Dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo esant sutuoktinio kaltei

Civilinė byla Nr. 3K-3-619/2013

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00684-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija 75.5;75.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, UAB,,MCB Finance“, E. V., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kooperatinei bendrovei „Klausučių kredito unija“, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais K. S., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo esant sutuoktinio kaltei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje byloje sprendžiamas sutuoktinių, kuriems teismo sprendimu nustatytas gyvenimas skyrium (separacija), prievolių kvalifikavimo klausimas.

Ieškovė Daiva Girdžiuvienė prašė teismo:

1) patvirtinti jos ir atsakovo A. G. gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2010 m. sausio 1 d., pripažįstant, kad gyvenimas skyrium prasidėjo dėl atsakovo kaltės;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnaus M. G., gimusio 1999 m. gruodžio 28 d., ir dukters J. G., gimusios 2008 m. gegužės 15 d., gyvenamąją vietą su ieškove;

3) priteisti iš atsakovo sūnaus M. G. ir dukters J. G. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 500 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo dienos iki jų pilnametystės, pervedant lėšas už einamąjį mėnesį iki mėnesio 30 dienos į gavėjos ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už dvidešimt keturis mėnesius – 19 200 Lt, nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė;

4) santuokos metu įgytą turtą padalyti taip: ieškovei priteisti 2 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (6600 Lt vertės); automobilį OPEL CORSA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės vardu (nekompensuojant jo vertės dalies atsakovui, nes automobilio realiai nėra), automobilį OPEL ASTRA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovės vardu (1500 Lt vertės); atsakovui priteisti automobilį FORD ESCORT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį OPEL ASCONA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotus atsakovo vardu (nekompensuojant jo vertės dalies ieškovei, nes automobilių realiai nėra), automobilį OPEL OMEGA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Lt vertės) ir automobilį OPEL OMEGA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 Lt vertės), registruotus atsakovo vardu; įpareigoti ieškovę išmokėti 2550 Lt kompensaciją atsakovui už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;

5) pripažinti atsakovo asmenine prievole įsiskolinimus, atsiradusius po 2010 m. sausio 1 d. kreditoriams UAB,,MCB Finance“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriui, K. S., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, E. V., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kooperatinei bendrovei,,Klausučių kredito unija“.

Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu negyvena nuo 2010 m. sausio 1 d. ir neveda bendro ūkio, nes atsakovas turi priklausomybę azartiniams lošimams, todėl turi skolų, neteikia pastovaus išlaikymo vaikams. 2011 m. gegužės 25 d. ieškovė su atsakovu pasirašė povedybinę sutartį, kuria aptarė, kad kiekvienas atsako už savo prisiimtas paskolas ir kitus įsipareigojimus įsigydami turtą. Sutartis pasirašyta ir įregistruota, tačiau šalių santuokoje įgytas turtas, nors ir registruotas ieškovės vardu, yra areštuotas antstolių dėl atsakovo įsiskolinimų, todėl negalima turto pasidalyti notarine tvarka. Dėl to būtina nustatyti separaciją, nes ieškovė negali atsakyti už atsakovo prievoles, prisiimtas dėl azartinių lošimų. Ieškovės nuomone, kreditorių reikalavimai pripažinti įsiskolinimus bendromis sutuoktinių prievolėmis nepagrįsti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – patvirtino šalių gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2010 m. sausio 1 d., pripažįstant, kad gyvenimas skyrium prasidėjo dėl atsakovo kaltės; nepriteisė išlaikymo sutuoktiniams; nustatė nepilnamečių vaikų M. G. ir J. G. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo M. G. ir J. G. išlaikymui po 500 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. kovo 27 d. iki vaikų pilnametystės, pervedant lėšas už einamąjį mėnesį iki mėnesio 30 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; priteisė iš atsakovo 19 200 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už dvidešimt keturis mėnesius; nustatė, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė; teismas pripažino nuosavybės teisę ir priteisė ieškovei 2/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (4400 Lt vertės); automobilį OPEL ASTRA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės vardu (1500 Lt vertės); atsakovui pripažino nuosavybės teisę ir priteisė 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (2200 Lt vertės); automobilius OPEL OMEGA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Lt vertės), OPEL OMEGA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 Lt vertės), registruotus atsakovo vardu; teismas pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams UAB,,MCB Finance“, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams K. S., VSDFV Kauno skyriui, E. V., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kooperatinei bendrovei,,Klausučių kredito unija“; teismas netenkino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais K. S. prašymo.

Teismas nustatė, kad sutuoktinių turto balanso pasyvą sudaro tokie skoliniai įsipareigojimai kreditoriams – UAB „MCB Finance“ – 7883,75 Lt, VSDFV Kauno skyriui – 1642,99 Lt, K. S. – 18 086,20 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos – 2009 Lt, E. V. – 13 162,05 Lt, kooperatinei bendrovei „Klausučių kredito unija“ – 42 138,88 Lt; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 1890,63 Lt. Teismas nustatė, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai išlieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditoriai sutinka su prievolės modifikavimu, pavyzdžiui, kad solidarioji sutuoktinių prievolė jiems būtų tam tikromis dalimis padalijama arba kad pareiga įvykdyti prievolę tektų tik vienam iš santuoką nutraukiančių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Kreditoriai UAB „MCB FINANCE“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos sutiko, kad prievolės būtų pripažintos atsakovo asmeninėmis prievolėmis, todėl dėl šios dalies ieškinys tenkintinas. Kooperatinė bendrovė „Klausučių kredito unija“ 2007 m. spalio 17 d. suteikė atsakovui 50 000 Lt paskolą smulkiam verslui (baldų gamybai), šalims gyvenant santuokoje, todėl teismas sprendė, jog labiau tikėtina aplinkybė, kad ieškovė žinojo apie sutuoktinio individualią veiklą ir iš jo gaunamas pajamas. Teismas laikė, kad prievolė kooperatinei bendrovei „Klausučių kredito unija“ išlieka solidariąja sutuoktinių prievole, kaip ir prievolės kreditoriams K. S., VSDFV Kauno skyriui, E. V., Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Teismas nustatė, kad šios prievolės susijusios su atsakovo smulku verslu, kuris neatsiejamai susijęs su šeimos poreikių ir interesų tenkinimu. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas pinigus, gautus pagal skolinius įsipareigojimus, išleido tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. azartiniams lošimams.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 6 d. nutartimi pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams E. V. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir pripažino, kad:

prievolės pagal atsakovo išduotus paprastuosius vekselius – 2011 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MV-2236 dėl 8063,25 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų bei vykdomąjį įrašą Nr. MV-2235 dėl 5098,80 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų sumai trečiajam asmeniui E. V., yra asmeninės atsakovo prievolės;

1890,63 Lt prievolė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal vykdomąjį raštą, išduotą 2011 m. gegužės 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMzUyLTI4OC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1352-288/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1352-288/2011">1-1352-288/2011</a>, yra asmeninė atsakovo prievolė.

Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 3.109 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2008">3K-3-482/2008</a>, išaiškinimais. Teismas nurodė, kad prievolės kreditoriams K. S. ir VSDFV Kauno skyriui kilo iš atsakovo individualios įmonės veiklos. Ši įmonė įsteigta santuokos metu (veiklą pradėjo vykdyti nuo 2006 m. rugpjūčio 7 d.), todėl šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsakovo įsteigta ir plėtota individuali veikla buvo skirta šeimos interesams tenkinti, siekiant išlaikyti šeimą – save ir vaikus, kuriems tuo metu buvo reikalinga tėvų parama, todėl sprendimas dėl šios dalies paliktinas nepakeistas.

Dėl prievolės kooperatinei bendrovei „Klausučių kredito unija“ teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 17 d. atsakovas pasirašė paskolos sutartį su kooperatine bendrove „Klausčių kredito unija“, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 50 000 Lt paskola smulkiajam verslui. Paskolos likutis 2012 m. kovo 30 d. – 42 138,88 Lt (33 855,61 Lt paskolos suma, 8243,27 Lt palūkanos, 40 Lt delspinigiai). Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>), nurodė, kad ieškovė, siekdama, jog ši prievolė būtų pripažinta atsakovo asmenine, turėjo įrodyti, jog pinigai atsakovui buvo paskolinti ne šeimos interesams ir poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Prievolė pagal 2007 m. spalio 17 d. sutartį atsirado šalių santuokos metu. Byloje nėra įrodymų, kad prievoliniai santykiai susiklostė išimtinai tarp kreditoriaus kooperatinės bendrovės „Klausučių kredito unija“ ir atsakovo. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė dalyvavo ar žinojo apie sandorio sudarymą, yra davusi rašytinį sutikimą jį sudaryti ar jį patvirtinusi, tačiau 2008 m. gegužės 15 d. šalims gimė duktė J. G., o pati ieškovė teigia, kad šalys kartu negyvena, netvarko bendro ūkio tik nuo 2010 m. sausio 1 d. Nesant neginčijamų įrodymų, kad šeima negyveno iš to, ką uždirbdavo atsakovas, versdamasis individualia veikla, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina aplinkybė, kad ieškovė žinojo apie sutuoktinio individualią veiklą ir iš jo gaunamas pajamas, o faktinė aplinkybė, kad kreditoriui buvo įkeistas atsakovo motinai nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas, nedaro įtakos sutuoktinių prievolių kvalifikavimui. Abiejų sutuoktinių elgesys rodė suderintą sutuoktinių valią prisiimti atitinkamas teises ir pareigas pagal sudaromas sutartis, patys sutuoktiniai laikė, kad komercinio sandorio sudarymas atitinka šeimos poreikius. Netgi laikant, kad atsakovės sutikimo dėl sandorio nebuvo, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Tačiau atsakovė paskolos sutarties po jos sudarymo neginčijo, prieštaravimų nereiškė, kas patvirtina, kad sutartis sudaryta su atsakovės žinia ir pritarimu. Atsakovo pasirašyta paskolos sutartis ir jos pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti prievoles kreditoriams K. S. ir VSDFV Kauno skyriui asmeninėmis atsakovo prievolėmis, ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovo prievoles šiems kreditoriams asmeninėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl netinkamai nustatytų faktų ir taikytų materialiosios teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė individualios įmonės buvimo faktą, kas prieštarauja byloje esantiems įrodymams; nepagrįstai įsiskolinimus, susijusius su individualios įmonės veikla, pripažino sutuoktinių bendromis prievolėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktiniai nesivertė bendru verslu, kiekvienas dirbo pagal atskiras individualios veiklos vykdymo pažymas (ieškovė organizuoja pirmosios pagalbos mokymus, o atsakovas užsiima medienos ir jos gaminių gamyba), kad ieškovė negaudavo pajamų iš atsakovo vykdomos veiklos, o atsakovas neprisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo. Be to, atsakovas yra priklausomas nuo azartinių lošimų ir pasiskolintų pinigų nenaudojo savo verslui vykdyti; ieškovei apie atsakovo įsipareigojimus nebuvo žinoma. Ieškovės teigimu, skola kreditoriui K. S. atsirado 2010 m. balandžio 1 d., skola VSDFV Kauno skyriui – 2012 m. kovo 31 d. (I ketvirtis). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalys dėl atsakovo kaltės kartu negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo 2010 m. sausio 1 d. (ši sprendimo dalis neapskųsta), todėl vieno sutuoktinio prievolės, atsiradusios po šios datos, ar iš verslo, ar iš kitokių santykių, negali būti pripažįstamos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, nes šalys bendro ūkio netvarkė ir atsakovo pasiskolinti pinigai nebuvo skirti šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.100 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Taigi, pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei, į dalytiną turtą kiekvienam sutuoktiniui atsiranda asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, kad atsiranda visiško sutuoktinių nuosavybės atskirumo režimas. Nuo gyvenimo skyrium pradžios kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos iš jo veiklos yra asmeninė nuosavybė, todėl ir įsipareigojimai, prisiimti po gyvenimo skyrium pradžios, yra kiekvieno sutuoktinio asmeniniai. Vykdantis individualią veiklą asmuo turi prievolę mokėti mokesčius, ši pareiga tenka veiklą vykdančiam asmeniui, o ne jo sutuoktiniui, todėl nesumokėti mokesčiai VSDFV Kauno skyriui už laikotarpį (2012 m. I ketvirtis) yra asmeninė atsakovo prievolė. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas iš savo veiklos būtų gavęs pajamų, kurias būtų galėjęs panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Šeima iš atsakovo veiklos pajamų negavo, atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, tai patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą vaikams išlaikyti.

Ieškovė pažymi, kad K. S. atstovavo advokatė, tačiau šis kreditorius nepareiškė raštu, jog atsakovo įsiskolinimas yra solidarioji sutuoktinių prievolė. Kreditoriaus K. S. atstovė paaiškino, kad įsiskolinimas atsirado iš asmeninio šio kreditoriaus ir atsakovo susitarimo, jiems pasirašius 2010 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį. Ieškovė tuo metu jau negyveno santuokinio gyvenimo su atsakovu ir negalėjo daryti įtakos jo sprendimams. Paskola buvo panaudota atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, ieškovė apie šią paskolą nieko nežinojo. Be to, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. įsakymu skola šiam kreditoriui priteista iš atsakovo, ieškovė apie šį teismo įsakymą nebuvo informuota, skola iš jos nepriteista. 2012 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje duodama paaiškinimus kreditoriaus K. S. atstovė nurodė, kad, kreditoriaus nuomone, atsakovo įsiskolinimas jam yra atsakovo skola. Atsakovas pripažino, kad ši atsakovo skola susidarė dėl jo azartinių lošimų.

2. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sutuoktiniai santuokos metu įsteigė individualią įmonę, kad tai yra dalytinas turtas ir kad prievolės, kylančios iš individualios įmonės veiklos, yra solidariosios sutuoktinių prievolės, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje I. D. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-400/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-400/2012">3K-7-400/2012</a>, išaiškinimams. Verslas, kuris nors ir pradėtas susituokus, tačiau yra susijęs tik su sutuoktinio asmeniu ir kuriuo gali užsiimti tik vienas sutuoktinis (šiuo atveju stalius), asmeninės nuosavybės teise priklausys tik jį įsteigusiam sutuoktiniui, todėl ir prievolės, kylančios iš tokios veiklos, priklauso tik šia veikla besiverčiančiam asmeniui. Pagal kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, net dėl individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, prisiimtų prievolių – subsidiariai atsakingas yra tas sutuoktinis, kuris yra įmonės savininkas. Individualių įmonių įstatymas ir sutuoktinių civilinę atsakomybę reglamentuojančios šeimos teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio įmonės prievoles, todėl, sprendžiant dėl individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės pagal individualios įmonės prievoles, taikytinos ir prievolių teisės normos, reglamentuojančios jų atsiradimą ir rūšis (CK 3.1 straipsnis). Vieno sutuoktinio vykdoma individuali veikla negali labiau varžyti kito sutuoktinio teisių, taigi ir santuokos metu vieno sutuoktinio įsteigtos individualios įmonės veikla. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ieškovės atsakomybę pagal jos sutuoktinio skolas kildino iš preziumuojamo fakto, kad individualios įmonės turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors sutuoktiniai individualios įmonės neturėjo.

Individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. D. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-400/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-400/2012">3K-7-400/2012</a>). Ieškovė turi savo individualią veiklą, dirba pagal darbo sutartį, todėl atsakovo individuali veikla negalėjo būti traktuojama kaip šeimos verslas, nes sutuoktiniai vertėsi kiekvienas atskirai. Kreditoriaus K. S. atstovė neįrodinėjo, kad atsakovo veikla yra šeimos verslas, patvirtino, jog įsiskolinimas yra atsakovo asmeninė prievolė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius prašo bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl skolos VSDFV Kauno skyriui pripažinimo solidariąja prievole palikti nepakeistą, o ieškovės kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Procesiniame dokumente nurodyta, kad skola VSDFV biudžetui susidarė draudėjui–atsakovui, vykdančiam individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka nemokėjus valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Šalių santuoka sudaryta 1998 m. rugsėjo 12 d., o individualią veiklą atsakovas pradėjo vykdyti 2006 m. rugpjūčio 7 d., t. y. po santuokos sudarymo. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstama ne tik individuali įmonė, bet ir pajamos, gautos vykdant individualią veiklą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas visas pajamas išleido tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl pajamos ir įsiskolinimai dėl vykdytos individualios veiklos negali būti pripažinti atitinkamai asmenine nuosavybe ir prievolėmis.

Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. V. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2012">3K-3-264/2012</a>). Pajamos, gautos vykdant atsakovo individualią veiklą, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, nes pradėta vykdyti po santuokos sudarymo, todėl ir prievolės (skolos), kylančios iš šios veiklos, pirmiausia turi būti priteistos iš turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis (CK 3.118 straipsnis); tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-705/2003). Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas privalo taikyti turto bendrumo prezumpciją, nustatytą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje. Nustatęs bendrą sutuoktinių turtą, teismas pereina prie kitos turto balanso sudarymo stadijos, kai iš bendro turto priteisiamos iš jo mokėtinos skolos. Ir tik tuo atveju, jeigu, sudarius turto balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ir sutuoktinių prievolių

Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) reiškia, kad dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių baigiasi, tačiau dalis išlieka. Patvirtinus gyvenimą skyrium baigiasi bendras šeimos gyvenimas kaip šeimos funkcionavimo pagrindas – sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, nebeprisiima bendrų prievolių, baigiasi sutuoktinių pareigos, kurios būdingos tik jiems gyvenant kartu: lojalumo, moralinės paramos pareiga (CK 3.27 straipsnio 1 dalis); pergyvenęs sutuoktinis netenka paveldėjimo teisės, mirus kitam sutuoktiniui (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gyvenimo skyrium, kaip ir santuokos nutraukimo byloje, privalo būti nuspręsta ne tik dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, bet ir dėl jo teisinių padarinių (CK 3.76 straipsnio 1 dalis). Taigi, gyvenimo skyrium byloje teismas privalo išspręsti visus klausimus, susijusius su sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimu: padalyti jų bendrą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nuspręsti dėl sutuoktinių tarpusavio ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.59 straipsnis).

Turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalijamas pagal CK 3.116–3.129 straipsnių taisykles. Taigi, dalijant bendrą sutuoktinių turtą teisme, laikomasi tos pačios turto padalijimo eilės tvarkos, kaip ir santuokos nutraukimo byloje. Bendro turto padalijimo procesas susideda iš keleto etapų. Visų pirma teismas turi nustatyti, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, kuris – asmeninė kiekvieno nuosavybė (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Atribojus bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą, paaiškėja dalytinas bendras sutuoktinių turtas. Taigi, dalijant sutuoktinių turtą, pirmiausia reikia sudaryti jo balansą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. V. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2012">3K-3-264/2012</a>). Taigi, separacijos byloje sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus, yra aktualus ir sutuoktinių (vieno iš jų ar jų abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas, nes nuo šių prievolių kvalifikavimo (asmeninė ar bendroji sutuoktinių prievolė) priklauso tiek sutuoktinių santykiai su kreditoriais, tiek ir pačių sutuoktinių tarpusavio santykiai.

Nagrinėjamoje byloje kasatorė ginčija prievolių dviem kreditoriams pobūdį ir prašo šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

Nagrinėjamoje byloje kasatorė kvestionuoja pobūdį prievolių, kurių prigimtis yra skirtinga: prievolė kreditoriui K. S. kilusi iš paskolos sutarties, o prievolė VSDFV Kauno skyriui –iš atsakovo individualios veiklos. Teisėjų kolegija pasisako dėl kasatorės argumentų, susijusių su šių prievolių kvalifikavimu, byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nuo 2006 m. rugpjūčio 7 d. vykdo individualią veiklą pagal pažymą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta (šio įstatymo redakcija, galiojusi atsakovo individualios veiklos pradėjimo metu), kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Taigi, gyventojas individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą (individuali veikla pagal pažymą), arba įsigyti verslo liudijimą, iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios individualios veiklos. Individualią veiklą pagal pažymą plėtojantys asmenys privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka šie asmenys moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas (Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalis). Atsakovo, kaip asmens, besiverčiančio individualia veikla pagal pažymą, prievolė sumokėti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl jis yra mokesčių mokėtojas, o jo prievolė VSDFV Kauno skyriui – mokestinė prievolė (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16, 19 dalys, 13 straipsnio 13, 19 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymo pagrindu atsiradusi asmens pareiga sumokėti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas yra mokestinė prievolė, susijusi su mokesčio mokėtojo asmeniu, todėl laikytina asmenine to sutuoktinio, kuriam ši pareiga kyla pagal įstatymą, prievole. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.109 straipsnio nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ši prievolė yra solidarioji sutuoktinių prievolė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog prievolė VSDFV Kauno skyriui kilo iš atsakovo individualios įmonės veiklos. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų įstatymo nustatyta tvarka įsteigęs juridinį asmenį – individualią įmonę. Jau buvo minėta, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, atitinkančia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reglamentavimą.

Kasatorė taip pat nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, kad prievolė, atsiradusi paskolos sutarties pagrindu kreditoriui K. S., yra solidarioji jos ir atsakovo prievolė. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatorės argumentų, susijusių su šios prievolės pobūdžiu, pažymi, jog visų pirma yra reikšmingas šios prievolės atsiradimo momentas sutuoktinių gyvenimo skyrium teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų kontekste.

Patvirtinus gyvenimą skyrium, sutuoktiniams atsiranda tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių padarinių. Bendroji taisyklė yra ta, kad gyvenimo skyrium teisinių padarinių atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui patvirtinti gyvenimą skyrium. Išimtis daroma tik turtiniams teisiniams gyvenimo skyrium padariniams – jų sutuoktiniams atsiranda iškėlus gyvenimo skyrium bylą (CK 3.77 straipsnio 4 dalis). Tačiau ir ši taisyklė turi išimtį: sutuoktinis, kuris nėra kaltas dėl gyvenimo skyrium, turi teisę reikalauti, kad gyvenimo skyrium teisiniai padariniai būtų taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.77 straipsnio 4 dalis). Kasatorė, pareikšdama teisme ieškinį, prašė pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis tas prievoles, kurios atsirado nuo gyvenimo skyrium dienos, taip pat pripažinti atsakovą kaltu dėl gyvenimo skyrium. Teismas patvirtino šalių gyvenimą skyrium (separaciją) nuo kasatorės nurodytos dienos ir pripažino, kad gyvenimas skyrium prasidėjo dėl atsakovo kaltės, tačiau dėl CK 3.77 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo nepasisakė.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant galimybę taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2013">3K-3-398/2013</a>).

Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas aiškino santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), tačiau analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir CK 3.77 straipsnio 4 dalyje. Taigi, esant ieškinyje nurodytam kasatorės prašymui, teismas turėjo pasisakyti dėl pirmiau išvardytų padarinių taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, duodančios pagrindą prievolę kreditoriui K. S. kvalifikuoti asmenine atsakovo prievole: 1) paskolos sutartis su kreditoriumi sudaryta 2010 m. balandžio 1 d.; 2) teismo sprendimu separacija nustatyta nuo 2010 m. sausio 1 d., 3) kaltu dėl gyvenimo skyrium pripažintas atsakovas. Pažymėtina ir tai, kad pats kreditorius nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti paskolos sutarties pagrindu atsiradusį atsakovo skolinį įsipareigojimą bendrąja sutuoktinių prievole.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių atsakomybę pagal turtines prievoles, todėl neteisingai jas kvalifikavo kaip bendras prievoles. Kasacinio teismo teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti kasatorės reikalavimą pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams K. S. ir VSDFV Kauno skyriui, naikina, šiuos kasatorės reikalavimus patenkina, nurodytus skolinius įsipareigojimus pripažįsta asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 29 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 48,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Iš atsakovo kasatorei priteistina 576 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutarties ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti asmeninėmis A. G. prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams K. S. ir VSDFV Kauno skyriui, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šį ieškovės reikalavimą patenkinti:

pripažinti asmeninėmis A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis 17 000 Lt, 554,20 Lt delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų skolinį įsipareigojimą kreditoriui K. S. pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-1167-58/2011, ir 1642,99 Lt skolinį įsipareigojimą kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutarties ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti kasatorei D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 576 (penkis šimtus septyniasdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 48,47 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Janina Januškienė