Dėl žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo

Teismingumo byla Nr. T-50/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08166-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Patikslintu ieškiniu ieškovas teismo prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos 15 000 Eur solidariai neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. procesinių palūkanų nuo 15 000 Eur sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų jis dėl to paties įvykio buvo nuteistas du kartus, t. y. jo atžvilgiu buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas; jis (ieškovas) buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, kuri turėjo būti nutraukta. Kaip pažymi ieškovas, jis pagal nepagrįstą teismo nuosprendį Šiaulių tardymo izoliatoriuje (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas) atliko 30 parų arešto bausmę, kurios neturėjo atlikti. Dėl to, kaip pažymi ieškovas, jis patyrė neturtinės žalos.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nuskalstamos veikos požymių. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu buvo panaikintas išteisinamasis nuosprendis ir ieškovas nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 30 parų arešto bausme. Paskirta arešto bausmė buvo įvykdyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas) 2021 m. birželio 18 d. – liepos 16 d. Jau atlikęs bausmę ieškovas su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad dėl ieškovo buvo užvesti du procesai ir pažeistas non bis in idem principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendis bei Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendis ir byla nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad dėl to paties įvykio esant idealiajai veikų sutapčiai – dėl vairavimo esant neblaiviam ir neturint tam teisės (vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę) buvo dirbtinai išskirti, pradėti ir lygiagrečiai vykdomi du atskiri procesai (administracinio nusižengimo ir baudžiamasis).

Kaip nurodo ieškovas, baudžiamasis procesas pradėtas ir vykdytas ilgą laiką, jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui administracinio nusižengimo byloje ir apie tai žinant visų institucijų pareigūnams (policijos (kaip ikiteisminio tyrimo subjekto), prokuratūros, teismų). Ypač skaudžius išgyvenimus ieškovui sukėlė nepelnytos arešto bausmės atlikimas.

Ieškovas pateikia argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dėl nepagrįsto baudžiamojo proceso (be kita ko, dvasiniai išgyvenimai, patirti nepatogumai, padariniai sveikatai).

Ieškovas taip pat pateikia argumentus dėl sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas), kur jis atliko arešto bausmę. Šios sąlygos, kaip tvirtina ieškovas, prilygsta žmogaus kankinimui, ypač atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę, tuo metu buvusią COVID-19 pandemiją ir pan. (be kita ko, prastos gyvenimo sąlygos, netvarka, nešvara, nebuvo organizuojamas užimtumas, ieškovui nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, nebuvo išrašyti reikalingi vaistai, kurie baigėsi, nereaguojama į prašymus dėl vaistų ir sveikatos problemų, nebuvo suteiktas dietinis maitinimas, nebuvo apžiūrėtas gydytojo ir kt.; tai taip pat turėjo tolesnių padarinių sveikatai).

Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 Eur, pateikia argumentus dėl žalos dydžio, valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 5 dalys, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 2 straipsniai, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 44 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.250 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnis, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, atitinkama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, kt.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje pažymi, kad ieškovas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su neteisėtais teisėsaugos pareigūnų veiksmais, dėl šių aplinkybių ieškovas dėl to paties įvykio buvo nuteistas du kartus, buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, kuri turėjo būti nutraukta. Pagal nepagrįstą teismo nuosprendį ieškovas atliko 30 parų arešto bausmę.

Kaip pažymi teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą taip pat sieja su galimai neteisėtais Šiaulių tardymo izoliatoriaus (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas) veiksmais, dėl kurių ieškovui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

Teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus, į tai, jog ieškovas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžia ne tik neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, bet taip pat ir pareigūnų veiksmais, dėl kurių ieškovui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, suabejojo dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo ir nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis; ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CK 6.271

CK 6.272

ABTĮ 18 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (2 dalis).

Viena ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalis yra susijusi su ieškovui padaryta neturtine žala, kai dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų jis dėl to paties įvykio buvo nuteistas du kartus, t. y. jo atžvilgiu buvo pažeistas non bis in idem principas; jam (ieškovui) buvo inicijuotas baudžiamasis procesas, vėliau ieškovas buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, ši byla galiausiai buvo nutraukta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi. Kaip, be kita ko, nurodo ieškovas, jeigu atitinkamos teisėsaugos institucijos (policija (kaip ikiteisminio tyrimo subjektas), prokuratūra, teismai) būtų tinkamai atlikusios savo darbą ir tinkamai pritaikiusios įstatymą, nebūtų buvęs ilgą laiką vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas, jis nebūtų buvęs nepagrįstai nuteistas. Ši ieškinio dalis, susijusi su vykdytu ieškovo baudžiamuoju procesu (t. y. procesiniais veiksmais) ir dėl to jam padaryta neturtine žala, patenka į CK 6.272 straipsnyje apibrėžtų ginčų kategoriją ir yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T- 124/2015; 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T- 14/2020; 2021 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-59/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-59/2021">T-59/2021</a>; 2023 m. spalio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01Mi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-52/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-52/2023">T-52/2023</a>).

Kita dalis ieškovo nurodomų aplinkybių dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra susijusi su sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas), kur jis atliko arešto bausmę, šios sąlygos, kaip tvirtina ieškovas, prilygsta žmogaus kankinimui, ypač atsižvelgiant į jo (ieškovo) sveikatos būklę, taip pat nebuvo užtikrinta ieškovo teisė į tinkamą sveikatos priežiūrą ir pan. Taigi šiuo atveju turės būti vertinama minėtos institucijos administracinė veikla, t. y. ar buvo tinkamai atliktos teisės aktuose nustatytos funkcijos (be kita ko, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas), ar užtikrintos ieškovo, atlikusio arešto bausmę, gyvenimo sąlygos ir jo teisių įgyvendinimas. Pagal nuoseklią specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, tokie ginčai yra susiję su atitinkamų viešojo administravimo subjektų veikla jiems pavestoje viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys), patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir yra teismingi administraciniams teismams (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-36/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-36/2020">T-36/2020</a>; 2021 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-59/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-59/2021">T-59/2021</a>; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T- 29/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01Mi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-52/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-52/2023">T-52/2023</a> ir jose nurodytą praktiką). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš to, kaip patikslintame ieškinyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) dėstomos aplinkybės (pvz., be kita ko, nurodoma ir tai, kad, atlikdamas arešto bausmę, ieškovas kreipėsi į medikus dėl vaistų nuo (duomenys neskelbtini), skundėsi sveikata), nėra visiškai aišku, ar šiuo atveju ieškovas jam padarytą neturtinę žalą taip pat sieja ir su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu. Šias aplinkybes turėtų išsiaiškinti bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Tik pažymėtina, kad tokio pobūdžio ginčai, susiję su atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, pagal rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtini bendrosios kompetencijos teismui, nes nėra susiję su CK 6.271 straipsnyje apibrėžtais materialiaisiais teisiniais santykiais (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T- 77/2018; 2021 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-59/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-59/2021">T-59/2021</a> ir jose nurodytą praktiką).

Specialioji teisėjų kolegija, pripažinusi, kad ieškovo inicijuojamas ginčas yra susijęs su skirtingos teisinės prigimties (civilinės ir administracinės) teisiniais santykiais, nusprendžia, kad ieškovo ieškinį (pagal visas ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos, be kita ko, ieškovo nurodomus padarinius jo sveikatai) nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme bus galima greičiau, koncentruočiau, ekonomiškiau ir teisingai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-59/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-59/2021">T-59/2021</a>; 2023 m. spalio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01Mi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-52/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-52/2023">T-52/2023</a>; 2024 m. liepos 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2024).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Ernestas Spruogis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Goda Ambrasaitė-Balynienė

teisėjas

Dainius Raižys