Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Šeba“

Civilinė byla Nr. 3K-3-179/2011

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00187-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

116.1; 127.6; 127.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Danske Bank A/S kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šeba“ administracijos vadovo P. Š. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Šeba“; atsakovas – restruktūrizuojama UAB „Šeba“, trečiasis asmuo – Danske Bank A/S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl įmonei iškeltos restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir vieno iš įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo nepagrįsto patvirtinimo.

2009 m. balandžio 15 d. UAB „Šeba“ administracijos vadovas P. Š. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė iškelti UAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą ir paskirti restruktūrizavimo administratorių.

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą; paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą administratoriumi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi palikus ją nepakeistą.

2009 m. rugpjūčio 11 d. restruktūrizavimo administratorius – UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras – pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus UAB „Šeba“ restruktūrizavimo byloje.

2010 m. sausio 25 d. atsakovo RUAB „Šeba“ kreditorius – Danske Bank A/S – kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti iškeltą RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą. Jis nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 15 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog įmonės restruktūrizavimo planas šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos; teismas turi teisę šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį; jeigu restruktūrizavimo planas nustatytu laiku nepateikiamas arba teismas jo nepatvirtina, teismas priima sprendimą įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukti. Atsakovo RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo procesas trunka nuo 2009 m. birželio 4 d., tačiau, praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, bendrovės kreditoriai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritarė ir planas teismui nepateiktas, todėl restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. priėmė nutartį, kuria:

1) patenkino RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo administratoriaus prašymą: patvirtino kreditoriaus G. V. ir kitų kreditorių finansinius reikalavimus, kurių restruktūrizavimo administratorius neginčija; 31 kreditoriaus (tarp jų ir kreditoriaus Danske Bank A/S) reikalavimus, kuriuos restruktūrizavimo administratorius ginčija, paskyrė nagrinėti viešame teismo posėdyje 2010 m. balandžio 20 d.;

2) įtraukė į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kreditorių Danske Bank A/S Lietuvos filialą;

3) atmetė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą.

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog restruktūrizavimo administratorius deda visas pastangas įmonei restruktūrizuoti. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi vienam mėnesiui pratęsė terminą įmonės restruktūrizavimo planui pateikti. Apeliacinės instancijos teismui byla buvo išsiųsta 2009 m. gruodžio 3 d., grąžinta Kauno apygardos teismui 2010 m. vasario 10 d. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo restruktūrizavimo bylai nutraukti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens Danske Bank A/S atskirąjį skundą, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas RUAB „Šeba“ kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimas ir kuria atmestas Danske Bank A/S prašymas nutraukti RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalies norma yra imperatyvi, joje nustatytas terminas restruktūrizavimo planui pateikti teismui yra naikinamasis. Jam pasibaigus, baigiasi tam tikra teisė ar pareiga. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, būtina atsižvelgti į įstatymo keliamus tikslus, termino praleidimo priežastis ir trukmę, patvirtinto restruktūrizavimo plano buvimą (ar nebuvimą) ir kitas svarbias bylos aplinkybes, t. y. taikant ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalį, turi būti siekiama teisingo, protingo ir sąžiningo rezultato, visų kreditorių teisių ir interesų apsaugos. Teisėjų kolegija nustatė, kad teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d.; restruktūrizavimo plano projektas kreditorių susirinkimui pateiktas 2009 m. spalio 2 d., tačiau nuspręsta atidėti jo svarstymą dėl kreditoriaus – trečiojo asmens Danske Bank A/S – pareikštų pastabų; 2009 m. lapkričio 3 d. kreditorių komiteto posėdyje balsuojant dėl pritarimo papildytam ir patikslintam restruktūrizavimo planui, šiam nebuvo pritarta, nes trečiasis asmuo Danske Bank A/S balsavo prieš; teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi vienam mėnesiui pratęsė terminą restruktūrizavimo planui pateikti; nuo 2009 m. lapkričio iki 2010 m. gegužės mėnesio vyko daug teisminių ginčų, trukdančių tinkamai ir operatyviai vykdyti restruktūrizavimo procedūras, be to, keletą kartų buvo atidėtas nutarčių priėmimas dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teisėjo nedarbingumo. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad kreditoriai buvo aktyvūs ir siekė laiku patvirtinti restruktūrizavimo planą, tačiau dėl objektyvių priežasčių to nepadaryta. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2010 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime buvo pritarta patikslintam ir papildytam restruktūrizavimo planui ir jis buvo pateiktas teismui. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planą laikotarpiui iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, siekiant teisingo, protingo ir sąžiningo rezultato bei visų kreditorių teisių ir interesų apsaugos, nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens Danske Bank A/S prašymo nutraukti restruktūrizavimo bylą. Teisėjų kolegija nurodė, kad, nors trečiasis asmuo Danske Bank A/S, kurio finansinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nepatvirtino (nutarė šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje), neįgijo teisės spręsti esminių klausimų restruktūrizavimo procese, tai savaime nereiškia, kad jis neturi teisės skųsti teismo nutarties dėl kito kreditoriaus G. V. patvirtinto finansinio reikalavimo teisėtumo. Teisėjų kolegijos nuomone, trečiasis asmuo Danske Bank A/S turi teisę apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo, nes, sumažinus G. V. reikalavimo dydį, atitinkamai padidėtų kreditoriaus Danske Bank A/S galimybės daryti didesnę įtaką restruktūrizavimo procesui, taip pat sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimą, neišsiaiškinęs duomenų apie jo pagrįstumą, todėl šis klausimas turėtų būti perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis, 338 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kreditorius G. V. 2010 m. balandžio 30 d. rašytiniu pareiškimu sutiko sumažinti savo reikalavimą iki 250 000 Lt su sąlyga, kad šis bus patenkintas tik po to, kai bus atsiskaityta su kreditoriais AB DnB NORD banku, Danske Bank A/S Lietuvos filialu ir visais pirmosios bei antrosios eilės kreditoriais, taip pat į tai, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planą, kuriame numatyta, jog G. V. reikalavimas sumažintas iki 250 000 Lt bei įtvirtinta pirmiau nurodyta sąlyga, sprendė, kad šio klausimo perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo neatitiktų protingumo bei proceso koncentruotumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Danske Bank A/S prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimas ir atmestas trečiojo asmens Danske Bank A/S prašymas nutraukti RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą; priimti dėl šios dalies naują sprendimą – RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo neteisėto patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino G. V. finansinį reikalavimą neišsiaiškinęs šio teisėtumo, tačiau nepagrįstai sprendė, jog tokio klausimo perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui neatitiktų protingumo bei proceso koncentruotumo principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu; teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ valdybos pirmininkas V. M. v. ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“, bylos Nr. 3K-3-264/2010); teismai restruktūrizavimo bylose yra saistomi pareigos veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus; tai reiškia, kad teismas privalo nagrinėti įmonės finansinius duomenis, sandorius, kurių pagrindu kreditoriai įgijo finansinius reikalavimus, taip pat kreditorių teises dalyvauti ir balsuoti įmonės kreditorių susirinkime, sprendžiant su įmonės restruktūrizavimo byla susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos žuvys“ direktorius A. Ž. v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-69/2006); tinkamas ir teisėtas kreditorių reikalavimų nustatymas teisiškai reikšmingas jau siūlymui kelti restruktūrizavimo bylą, nes tai lemia kreditorių teises dalyvauti priimant tolimesnius sprendimus ir kartu patvirtina kiekvieno veiksmo restruktūrizavimo procese teisėtumą; visais atvejais įmonės vadovas privalo pateikti įmonės dokumentus, atitinkančius kreditorių sąrašą, nes, paaiškėjus, kad teismui pateikti duomenys neatitinka realios padėties, teismas tokius veiksmus gali kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą teise, tai gali lemti atsisakymą kelti restruktūrizavimo bylą, o išaiškėjus faktams vėliau – restruktūrizavimo proceso nutraukimą (2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „RANGA IV, bylos Nr. 3K-3-270/2010). Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė pareigą veikti ex officio, nes nenagrinėjo kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus vieno kreditoriaus finansinį reikalavimą, atitinkamai mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Neišnagrinėjus kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo ir teisėtumo, pažeidžiamos kitų kreditorių, tarp jų ir kasatoriaus, teisės. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be protingumo principo, taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo ir sąžiningumo principais. Kasatoriaus nuomone, restruktūrizavimo procese būtina vadovautis bendruoju sąžiningumo principu, įpareigojančiu civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinti savo teises rūpestingai, teisingai, atsižvelgiant į teisėtus bei pagrįstus kitų asmenų interesus. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuojant tik protingumo ir proceso koncentruotumo principais, pažeidė CPK 3 straipsnį, ĮRĮ normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

2. Dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15, 24 straipsnių netinkamo taikymo. Pirmosios instancijos teismas netenkino kasatoriaus prašymo nutraukti restruktūrizavimo bylą, nutartyje nenurodęs jokių tai pagrindžiančių argumentų bei aplinkybių, leidžiančių manyti, jog restruktūrizavimo procesas gali tęstis toliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad restruktūrizavimo planas įstatyme nustatytu terminu nebuvo patvirtintas dėl objektyvių priežasčių, todėl taip pat netenkino kasatoriaus prašymo. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais. Atsakovo RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo procesas užtruko nepateisinamai ilgai (tai neatitinka restruktūrizavimo proceso tikslų ir kreditorių interesų). Tai rodo, kad kreditoriai nesutarė dėl bendrovės restruktūrizavimo galimybės. ĮRĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo byla nutraukiama, jeigu yra nors viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planas teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Jeigu nustatytais terminais restruktūrizavimo planas teismui nepateikiamas arba teismas jo nepatvirtina, restruktūrizavimo byla nutraukiama. Šios teisės normos yra imperatyviosios ir jose nustatyti terminai yra naikinamieji – jiems pasibaigus, baigiasi tam tikra teisė ar pareiga, įstatymas nesuteikia teismui teisės pratęsti naikinamuosius terminus. Kadangi per ĮRĮ nustatytą terminą nebuvo išspręstas restruktūrizavimo plano teisme patvirtinimo klausimas, tai restruktūrizavimo byla privalėjo būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ĮRI 15, 24 straipsnius.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas RUAB „Šeba“ prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas, skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1) kasatorius, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas G. V. finansinis reikalavimas, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kodėl, jo nuomone, šis yra nepagrįstas ir netvirtintinas. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas finansinį reikalavimą, neišsiaiškino visų aplinkybių dėl jo pagrįstumo, turėtų būti sprendžiamas ne šio finansinio reikalavimo, kaip nepagrįsto, atmetimo klausimas, bet jo tvirtinimo klausimo perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi kasatorius tokio prašymo nepareiškė (skunde jis prašo panaikinti nutarties dalį, kuria finansinis reikalavimas buvo patvirtintas), tai darytina išvada, kad skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti teismo nutarties dalies, nes jis nepateikė jokių įrodymų dėl G. V. finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Atsakovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 3 straipsnio, nes, nagrinėdamas bylą, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais: įvertino tai, kad teismo nutartimi patvirtintame bendrovės restruktūrizavimo plane numatyta, jog G. V. finansinis reikalavimas sumažintas iki 250 000 Lt, bus patenkintas tik po to, kai bus atsiskaityta su kreditoriais AB DnB NORD banku, Danske Bank A/S ir visais pirmosios bei antrosios eilių kreditoriais. Taigi nei kasatoriaus, nei kitų kreditorių interesai nepažeidžiami, nes restruktūrizavimo plane numatytas kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo sumažinimo teisinis mechanizmas, taip pat kitų kreditorių interesų nepažeidžianti šio reikalavimo tenkinimo eilė;

2) bendrovės restruktūrizavimo planui nebuvo pritarta laiku dėl to, kad vienintelis kasatorius neišreiškė pritarimo (visi kiti kreditoriai balsavo už pritarimą planui). Kasatorius, siekdamas neaiškių ir galimų nesąžiningų tikslų, nemotyvuotai nepritarė planui. Tai rodo, kad jis trukdė tinkamai restruktūrizavimo procedūros eigai. 2009 m. lapkričio 17 d. teismas vienam mėnesiui pratęsė terminą restruktūrizavimo planui pateikti. Tačiau nuo 2009 m. lapkričio iki 2010 m. gegužės mėnesio vyko daug teisminių ginčų, kurie objektyviai neleido tinkamai ir operatyviai vykdyti restruktūrizavimo procedūrų, taip pat keletą kartų buvo atidėtas nutarčių priėmimas dėl teisėjo nedarbingumo. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad tik teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartimi (kai jau buvo pasibaigęs ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalyje nustatytas terminas) buvo patvirtinti pirmieji kreditorių finansiniai reikalavimai. Pažymėtina, kad tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui dar 2009 m. rugsėjo mėnesį, tačiau Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti kreditorių reikalavimus iki tol, kol nebus patvirtintas restruktūrizavimo planas teisme. Šią nutartį administratorius skundė apeliacine tvarka, ir apeliacinės instancijos teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi iš dalies patenkino atskirąjį skundą. Taigi šiuo atveju net iki 2010 m. kovo 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos nebuvo teisinių sąlygų tam, kad kreditoriai galėtų pritarti restruktūrizavimo planui, o šių nebuvimas iš esmės buvo nulemtas to, kad teismas netinkamai taikė teisės normas ir nepagristai atsisakė patvirtinti kreditorių reikalavimus iki restruktūrizavimo plano teisme patvirtinimo. Taigi dėl teismo netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo klaidos būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga konstatuoti, kad yra pagrindas restruktūrizavimo bylai nutraukti. 2010 m. balandžio 30 d. kreditoriai vienbalsiai pritarė patikslintam ir papildytam bendrovės restruktūrizavimo planui, t. y. pritarė greičiau, nei per mėnesį nuo nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planą laikotarpiui iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsakovas yra didelė įmonė, turinti daug turto ir daugiau kaip 270 kreditorių. Restruktūrizavimo procedūros metu praktiškai su visais kreditoriais pavyko susitarti ir jie vienareikšmiškai pritarė restruktūrizavimo procedūros tolesniam vykdymui (iš esmės tik kasatorius nebuvo suinteresuotas tinkama restruktūrizavimo procedūros eiga). Taigi daugumos kreditorių valia yra toliau tęsti restruktūrizavimo procesą, o kasatorius, veikdamas prieš kreditorių daugumos valią ir šiuo metu turintis tik potencialaus kreditoriaus teisinį statusą, savo veiksmais trukdo šios restruktūrizavimo procedūros eigai. RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planas šiuo metu yra tinkamai vykdomas, todėl restruktūrizavimo bylos nutraukimas pakenktų kreditorių interesams, nes, nutraukus restruktūrizavimo bylą ir įmonei iškėlus bankroto bylą, atsirastų pagrįsta tikimybė, jog su kreditoriais nebus visiškai atsiskaityta. Restruktūrizavimo bylos nutraukimas padarytų daugiau žalos nei tariamos naudos;

3) atsakovo nuomone, kasatorius apskritai neturi teisės skųsti kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo bei reikšti reikalavimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Pagal ĮRĮ nustatytą tvarką trečiaisiais asmenimis restruktūrizavimo byloje gali būti tik tikrieji kreditoriai (kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti teismo) ir tik jie įgyja šio procesinio teisinio statuso saistomas teises ir pareigas. Kasatorius neturi teismo patvirtinto finansinio reikalavimo, todėl nelaikytinas tikruoju kreditoriumi ir negali naudotis tokio statuso suteikiamomis teisėmis, tarp jų – teise ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus ar jų dydį, teikti prašymus nutraukti restruktūrizavimo bylą. Apskritai kvestionuotina net ir tikrojo kreditoriaus teisė ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus, nes ĮRĮ 19 straipsnyje, kuriame nustatytos kreditorių teisės, tokios teisės nėra. Taigi, atsižvelgiant tik į šią aplinkybę, kasacinis skundas atmestinas (paliktinas nenagrinėtas).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo

Nagrinėjamos bylos atveju restruktūrizavimo byla UAB „Šeba“ Kauno apygardos teisme buvo iškelta 2009 m. balandžio 20 d. Teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d. Taigi kasaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl teisme esančios ir nagrinėjamos bylos nutraukimo, t. y. iš esmės procesinis klausimas.

CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kita vertus, net ir esant įstatyme įtvirtintam civilinio proceso normų prioritetui prieš kitus įstatymus (CPK 1 straipsnio 2 dalis), CPK įtvirtinti ir kai kurių kategorijų, tarp jų ir restruktūrizavimo, bylų nagrinėjimo ypatumai, kuriuos gali nustatyti kiti įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo išimtis (nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojanti ĮRĮ redakcija).

Bendrieji bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti CPK 293 straipsnyje. Pagal šios straipsnio 9 punktą bylos nutraukimo atvejai apribojami reikalavimu, kad jie būtų nustatyti šiame kodekse. CPK nustatyti ir bylos nutraukimo padariniai, pagal kuriuos, nutraukus bylą, neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnio 2 dalis). ĮRĮ nustatyti specialūs restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai (iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusios ĮRĮ redakcijos 24 straipsnis; nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančios ĮRĮ redakcijos 28 straipsnis). Kasaciniame skunde restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindu įvardyta aplinkybė, kad per įstatymo nustatytus terminus teismui nebuvo pateiktas, taigi ir teismo nepatvirtintas, įmonės restruktūrizavimo planas. Pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusios ĮRĮ redakcijos 15 straipsnio 9 dalį įmonės restruktūrizavimo planas nustatyta tvarka turėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas šį terminą turėjo teisę pratęsti, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Jeigu įmonės restruktūrizavimo planas šiais terminais nepateikiamas teismui arba teismas jo nepatvirtina, teismas priima sprendimą nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą. Pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančios ĮRĮ redakcijos 14 straipsnio 5 dalį restruktūrizavimo plano projekto pateikimo tvirtinti teismui terminas nustatytas iki šešių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos bei nustatyta galimybė teismui pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Pagal IRĮ 14 straipsnio 9 dalį ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatytais terminai nepateikus teismui įmonės restruktūrizavimo plano, teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia. Vertindama pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas kasacinio teisimo teisėjų kolegija atsižvelgia į tam tikrus aspektus. Viena vertus, ĮRĮ pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad tuo atveju, kai restruktūrizavimo byla nutraukiama nustatytais terminais nepateikus restruktūrizavimo plano (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įmonei atsiranda tokių teisinių padarinių, kad netenka galios visi įmonės ir kreditorių susitarimai dėl įmonei taikomų nuolaidų, atnaujinamas palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Kita vertus, galiojančios ĮRĮ redakcijos 4 straipsnio nuostatos nedraudžia, esant atitinkamam poreikiui bei sąlygoms, vėl pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą. Tuo tarpu nutraukus restruktūrizavimo bylą (pvz., pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus), restruktūrizavimo procesas galėtų būti pradėtas tik tuo atveju, jei nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos būtų praėję ne mažiau kaip penkeri metai (ĮRĮ 4 straipsnio 5 punktas). Vertinant įstatyme nustatytų restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminų pobūdį, kai yra iškelta restruktūrizavimo byla, pažymėtina, kad, nors šie terminai nustatyti ne procesiniame įstatyme, jie pagal savo pobūdį atitinka procesinio termino sampratą. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas ar byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Savo ruožtu aptariami restruktūrizavimo plano teismui pateikimo terminai nėra naikinamieji, nes jie neeliminuoja restruktūrizavimo proceso galimybės ateityje. Įstatyme nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planas įstatymo nustatytais terminais teismui nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių. Šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo planas jau buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi. Nurodytos teismų išvados kasacinis teismas kvestionuoti neturi pagrindo (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kartu konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju restruktūrizavimo bylos nenutraukimas dėl bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių neprieštarauja galiojantiems įstatymams.

Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizavimo byloje

Tiek iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusios ĮRĮ redakcijos, tiek ir dabar galiojančios ĮRĮ redakcijos normose įtvirtinta iš esmės ta pati įstatymo paskirtis, t. y. siekis sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiką, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis).

Iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonės restruktūrizavimas tampa galimas tik sudarius bei patvirtinus restruktūrizavimo planą, kurio neatskiriama dalis yra kreditorių sąrašas bei jų reikalavimų sumos. Tam, kad restruktūrizavimo planą būtų galima teikti tvirtinti teismui, šiam turi pritarti kreditoriai. Taigi, kad restruktūrizavimo proceso procedūros vyktų sėkmingai, jau teismo nutartyje iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą turi būti nurodomas laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30 ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo nutarties priėmimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs kreditorių pateiktus finansinius reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, pateikia juos tvirtinti teismui. Jeigu iki 2010 m spalio 1 d. ĮRĮ redakcijoje buvo tam tikras neišsamus įstatyminis kreditorių reikalavimų tvirtinimo reglamentavimas, tai šios spragos užpildytos dabar galiojančios ĮRĮ redakcijos 22 straipsnyje. Tačiau ir iki naujo reglamentavimo atsiradimo buvo situacijų, kada dėl tam tikrų kreditorių reikalavimų reikdavo išnagrinėti ginčą. Nepriklausomai nuo to, kurioje stadijoje šis klausimas tapdavo aktualus, t. y. tiek restruktūrizavimo administratoriui ginčijant kreditoriaus reikalavimą dar pateikimo jį tvirtinti teismui stadijoje, tiek patvirtinto ar nepatvirtinto kreditoriaus reikalavimo klausimą skundžiant instancine tvarka, teismo nutarčiai, kuria išsprendžiami kreditorių finansinių reikalavimų klausimai, besąlygiškai taikomi pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai. Bendrąja prasme teisėta laikytina tokia teismo nutartis, jeigu ji priimta nepažeidus ir tinkamai taikius materialiosios ir proceso teisės normas. Pagrįsta teismo nutartimi gali būti pripažinta nutartis, jeigu joje padarytos išvados yra pagrindžiamos atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nagrinėjamos bylos atveju, kai yra ginčijamas kreditoriaus G. V. finansinis reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad šis reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo patvirtintas neišsiaiškinus duomenų apie jo pagrįstumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neištaisė šio pirmosios instancijos teismo padaryto esminio proceso teisės normų pažeidimo, o apsiribojo informacija apie tai, kad kreditorius G. V. sutiko gerokai sumažinti savo reikalavimo sumą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus vienašališkas pareiškimas dėl finansinio reikalavimo sumažinimo nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą, ar kreditoriaus G. V. finansinis reikalavimas apskritai yra pagrįstas. Pabrėžtina, kad teismo nutarties pagrįstumo reikalavimo pažeidimas reiškia ir besąlygišką neatskiriamai su tuo susijusį nutarties teisėtumo reikalavimo pažeidimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl asmens, pareiškusio finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, teisės ginčyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą (nutartį), kai jo finansinis reikalavimas dar nepatvirtintas teismo nutartimi

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas RUAB „Šeba“ apskritai kvestionuoja kasatoriaus teisę skųsti šioje byloje priimtus teismo sprendimus (nutartis) tol, kol jo reikalavimas nepatvirtintas teisme. Pažymėtina, kad ĮRĮ prasme įmonės kreditoriais laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusios ĮRĮ redakcijos 2 straipsnio 5 dalis; nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančios ĮRĮ redakcijos 3 straipsnis). Viena vertus, asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (30 straipsnio 1 dalis) bei civilinio proceso įstatymas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti tapatinama su šios teisės gynimo patenkinimu, nes tik teisme nustatoma, ar atitinkamas teisės pažeidimas objektyviai egzistuoja bei pasitvirtino. Nagrinėjamos bylos atveju kasatoriaus teisę į teisminę gynybą tam tikru mastu patvirtina aplinkybė, kad jo pareikštas finansinis reikalavimas iki šiol nepatvirtintas teisme tik todėl, kad vyksta ginčas dėl jam priklausančių iš restruktūrizuojamos įmonės netesybų dydžio, nekvestionuojant kitos jo finansinio reikalavimų dalies (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį, civilinė byla Nr. 2-124/2011).

Apibendrindama nutartyje išdėstytus išaiškinimus ir motyvus, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo sąlygų egzistavimo nagrinėjamu atveju nepasitvirtino, todėl skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalys, kuriomis atmestas trečiojo asmens Danske Bank A/S prašymas nutraukti RUAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylą, paliktinos galioti kaip teisėtos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad skundžiamos teismų nutarčių dalys, kuriomis patvirtintas RUAB „Šeba“ kreditoriaus G. V. finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje, yra priimtos esmingai pažeidus proceso teisės normas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl naikintinos ir klausimas dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 12 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 96,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi dalis bylos grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai šioje proceso stadijoje nėra galimybės nurodytų išlaidų priteisti valstybei (CPK 96 straipsnis). Šių išlaidų priteisimo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas RUAB „Šeba“ kreditoriaus G. V. 19 105 000 Lt reikalavimas, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis palikta nepakeista, panaikinti ir klausimą dėl RUAB „Šeba“ kreditoriaus G. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarčių dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Vincas Verseckas