V. R. pagal BK 228 str., 300 str., 369 str., 368 str., 376 str., 166 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3444/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27776-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. R. gynėja advokatė I. Panavaitė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl V. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalių, 166 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos V. R. teisės į teisingą teismą ir kurie sukliudė teismams nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorė laiko nepagrįstomis abiejų instancijų teismų išvadas, kad pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir jį tęsiant nebuvo nusižengta BPK 166 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl visų trijų V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų yra teisėtu būdu gauti įrodymai. Teisėsaugos pareigūnai, atlikę kriminalinės žvalgybos veiksmus, turėjo tokio paties pobūdžio, turinio bei apimties informaciją apie visus tris V. R. veikos epizodus, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėjo tik dėl vieno iš jų – V. V. epizodo (ROIK 22173275417) ir šio ikiteisminio tyrimo metu atliko įvairius procesinius veiksmus bei taikė procesines prievartos priemones (pvz., reiškė įtarimus, atliko kratą) ir dėl kitų dviejų veikos epizodų (ROIK 22172063673 ir ROIK 22154669737). Tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai bei sprendimai neatitiko BPK 166 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos rekomendacijų. Kasatorės įsitikinimu, taip surinkti duomenys nelaikytini teisėtu būdu gautais įrodymais ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Pasak kasatorės, išvadas pirmosios instancijos teismas dėl vieno epizodo, o apeliacinės instancijos teismas – dėl visų trijų epizodų padarė, nesilaikydami įrodymų vertinimo taisyklių, įrodymus vertino atskirai, nesujungdami jų į nuoseklią loginę grandinę, vertino tik kaltinimui palankius įrodymus ir nevertino V. R. teisinančių įrodymų arba juos deklaratyviai atmetė. Tai lėmė, kad teismų sprendimai dėl V. R. nuteisimo buvo grindžiami prielaidomis, spėjimais, o ne realiai nustatytais faktais.

Kasatorės teigimu, priešingai negu konstatavo abiejų instancijų teismai, bylos įrodymų visuma, t. y. SMS žinučių ir telefono pokalbio tarp V. R. ir A. Š. turinys (kurį teismai vertino subjektyviai, itin tiesmukai, neatsižvelgdami į visos situacijos kontekstą), taip pat A. Š. parodymai ir kiti duomenys, nepatvirtina, kad A. Š. žinojo, kas pažeidimo metu vairavo automobilį „Volvo XC60“, ir siekė šiam asmeniui padėti išvengti administracinės atsakomybės, o V. R. sutiko sukeisti duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį. Iš tikrųjų A. Š. kreipėsi į V. R., siekdamas išsiaiškinti pažeidėją ir pažeidimo padarymo aplinkybes. Taigi, remiantis byloje surinktais duomenimis apie 2022 m. vasario 24 d. įvykius, atmetus bet kokias galimas prielaidas, o abejones aiškinant nuteistojo naudai, darytina išvada, kad V. R. 2022 m. vasario 24 d. atliko kaltinime nurodytus veiksmus per klaidą, t. y. į Administracinių nusižengimų registrą įvedė neteisingus jam su klaida pateiktus duomenis arba pats suklydo duomenų įvedimo metu. Šios V. R. nurodytos aplinkybės buvo ignoruojamos ir liko nepaneigtos. Teismų argumentai apie R. D. duomenų gavimo ir panaudojimo aplinkybes, perrašant administracinio nusižengimo protokolą, yra abstraktūs ir niekuo neparemti.

Kasatorės nuomone, nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados ir dėl 2022 m. liepos 21 d. V. R. atliktų veiksmų (du epizodai). V. R. telefono pokalbio su V. V. metu vertino, kad reikia išsiaiškinti su nurodomu pažeidimu sietinas aplinkybes, nes iš paties V. V. paaiškinimų jam iki galo nebuvo suprantama, kas iš tikrųjų atsitiko, susipažinti su užfiksuoto, įforminto administracinio pažeidimo duomenimis ir tada spręsti dėl galimo tam tikrų veiksmų (ne)atlikimo. V. R., įvertinęs susiklosčiusią situaciją, suprato, ją paaiškino ir V. V., kad jam negresia jokios papildomos neigiamos pasekmės (pvz. administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą be įrengto antialkoholinio variklio užrakto) tuo atveju, jei V. V. įvykdys abu administracinius nurodymus. Tačiau V. V. reikalavo, kad protokolai būtų surašyti P. V., kuris padarė administracinius nusižengimus. P. V. telefono pokalbio su V. V. metu pripažino padaręs administracinius nusižengimus. Nors V. R. turėjo gauti tikrojo pažeidėjo paaiškinimą kitu būdu ir atitinkamai jį fiksuoti, tačiau tokio pobūdžio netinkamas tarnybos pareigų atlikimas galėjo būti vertinamas drausmine tvarka. Be kita ko, abiejų instancijų teismai nepagrindė, kad visais trimis atvejais dėl V. R. veiksmų atsirado didelė neturtinė žala asmenims, institucijai ir valstybei.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Nuteistojo V. R. gynėja advokatė I. Panavaitė paduotame kasaciniame skunde kasacijos pagrindą, t. y., kad abiejų instancijų teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nurodo formaliai. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad gynėja, nesutikdama su jos ginamojo nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo ir iš dalies pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei jų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų BPK pažeidimų, taip pat dėl V. R. nusikalstamų veiksmų, padarytų 2022 m. vasario 24 d., neįrodytumo, pakartoti iš apeliacinio skundo. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir savo nutartyje dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Skundžiamoje nutartyje, išnagrinėjęs prokuratūros apeliacinį skundą, teismas pateikė motyvuotas išvadas ir dėl 2022 m. liepos 21 d. V. R. atliktų nusikalstamų veiksmų įrodytumo. Tačiau kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, leidžiančių abejoti apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu. Šio teismo išvadų ginčijimas vien tik deklaratyviais teiginiais apie netinkamą įrodymų vertinimą ir nuteistojo teisės į teisingą teismą suvaržymą, nepagrindžia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis