E. K. pagal BK 139 str., 138 str., 369 str., 368 str., 376 str., 286 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3501/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42197-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo E. K. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir E. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba veiką kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; pripažinti kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį; sumažinti bendrą atlygintiną civilinę žalą civiliniams ieškovams iki 1000 Eur.

Kasatorius skunde teigia, kad nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kvalifikuojantis požymis byloje nebuvo įrodytas, kaip ir nebuvo įrodytas kitas būtinas požymis, kad E. K. veiką padarė tiesiogine tyčia. Nukentėjusysis patyrė sveikatos sutrikdymą ne dėl E. K. veiksmų, o dėl paties jo netinkamo veikimo, kurio nuteistasis negalėjo ir neprivalėjo numatyti. E. K., pasak kasatoriaus, jokių intensyvių ir aktyvių veiksmų neatliko ir negalėjo atlikti, o pareigūno atstūmimas nuo savęs kaire kūno puse ir alkūne uždarant transporto priemonės dureles, nebuvo smurto veiksmai, kurie būtų sukėlę nukentėjusiajam skausmą ar padarę kokį nors, kad ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi E. K. veiksmai neatitinka BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties. Nuteistojo veika galėjo būti kvalifikuota pagal BK 139 straipsnį. Kasatorius taip pat pažymi, kad abiejų instancijų teismai neįvertino ir neatskleidė paties nukentėjusiojo netinkamo veikimo turinio. Nukentėjusysis, kaip pareigūnas, turėjo teisę reikalauti asmenį sustoti, vykdyti kitus privalomus nurodymus, tačiau jo elgesys neturėjo būti neatsakingas ar rizikingas. Nukentėjusysis galėjo nepatirti žalos ar ją minimizuoti, jei būtų paleidęs važiuojančios transporto priemonės durų rankeną bei neatlikinėjęs kitų veiksmų, nes buvo akivaizdu, kad sustabdyti transporto priemonę nėra galimybių. Byloje nėra nustatyta, kad E. K. kaip nors būtų įtakojęs žalos atsiradimą nukentėjusiajam ar kad žalos atsiradimas būtų susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo veiksmais, taigi turėjo būti sprendžiama dėl LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, tačiau teismas nevertino, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Kadangi savo veiksmais prie žalos atsiradimo prisidėjo pats nukentėjusysis, net ir jei nebūtų nustatyta kazuso ar neatsargios kaltės forma, ši aplinkybė turi būti įvertinta kaip E. K. atsakomybę lengvinanti.

Kasatorius tvirtina, kad byloje netinkamai išspręstas žalos atlyginimo klausimas. Teismams buvo privaloma vadovautis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Byloje nebuvo nustatyta, kad E. K. tiesiogiai būtų galėjęs įtakoti žalos padarymą nukentėjusiam. Žala kilo dėl nerūpestingų ir netinkamų paties nukentėjusiojo veiksmų ir dėl to civilinis ieškinys byloje negalėjo būti tenkinamas arba turėjo būti reikšmingai sumažinta atlygintina suma.

Pasak kasatoriaus, E. K. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė už pirmą kartą įvykdytą tokio pobūdžio nusikalstamą veiką neatitinka teisingumo principo. E. K. nuteistas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, t. y. veikas už kurias įprastai nėra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Vien faktas, kad nukentėjo pareigūnas, negali lemti griežtesnio baudžiamojo įstatymo normų taikymo. Nuteistajam turėtų būti taikoma švelnesnė baudžiamoji atsakomybė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame, dėstomi faktinio pobūdžio argumentai, kuriais keliama versija, kad nuteistasis E. K. nesuprato, jog vykdomas sulaikymas, nes nukentėjusiojo spec. apranga buvo tamsi, todėl negalėjo identifikuoti nukentėjusiojo kaip pareigūno, be to, jis veidą buvo užsidengęs, veika padaryta tamsiu paros metu, blogai apšviestoje vietoje; kad abu žemesnės instancijos teismai nenustatė, kokiu būdu pasireiškė E. K. tyčia nesunkiai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą, t. y. sužalojant jo plaštaką; kad nukentėjusysis patyrė sveikatos sutrikimą ne dėl E. K. veiksmų, o dėl paties netinkamo veikimo, kurio negalėjo ir neprivalėjo numatyti E. K.. Pažymėtina, kad šiuos argumentus, kaip ir kitus argumentus dėl E. K. paskirtos bausmės dydžio, civilinio ieškinio, dėl galimybės E. K. taikyti administracinę atsakomybę, nes, anot kasatoriaus E. K. smurto veiksmų pareigūnų atžvilgiu neatliko, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo pateikdamas motyvuotas išvadas, kurios šiuo atveju teisės taikymo aspektu neskundžiamos.

Nesant konkrečių, teisinę reikšmę turinčių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir/ar esminio baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo kasacinį skundą atsiakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis