Baudžiamoji byla Nr. 2K-48-628/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28895-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.14; 1.1.11.10; 1.1.11.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio.
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu H. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme; 284 straipsnį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme; 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (apeliacinės instancijos teismo ištaisyta kaip techninė klaida) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių; 284 straipsnį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 187 straipsnio 2 dalį (apeliacinės instancijos teismo ištaisyta kaip techninė klaida) – vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitus į penkis mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, paskirta galutinė subendrinta ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atliekant ją pataisos namuose. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės trukmė.
Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės BK 87 straipsnio tvarka įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laiką tęsti mokslus, o juos baigus toliau dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir be šių priemonių vykdymo kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Iš H. T. nukentėjusiajam E. N. priteista 1255,70 Eur žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 637,90 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendis pakeistas: panaikintos nuosprendžio dalys, pagal kurias H. T. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, 641 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir nustatyti konkretūs įpareigojimai.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos H. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis; kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis).
Nuosprendžiu nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d. iš D. P. buto H. T. pagrobė turto iš viso už 188 Eur.
H. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 284 straipsnį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – trisdešimties parų arešto bausmė; pagal BK 284 straipsnį – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir, 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę pakeitus į 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas H. T. taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. H. T. nuteistas už tai, kad:
1.1. 2016 m. birželio 19 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, per langą įsibrovė į V. B. namą, t. y. patalpą, iš jos slapta pagrobė 2 Eur vertės sūrį ir 100 Eur vertės 4 raktų ryšulį, taip įsibraudamas į patalpą pagrobė svetimo turto už 102 Eur (BK 178 straipsnio 2 dalis);
1.2. 2016 m. birželio 21 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) miestelio stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konflikto su E. N. metu tyčia pastarajam sudavė ne mažiau kaip 16 kartų ranka į galvos sritį, vieną kartą keliu sudavė į šoną, ne mažiau kaip 6 kartus spyrė į nugarą ir kitas kūno sritis, nukentėjusiojo galvą trenkė į pastato sieną ir viešoje vietoje atvirai iš drabužių pagrobė 30 Eur vertės E. N. judriojo ryšio telefoną „Nokia 2730“ su SIM kortele ir 50 Eur vertės A. B. judriojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Trend Lite“ su SIM kortele, taip padarė E. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei atvirai viešoje vietoje iš drabužių pagrobė 80 Eur vertės svetimo turto (BK 284 straipsnis ir 178 straipsnio 2 dalis);
1.3. 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per langą įsibrovė į namo vidų, t. y. patalpą, joje, suduodamas kelis smūgius Z. P. į pilvo sritį ir tyčia peiliu perpjaudamas dešinės rankos riešą, pasikėsino pagrobti nenustatyto asmens ir nenustatytos markės automobilį, taip įsibrovęs į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą bei peilį ir padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji automobilio užvedimo raktelių nedavė, o pats šių ieškodamas nerado (BK 22 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 2 dalis);
1.4. 2016 m. spalio 10 d. apie 16.10 val. iš (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., esančio kiemo slapta pagrobė 1500 Eur vertės D. P. automobilį „Renault Scenic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 178 straipsnio 2 dalis);
1.5. 2016 m. spalio 10 d. apie 16.10 val. iš (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., esančio D. P. buto slapta pagrobė įvairaus svetimo turto už 188 Eur (BK 178 straipsnio 4 dalis);
1.6. 2016 m. spalio 24 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., esančio daugiabučio namo kieme, t. y. viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia padegdamas 1125 Eur vertės A. N. automobilį „Renault Megane Scenic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimo turto už 583 Eur bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (BK 284 straipsnis ir 187 straipsnio 2 dalis).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias normas, nepagrįstai buvo pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y.: kad H. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kad atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą ir nusikalto būdamas nepilnametis. Teismas konstatavo, kad H. T. savo kaltės dėl visų nusikalstamų veikų nepripažino, geranoriškai nebendradarbiavo su pareigūnais, nedavė išsamių parodymų, nors teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę visiškai, tačiau nenurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, teigė neprisimenantis aplinkybių dėl vartoto alkoholio, nusikalstamos veikos padarytą žalą atlygino jo tėvai ir tik iš dalies, o nepilnametystė negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes BK nurodytas atskiras skyrius dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas padarytų veikų sunkumą, nes nenurodė, kad buvo pasikėsinta padaryti ir vieną sunkų nusikaltimą, dėl to teismas paskyrė per švelnias bausmes. Be to, teismas sprendė, kad buvo netinkamai taikytas BK 92 straipsnis atidedant bausmės vykdymą, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo elgesyje korekcijos požymių nepastebima, jo elgesys vis labiau tolsta nuo visuomenei priimtinų bendro gyvenimo taisyklių, jis abejingas kitų išgyvenimams ir yra linkęs tai demonstratyviai parodyti. Tai rodo, kad bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje, nustatyto režimo laikymasis, pataisos įstaigoje dirbančių asmenų teikiama pagalba jam yra reikalinga. Tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos H. T. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis H. T. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pašalinimo ir nustatyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus; sumažinti paskirtas laisvės atėmimo bausmes atsižvelgiant į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, jas subendrinus taikyti BK 92 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Kasaciniame skunde nurodoma:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti, tačiau netaikė BK 80 straipsnio, įtvirtinančio teismo pareigą užtikrinti, kad nepilnamečiui skiriama bausmė atitiktų asmens amžių, socialinę brandą. BK 80 straipsnio nuostatos taikomos ne tik nepilnamečiams, bet ir asmenims iki dvidešimt vienerių metų amžiaus. Byloje nėra abejonių, kad brandos stoka ir netinkama aplinka, netinkami draugai lėmė tai, kad jaunuolis iš geros šeimos atsidūrė teisiamųjų suole. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl BK 91 straipsnio 2 dalies taikymo, nuosprendyje neaptartos nepilnamečio gyvenimo sąlygos, auklėjimo sąlygos, sveikatos būklė ir socialinės brandos ypatumai, neteisingai vertinamas taikytų poveikio priemonių veiksmingumas. Teismas akcentavo tik nepilnamečio elgesį nusikaltimų darymo metu, tačiau nepasisakė dėl jo elgesio iki 2016 m. vasaros ir vėliau iki teismo nuosprendžio priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai panaikino BK 92 straipsnio taikymą.
3.2. Teismas taip pat neteisingai aiškino ir taikė BK 59 straipsnį. H. T. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra atlyginęs dalį žalos, savo gailėjimąsi išreiškia ne tik žodžiais. Nuteistasis mokosi, dirba, išsigydė nuo priklausomybių. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo nepilnametis, todėl žalą jam padėjo atlyginti tėvai. Nuo tada, kai sulaukė pilnametystės, žalos atlyginimą moka jis pats (byloje pateikti duomenys). Nukentėjusiajam E. N. žala neatlyginta dėl to, kad jis pats nesidomėjo procesu, nagrinėjant bylą nedalyvavo, byloje yra duomenų, kad jis gyvena užsienyje, todėl nuteistajam nebuvo žinomi jo duomenys, reikalingi su juo susisiekti ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Įstatymas nenustato, kada turi būti išreikštas prisipažinimas, todėl, bet kada prisipažinus kaltu dėl veikos padarymo, žodžiais, veiksmais, pastangomis, darbais išreiškus gailėjimąsi, kaltininkui turi būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dalinis žalos atlyginimas nesudaro pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3.3. Visos veikos padarytos per labai trumpą laikotarpį ir tai susiję su brandos trūkumu, tai tik laikino blogo elgesio apraiškos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos pateiktus oficialius duomenis, teigiamai apibūdinančius nuteistąjį, gautus iš mokyklos bei darbovietės, ir rėmėsi Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus duomenimis, kad tarnyba tris kartus kreipėsi į teismą prašydama panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą. Tai tik prielaidos, nes minimi pažeidimai nepasitvirtino, H. T. nepripažintas dėl jų kaltu. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ekspertizės akto Nr. 84TPK-193/2016 duomenimis apibūdindamas H. T.. Tai duomenys apie jo elgesį 2016 m., tačiau nuosprendis buvo priimamas 2018 m. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą reikėjo objektyviai ištirti aplinkybes dėl nuteistojo elgesio, priklausomybių ir kt., tačiau to apeliacinės instancijos teismas nepadarė.
3.4. H. T. 2018 m. birželio mėnesį baigė Kalvarijos suaugusiųjų mokyklą ir įgijo vidurinį išsilavinimą (2018 m. liepos 17 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma / charakteristika Nr. (1.6)S11(29)-51), 2018 m. liepos 5 d. H. T. pakeitė darbovietę, nuo šio laiko jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „Ebresa“ (2018 m. liepos 5 d. darbo sutartis Nr. 57 ir 2018 m. liepos 17 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma / charakteristika Nr. (1.6)S11(29)-51). Nuteistasis pateikia duomenis, kad jis yra išgijęs nuo priklausomybių (2018 m. liepos 16 d. laboratorijos „Antėja“ tyrimų protokolas Nr. 3633906).
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl lengvinančių aplinkybių pašalinimo, rėmėsi kasacine praktika, kad lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažįstama, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, be to, kaltininko prisipažinimas turi būti savanoriškas, o ne nulemtas jau surinktų bylos įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, tik dalinis prisipažinimas arba prisipažinimas dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad H. T. savo kaltės dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, pripažino tik kai kurias veikas, su ikiteisminio tyrimo pareigūnais geranoriškai nebendradarbiavo, išsamių parodymų nedavė. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, tačiau nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių nenurodė, teigė neprisimenantis, dėl savo elgesio kaltino suvartotą alkoholį, savo veiksmų kritiškai nevertino. Todėl teisėjų kolegija tokį prisipažinimą pagrįstai laikė formaliu ir deklaratyviu, neatitinkančiu atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinio. Tokią išvadą patvirtino ir teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto duomenys.
4.3. Pritartina ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog žalą nukentėjusiesiems atlygino ne nuteistasis, o jo tėvai, ir tik iš dalies. Byloje nusikalstamomis veikomis žala buvo padaryta E. N., Z. P., D. P. ir A. N.. Ieškinius pareiškė tik E. N. ir Valstybinė ligonių kasa, kiti nukentėjusieji ieškinių nereiškė, nes padarytą turtinę žalą jiems visiškai ar iš dalies atlygino H. T. motina J. T.. Nukentėjusioji V. B. parodė, kad po nusikalstamos veikos pas ją atvykusi H. T. motina atsiprašė, žadėjo atlyginti žalą, vėliau atvežė ir H. T. atsiprašyti, taigi nuteistasis savo iniciatyva nei atlygino padarytą žalą, nei atsiprašė nukentėjusiosios.
4.4. Byloje nėra pagrindo taikyti BK 92 straipsnio nuostatas. Teismas, skirdamas bausmę H. T., įvertino tai, kad jis padarė aštuonias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena susijusi su smurtu, ir vieną sunkią veiką, taip pat susijusią su smurtu, kuri padaryta ypač ciniškai panaudojant peilį prieš artimą giminaitį (močiutę), anksčiau H. T. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą. H. T. padaryti nusikaltimai vis sunkėja ir darosi pavojingesni, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jis apibūdinamas neigiamai, sistemingai pažeidžia atskiras poveikio priemones, taip pat ir įpareigojimą atitinkamu laiku būti namuose, paskirtą pagal kitą nuosprendį. Dėl to ne vieną kartą buvo svarstytas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas.
4.5. Paskirtų bausmių dydžiai ir subendrintos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį, teisingumo kriterijus ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismas, panaikindamas BK 92 straipsnio taikymą, BK nuostatų nepažeidė.
5. Nukentėjusioji Z. P. prašo kasacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Šiuo metu nuteistasis H. T., kuris yra jos anūkas, gyvena kartu su ja, nes dėl amžiaus ir sveikatos būklės jai reikalinga nuolatinė priežiūra, jis dirba ir mokosi. Nukentėjusiosios dukra dirba pamaininį darbą, todėl nukentėjusiąja rūpinasi anūkas ne tik dieną, bet ir naktį. H. T. senatvėje yra vienintelė parama ir paguoda.
5.2. Nuo nusikaltimų padarymo dienos praėjo daug laiko, ir daugiau H. T. nenusikalto, tai rodo jo pasitaisymą ir be laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl nėra pagrindo jam skirti realų laisvės atėmimą.
5.3. Prie atsiliepimo pridedami dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiosios sveikatos būklę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo H. T. kasacinis skundas netenkinamas.
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus
7. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu pašalinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, nenustatė, kad teismo sprendimas būtų lėmęs netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
9. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88/2008">2K-88/2008</a>, 2K-38/2009, 2K-259/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94/2010">2K-94/2010</a>, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-139/2015">2K-145-139/2015</a>). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Kauno apygardos teismas pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad H. T. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, atskleidė aplinkybes, kurios patvirtina, jog H. T. prisipažinimas yra deklaratyvus ir formalus, o tai yra pagrindinė kliūtis konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Nuosprendyje išsamiai atskleidžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme H. T. tarsi prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau pateikė savas įvykių versijas, siekdamas sušvelninti, minimizuoti baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-942/2018">2K-281-942/2018</a>). Šioje byloje tokia aplinkybė taip pat nepasitvirtino, nes, kaip buvo minėta, H. T. parodymams būdingas formalus nusikalstamų veikų padarymo faktų pripažinimas, tačiau vengimas duoti išsamius parodymus dėl nusikalstamų veikų aplinkybių.
10. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionavo, jog H. T. veikų padarymo fakto neneigė, tačiau nuosprendyje bylos duomenimis pagrindė tai, kad kaltininkas visiškai nerodė pastangų atskleisti nusikalstamų veikų aplinkybes, bandė teisintis, kad veikos padarytos tik dėl suvartoto per didelio kiekio alkoholio. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltininkas neišreiškė kritinio savo veiksmų vertinimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad H. T. prisipažinimas ir atgaila proceso metu motyvuotai ir pagrįstai pripažinti deklaratyviais.
11. Aplinkybių, kurios leistų daryti priešingas išvadas, kasaciniame skunde nenurodoma. Iš esmės skunde vėl deklaratyviai kartojama, jog H. T. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Esant tokioms aplinkybėms, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas negali būti taikomas. Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje netinkamo įstatymo taikymo ar nukrypimo nuo formuojamos teismų praktikos nenustatė, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų procesinių pažeidimų vertinant bylos įrodymus (pvz., ekspertizės aktą) ir sprendžiant dėl nuoširdaus prisipažinimo aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nenustatyta.
12. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems savo noru (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasatoriaus argumentai, neva šią aplinkybę patvirtina jo pateikiami duomenys, kad nuo tada, kai H. T. sulaukė pilnametystės, jis atlygina žalą pats, o prieš tai dalis žalos buvo atlyginta jo tėvų, nes jis buvo nepilnametis, nesudaro pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo.
13. Nors kasatorius teisus, kad ir dalinis žalos atlyginimas gali būti pripažintas atitinkančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau pažymėtina, kad tokia situacija yra daugiau išimtis negu bendra taisyklė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94/2010">2K-94/2010</a>, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-21-942/2016).
14. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Tai labai svarbi aplinkybė, kuri atskleidžia kaltininko psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Tokie kaltininko veiksmai parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tam, kad padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vis dėlto yra keliami tam tikri reikalavimai. Visų pirma, nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta ar pašalinta iki priimant teismo nuosprendį, o jei nuosprendis yra apskundžiamas – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Žalos atlyginimo būdai gali būti labai įvairūs: kaltininkas grąžina pagrobtą turtą ar pinigais atlygina jo vertę, sutaiso sugadintą daiktą, viešai atsiprašo nukentėjusiojo už įžeidimą ar šmeižtą, kt. Žalos atlyginimo motyvai taip pat gali būti įvairūs. Svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus atliktų savo noru. Tam tikrais atvejais kaltininko nusikalstama veika padarytą žalą gali atlyginti jo tėvai, sutuoktinis ar giminaičiai. Tai taip pat bus pripažįstama lengvinančia aplinkybe, bet tik jei minėti asmenys nukentėjusiojo patirtą žalą atlygins ar ją pašalins kaltinamojo iniciatyva arba jo sutikimu. Pažymėtina ir tai, jog kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-534/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-534/2013">2K-534/2013</a>, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014, 2K-362-942/2015 ir kt.).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamomis veikomis buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala iš viso penkiems nukentėjusiesiems, civilinį ieškinį pareiškė tik vienas iš jų bei valstybė. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems, nereiškusiems ieškinių, žala buvo atlyginta visiškai ar iš dalies nuteistojo motinos iniciatyva iš jos lėšų. Teismas vertino bylos duomenis, kurie rodo, kad nepaisant to, jog iš tiesų kaltininkas buvo nepilnametis ir tėvai atlygino žalą už jį, byloje užfiksuoti duomenys (nukentėjusiųjų parodymai) rodo, kad žalos atlyginimo iniciatyva buvo ne tiek paties kaltininko, kiek jo artimųjų, siekiančių apsaugoti nepilnametį sūnų nuo griežtos atsakomybės. Teismas vertino ir tą aplinkybę, kurią kasaciniame skunde nurodo nuteistasis, kad po nuosprendžio priėmimo H. T. sudarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį ir įmokėjo kelias įmokas. Nepaisant to, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kad bylos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti jas lengvinančiomis H. T. atsakomybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kasacinės instancijos teismas pripažįsta, kad žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas, tačiau pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltininkas po nuosprendžio priėmimo moka žalos atlyginimą, savaime nėra lengvinanti atsakomybę, nes, visų pirma, tai yra nuteistojo prievolė pagal jam priimtą nuosprendį, už kurios nevykdymą gresia kita atsakomybė.
16. Kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas privalo turėti faktinį pagrindą, t. y. teismas savo teisinę išvadą turi pagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas objektyviai įvertinęs. Nenustačius teisiškai reikšmingo fakto baudžiamosios teisės normos taikymas neįmanomas. H. T. veiksmai iki nuosprendžio priėmimo, vertinami kaip visuma, apeliacinės instancijos teismo motyvuotai ir pagrįstai nepripažinti kaip atsakomybę lengvinantys būtent dėl paties kaltininko iniciatyvos trūkumo, nes tai laikytina viena svarbiausių aplinkybių bausmės individualizavimo procese. Konstatuojant dalies žalos atlyginimą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nepakanka simbolinio, neadekvataus tikrajai žalai atlyginimo arba tokio žalos atlyginimo, kurio iniciatyva kyla tik iš nuteistojo artimųjų. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad H. T. veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, buvo padaryta tinkamai taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
17. Prašymą dėl bausmių švelninimo kasatorius skunde sieja su lengvinančių aplinkybių nustatymu jo veiksmuose. Įvertinusi tai, kad šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo pašalintos pagrįstai, o kitų argumentų dėl konkrečių bausmių dydžių, kurie būtų susiję su netinkamu įstatymo taikymu, kasaciniame skunde nenurodoma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal kasacinio skundo argumentų ribas nėra pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl parinktų bausmių rūšių, paskirtų jų dydžių ar atlikto bendrinimo.
Dėl BK 80, 91, 92 straipsnių taikymo
18. Kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BK 80 ir 91 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes neaptartos nepilnamečio gyvenimo sąlygos, auklėjimo sąlygos, sveikatos būklė ir socialinės brandos ypatumai, neteisingai vertintas taikytų poveikio priemonių veiksmingumas, o teismas akcentavo tik nepilnamečio elgesį nusikaltimų darymo metu, tačiau nepasisakė dėl jo elgesio iki 2016 m. vasaros ir vėliau iki teismo nuosprendžio priėmimo.
19. BK 80 straipsnis įtvirtina nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, įtvirtintų BK XI skyriuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtį, t. y.: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
20. BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje nurodytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
21. Kasatorius neteisus, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka minėtų reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina baudžiamojo įstatymo netinkamą taikymą. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę H. T., vadovavosi BK XI skyriaus nuostatomis bei BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Tai, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK nuostatomis dėl nepilnamečiams skiriamų bausmių individualizavimo, patvirtina nuosprendžio dalys, kuriose skiriant laisvės atėmimo bausmę daromos nuorodos į BK 91 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat šalinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veikos padarymą būnant nepilnamečiu – nurodoma, kad nepilnametystės aplinkybė lemia BK XI skyriaus nuostatų taikymą arba sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo vadovaujamasi BK 92 straipsniu, nustatančiu būtent bausmės vykdymo atidėjimo taisyklių ypatumus nepilnamečiams. Visa tai paneigia kasatoriaus teiginius, kad skiriant jam bausmę nebuvo taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai.
22. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, skirdamas bausmes, vertino padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (padarytos aštuonios nusikalstamos veikos, tarp jų baudžiamasis nusižengimas, nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, bei pasikėsinimas padaryti vieną sunkų nusikaltimą), nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuteistojo agresyviam elgesiui, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat vertino, kad nusikalstamos veikos pasižymi ciniškumu (artimo asmens sužalojimas, pažįstamo asmens sveikatos sutrikdymas, akiplėšiškas svetimo turto naikinimas ir t. t.), aštuonios nusikalstamos veikos padarytos keturių mėnesių laikotarpiu, tai reiškia nusikalstamo elgesio intensyvumą, atskleidžia kaltininko veiksmų sistemingumo požymį. Be to, teismas vertino tai, kad H. T., būdamas nepilnametis, jau buvo kelis kartus teistas, jam būnant nepilnamečiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė, H. T., net kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios bylos nusikalstamų veikų, toliau darė kitus nusikaltimus.
23. Negalima sutikti su skundo teiginiais, kad teismas nuosprendyje skirdamas bausmę nesilaikė BK 91 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atskira pastraipa nepilnamečio auklėjimo ir gyvenimo sąlygų, jo sveikatos būklės ir socialinės brandos neaptarė, tačiau iš nuosprendžio visumos matyti, kad teismas vertino nuteistojo santykį su tėvais (pažymėdamas, kad tėvų iniciatyva, jų noru formaliai atsiprašė vieno iš nukentėjusiųjų, kad tėvų rūpesčiu buvo atlyginta dalis žalos nukentėjusiesiems ir kt.), o tai reiškia, kad nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygos nebuvo socialiai nepriimtinos, žalingos kaltininkui ar turėjusios įtakos jo nusikalstamam elgesiui, priešingai, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygos buvo palankios jo asmenybei, jis patyrė šeimos rūpestį juo, tačiau vis tiek elgėsi nusikalstamai. Tai tik patvirtina griežtesnės priežiūros, galinčios socializuoti jo asmenybę, poreikį. Šiuo atveju H. T. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos negalėtų būti vertinamos kaip aplinkybė, kuri švelnintų teismo požiūrį į jo asmeninę atsakomybę už daromas nusikalstamas veikas. Teismas, vertindamas psichiatro ekspertizės aktą, atskleidė H. T. asmenybę, priklausomybių problemas, jo abejingą laikyseną kitų asmenų išgyvenimams, elgesio sąmoningą atitolimą nuo visuomenei priimtinų elgesio standartų. Tai iš esmės atitinka BK 91 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas nuosprendyje taip pat įvertino ir ankstesnius H. T. teistumus, jau taikytas auklėjimo priemones, jų veiksmingumą (BK 91 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kartu aptarė ir elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. kad dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui jis vėl padarė nusikalstamas veikas (BK 91 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas vertino ir aplinkybes, kad H. T. bylos nagrinėjimo metu nurodė besimokantis suaugusiųjų mokykloje, kad susirado darbą, po pusės metų darbe apibūdinamas teigiamai. Tačiau, atsižvelgdamas į trumpą darbo laikotarpį, teismas teisingai sprendė, kad ši aplinkybė nepaneigia visumos duomenų, atskleidžiančių kitas H. T. asmenybės savybes, reikšmingas individualizuojant bausmę.
24. BK 91 straipsnio 3 dalyje terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nustatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
25. Apskaičiuojant nepilnamečiui už nusikaltimo padarymą skiriamos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, BK 61 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, nustatant įstatyme nurodytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau, taikoma atsižvelgiant į BK XI skyriuje (BK 80–93 straipsniai) nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tai reiškia, kad, nustatant nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksimalų dydžius, turi būti vadovaujamasi ne tik sankcijoje nurodytomis ribomis, bet ir BK 91 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nurodytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, bei BK 90 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA3LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-307-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-307-507/2015">2K-307-507/2015</a>). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo abejoti, kad teismas teisingai vadovavosi minėtomis nuostatomis ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
26. Kasatorius, kritikuodamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, prašo taikyti BK 92 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.
27. Baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis, be kita ko, yra riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTIyMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-222/2017">2K-201-222/2017</a>).
28. BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant prieš tai nurodytų įstatyme nustatytų sąlygų visumai. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.
29. Nepaisant to, kad byloje yra formalūs pagrindai taikyti BK 92 straipsnį, tačiau apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pagrindė, kodėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog H. T. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 ir 80 straipsniuose. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą motyvuotą išvadą, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam padės pasiekti BK nurodytus baudžiamosios atsakomybės taikymo nepilnamečiams tikslus (BK 80 straipsnis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria, kad nuteistajam paskirta reali ketverių metų laisvės atėmimo bausmė už aštuonių tyčinių nusikalstamų veikų, tarp kurių net kelios yra smurtinės, padarymą yra proporcinga, o teismo atsisakymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 92 straipsnis) – pagrįstas ir motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl negalimumo H. T. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo padarytos nepažeidžiant BK 92 straipsnio nuostatų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daryti priešingas išvadas bei tenkinti kasatoriaus prašymą – keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą – neturi teisinio pagrindo.
30. Nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, šis teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu, o nuteistojo H. T. kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo H. T. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
