Nr. DOK-2753
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02690-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 10 d. paduotu atsakovės G. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė G. Z. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro ieškinį atsakovei G. Z. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-2753
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02690-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 10 d. paduotu atsakovės G. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė G. Z. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro ieškinį atsakovei G. Z. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kadangi neatskleidė šalių teisinių santykių esmės ir taikytinų teisės aktų, iškreipė nepagrįsto praturtėjimo instituto turinį bei pažeidė taisyklę, kad specialioji norma yra viršesnė bendrosios atžvilgiu. Atsakovės teigimu, ginčo teisinius santykius dėl ilgalaikio darbo išmokos teisės įgijimo, jos skyrimo ir grąžinimo bei teisių gynimo būdus reguliuoja specialieji įstatymai, o ne bendrosios privatinės teisės normos, kurias nagrinėjamoje byloje taikė teismai.
Kasaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad ilgalaikio darbo išmokos grąžinimo klausimas galėjo būti keliamas tik ginče dėl darbuotojo atleidimo teisėtumo ir jam mokėtinų išmokų (t. y. išmokos įskaitymo), tuo tarpu nagrinėjant atsakovės neteisėto atleidimo iš darbo bylą ieškovė „nepamiršo“ paprašyti sumažinti iš jos priteistinų sumų dydžius išmokėtos ilgalaikio darbo išmokos dydžiu, o teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus, tačiau ieškovė tokio teismo sprendimo neskundė ir jis yra įsiteisėjęs.
Be to, atsakovės vertinimu, net ir laikant, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas, teismai padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, kadangi nenustatė visų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Atsakovės teigimu, ji nėra praturtėjusi ieškovės sąskaita. Ieškovė tik dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių – ji darbuotoją atleido pažeisdama teisės aktus, o po to inicijavo ginčą teisme, siekdama įrodyti atsakovės atleidimo iš darbo teisėtumą. Anot atsakovės, tokiu atveju praturtėjimas nelaikytinas nepagrįstu ir nesąžiningu, kadangi jis atsirado, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika.
Atsakovė nurodo, kad kasaciniame teisme išnagrinėta tik viena byla šiuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTAtNjg0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-90-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-90-684/2024">e3K-3-90-684/2024</a>), kasacinio teismo išaiškinimai šioje byloje, joje keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui, išspręstų iškilusius naujus materialiosios teisės taikymo klausimus tiek šioje byloje, tiek būsimuose teisiniuose ginčuose.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei G. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 10 d. AB „Luminor Bank“ mokėjimo nurodymu Nr. 445.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė