Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismingumo byla Nr. T-48/2024

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01651-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo L. Č. patikslintą ieškinį atsakovėms Mažeikių rajono ugniagesių komandai ir Mažeikių rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo,

nustatė:

Ieškovas L. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas iš atsakovių Mažeikių rajono ugniagesių komandos ir Mažeikių rajono savivaldybės priteisti 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad žala kilo dėl to, jog, užsidegus ieškovo namui ir 16.43 val. paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą, priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai, turintys tinkamą įrangą, į įvykio vietą atvyko tik 17.06 val., o 17.14 val. įėję į namą, rado žuvusią ieškovo motiną ir du šunis. 16.50 val. atvykęs vienas ugniagesys neturėjo kvėpavimo aparato; ieškovas pats su gaisrine žarna, kurią prijungė minėtas ugniagesys, liejo vandenį ant degančio namo. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 patvirtintame Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte reikalaujama, jog savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandose prie automobilinės cisternos būtų priskiriami ne mažiau kaip du darbuotojai (du ugniagesiai).

Pasak ieškovo, vienas ugniagesys negali tinkamai atlikti tarnybinių funkcijų gesindamas gaisrą; darbas privalo būti organizuojamas taip, kad pagalba būtų suteikta per trumpiausią laiką ir įvykis būtų kuo greičiau likviduotas (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu patvirtinti Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų 8 straipsnis). Ieškovo nurodomo įvykio atveju, kaip minėta, į įvykio vietą atvyko vienas ugniagesys be būtinos priemonės (kvėpavimo aparato), todėl negalėjo savarankiškai atlikti nei gaisro gesinimo, nei žmogaus gelbėjimo darbų; dėl to teko laukti atvykstančio kito sukomplektuoto pareigūnų ekipažo, tačiau per šį laiką ieškovo motina žuvo apsinuodijusi patalpose esančiais dūmais. Pasak ieškovo, atsakinga institucija pažeidė teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad gaisrą gesintų ir žmones gelbėtų ne mažiau kaip du ugniagesiai. Teisės aktų reikalavimų neatitinkantys atsakovių veiksmai netinkamai organizuojant pareigūnų darbą lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Žalos būtų buvę galima išvengti, jeigu į įvykio vietą būtų atvykęs ekipažas su reikalingomis priemonėmis ir komandoje būtų buvę du ugniagesiai.

Telšių apylinkės teismui kilo abejonė dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, todėl, priimdamas nutartį, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas kreipimesi (nutartyje) pažymi, kad ieškovas žalos atsiradimą ir civilinę atsakomybę kildina iš neteisėtų savivaldybės institucijos veiksmų, netinkamai organizavus ugniagesių darbą ir pavėlavus išgelbėti gaisro metu žuvusią ieškovo motiną. Ieškinio teisiniu pagrindu ieškovas nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį; šiuo teisiniu pagrindu kilusius ginčus nagrinėja administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reguliavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašymas priteisti žalos, ieškovo vertinimu, atsiradusios dėl neteisėtų Mažeikių rajono ugniagesių komandos ir Mažeikių rajono savivaldybės veiksmų (neveikimo), atlyginimą. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą sudaro priešgaisrinės gelbėjimo ir kitos pajėgos bei teisinės, organizacinės, ekonominės, socialinės, mokslinės, techninės priemonės, skirtos gaisrų prevencijai, jiems gesinti, žmonėms ir turtui gelbėti gaisro metu (1 dalis). Pagrindinis priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslas – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų (2 dalis). Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos ugniagesių organizacijos (16 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą priešgaisrinė sauga yra valstybės savivaldybėms perduota funkcija (7 straipsnio 4 punktas). Kiek tai susiję su konkrečiomis savivaldybių institucijų ir įstaigų bei savivaldybių priešgaisrinių tarnybų funkcijomis priešgaisrinės saugos srityje, Priešgaisrinės saugos įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kitų gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimą (9 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat šiame įstatyme įtvirtinta, kad savivaldybių priešgaisrinės tarnybos įgyvendina priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, gaisrų prevencijos priemones, vykdo visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje, gesina gaisrus, atlieka pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus, taip pat atlieka savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas (9 straipsnio 2 dalis). Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, gesinanti gaisrus ir atliekanti pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus (16 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T1-14 patvirtintais Mažeikių rajono ugniagesių komandos nuostatais, atsakovė Mažeikių rajono ugniagesių komanda yra Mažeikių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė – Mažeikių rajono savivaldybė (1 punktas).

Nagrinėjamu atveju žala, ieškovo tvirtinimu, kilo dėl netinkamai organizuoto ugniagesių komandos darbo vykdant gaisro gesinimą ir gelbėjant žmogų bei gyvūnus, t. y. įstaigai neužtikrinus, kad į įvykio vietą gesinti gaisro būtų atvykę du budintys ugniagesiai ir kad ugniagesys turėtų tinkamą įrangą gaisrui užgesinti bei žmogui išgelbėti. Nors gaisrų gesinimo ir žmonių gelbėjimo veikla vykdoma įgyvendinant valstybės savivaldybei perduotas funkcijas priešgaisrinės saugos srityje (anksčiau minėti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, Priešgaisrinės saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktas), gaisro gesinimo ir žmonių gelbėjimo darbai nėra tiesiogiai susiję su viešuoju administravimu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Ieškovas kilusią žalą iš esmės sieja su savivaldybės biudžetinės įstaigos veiksmais pastarajai organizuojant gaisro gesinimo ir žmonių gelbėjimo darbus bei užtikrinant, kad jie būtų atlikti tinkamai ir laiku, t. y. su biudžetinės įstaigos veiksmais, kurie nesietini su viešuoju administravimu. Atsakove ieškovas nurodo ir savivaldybę, tačiau iš patikslinto ieškinio matyti, kad reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš šios atsakovės nėra grindžiamas jokiais konkrečiais Mažeikių rajono savivaldybės neteisėtais veiksmais ar neveikimu, be kita ko, netinkama veikla viešojo administravimo srityje. Taigi ieškovas iš esmės nekelia ginčo dėl subjektų atsakomybės viešojo administravimo srityje.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administracinių teismų kompetencijai priskiriami tik tie ginčai dėl žalos atlyginimo, kurie nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, taip pat vertindama patikslinto ieškinio turinį, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo keliamo ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atveju vyraujančiais pripažintini civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas pagal savo teisinį pobūdį nepatenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir nėra priskirtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai administracinių bylų kategorijai. Byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis) ir grąžintina Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo L. Č. patikslintą ieškinį atsakovėms Mažeikių rajono ugniagesių komandai ir Mažeikių rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Ernestas Spruogis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Goda Ambrasaitė–Balynienė

teisėjas

Dainius Raižys