Dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės kreditoriaus netiesioginio ieškinio bankrutuojančios įmonės naudai teismingumo konkrečiam teismui

Civilinė byla Nr. e3K-3-21-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10638-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės,,Idėjų rinka“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. G. ir I. G. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Tvorų tiekimas“ naudai pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovei bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų rinka“ bei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ priešieškinį E. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės kreditoriaus netiesioginio ieškinio bankrutuojančios įmonės naudai teismingumo konkrečiam teismui klausimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai E. G. ir I. G. BUAB,,Tvorų tiekimas“ vardu pareiškė ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo atsakovei bankroto administratorei UAB,,Idėjų rinka“, kuriuo, patikslinę reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės UAB,,Idėjų rinka“ ieškovei BUAB,,Tvorų tiekimas“ 42 937,34 Eur žalos dėl neišsaugoto bankrutavusios įmonės turto atlyginimą.

3. BUAB,,Tvorų tiekimas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo E. G. BUAB,,Tvorų tiekimas“ naudai 43 408,66 Eur žalos, padarytos dėl to, kad bankroto administratorei nebuvo perduotas įmonės turtas arba perduotas ne tas turtas, neišsaugojus trečiųjų asmenų turto ir įmonės lėšomis perkant paslaugas tretiesiems asmenims, atlyginimą.

4. Atsakovė UAB,,Idėjų rinka“ pateikė teismui prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui, kuriuo prašė civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui arba BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui. Atsakovė prašyme nurodė, kad tiek byloje pareikštas ieškinys, tiek ir priešieškinis yra teismingi apygardos teismui, byloje keliami reikalavimai yra susiję su bankroto proceso procedūromis, kurias taip pat kontroliuoja apygardos teismai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė patikslintą ieškinį, kurio reikalavimų suma sudaro 42 937,34 Eur, bei priešieškinį, kurio reikalavimų suma sudaro 41 221,29 Eur. Taigi, priėmus patikslintą ieškinį bei priešieškinį, civilinė byla nebėra teisminga apylinkės teismui. Teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro išrašu, nustatė, kad atsakovės UAB „Idėjų rinka“ registruotos buveinės adresas: Žemaitės g. 1-89, Vilnius, todėl bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (CPK 29 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

7. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų E. G. ir I. G. atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį ir bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai E. G. ir I. G. BUAB,,Tvorų tiekimas“ vardu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pradiniu ieškiniu bankroto administratorei UAB,,Idėjų rinka“ dėl 31 570,83 Eur žalos atlyginimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškinys priimtas 2018 m. balandžio 12 d. teisėjos rezoliucija. 2018 m. birželio 6 d. pareiškimu dėl reikalavimų padidinimo ieškovai padidino ieškinio reikalavimus 11 366,51 Eur suma (bendra ieškinio reikalavimų suma – 42 937,34 Eur). 2018 m. birželio 6 d. teisėjos rezoliucija prašymas priimtas. 2018 m. birželio 6 d. teisėjos rezoliucija taip pat buvo priimtas BUAB „Tvorų tiekimas“ priešieškinis ieškovui E. G. dėl 43 408,66 Eur žalos atlyginimo.

9. CPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, turi būti pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nustatytus atvejus. Byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju būtų aplinkybės, nustatytos CPK 34 straipsnio 5, 6, 7 dalyse.

10. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nagrinėjamu atveju BUAB,,Tvorų tiekimas“ nėra reiškiami jokie turtiniai reikalavimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjama byla teisminga BUAB,,Tvorų tiekimas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.

11. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti rūšinio teismingumo taisyklės išimtį. Šioje normoje nurodoma, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Taigi, tuo atveju, jeigu ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia bankroto administratorius, ieškinys pagal ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį yra teismingas apylinkės arba apygardos teismui (pagal ieškinio reikalavimo sumą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas)) ir teikiamas teismui pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad analogiška situacija turėtų būti ir bankrutuojančios įmonės kreditoriams reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės naudai. Todėl byla, pradėta nagrinėti apylinkės teisme, turi būti iš esmės jame ir išnagrinėta, nepaisant to, jog ieškinio dalyko patikslinimas ir priešieškinio priėmimas keičia rūšinį bylos teismingumą (CPK 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalis).

12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino atsakovės bankroto administratorės UAB,,Idėjų rinka“ prašymo ištaisyti 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimo klaidą, vietoje,,Vilniaus miesto apylinkės teismo“ nurodant,,Šiaulių miesto apylinkės teismą“, nes, teismo vertinimu, tokiu atveju būtų pakeista nutarties esmė, o prašomi padaryti pakeitimai nėra laikomi aritmetinėmis klaidomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu atsakovė bankroto administratorė UAB,,Idėjų rinka“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį, bylą perduoti pagal teismingumą Šiaulių miesto apylinkės arba Šiaulių apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad byla turi būti nagrinėjama apylinkės teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, t. y. Šiaulių miesto apylinkės teisme, tačiau minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje bylą perdavė ne Šiaulių miesto apylinkės teismui, o Vilniaus miesto apylinkės teismui.

13.2. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Taigi reikalavimai bankrutuojančios įmonės naudai nagrinėjami teismuose pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą (šiuo atveju buveinė yra Šiaulių mieste).

13.3. Vertinant pagal tai, kuris teismas – buveinės apylinkės ar buveinės apygardos – turi nagrinėti pareikštus reikalavimus, vienas iš kriterijų yra reikalavimų suma. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje teisingai nurodė, kad ieškinys priėmimo metu pagal pirminio ieškinio sumą (31 570,83 Eur) buvo teismingas apylinkės teismui, tačiau rezoliucine dalimi neteisingai bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nors BUAB „Tvorų tiekimas“ buveinė buvo ir yra Šiaulių mieste.

13.4. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar nutarties dėl teismingumo priėmimo dieną teismas turi bylą perduoti tam teismui, kuriam būtų buvęs teismingas pirminis ieškinys (nagrinėjamu atveju tai būtų buvęs Šiaulių miesto apylinkės teismas), ar teismas turi vadovautis procesinio veiksmo atlikimo metu (nutarties dėl teismingumo priėmimo metu) esančia procesine situacija (CPK 3 straipsnio 9 dalis) ir ginčą perduoti tam teismui, kuriam pagal teismingumo taisykles jis teismingas konkrečiu procesiniu momentu (nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismui).

14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai I. G. ir E. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

14.1. Ieškovų pareikštas ieškinys BUAB „Tvorų tiekimas“ vardu ir naudai atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme, bet ne Šiaulių miesto apylinkės teisme ar Šiaulių apygardos teisme.

14.2. CPK 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus. Pagal CPK 26 straipsnį visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Ieškovų pareikštas pradinis ieškinys buvo priimtas, civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo iškelta.

14.3. Pagal CPK 33 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės. Taigi patikslinus ieškinio reikalavimus padidinta ginčo suma nagrinėjant bylą nesudaro pagrindo iš naujo spręsti bylos teismingumo klausimą. Civilinė byla pagal ieškovų ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl patikslinti ieškinio reikalavimai, keičiantys rūšinį bylos teismingumą, nesudaro pagrindo perduoti bylą pagal rūšinį teismingumą.

14.4. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nagrinėjamu atveju reikalavimai yra pareikšti ne bankrutuojančiai įmonei, o jos administratorei.

14.5. Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Šios normos taikymo sritis apibrėžta per ieškinį paduodantį subjektą – bankroto administratorių. Šiuo atveju ieškinį pareiškė ne bankroto administratorius. Nagrinėjama situacija akivaizdžiai neatitinka ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies ir ši išimtį nustatanti norma negali būti per plačiai aiškinama ar taikoma pagal analogiją.

14.6. Atsakovė kasaciniu skundu prašo bylą perduoti pagal teismingumą Šiaulių miesto apylinkės arba Šiaulių apygardos teismui, nors ji anksčiau neprašė bylos perduoti Šiaulių miesto apylinkės arba Šiaulių apygardos teismui, o 2018 m. birželio 30 d. prašymu prašė bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės bylos rūšinio ir teritorinio teismingumo, bylos perdavimo kitam teismui pagal teismingumą

15. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos priskyrimo konkrečiam teismui klausimas sprendžiamas, kai byloje bankrutuojančios įmonės kreditoriai pateikė netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės naudai priteisti iš atsakovės bankroto administratorės žalos atlyginimą, anot ieškovų, už neišsaugotą bankrutuojančios įmonės turtą.

16. CPK 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja šiame straipsnyje išvardytas civilines bylas, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (9 punktas).

17. Teritorinio teismingumo bendroji taisyklė reglamentuojama CPK 29 straipsnyje: ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Bylų, kurios iškeliamos pagal bankrutuojančios įmonės pareikštus reikalavimus jos skolininkams, teismingumas turi tam tikrų ypatumų. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustato specialią teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bankroto administratoriui reiškiant ieškinius nustatomas teritorinis teismingumas; reikalavimai, kuriuos reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, neprivalo būti sprendžiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2013; 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354-969/2015">3K-3-354-969/2015</a>).

18. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies norma reglamentuoja teritorinio teismingumo taisyklę, kai bankroto administratoriaus, atstovaujančio bankrutuojančiai įmonei, ieškinys paduodamas ir iškelta byla išnagrinėjama teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Konstatuotina, kad abiem atvejais – tiek bankroto administratoriaus, veikiančio bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, tiek ir kreditoriaus netiesioginio ieškinio bankrutuojančios įmonės naudai – ieškiniai paduodami būtent bankrutuojančios įmonės interesais ir jos naudai. Bankroto administratoriaus reiškiami ieškiniai, taip pat ir kreditorių netiesioginiai ieškiniai bankrutuojančios įmonės naudai, kai jų tikslas – padidinti bankrutuojančios įmonės aktyvus bankroto byloje ir taip užtikrinti geresnę visų kreditorių interesų apsaugą, patenka į šios teismingumo taisyklės reglamentavimo sritį. Bylos perdavimas teismui pagal bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės buveinę atitinka proceso ekonomiškumo tikslą, sutaupant teisminį procesą kainuojančių lėšų ir laiko resursų, kai byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui, kuriame sutampamai nagrinėjama kartu ir tos pačios bankrutavusios įmonės bankroto byla. Todėl pripažintina, kad tokio pobūdžio ieškiniai, kai kreditoriai pareiškia netiesioginius ieškinius bankrutuojančios įmonės naudai, yra iš esmės tapatūs bankroto administratoriaus ieškiniams bankrutuojančios įmonės naudai teismingumo nustatymo prasme, nes visų tokių iškeltų bylų bankrutuojančios įmonės naudai teismingumas nustatomas remiantis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi.

19. Minėta, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, o apygardos teismai – bylas, išvardytas CPK 27, 28 straipsniuose ir kituose įstatymuose. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovai E. G. ir I. G. su ieškiniu BUAB,,Tvorų tiekimas“ naudai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 31 570,83 Eur žalos atlyginimo iš bankroto administratorės UAB,,Idėjų rinka“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškinys priimtas 2018 m. balandžio 12 d. teisėjos rezoliucija. 2018 m. birželio 6 d. pareiškimu dėl reikalavimų padidinimo ieškovai padidino ieškinio reikalavimus iki 42 937,34 Eur. 2018 m. birželio 6 d. teisėjos rezoliucija pareiškimas priimtas. 2018 m. birželio 6 d. teisėjos rezoliucija taip pat buvo priimtas BUAB „Tvorų tiekimas“ priešieškinis ieškovui E. G. dėl 43 408,66 Eur žalos atlyginimo.

21. CPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, turi būti pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Taigi priešieškinio pareiškimo teismingumą nulemia ieškinio teismingumas konkrečiam teismui.

22. Vienas iš teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui atvejų reglamentuojamas CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas gali bylą perduoti taip pat ir tais atvejais, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus. Bylos perdavimo pagal teismingumą kitam teismui klausimą teismas išsprendžia savo iniciatyva ir (arba) esant pateiktam dalyvaujančio byloje asmens prašymui, įvertinęs tokio prašymo pagrįstumą.

23. Kadangi ieškinys BUAB „Tvorų tiekimas“ vardu ir naudai buvo pateiktas ne teismui pagal šios bankrutavusios įmonės buveinės Šiaulių mieste vietą, o pagal atsakovės buveinės Vilniaus mieste vietą Vilniaus miesto apylinkės teismui, dėl to priėmęs ieškinį ne pagal bankrutavusios įmonės buveinę Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytą specialiąją teismingumo taisyklę, todėl jis turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagal teismingumą. Paaiškėjus, kad byla iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles, ji perduodama kitam teismui pagal teismingumą, nustatomą bylos perdavimo metu, nes pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė perduoti bylą kitam teismui jau po to, kai priėmė patikslintą ieškinį, kuriuo ginčijama ieškinio reikalavimų suma padidėjo iki 42 937,34 Eur ir taip viršijo CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą ribą, kai tokios vertės bylas nagrinėja apygardų teismai. Todėl paaiškėjus, kad byla iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles, t. y. ji turėjo būti iškelta teisme pagal bankrutavusios įmonės buveinės vietą Šiaulių mieste, tokia byla turėjo būti perduodama tam teismui, kuriam ji buvo teisminga būtent procesinio sprendimo dėl bylos perdavimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pagal ginčijamą sumą šiuo metu teisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas), o pagal ginčo pobūdį ir šalis, kai pareikštas kreditoriaus netiesioginis ieškinys bankrutavusios įmonės naudai, toks ieškinys turėjo būti paduodamas bankrutavusios įmonės buveinės teismui (ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis), byla turėjo būti perduota pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, o ne, kaip sprendė teismai kasacine tvarka skundžiamomis nutartimis, Vilniaus miesto apylinkės ar Vilniaus apygardos teismui. Dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumo taisykles, taikymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys panaikintinos, o byla pagal teismingumą perduotina nagrinėti pirmąja instancija Šiaulių apygardos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą iš esmės nagrinėti pagal teismingumą nurodytam pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmąja instancija Šiaulių apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė