patvarkymus, todėl kasatorius įgijo teisę reikalauti atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, nes byloje pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo normomis, kasatorius nuo šios sąskaitos už teisines paslaugas gavimo momento įgijo teisę ją įtraukti į sąnaudas. Taigi mokestine prasme kasatorius išlaidų pagal sąskaitą už teisines paslaugas (7326 Lt) patyrė ir jas apskaitė ne nuo šios sąskaitos apmokėjimo, o nuo jos gavimo dienos. Be to, šiuo metu sąskaita jau yra apmokėta, tai patvirtina 2013 m. vasario 26 d. ir balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvitai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymu aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl teisės į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka

Byloje sprendžiamas ginčas, ar vykdomojo dokumento (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) panaikinimas yra pagrindas nenagrinėti paduoto ir priimto atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį bei nutraukti bylą apeliacinėje instancijoje, kurioje skundžiami antstolio veiksmai, atlikti panaikinto vykdomojo dokumento pagrindu. Kasaciniame skunde teigiama, kad nors nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinta, antstolio veiksmų teisėtumo klausimas liko neišspręstas. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas (nutraukęs bylą, tariamai nelikus apeliacijos objekto) turėjo pasisakyti dėl skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo neišeidamas už atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribų, nes, tik konstatavus jų neteisėtumą, kasatorius įgytų teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Kasatorius teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, nagrinėjamu atveju kyla teisės veiksmingai kreiptis į teismą apeliacinėje instancijoje įgyvendinimo problema. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės teisė „apsiskųsti“ civilinėse bylose pagal EŽTK 6 straipsnį negarantuojama; vis dėlto, jei tokia galimybė nustatyta vidaus įstatyme, asmuo turi teisę į jos užtikrinimą, remiantis EŽTK 6 straipsnio garantijomis (žr., pvz., Khalfaoui v. France, no. 34791/97, § 37, ECHR 1999-IX). Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Be to, sudaromos prielaidos apriboti galimybę nesąžiningai šaliai vilkinti procesą. Taip įgyvendinamas proceso operatyvumo principas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisė į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamoje byloje buvo paduotas skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Skunde buvo keliamas klausimas, ar antstolis turėjo teisę pradėti vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri, kasatoriaus teigimu, turėjo būti vykdoma po šios nutarties peržiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino. Pagal CPK 513 straipsnį bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio veiksmų klausimu, gali būti paduotas atskirasis skundas (CPK 513 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju paduotas atskirasis skundas ir atsiliepimas į jį proceso normų nustatyta tvarka buvo priimtas, apeliacinis procesas pradėtas. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad priimtas atskirasis skundas ir atsiliepimas į jį, vadovaujantis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka, turėjo būti išnagrinėtas. Pažymėtina, kad, sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, teismas nekonstatavo, jog skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą atskirasis skundas yra nepriimtinas bei grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pradėtas apeliacinis procesas nutrauktinas CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, paaiškėjo, jog yra panaikinta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri buvo vykdymo pagrindas. Teisėjų kolegijos požiūriu, kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nutarties, kuri buvo vykdymo pagrindas, panaikinimas nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl antstolio veiksmų teisėtumo nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu. Nutraukus apeliacinį procesą, liko neįvertintas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų bei apribota pareiškėjo teisė į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundžiamas teisės į teismą suvaržymas, tampa aktualūs šio suvaržymo pateisinimo EŽTK požiūriu kriterijai. Pagal EŽTT jurisprudenciją svarbiausia, kad skundžiami apribojimai nesuvaržytų ar „nesusilpnintų” asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, jog būtų pažeista šios teisės esmė. Pažymėtina ir tai, kad teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas taikomų priemonių ir siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr. Guérin v. France, judgment of 29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37). Kasaciniame skunde teigiama, kad, tik konstatavus antstolio veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas įgytų teisę į žalos atlyginimą. Šie kasatoriaus argumentai nelaikytini visiškai pagrįstais, nes CPK 514 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nors kasatorius dar turi galimybę antstolio veiksmų teisėtumo klausimą apsvarstyti byloje dėl žalos atlyginimo (jei tokią inicijuotų), tačiau įstatymas įtvirtina teisę skųsti antstolio veiksmų teisėtumą šiame procese, taip pat teisę į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių apeliacinį procesą, taikymo ir byla perduotina nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi, todėl teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas. Kadangi skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, tai dėl byloje dalyvaujančių asmenų ir teismų turėtų išlaidų priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad kasacinis teismas turėjo 48,92 Lt išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Pagal CPK 341 straipsnio nuostatas kasacija yra negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamojoje byloje pradėtas apeliacinis procesas buvo nutrauktas, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka nenagrinėtas, tai teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie yra susiję su bylos esme ir nenagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Janina Januškienė