Civilinė byla Nr. 3K-3-615/2013
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00369-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.4; 126.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Netimpex“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių asmens teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), taip pat materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditorių teises bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Netimpex“. UAB Medicinos bankas kreipėsi su pareiškimu, prašydamas įtraukti jį į BUAB „Netimpex“ kreditorių sąrašą su 592 834,40 Lt reikalavimu. Šis reikalavimas buvo kildinamas iš to, kad, skolininkui BUAB „Sunsation“ neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, bankas įgijo teisę reikalauti, jog ją įvykdytų įkeisto daikto savininkas BUAB „Netimpex“. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi sustabdė UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo BUAB „Netimpex“ ieškinį atsakovui UAB Medicinos bankui dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu.
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pripažino negaliojančiu 2008 m. vasario 8 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už BUAB „Sunsation“ prievoles buvo įkeistas BUAB „Netimpex“ nekilnojamasis turtas UAB Medicinos banko naudai (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas nėra įsiteisėjęs, pareiškėjo UAB Medicinos banko prašymas įtraukti į BUAB „Netimpex“ kreditorių sąrašą dar nėra išspręstas.
Pareiškėjas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su skundu atsakovui BUAB „Netimpex“, prašydamas panaikinti 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta 100 000 Lt administravimo išlaidų sąmata, nes ji neprotingai didelė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo UAB Medicinos banko skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 6 d. buvo gautas UAB Medicinos banko pareiškimas dėl praleisto termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašą su 592 834,40 Lt reikalavimu, tačiau Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi šio kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tiesiogiai susijusi su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu. Teismas konstatavo, kad dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus turi teisę kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, todėl, atsižvelgęs į tai, kad UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas BUAB „Netimpex“ bankroto byloje nepatvirtintas, nes sustabdytas, sprendė, jog pareiškėjas nėra įgijęs Įmonių bankroto įstatyme ir CPK nustatytų kreditoriaus teisių (ĮBĮ 21 straipsnis, 26 straipsnio 6 dalis), todėl skundą atsisakė priimti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalį kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai (ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalis), todėl sprendė, jog Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta galimybės skųsti kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų asmenims, kurie į kreditorių sąrašą nėra įtraukti. Asmuo įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, tik esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo. Asmuo, kurio teisės pažeidžiamos priimamu kreditorių susirinkimo nutarimu, turi teisę atitinkamą sprendimą skųsti teismui, nes tokia teisė suteikta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje. Tai, kad jo finansinis reikalavimas šiuo metu dar nėra patvirtintas teisme, negali ir neturi būti kliūtis ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus. Kasatorius turi teisinį ir ekonominį interesą gauti lėšų iš atitinkamo turto pardavimo, todėl, matydamas, kad iš turto pardavimo gautina suma gali būti panaudota ne tik jo reikalavimui, bet ir neadekvataus dydžio administravimo išlaidoms padengti, turi teisę ginčyti atitinkamą nutarimą. Konstitucinis Teismas nutarimuose yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. EŽTT praktikoje nurodyta, kad aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones dėl šios teisės įgyvendinimo, tačiau svarbu, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis i teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmės. Nagrinėjamoje byloje kasatorius yra atsakovo kreditorius, jo reikalavimai į trečiąjį asmenį yra užtikrinti atsakovo turto hipoteka; turtas yra vienintelis, iš kurio bus galima patenkinti kreditoriaus reikalavimus. Teismo patvirtintos administravimo išlaidos bus apmokamos iš viso atsakovo turto, įskaitant kasatoriaus naudai įkeistą turtą, t. y. nuo administravimo sąmatos dydžio tiesiogiai priklausys lėšų suma, kurią kasatorius gaus iš jo naudai įkeisto nekilnojamojo daikto pardavimo. Nors teismai savo išvadas grindė ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tačiau ši norma nėra specialioji, joje nenurodyta, kad tik bankrutuojančios įmonės kreditorius gali skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį, nes šioje teisės normoje yra aiškiai apibrėžtas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių, priimtų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimu, tačiau nėra baigtinio asmenų, galinčių ginčyti kreditorių susirinkimų sprendimus, sąrašo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2007 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos įmonė Daimler Chrysler Bank, AG v. BAB „Daisotra“, bylos Nr. B2-333-436/, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDItMS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-202-1/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-202-1/2007">2-202-1/2007</a>, 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. BIĮ „Gilaba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-914/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-914/2013">2-914/2013</a>) yra pripažinta asmens, neįtraukto į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, teisė ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo kasacinį skundą, tačiau atsiliepimą buvo atsisakyta priimti, nes neatitiko CPK 351 straipsnio reikalavimų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pareiškėjo, kurio reikalavimai nepatvirtinti bankroto byloje, teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą, šią teisę įgyvendinant pagal įstatymuose nustatytą tvarką ir sąlygas. Teisės kreiptis į teismą procesinės įgyvendinimo galimybės detalizuojamos teisės aktuose – CPK bei kituose įstatymuose, atsižvelgiant į bylos pobūdį. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar asmuo, kurio finansiniai reikalavimai nėra patvirtinti teismo nutartimi bankroto byloje, turi teisę ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais buvo patvirtinta 100 000 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmata, t. y. keliamas ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimo tinkamumo ir pagrįstumo klausimas.
Bankroto procesas yra toks procesas, kuris, nors ir prasideda dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu, kurio tikslas – patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. A. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-554/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-554/2008">3K-3-554/2008</a>). Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taigi įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant ĮBĮ nuostatas.
Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos kreditorių teisėms skųsti jiems nepalankius kreditorių susirinkimo sprendimus. Kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje: per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2010">3K-3-21/2010</a>, 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Scorpus“ v. UAB „Labrusta production“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2012">3K-3-274/2012</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismai atsisakė priimti pareiškėjo UAB Medicinos banko skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, motyvuodami, jog pareiškėjo, kaip kreditoriaus, reikalavimo tvirtinimo klausimas bankroto byloje dar yra neišspręstas. Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. teismo nutartimi sustabdė UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo bankrutavusios UAB „Netimpex“ bankroto byloje nagrinėjimą iki teismo sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo. Taigi šio pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumas bankroto byloje nėra išspręstas, todėl pareiškėjas neįgijo kreditorių teisių, nustatytų ĮBĮ 21 straipsnyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nėra patvirtintas kreditorius bankroto byloje, o teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus suteikta teismo nutartimi patvirtintiems kreditoriams (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis), taigi, jam nesuteikiama teisė skųsti nurodytus nutarimus.
Kadangi klausimas, ar pareiškėjas yra kreditorius bankroto byloje, yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, kuri šiuo metu sustabdyta, tai teisėjų kolegija nenagrinėja šio klausimo pagrįstumo ir nepasisako dėl CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto taikymo, nes tai nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kasatoriaus teisė į teisminę gynybą nebuvo pažeista, nes šalių teises ir pareigas bankroto bylos iškėlimo stadijoje lemia bankroto bylos iškėlimo specifika – kasatoriaus kaip kreditoriaus teisės bus įgyvendintos patvirtinus bankroto byloje jo reikalavimą. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus skundas pagrįstai buvo nepriimtas, nes jį padavė asmuo, neturėjęs teisės jo paduoti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, todėl jie atmestini kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 25,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,10 Lt (dvidešimt penkis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Algis Norkūnas
Juozas Šerkšnas