Baudžiamoji byla Nr. 2K-8-699-2019
Teisminio proceso Nr. 1-08-1-03014-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.2.1; 1.2.19.2.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,
įtariamajam R. L., jo gynėjui Linui Mažonui,
įtariamajam L. K., jo gynėjui Giedriui Ulinskui,
įtariamajam T. G., jo gynėjui Benediktui Paulauskui,
įtariamajam K. T. (K. T.), jo gynėjui Eugenijui Karažinui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendis, kuriuo R. L. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, L. K.– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, T. G. – pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, K. T. – pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, panaikintas ir baudžiamoji byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, įtariamųjų ir jų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti:
1.1. R. L. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių remonto ir vairuotojų rengimo skyriaus instruktorius, profesinės karo tarnybos karys, turėdamas (duomenys neskelbtini) karinį laipsnį, pasinaudodamas savo tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatoriui, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2014 m. liepos 25 d. apie 17 val. bare šašlykinėje (duomenys neskelbtini), savo ir nenustatytų asmenų ((duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatorių) naudai reikalavo duoti kyšį, nurodydamas (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairuotojų kurso (duomenys neskelbtini) klausytojams A. Ž., E. A., P. L., M. Š., V. R., T. G. ir K. T. egzamino dieną turėti kiekvienam po 250–350 Lt (72,41–101,37 Eur), pažadėdamas jiems paveikti (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatorių, kad kursantai sėkmingai išlaikytų egzaminą. 2014 m. liepos 31 d. nuo 9 iki 10 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairuotojų kurso (duomenys neskelbtini) klausytojo E. A. savo ir nenustatytų asmenų naudai tiesiogiai priėmė 250 Lt (72,41 Eur) kyšį, pažadėdamas paveikti (duomenys neskelbtini) C kategorijos egzaminatorių, kad šis neteisėtai veiktų, t. y. vairavimo egzamino metu, 2014 m. liepos 31 d. apie 9.20 val., nefiksuotų klausytojo E. A. daromų vairavimo klaidų, dėl to E. A. sėkmingai išlaikytų C kategorijos vairavimo egzaminą (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 31 d. nuo 13 iki 17 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), pažadėdamas (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairuotojų kurso (duomenys neskelbtini) klausytojams A. Ž., M. Š., T. G. ir K. T. paveikti (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatorių, kad šis neteisėtai veiktų, t. y. C kategorijos vairavimo egzamino metu nefiksuotų klausytojų daromų vairavimo klaidų, dėl to jie sėkmingai išlaikytų C kategorijos vairavimo egzaminą (duomenys neskelbtini), savo ir nenustatytų asmenų naudai iš A. Ž., M. Š., K. T. ir T. G. priėmė po 250 Lt (72,41 Eur), kuriuos surinkęs, iš viso 1000 Lt (289,62 Eur), jam perdavė A. Ž.
1.2. L. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių remonto ir vairuotojų rengimo skyriaus instruktorius, profesinės karo tarnybos karys, turėdamas (duomenys neskelbtini) karinį laipsnį, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2014 m. liepos 30 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), esančioje C kategorijos vairavimo kurso teorinės dalies dėstymo auditorijoje, pasinaudodamas savo tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatoriui, iš (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairuotojų kurso (duomenys neskelbtini) klausytojų R. A., G. P., D. J., E. F. (E. F.), K. M., M. R. ir M. N. savo ir nenustatytų asmenų ((duomenys neskelbtini) C kategorijos egzaminatorių) naudai, užrašydamas ant auditorijoje esančios sieninės rašymo lentos skaičių „200“, reikalavo kyšio iš kiekvieno po 200 Lt (57,92 Eur), pažadėdamas paveikti (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatorių, kad šis neteisėtai veiktų, t. y. C kategorijos vairavimo egzamino metu nefiksuotų klausytojų daromų vairavimo klaidų, dėl to jie sėkmingai išlaikytų C kategorijos vairavimo egzaminą (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio 1 d. 2014 m. liepos 31 d. laikotarpiu nuo 13 iki 17 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), pažadėdamas (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairuotojų kurso (duomenys neskelbtini) klausytojams R. A., G. P., D. J., E. F., K. M. ir M. N. paveikti (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatorių, kad šis neteisėtai veiktų, t. y. C kategorijos vairavimo egzamino metu nefiksuotų klausytojų daromų vairavimo klaidų, dėl to jie 2014 m. rugpjūčio 1 d. sėkmingai išlaikytų C kategorijos vairavimo egzaminą (duomenys neskelbtini), savo ir nenustatytų asmenų naudai iš R. A., G. P., D. J., E. F., K. M. ir M. N. priėmė po 200 Lt (57,92 Eur), kuriuos surinkęs, iš viso 1000 Lt (347,54 Eur), jam perdavė K. M.
1.3. T. G. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairuotojų kurso (duomenys neskelbtini) klausytojas, profesinės karo tarnybos karys ((duomenys neskelbtini)), 2014 liepos 31 d. nuo 13 iki 17 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), siekdamas pasinaudoti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių remonto ir vairuotojų rengimo skyriaus instruktoriaus (duomenys neskelbtini) R. L. tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatoriui ir sėkmingai išlaikyti C kategorijos vairavimo egzaminą (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 1 d., davė 250 Lt (72,41 Eur) (duomenys neskelbtini) A. Ž., kad šis juos perduotų (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių remonto ir vairuotojų rengimo skyriaus instruktoriui (duomenys neskelbtini) R. L. už neteisėtą veikimą – poveikį (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatoriui, kad jis neteisėtai veiktų, t. y. vairavimo egzamino metu nefiksuotų padarytų vairavimo klaidų.
1.4. K. T. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį už tai, kad prekiavo poveikiu, būtent: būdamas (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairuotojų kurso (duomenys neskelbtini) klausytojas, profesinės karo tarnybos karys ((duomenys neskelbtini)), 2014 m. liepos 31 d. nuo 13 iki 17 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), siekdamas pasinaudoti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių remonto ir vairuotojų rengimo skyriaus instruktoriaus (duomenys neskelbtini) R. L. tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) C kategorijos vairavimo egzaminatoriui ir sėkmingai išlaikyti C kategorijos vairavimo egzaminą (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 1 d., davė 250 Lt (72,41 Eur) (duomenys neskelbtini) A. Ž., kad šis juos perduotų (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių remonto ir vairuotojų rengimo skyriaus instruktoriui (duomenys neskelbtini) R. L. už neteisėtą veikimą – poveikį (duomenys neskelbtini) C kategorijos egzaminatoriui, kad jis neteisėtai veiktų, t. y. vairavimo egzamino metu nefiksuotų padarytų vairavimo klaidų.
2. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistųjų R. L., L. K. ir nuteistųjų T. G. ir K. T. gynėjo apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir perdavė bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 2 ir 4 punktų reikalavimų – pagal 2 punktą turi būti nurodyti visi įtariamieji dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau šioje byloje nurodyta dalis įtariamųjų, o kiti asmenys dėl galimai padarytos tos pačios nusikalstamos veikos palikti specialiaisiais liudytojais; pagal 4 punktą turi būti nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, kad nurodomi duomenys turi atitikti BPK 20 straipsnio reikalavimus, o šioje byloje nurodyti specialiųjų liudytojų duoti parodymai, kurie tokiais duomenimis negali būti laikomi. Pagrįsdamas priimamą sprendimą apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė, kad išnagrinėjus bylą, atlikus papildomą įrodymų tyrimą, nustatyta, jog byloje nebuvo įvertintos specialiųjų liudytojų A. Ž., E. A., P. L., K. M., E. F., G. P., D. J., M. N. galimai padarytos nusikalstamos veikos dėl kyšio davimo, kad ikiteisminio tyrimo metu minėti liudytojai buvo įgiję specialiojo liudytojo statusą, tačiau jų statusas iš esmės nebuvo iki galo išspręstas ir byla buvo perduota teismui; kad nors BK 226 straipsnio 6 dalyje ir BK 227 straipsnio 5 dalyje yra nurodytos galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju liudytojams A. Ž., E. A., P. L., K. M., E. F., G. P., D. J., M. N. minėtuose straipsniuose įtvirtintos nuostatos negalėjo būti pritaikytos, nes šių asmenų negalima laikyti operatyvinėms tarnyboms savanoriškai pranešusiais apie duotą kyšį, todėl prokuroras, nustatęs A. Ž., E. A., P. L., K. M., E. F., G. P., D. J., M. N. neteisėtus veiksmus, turėjo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jų atžvilgiu ir pareikšti įtarimus arba, nepakakus surinktų duomenų, kad jiems būtų pareikšti įtarimai, panaikinti specialiojo liudytojo statusą ir apklausti juos kaip liudytojus; kad prokuroro nutarimu asmeniui suteiktas specialiojo liudytojo statusas yra laikinas ir tokio asmens parodymai nėra laikomi įrodymų šaltiniu; kad pagal BPK 20 straipsnio esmę specialiojo liudytojo parodymais kaltinamasis aktas negali būti grindžiamas.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso (326 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 320 straipsnio 3 dalies) pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, dėl to priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
3.2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados yra nepagrįstos ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl liudijimo ypatumų panašiomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-696/2016">2K-248-696/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNjk3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-697/2017">2K-96-697/2017</a>). Atsižvelgiant į nurodytą praktiką, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai A. Ž., E. A., D. J., K. M., E. F., G. P., M. N. (kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kaip specialieji liudytojai) pagrįstai buvo prisaikdinti ir apklausti kaip liudytojai, nes šioje byloje jie nebuvo ir negalėjo būti įtariamieji, o tik asmenys, pranešę apie nusikalstamą veiką. Kartu tam, kad nebūtų priimtas neteisėtas nuosprendis, nekalti asmenys nebūtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytojai pagrįstai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl liudytojų statuso suteikimas A. Ž., E. A., D. J., K. M., E. F., G. P., M. N. ne tik kad nepažeidė kaltinamųjų teisės į gynybą, o atvirkščiai, sudarė sąlygas tinkamai pasirengti gynybai, padėjo užtikrinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Ir netgi ištaisė ikiteisminio tyrimo metu padarytą klaidą, kai šiems asmenims buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, o ne iš karto jie buvo apklausti kaip liudytojai. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, nes viso proceso metu nei P. L., nei V. R. specialiojo liudytojo statusas nebuvo suteiktas, jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo apklausti kaip liudytojai, todėl nėra pagrindo teigti, kad P. L. ir V. R. statusas nebuvo išspręstas.
3.3. Šioje byloje buvo nustatyta, kad A. Ž. pirmasis pranešė Antrojo operatyvinio departamento prie Krašto apsaugos ministerijos darbuotojui apie papirkimo atvejį, tada operatyviniai darbuotojai susisiekė su E. A., D. J., K. M., E. F., G. P., M. N., šie savo noru pateikė paaiškinimus apie mokymuose vykusius kyšininkavimo atvejus ir taip padėjo nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, ir vėliau viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad A. Ž., E. A., D. J., K. M., E. F., G. P., M. N. negali būti pareikšti įtarimai, nes jų veiksmai atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas (BK 226 straipsnio 6 dalis), jiems įtarimai nebuvo pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą prokurorui, nutartyje nurodė alternatyvą – apklausti minėtus asmenis kaip liudytojus, taip panaikinant jų, kaip specialiųjų liudytojų, statusą. Tačiau šią klaidą ištaisė pirmosios instancijos teismas, A. Ž., E. A., D. J., K. M., E. F., G. P., M. N. teisiamajame posėdyje apklausė kaip liudytojus taikydamas BPK 83 straipsnio taisykles. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, nuosprendį grindė ne tik minėtų asmenų parodymais, bet analizavo, lygino ir vertino tiek minėtų asmenų, tiek rašytinius įrodymus, kitų liudytojų parodymus, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, sujungė visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir padarė vienareikšmes, tikslias, neprieštaringas, logiškas apibendrinančias išvadas, kuriomis remdamasis ir priėmė teisingą sprendimą.
3.4. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad minėtų liudytojų parodymai neatitinka BPK 20 straipsnyje keliamų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų ir jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio (BPK 20 straipsnio 4 dalis), yra nepagrįstos. Šios išvados prieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNjk3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-697/2017">2K-96-697/2017</a>, yra išaiškinta, kad liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali gauti neteisingus parodymus. Tai, kad parodymus duoda liudytojai, neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus paaiškinimus, irgi savaime nepaneigia tokių parodymų objektyvumo.
3.5. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu specialiojo liudytojo statusą turėjusių A. Ž., E. A., K. M., E. F., G. P., D. J., M. N. parodymai atitinka BPK 20 straipsnyje keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir jais galima grįsti nuosprendį. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai juos pripažino netinkamais įrodymais, nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio 2 ir 4 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, dėl to, pažeisdamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.
3.6. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė ir kitus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Nuteistieji L. K., R. L. ir nuteistųjų K. T. bei T. G. gynėjas advokatas Arūnas Abraitis apeliaciniuose skunduose neprašė baudžiamosios bylos perduoti prokurorui, buvo suformuluoti prašymai – Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – kaltinamuosius išteisinti.
3.7. BPK 255 straipsnyje įtvirtinta norma, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinimai buvo suformuluoti keturiems kaltinamiesiems – L. K., R. L., K. T. ir T. G. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kad nenurodyti visi įtariamieji, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. BPK 257 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad <...> nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas bylą perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistieji bei nuteistųjų gynėjas savo apeliaciniuose skunduose prašė panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – kaltinamuosius išteisinti, tačiau teismas šio klausimo nesprendė ir priėmė sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio 2 ir 4 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nors tokio prašymo nebuvo gauta. Teismas, manydamas, kad baudžiamojoje byloje būtina dar ir kitus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turėjo galimybę apie tai pranešti prokurorui nutartimi, o gautus apeliacinius skundus išnagrinėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nesant teisinių kliūčių, iš esmės neišnagrinėjo byloje paduotų nuteistųjų L. K., R. L., taip pat nuteistųjų K. T. ir T. G. gynėjo advokato Arūno Abraičio apeliacinių skundų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
3.8. Be to, apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų, nenustatė jokio termino pažeidimams pašalinti, dėl to pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 219 straipsnio ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo
5. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo teisme ribos yra tam tikri teisiniai rėmai, kurių teismas turi paisyti nagrinėdamas bylą. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia prokuroro surašytas kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamoje byloje R. L., L. K., T. G. ir K. T. buvo kaltinami ir nuteisti pagal jiems suformuluotus kaltinimus – R. L., L. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, o T. G. ir K. T. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas tokių kaltinamojo akto trūkumų, kurie būtų kliūtis teismui nagrinėti bylą dėl kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nenustatė (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis).
6. Pagal BPK 23 straipsnį kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. Šis straipsnis įtvirtina, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), nustatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio kodekso 273 straipsnyje nustatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamasis aktas turi būti informatyvus, t. y. jame, be jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktuose, kuriuos taip pat reikia tiksliai nurodyti, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; nurodyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu įtariamas asmuo; tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktai). Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip minėta, prokuroro priimamas dokumentas – kaltinamasis aktas turi būti pakankamai konkretus: kaltinamasis turi aiškiai žinoti, dėl kokios veikos padarymo jis tapo įtariamuoju, pagal kokią BK normą ta veika kvalifikuojama, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad po kaltinamojo akto paskelbimo teisėjai paklausus kaltinamųjų, ar jie supranta kaltinimą, ar prisipažįsta kaltais, kaltinamieji atsakė, kad kaltinimą supranta, tačiau kaltais neprisipažįsta (BPK 271 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys išvardytos BPK 326 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui priimama, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą. Taigi ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą.
8. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų R. L., L. K. ir nuteistųjų T. G. bei K. T. gynėjo paduotais apeliaciniais skundais buvo prašoma pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį. Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai nurodyti BPK 329 straipsnyje. Šio straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė šio kodekso 369 straipsnio 3 dalyje nurodytą esminį šio kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, nurodytus šio kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas dėl visų nuteistųjų priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, perdavė bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija pripažinti, kad priimta nutartis yra teisėta, o kartu ir pagrįsta, neturi teisinio pagrindo.
8.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio 2 ir 4 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. BPK 219 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, <...>, o 4 punkte – kad nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pasisakęs, kad pagal BPK 20 straipsnio esmę specialiojo liudytojo parodymais kaltinamasis aktas apskritai negali būti grindžiamas, konstatavo BPK 219 straipsnio 4 punkto pažeidimą, argumentuodamas tai tuo, kad kaltinamajame akte nurodomi duomenys turi atitikti BPK 20 straipsnio reikalavimus, o nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte nurodyti specialiųjų liudytojų parodymai, kurie tokiais duomenimis negali būti laikomi. BPK 219 straipsnio 2 punkto pažeidimą teismas argumentavo tuo, kad kaltinamajame akte „nurodyta dalis įtariamųjų, o kiti asmenys dėl galimai tos pačios nusikalstamos veikos palikti specialiaisiais liudytojais“. Pažymėtina, kad BPK tokio termino (sąvokos) kaip „specialusis liudytojas“ nėra. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose rekomendacijose (kuriomis turi vadovautis prokuroras bei ikiteisminio tyrimo pareigūnai) „Dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką ir sutinka tokius parodymus duoti, vadinamas specialiuoju liudytoju. Teismų sprendimuose neretai (kaip ir nagrinėjamoje byloje) liudytojas, apklaustas taikant liudijimo ypatumus, įvardijamas specialiuoju liudytoju.
8.2. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, kad Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija reiškia, jog fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Tačiau Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad fizinis asmuo negali savanoriškai (t. y. niekieno neverčiamas) duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai). BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Todėl asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui negali būti taikoma ir liudytojo atsakomybė, nustatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse, t. y. tokiam asmeniui negali būti taikomos BPK 163 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės, toks liudytojas neatsako pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą.
8.3. Pagal tokį teisinį reguliavimą liudytojo, apklausto taikant liudijimo ypatumus, statusas keliais svarbiais aspektais yra artimas įtariamojo statusui. Tačiau jeigu ikiteisminio tyrimo metu jam nesuteikiamas įtariamojo statusas, t. y. jam jokie įtarimai (nagrinėjamu atveju – dėl kyšio davimo) nepareiškiami, jo procesinis statusas nepasikeičia – baudžiamajame procese jis yra liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, gauti atliekant tyrimo veiksmus – liudytojų, įtariamųjų apklausą, parodymų patikrinimą vietoje ir kitus BPK nurodytus veiksmus, yra duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 178, 218 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, taikant BPK 80 straipsnio 1 dalyje bei 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus, kaip liudytojai buvo apklausti A. Ž., P. L., E. A., D. J., K. M., E. F., G. P., M. N. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje (taip pat ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) nėra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu minėti asmenys kaip liudytojai buvo apklausti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies ir 82 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad jų parodymai gauti neteisėtu būdu. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su bylos duomenų teisiamajame posėdyje ištyrimu ir patikrinimu. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant nurodytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Remdamasi šiais argumentais, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kaltinamasis aktas apskritai negali būti grindžiamas specialiųjų liudytojų parodymais, kad kaltinamojo akto pagrindimas tokiais duomenimis yra esminis kaltinamojo akto trūkumas, t. y. BPK 219 straipsnio 4 punkto pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą, nėra teisinga, teisiniais argumentais nepagrįsta.
8.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai A. Ž., E. A., P. L., K. M., E. F., G. P., D. J., M. N. buvo apklausti, jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad šių liudytojų teisiamajame posėdyje duotais parodymais nuosprendis negalėjo būti grindžiamas, nes jie buvo apklausti įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir prisaikdinus, t. y. teisme buvo verčiami duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, atliko įrodymų tyrimą – minėtiems asmenims sutikus duoti parodymus, juos, taikant liudijimo ypatumus, apklausė, tačiau jų parodymų nevertino nutartyje nurodydamas, kad tai, jog A. Ž., E. A., P. L., K. M., E. F., G. P., D. J., M. N. nebuvo reiškiami nei įtarimai, nei kaltinimai bei padarytos klaidos juos apklausiant pirmosios instancijos teisme, pašalino teismo galimybę vienaip ar kitaip vertinti šiuos parodymus. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismui atlikus įrodymų tyrimą kyla abejonių dėl gautų duomenų pripažinimo (ar nepripažinimo) įrodymais ir jų vertinimo, nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui konstatuojant, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimus.
9. Pagal BPK 219 straipsnio 2 punktą kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys apie įtariamuosius. Kaltinamajame akte kaltinimai buvo suformuluoti keturiems įtariamiesiems – R. L., L. K., K. T. ir T. G. Duomenys apie įtariamuosius (vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, darbovietė ir kt.) nurodyti, todėl nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio 2 punkto reikalavimus. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 2 punkto reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą dėl to, kad pagal šio straipsnio 2 punktą dėl padarytos nusikalstamos veikos turi būti nurodyti visi įtariamieji, o nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyta dalis įtariamųjų, t. y. ne visi galimai padarę tą pačią nusikalstamą veiką asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo dėl tų kaltinamųjų ir jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji ir buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Priimtu nuosprendžiu R. L., L. K., K. T. ir T. G. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už atskiras kiekvieno iš jų padarytas nusikalstamas veikas, atitinkamai kvalifikuotas pagal BK 226 straipsnio 2 ir 1 dalis. Nė vienam iš kaltinamųjų nusikalstamų veikų padarymas bendrininkaujant nebuvo inkriminuojamas (BK 24 straipsnis); apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra nustatyta, kad kaltinamajame akte nusikalstamų veikų aprašymas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Nusikalstamų veikų, nurodytų BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėtys yra skirtingos, todėl, nors nutartyje ir akcentuojamas kyšio davimas, nėra aišku, apie kurią „galimai padarytą tą pačią nusikalstamą veiką“ yra pasisakoma. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su kasatoriaus argumentais, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas manė, jog nusikalstamą veiką galėjo būti padarę ir kiti asmenys, turėjo apie tai motyvuota nutartimi pranešti prokurorui, o ne perduoti bylą prokurorui, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatuodamas, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio 2 ir 4 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir perduodamas bylą prokurorui, netinkamai vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, dėl to padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, sukliudžiusį teismui bylą patikrinti tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, esant BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam pagrindui, naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Audronė Kartanienė
Aldona Rakauskienė
