Civilinė byla Nr. 3K-3-630/2013
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorijos: 95.1; 126.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens I. Č. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje atmestas pareiškėjos I. Č. prašymas patikslinti akcinės bendrovės Šiaulių banko (akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ teisių perėmėjos) finanasinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Plieno raštas“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių asmenų įtraukimą į bankroto bylą dalyvaujančiais asmenimis ir šių asmenų teisės skųsti teismo procesinius sprendimus, aiškinimo ir taikymo.
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Plieno raštas“, administratoriumi paskyrė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro; 2009 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino BUAB „Plieno raštas“ kreditorių reikalavimus, iš kurių ir kreditoriaus AB Ūkio banko 2 901 432,04 Lt reikalavimą. Teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pripažino UAB „Plieno raštas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone. BUAB „Plieno raštas“ administratorius 2011 m. rugsėjo 2 d. kreditoriui ir įkaito turėtojui AB Ūkio bankui perdavė BUAB „Plieno raštas“ priklausančias negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Dėl to Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino patikslintą BUAB „Plieno raštas“ kreditoriaus AB Ūkio banko 251 432,04 Lt reikalavimą.
Pareiškėja pateikė skundą dėl nurodytos 2011 m. spalio 6 d. nutarties, nurodydama, kad dėl to, jog BUAB „Plieno raštas“ administratorius kreditoriui AB „Ūkio bankas“ perdavė negyvenamąsias patalpas, priklausiusias BUAB „Plieno raštas“, buvo atitinkamai patikslintas (sumažintas) kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ reikalavimas. Pareiškėja, ginčydama teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį, prašė šią nutartį panaikinti bei, išnagrinėjus pateiktus įrodymus, naujai patikslinti šio kreditoriaus reikalavimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad dalyvaujančiais asmenimis bankroto byloje gali būti tik įmonės kreditoriai, kurie jais tampa po to, kai teismo nutartimi yra patvirtinamas jų finansinis reikalavimas. Pareiškėja ir jos sutuoktinis yra bankrutuojančios įmonės akcininkai; pareiškėja neinicijavo UAB „Plieno raštas“ bankroto bylos, jos reikalavimas UAB „Plieno raštas“ bankroto byloje nėra patvirtintas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįgijo subjektinės teisės ginčyti BUAB „Plieno raštas“ bankroto byloje priimtus sprendimus. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėja praleido terminą Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarčiai apskųsti ir tai pripažino pagrindu atmesti pareiškėjos skundą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, ginčas susijęs su kitų BUAB „Plieno raštas“ kreditorių interesais, pasisakė dėl ginčo esmės, nurodydamas, kad bankrutuojantys PVM mokėtojai, kuriems teisme pradėta bankroto procedūra, parduodantys (šiuo atveju perduodantys) turtą, prekes (paslaugas) PVM mokėtojams, PVM skaičiavimo ir sumokėjimo prievoles perduoda pirkėjui. Nagrinėjamu atveju AB Ūkio bankas perėmė būtent bankrutavusios įmonės turtą, todėl jam kilo pareiga išskaičiuoti ir sumokėti PVM į valstybės biudžetą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, jog kreditorius reikalauja iš bankrutuojančios įmonės sumokėti PVM, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, tokio fakto nepatvirtina ir pareiškėjos pateiktos specialisto išvados. Teismas taip pat pažymėjo, jog tai, ar kreditorius AB Ūkio bankas tinkamai ir laiku įvykdė savo prievoles valstybei, t. y. ar išskaičiavo ir sumokėjo PVM už įsigytą turtą, privalo tikrinti ne BUAB „Plieno raštas“ administratorius, kreditoriai ar pareiškėja, o atsakingos valstybės institucijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2013 m. kovo 28 d. nutartimi civilinį procesą nutraukė. Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo medžiagą, nustatė, kad, pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 29 d. pateikus prašymą, pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. teisėjo rezoliucija jį priėmė ir įtraukė pareiškėją į UAB „Plieno raštas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėja, skųsdama atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jos procesinę padėtį byloje, ji turėjo būti įtraukta į BUAB „Plieno raštas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytą aplinkybę, daugiau neanalizavo atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos procesiniu statusu bankroto byloje.
Kolegija, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 ir 6 dalimis, nurodė, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos; nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti, jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Kolegija pažymėjo, kad teisės normoje nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių skųsti nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimo patvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti, ši taisyklė taikytina ir paduodant skundą dėl tų teismo nutarčių, kuriomis bankroto bylos procese yra atitinkamai tikslinami kreditorių reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad ji nėra BUAB „Plieno raštas“ kreditorė; ji, prašydama įtraukti ją bankroto bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, paaiškino esanti asmeninio turto, BUAB „Plieno raštas“ prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto kreditoriui AB Ūkio bankui, bendraturtė. Dėl to kolegija sprendė, kad pareiškėja, nebūdama bankrutavusios įmonės kreditorė, neturėjo subjektinės teisės skųsti teismo nutarties bankroto byloje priimtos kreditorių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) klausimu.
Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas BUAB „Plieno raštas“ kreditoriaus AB Ūkio banko 251 432,04 Lt reikalavimas BUAB „Plieno raštas“ administratorius, kreditorius AB Ūkio bankas ir kiti kreditoriai, kurių reikalavimo suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų, apeliacine tvarka neskundė, todėl ši nutartis įsiteisėjo ir turi prejudicialumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) požymių bei res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis), nes nutartis, kuria patvirtinami ar tikslinami kreditoriaus reikalavimai, pagal savo teisinę prigimtį sutampa su teismo sprendimu, todėl teismo sprendimo savybės yra būdingos ir teismo nutarčiai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-414/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-414/2012">2-414/2012</a>). Įstatyme nenustatyta galimybės skųsti įsiteisėjusią teismo nutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl teisinių pagrindų laiduotojui dalyvauti trečiuoju asmeniu bankroto byloje ir reikšti prašymą tikslinti finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kasatorės procesinę padėtį byloje. Teisėjo rezoliucija kasatorė į bankroto bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl apeliacinės instancijos teismas, plačiau nepasisakydamas dėl kasatorės procesinės padėties, neteisingai taikė proceso teisės normas, užkirto galimybę laiduotojui, trečiajam asmeniui, kelti reikalavimus bankroto byloje dėl patvirtinto finansinio reikalavimo tikslinimo, kuris buvo patvirtintas iki šiam asmeniui įstojant į bankroto bylą dienos, ginti savo teises bankroto byloje. Kitu atveju dalyvavimas bankroto byloje trečiojo asmens teisėmis, netenkant teisės kreiptis į teismą su prašymu vykdyti bankroto procedūrų teisminę priežiūrą, tampa betikslis proceso reiškinys, kuris nekeičia laiduotojo teisių, nepriklausomai nuo to, ar dalyvauja bankroto byloje. Kasatorės teigimu, laiduotojui įvykdžius už skolininką prievolę, jis turi galimybę kompensuoti savo praradimus nukreipdamas į skolininką regreso reikalavimą, tačiau pagrindiniam skolininkui bankrutuojant gali susidaryti situacija, kad po bankroto bylos įvykdęs prievolę už skolininką laiduotojas nebeturės, į ką nukreipti regreso reikalavimo, nes skolininkas bus likviduotas. Esant tokiai situacijai, pripažintina, kad laiduotojas yra suinteresuotas, jog bankroto procese būtų patenkintas kuo didesnis kreditoriaus reikalavimas, nes kitu atveju laiduotojas objektyviai nebeturės galimybės įgyvendinti regreso teisės į skolininką, nes tokio nebebus.
Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatytas baigtinis asmenų, galinčių skųsti nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti, sąrašas, tačiau kasatorė nurodo, kad kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo sprendimu arba nutartimi, t. y. kreditorių nurodomi reikalavimų tikslinimai turi būti peržiūrimi ir tikrinami, kad nebūtų pažeisti ne tik kitų kreditorių, bet ir trečiųjų asmenų interesai.
Kasatorė skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties pateikė nepraleidusi termino, nes teisę ginčyti šį teismo procesinį dokumentą ji įgijo tik įstojusi į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ši nutartis, jos neapskundus, įgijo res judicata galią. Kasatorės teigimu, kreditorius AB Ūkio bankas nėra suinteresuotas skųsti šios nutarties, nes jam patvirtintas palankus finansinis reikalavimas. Be to, Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi yra tvirtinami finansiniai reikalavimai, kurie, bankroto proceso metu išaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreditorių ir kitų asmenų prašymu gali būti tikslinami. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nutartis, kuria tvirtinamas finansinis reikalavimas, yra be išimties teismo sprendimas, turintis res judicata galią, yra neteisinga. Remiantis tokiu teismo dėstymu, Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis, kuria buvo tikslinami kreditoriaus AB Ūkio banko reikalavimai, taip pat negalėjo būti priimta, nes prieš tai bankroto byloje priimta teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti pirminiai kreditoriaus AB Ūkio banko reikalavimai, turėtų res judicata galią, ir kreditorių reikalavimų peržiūrėjimas bankroto byloje nebūtų galimas apskritai.
ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus ir tikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. įstatymų leidėjas nesiekė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra būtų paneigta per kreditorių reikalavimo tikslinimo institutą. Dėl to kreditorių reikalavimų tikslinimas, kai jis siejamas ne su bankroto bylos nagrinėjimo metu pakitusiomis aplinkybėmis, turėtų būti siejamas su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-414/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-414/2012">2-414/2012</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Autokausta“ v. UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2011">3K-3-188/2011</a>).
Kasatorės teigimu, teismas turi teisę nagrinėti pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo tikslinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl reikalavimo dydžio ar jo pagrįstumo, apie kurias nebuvo žinoma sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą arba pasikeitus buvusioms aplinkybėms. Dėl to kasatorės bankroto byloje pateikti įrodymai ir Kauno apygardos teismui pateiktos mokesčių eksperto išvados bei kiti rašytiniai įrodymai suteikia pagrindą tikslinti kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje. Pateikti rašytiniai įrodymai neginčytinai įrodo kreditoriaus AB Ūkio banko patvirtinto reikalavimo nepagrįstumą ir neteisingą dydį.
Atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą atsakovas AB Šiaulių bankas prašo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kasatorė, pateikdama prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, aiškiai nenurodė, su kokiais reikalavimais nori įstoti į bylą; ji tik nurodė, kad yra asmuo, kurios asmeninis turtas įkeistas hipoteka, užtikrinant BUAB „Plieno raštas“ kredito grąžinimą bankui. Iš jos nurodytų aplinkybių matyti, kad kasatorė byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. V. v. Kamajų žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-1042-2002; kt.). Juolab kad kasatorė nėra laiduotoja, byloje nepateikta duomenų, kad būtų sudaryta pradinio kreditoriaus ir kasatorės laidavimo sutartis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliacinį procesą turi teisę inicijuoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis), o asmenų, turinčių teisę inicijuoti nutarčių, priimtų finansinių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) klausimu, peržiūros procedūrą gali inicijuoti baigtinis asmenų sąrašas (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Dėl to atskirasis skundas buvo paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl teismo nutarties privalomumo yra pagrįsti. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2011">3K-3-160/2011</a>). Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis yra įsigaliojusi, skundų dėl šios nutarties nebuvo pateikta. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad skundą dėl nurodytos teismo nutarties kasatorė pateikė praėjus beveik metams nuo nutarties priėmimo, nors akivaizdu, kad apie nutarties priėmimą jai turėjo būti žinoma anksčiau. Ginčas vyksta nuo 2009 metų.
Nors kasatorė nurodė, kad buvo pagrindas tikslinti kreditoriaus reikalavimus paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tačiau atsakovas pažymi, kad, administratoriui išnagrinėjus klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, vėliau tokio reikalavimo pagrįstumą įvertinus teismui, priimta ir įsiteisėjusi nutartis gali būti tikslinama, kai kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atveju atitinkamų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis nebuvo įmanoma arba kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Nagrinėjamoje byloje patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo metu visos aplinkybės buvo nustatytos ir vėliau jos nepasikeitė. Aplinkybė, kad kasatorė į bankroto bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir ekspertas 2012 m. rugpjūčio 6 d. pateikė išvadą dėl PVM sumokėjimo, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe arba tokia aplinkybe, kurios nebūtų buvę įmanoma nustatyti protingomis pastangomis anksčiau, t. y. toks faktas negali būti laikomas aplinkybės pasikeitimu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl asmens įtraukimo į bankroto bylą trečiuoju asmeniu
Įmonių bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami specialiajame teisės norminiame akte – Įmonių bankroto įstatyme (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216), kuriame nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir teisme nagrinėjamos bendra Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ išvardyti asmenys, turintys teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių teisės, administratoriaus teisės ir pareigos, bankroto proceso stadijos ir pan., t. y. reglamentuojamos bendros ir būtinos bankroto procedūros, kurios užtikrina optimalų bankroto procesą, kreditorių interesų tenkinimą ir bankrutuojančios įmonės likvidavimą, tačiau nenustato bankroto bylos dalyvių ir nepateikia klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, teisinio reglamentavimo, todėl šie spręstini CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Minėta, kad bankroto procese taikomos CPK nustatytos bendrosios taisyklės dėl proceso dalyvių teisinės padėties, jeigu ĮBĮ nenustatyta kitaip.
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl asmenų įtraukimo į bankroto bylą, yra išaiškinęs bankrutuojančios įmonės kreditorių (ĮBĮ 21 straipsnis) procesinę padėtį ir įtraukimo į bankroto bylą tvarką. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties priėmimo tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta UAB „Auto 1“ bankroto byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328/2012">3K-7-328/2012</a>, 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta UAB „Labrusta production“ bankroto byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2012">3K-3-274/2012</a>). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl laiduotojo teisinio ryšio su bankroto byla, yra nurodęs, kad laiduotojas yra suinteresuotas tuo, jog bankroto procese finansinis reikalavimas būtų patenkintas kuo didesne apimtimi, nes nuo to priklauso jo turtinių pareigų apimtis. Dėl to būtina sudaryti objektyvias sąlygas laiduotojui pačiam dalyvauti bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta futbolo klubo „Vėtra“ bankroto byloje“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2011">3K-3-543/2011</a>, 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta UAB „Vilnita“ bankroto byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2010">3K-3-21/2010</a>).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas teisės aktų ir teismų praktikos nuostatas, nurodo, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla.
Nagrinėjamoje byloje kasatorė, prašydama įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu ir panaikinti teismo nutartį, kuria patikslintas kreditoriaus AB Šiaulių banko reikalavimas, nurodė, kad, bankrutuojančiai įmonei banko suteikto kredito grąžinimui užtikrinti, ji su savo vyru yra įkeitusi bendrąja jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, todėl turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl banko (įkaito turėtojo) finansinio reikalavimo apimties. Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs kasatorės prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, pagal aptartą teismų praktiką turėjo aiškinti ir spręsti dėl jos interesų ir bankroto bylos materialinio teisinio ryšio, t. y. spręsti, ar yra teisinis pagrindas kasatorę įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami kasatorės prašymą ir remdamiesi bylos medžiaga, kad jos sutuoktinis yra įmonės akcininkas, pripažino kasatorę bankrutuojančios įmonės akcininke; nesvarstė ir nenagrinėjo procesinio klausimo dėl kasatorės, kaip įkaito už bankrutuojančios įmonės prievoles davėjo, įtraukimo į bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas, gavęs kasatorės prašymą, jį priėmė bei įtraukė kasatorę į bylą trečiuoju asmeniu užrašydamas rezoliuciją ant kasatorės prašymo iki jo nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis), nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismas CPK normose ir kasacinėje praktikoje nustatyta tvarka nesprendė dėl kasatorės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir rezoliucijoje nenurodė argumentų dėl kasatorės įtraukimo į bylą pagrindų, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad kasatorė savo turtu yra užtikrinusi bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės prievoles, todėl yra suinteresuota banko, kuris turi teisę nukreipti išieškojimą į jos įkeistą turtą, finansinio reikalavimo apimtimi (dydžiu). Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl kasatorės įtraukimo į bylą išreikšta aiškiai, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad klausimas dėl trečiojo asmens teisės įstoti į bylą iš esmės išspręstas, nes kasatorė yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
Dėl ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies aiškinimo
Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, nurodė, kad kasatorė, nebūdama bankrutuojančios įmonės kreditore, neturėjo teisės skųsti teismo nutarties, priimtos kreditorių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo) klausimais. Tokią išvadą teismas grindė ĮBĮ 26 straipsnio aiškinimu.
Minėta, kad bankroto bylos nagrinėjamos CPK normų nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ normų nustatytas išimtis. Viena tokių nurodyta ĮBĮ 26 straipsnyje, kurio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik tuo atveju, jei jomis patvirtintų kreditorių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad šioje normoje nurodytas baigtinis asmenų, galinčių skųsti nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti, sąrašas, nepagrįstas, nes šios normos tikslas yra ne nustatyti asmenis, galinčius skųsti minėtas nutartis, o apriboti mažareikšmių ginčų sprendimą instancine tvarka ir taip užtikrinti spartesnę ir sklandesnę bankroto proceso eigą. Kiekvienu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas ir jos teisėtumo tikrinimas aukštesnės instancijos teisme ilgina bankroto bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nedidelius finansinius reikalavimus turinčių kreditorių teisių ir nutarčių, kuriomis patvirtinti nedideli finansiniai reikalavimai, apskundimo ribojimas pateisinamas ir yra proporcinga priemonė siekiant bankroto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo. Taigi ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nutarčių dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais apskundimo ribojimai susiję ne su bankroto bylos dalyvių proceso padėtimi, o su materialinių teisinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžiu ir šioje normoje nenustatyta, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškę asmenys (ieškovai) ar tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimu bankrutuojančiai įmonei, neturi teisės skųsti aptartų nutarčių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų, kaip ir juos turintys kreditoriai, turi teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais, jeigu ginčijamo patvirtinto ar patikslinto kreditoriaus reikalavimo suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Kitoks aptartos ĮBĮ normos aiškinimas pažeistų bankroto bylos trečiųjų asmenų, neturinčių finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turinčių materialinį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, teises, nes jie, būdami bylos dalyviais, netektų galimybių visa CPK normų nustatyta apimtimi ginti pažeistas teises ir tai reikštų bankroto bylos dalyvių procesinio lygiateisiškumo ribojimą (CPK 17 straipsnis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai suvaržė kasatorės proceso teises skųsti teismo nutartį dėl kreditoriaus AB Šiaulių banko reikalavimo, kurio dydžiu ji tiesiogiai suinteresuota, tikslinimo ir nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad kasatorės ginčijama nutartis dėl banko reikalavimų patikslinimo buvo priimta 2001 m. spalio 6 d. ir nebuvo nustatyta tvarka apskųsta, taigi yra įsiteisėjusi, todėl negali būti skundžiama. Kasacinis teismas, aiškindamas kreditorių teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar tikslinimo klausimais, yra nurodęs, kad kreditorius nuo jo tapimo byloje dalyvaujančiu asmeniu momento turi galimybę susipažinti su visomis byloje priimtomis nutartimis, todėl terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai dienos, t. y. nuo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta UAB „Auto 1“ bankroto byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328/2012">3K-7-328/2012</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis civilinio proceso šalių lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), kuris užtikrina proceso dalyvių vienodą teisių apsaugą, kasacinio teismo nurodyta termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo tvarka taikytina ne tik trečiaisiais asmenimis įtrauktiems kreditoriams, bet ir kitiems asmenims, kurie įrodė materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad apskundimo terminas yra praleistas ir kasatorė neturi teisės skųsti nutarties, kuria patikslintas banko reikalavimas, nepagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas kasatorės prašymą patikslinti banko reikalavimą nagrinėjo iš esmės ir tuo klausimu priėmė nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti ir spręsti kasatorės apeliacinės instancijos teismui pateikto atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kasatorės prašymą, nutartyje pasisakė tiek dėl jos subjektinės teisės skųsti teismo nutartį, tiek dėl kasatorės iškelto ginčo esmės, t. y. nagrinėjo jos argumentus dėl banko finansinio reikalavimo patikslinimo teisėtumo ir padarė išvadą, kad jie nepagrįsti, nesudarantys pagrindo kitaip spręsti dėl banko finansinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, ginčo nenagrinėjo ir dėl jo esmės nesprendė, todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti kasatorės atskirąjį skundą iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 35,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai dėl teismo ir šalių turėtų išlaidų priteisimo turės pasisakyti teismas, dar kartą išnagrinėjęs bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Vincas Verseckas
