Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-42-1073/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53954-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;

1.2.25.4.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu R. A., padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos L. D. atsakomybei be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas R. A. priklausantis turtas – automobilis „Suzuki Vitara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią R. A. nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 31 d.

Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. R. A. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), nes vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, būtent: 2017 m. spalio 16 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ‚,Suzuki Vitara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą, konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. A. vairuota transporto priemonė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nekonfiskuota nepagrįstai. Byloje nustatyta, kad R. A. inkriminuotas nusikaltimas, nurodytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Suzuki Vitara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ši transporto priemonė registruota kaltininkės sutuoktinio A. A. vardu, įgyta santuokoje, yra šeimos turtas, ir šis turtas laikytinas aptariamo nusikaltimo padarymo priemone. Teismas pažymėjo, kad konfiskuotino turto vertė neturi jokių sąsajų su teismo skirtina bauda, juo labiau kad bausmė R. A., atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo skiriama. Aplinkybių, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo rūpinasi savo neįgalia motina bei mažamečiu sūnumi ir kad aptariama transporto priemonė yra vienintelis šeimos automobilis, teismas nevertino kaip išskirtinių. Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nagrinėjamoje byloje šis teismas nenustatė, o R. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo. Be to, teismo manymu, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei šiuo konkrečiu atveju būtent baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo bei turto konfiskavimo) taikymas yra būtinas ir proporcingas, siekiant BK 40 straipsnyje nurodytų tikslų, o paskirtoji įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apklausiama teismuose kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nevengė atsakyti į teismo klausimus dėl alkoholio vartojimo laiko, kiekio, nuoširdžiai paaiškino situaciją, nurodė visas itin asmeniškas ir jautrias aplinkybes, dėl kurių buvo įtemptas laikas, ir tiesiog nemokėjo, nesugebėjo su tuo susitvarkyti, dėl to ir nutiko toks įvykis. Kasatorė nesiekė sumenkinti savo elgesio, priešingai, nurodė suprantanti, kad padarė didelę klaidą, kad gyvenime kylančius sunkumus reikia spręsti kitomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė neturintis abejonių, kad ji ne tik prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau savo elgesį išties įvertino kritiškai, nuoširdžiai išgyvena bei gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo.

3.2. Kasatorės vairuotas automobilis registruotas vyro vardu, yra šeimos turtas, jį vairuoja ir vyras, kito važiuojančio automobilio šeima šiuo metu neturi. Padarytas BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje teista nebuvo, šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorė laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat įvertino ir laiduotojos asmenybę, jos galimybę daryti teigiamą įtaką kasatorei. Kasatorė neblaivi nevairavo automobilio išvažiavusi į miesto gatves, o tik manevravo stovėjimo aikštelėje šalia darbo.

3.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos nuosprendžiu pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra neproporcingos kasatorės padarytam teisės pažeidimui, netinkamai taikytos BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>, 2K-218-648/2018).

3.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino, kad kasatorė nuo 1998 m. dirbo (duomenys neskelbtini), ne kartą skatinta už puikų darbą, apdovanota (duomenys neskelbtini), iš darbo išėjo savo noru po nagrinėjamo įvykio, kaip neatitinkanti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kasatorė alkoholį vartoja retai, daug dirba, jos neatsakingą poelgį nulėmė prasta asmeninė ir artimų žmonių sveikatos būklė, patirtas stresas dėl įtempto darbo bei persikėlimo gyventi į kitą valstybę, tad šis įvykis jos gyvenime yra atsitiktinumas, dėl kurio ji labai išgyvena ir padarė reikiamas išvadas. Automobilis yra šeimos turtas, kuris būtinas tenkinant nepilnamečio vaiko interesus ir kasatorei tinkamai vykdant rūpintojos pareigas (šeima kartu su kasatorės motina gyvena priemiestyje, mokyklinio ugdymo įstaiga ir gydymo įstaigos yra miesto centre), todėl, net jei kasatorei taikoma baudžiamojo poveikio priemonė uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, automobilio konfiskavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintus teisės principus.

3.5. Kasatorės vyras darbe yra gavęs pranešimą apie pareigybės panaikinimą, kasatorė šiuo metu nedirba. Dar ir todėl automobilio konfiskavimo, kaip prevencinės priemonės, taikymas yra neadekvatus esamoje situacijoje vertinant nepilnamečio vaiko ir globojamos motinos teisėtus interesus, nes šio turto netekimas apribotų kasatorės šeimos galimybes operatyviai spręsti iškilusias problemas, nes kitos transporto priemonės įsigyti nebūtų galimybės. Automobilis laikytinas būtina susisiekimo priemone, o ne prabangos daiktu.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Vertinant kasacinio skundo argumentus ir nurodytą teismų praktiką (kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>) sutiktina su kasatorės išdėstyta nuomone, kad nuteisimo už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už tokią nusikalstamą veiką atvejais turto konfiskavimo teisinis pagrindas skiriasi.

4.2. Šioje byloje spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo būtinumo klausimą apeliacinės instancijos teismas vertino jų tarpusavio suderinamumo ir proporcingumo principus, taip pat ir tai, kad taikomos prievartos priemonės atitiktų padarytą teisės pažeidimą ir nesuvaržytų asmens labiau, nei reikalinga, kad būtų pasiekti teisėti ir visuotinai svarbūs tikslai paveikti pažeidėją, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju specialiosios teisės atėmimas ir turto – automobilio konfiskavimas yra būtinos ir proporcingos priemonės siekiant BK 40 straipsnyje nurodytų tikslų. Teismas įvertino R. A. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios buvo pagrindas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau konstatavo, kad jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo.

4.3. Įstatymas nedraudžia skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę atsižvelgiant į jų suderinamumą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 6 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>).

4.4. Kasatorės elgesį, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir visas aplinkybes, turinčias reikšmės atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, teismai įvertino ir dėl jų pasisakė. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. jos teisinė padėtis lieka lengvesnė, nei būtų ją pripažinus kalta ir nuteistus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

4.5. Byloje ištirtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie įvažiavimo lėtai privažiuoja automobilis ir sukdamas į dešinę bando įvažiuoti į automobilių aikštelę, atsitrenkia į bortelį ir sustoja; tada kasatorė nesėkmingai dar kelis kartus bandė įvažiuoti į automobilių aikštelę, o ne manevravo aikštelėje. Pateiktame 2018 m. balandžio 27 d. pranešime A. A. apie pareigybės panaikinimą nurodyta, kad jis apie sutikimą ar nesutikimą eiti kitas siūlomas pareigas turėjo informuoti iki 2018 m. birželio 1 d., bet byloje nėra jokių duomenų apie jo priimtą sprendimą. Be to, byloje yra duomenų, kad nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2017 m. spalio 16 d., kasatorės šeimoje buvo du naudojami automobiliai (liudytojo A. A. parodymai), o iš prašymo valstybės įmonei „Regitra“ dėl transporto priemonės išregistravimo matyti, kad antrasis automobilis „Honda HR-V“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat registruotas R. A. vardu, buvo parduotas jau po įvykio 2018 m. balandžio 16 d.

4.6. Taigi kasatorės nurodytos aplinkybės negali būti nulemiančios baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo panaikinimą ir nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles tiek tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34-699/2018">2K-34-699/2018</a>, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018), tiek ir tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-35-719/2018). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>).

7. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad R. A. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žymiai viršijant 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; jos kraujyje buvo nustatyta 2,65 promilės etilo alkoholio (girtumas, artimas sunkiam), automobilį vairavo intensyvaus eismo metu – apie 16.45 val. vienoje iš centrinių Vilniuje (duomenys neskelbtini) gatvėje.

8. Nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas analizavo R. A. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir transporto priemonės konfiskavimo, proporcingumo klausimą, atsižvelgdamas į būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su kaltininkės R. A. asmenybe. Įvertinęs situaciją byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje būtent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o teismo paskirtoji įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Todėl R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą buvo panaikinta. Savo išvadas apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad turto konfiskavimo klausimą būtina vertinti visų nustatytų aplinkybių kontekste. Tačiau nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje situacijoje – kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo rūpinasi savo neįgalia motina bei mažamečiu sūnumi ir kad aptariama transporto priemonė yra vienintelis šeimos automobilis – nevertintinos kaip išskirtinės. Be to, įvertintina ir tai, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukštesnysis teismas neįžvelgia.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apeliacinės instancijos teismo išvadai dėl ‚,Suzuki Vitara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo nagrinėjamoje byloje bei nuomonei, kad, kaltininkei esant atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo konkrečiu atveju būtent baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimas bei turto konfiskavimas) taikymas yra būtinas ir proporcingas, siekiant BK 40 straipsnyje nustatytų tikslų.

10. Apeliacinės instancijos teismo išvadų tinkamumą nagrinėjamoje situacijoje patvirtina ir tai, kad nors R. A. nuosekliai tvirtino, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, neigiamai vertina savo veiksmus, tačiau kartu bando iškreipti bylos duomenis, sumenkinti ir pateisinti savo elgesį. Štai kasaciniame skunde teigiama, kad R. A. veiksmų mažesnį pavojingumą rodo tai, kad nevairavo automobilio išvažiavusi į miesto gatves, o tik manevravo stovėjimo aikštelėje šalia darbo, nors tiek vaizdo įrašų duomenimis, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad ji atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve prie stovėjimo aikštelės įvažiavimo ir tris kartus nesėkmingai bandė įvažiuoti į ją. Taip pat nuosekliai teigiama, kad šeimoje yra vienas automobilis, nors bylos duomenys rodo, kad jų buvo du, antras automobilis parduotas po pirmosios instancijos teismo posėdžio byloje. Ypatingas aplinkybes bandoma grįsti raštu apie pranešimą sutuoktiniui apie jo pareigybės panaikinimą, tačiau nutylima, kad tuo pačiu raštu jam yra siūloma eiti lygiavertes pareigas naujoje darbovietėje. Taigi, įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas R. A. – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

11. Nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė