Dėl vadovo pareigų pažeidimo, atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-177/2011

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1 (S)

2011 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Geosprendimai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Geosprendimai“ ieškinį atsakovui G. K. dėl nuostolių, atsiradusių dėl vadovo pareigų pažeidimo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 69 262,80 Lt turtinės žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovo vadovu (generaliniu direktoriumi) ir UAB,,Krige investicija“ vadovu (generaliniu direktoriumi) bei akcininku, šių juridinių asmenų vardu 2008 m. sausio 7 d. sudarė sutartį, kuria UAB,,Krige investicija“ pardavė ieškovui vamzdžius ir gręžinio galvutes už bendrą 110 953 Lt sumą; ieškovas vėliau šias prekes perdavė kitam juridiniam asmeniui. Ieškovo nuomone, prekių tuometinė rinkos kaina buvo 41 690,20 Lt, todėl ieškovas permokėjo 69 262,80 Lt; atsakovas siekė savo įmonei finansinės naudos, supainiojo privačius interesus, todėl, ieškovui atsakovo iniciatyva sudarius nuostolingą sandorį, ieškovas patyrė 69 262,80 Lt turtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. sausio 14 d. buvo ieškovo vadovu, o nuo 2008 m. sausio 2 d. – UAB,,Krige investicija“ steigėju ir vadovu; ieškovas ir UAB,,Krige investicija“ 2008 m. sausio 7 d. sudarė sutartį, kuria UAB,,Krige investicija“ pardavė ieškovui prekių už 110 953 Lt, ieškovas šią sumą sumokėjo. Teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai skaičiuoja nuostolius; nei ieškovo ir UAB,,Krige investicija“, nei ieškovo sutartyje su UAB,,Simple Green Baltic“ nenurodyta, jog perkami vamzdžiai ir filtrai atskirai, todėl ieškovo atskirai skaičiuojamos filtrinės kolonos dalių kainos nepagrindžia filtrinės kolonos kainos ir tokiu būdu ieškovo apskaičiuotų nuostolių. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti; tai turi būti grynasis pelnas. Teismas nurodė, kad atsakovas po sutarties sudarymo ieškovo direktoriumi dirbo tik septynias dienas, o naujasis ieškovo vadovas, jei būtų įvertinęs sutartį kaip nenaudingą bendrovei, privalėjo imtis priemonių tokiai sutarčiai nutraukti ar nebeužsakinėti gręžinio filtrinių galvučių. Teismas konstatavo, kas ieškovas neįrodė, jog atsakovas netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas, taip pat neįrodė dėl pasirašytos sutarties jam (ieškovui) padarytų nuostolių, jų dydžio, nepateikė objektyvių įrodymų apie sandorio dalyko rinkos kainą, o tik rėmėsi brangiausiu pardavėjo pasiūlymu. Teismas, viena vertus, sutiko su ieškovo argumentu, kad, sudarydamas sutartį, atsakovas turėjo gauti valdybos pritarimą, nes sandorio suma viršijo 10 000 Lt (Akcinių bendrovių įstatymas), tačiau, kita vertus, nurodė, kad sandoris nebuvo nuginčytas, jis buvo vykdomas, todėl sandoriui vėlesniais veiksmais buvo pritarta. Teismas konstatavo, kad ieškovas įsigytas pagal sandorį prekes pardavė UAB,,Simple Green Baltic“, taigi jokių nuostolių nepatyrė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog jų nurodytos bendrovės siūlė pirkti tokios pačios kokybės prekes už mažesnę kainą, nepateikė įrodymų, jog bendrovių, siūliusių prekes už mažesnę kainą, prekės buvo tinkamos UAB,,Simple Green Baltic“ ir kad ši bendrovė, ieškovui nupirkus prekes mažesne kaina, būtų už jas sumokėjusi didesnę kainą, t. y. 110 953 Lt. Įvertinusi bylos duomenis apie tai, jog ieškovas, 2008 m. sausio 7 d. sutartimi nusipirkęs apie 2500 m gręžinių filtrų ir vamzdžių, juos už tokią pačią kainą pardavė UAB,,Simple Green Baltic“, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo ne žalą, o negautas pajamas. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog kitose bendrovėse nupirkęs mažesne kaina prekes atsakovas turėjo galimybę jas parduoti daug didesne kaina, ir tai būtų sudarę ieškovo pajamas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog kitose bendrovėse įsigijęs mažesne kaina gaminius, reikalingus UAB,,Simple Green Baltic“, atsakovas galėjo juos parduoti už 110 953 Lt ir taip ieškovas būtų gavęs 69 262,80 Lt pelno. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog prekės galėjo būti gaminamos ieškovo ir tada permokėjimas už vamzdžius būtų 56 011,51 Lt, atmestinos tais pačiais argumentais, t. y. ieškovui nepateikus įrodymų, kad bendrovė turėjo galimybę būtent tokiomis sąnaudomis pagaminti prekes, reikalingas UAB,,Simple Green Baltic“, ir kad už jas būtų sumokėjusi tą pačią kainą, kuri buvo sumokėta UAB,,Krige investicija“. Teisėjų kolegija nurodė, kad bendrovės valdybos sutikimas sutarčiai sudaryti buvo privalomas, tačiau jo nebuvimas nebuvo sąlyga žalai atsirasti, jo nebuvimas neleidžia daryti išvados apie negautas ieškovo pajamas ir tokiu būdu jam padarytą žalą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl CK 6.249 straipsnio taikymo nustatant tiesioginius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas painioja sąvokas, nurodydamas, kad ieškovas siekia prisiteisti ne žalą, o negautas pajamas. Ieškovas siekia prisiteisti tiesioginius nuostolius (prarasto turto vertę). Tiek netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), tiek tiesioginiai nuostoliai (prarastas turtas) yra žalos rūšys pinigine išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nuomone, jo patirti nuostoliai turėjo būti vertinti ne kaip negautos pajamos, o kaip turto sumažėjimas, jis turėjo įrodyti ne galimą gauti pelną, o turėtas nepagrįstas išlaidas. Teismai nepagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovo nuostolius laikant turto sumažėjimu (nepagrįstomis išlaidomis), turėjo būti įvertinta, kiek turto jis prarado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Turto praradimas yra tai, kad prekės buvo pirktos daug didesnėmis nei rinkos kainomis. Ieškovas išleido 69 262,80 Lt daugiau nei būtų išleidęs nesant atsakovo neteisėtų veiksmų. Permokėjimas už prekes gali būti laikoma viena iš turto netekimo rūšių. Teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pagal kurią turto netekimas yra tiesioginiai nuostoliai. Teismai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas sudarė sandorius, iš kurių gavo asmeninės naudos. Prekių rinkos kaina ir jų gaminimo sąnaudos yra mažesnės už kainą, už kurią jos buvo parduotos ieškovui. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai jo gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad negali būti pripažintas pagrįstu teismo sprendimas netenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo tuo motyvu, kad ieškovas tiksliai neįrodė nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasmangas“ v. UAB „Valdo leidykla“, bylos Nr. 3K-3-567/2006). Net jeigu teismas nepripažįsta kai kurių nuostolių pagrįstais, tai nėra pagrindas atmesti reikalavimus dėl nuostolių visa apimtimi.

2. Dėl reikalavimo dalies nevertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Teismas pažeidė proceso teisės normas, netinkamai taikydamas įrodinėjimo taisykles, nevertino ieškovo reikalavimo dalies dėl nepagrįsto permokėjimo už gręžinio galvutes, nepasisakė dėl su pastarąja reikalavimo dalimi susijusių įrodymų, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime (nutartyje) privalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-1114/2003; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB “Baltijos TV” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009). Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į ginčo santykių ypatumus, be to, netinkamai taikė proceso teisės normas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, vadovavosi atsakovo neįrodytais teiginiais. Šalis, teigianti, kad dėl kito šalies kaltės patyrė nuostolių, turi pareigą įrodyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnis). Ieškovas nuostolius įrodinėjo dviem būdais: prekių įsigijimo kainą palygindamas su rinkos kainomis bei gaminimo sąnaudų apskaičiavimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad ieškovo pateikti įrodymai pirmam nuostolių skaičiavimo būdui yra neteisingi, kad ieškovo pateikti kitų tiekėjų komerciniai pasiūlymai neatitiko UAB,,Simple Green Baltic“ reikalavimų prekėms, tuo tarpu teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovui įrodyti, kad atsakovo argumentai yra atmestini. Nuostolių skaičiavimui antru būdu, t. y. pagal gaminimo sąnaudas, ieškovas pateikė apskaičiavimus pagal UAB,,Krige investicija“ buhalterinę pažymą, įrodymus, kad turėjo visas galimybes gaminti prekes, šio galimybės ir techninės sąlygos buvo geresnės nei UAB,,Krige investicija“, o atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo įrodymus, taip pat nepateikė jokių skaičiavimų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl ekonomiškiau pradėti filtrų gamybą buvo galima tik įsteigiant savo atskirą bendrovę, kurios techninės galimybės buvo prastesnės nei ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovo pateiktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei ieškovo pateiktiems.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka būtent ieškovui. Ieškovas privalo pateikti dokumentus, įrodančius žalos buvimo faktą, jos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus. Ieškovas neįrodė atsakovo netinkamai vykdytų pareigų. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo lemti žalos padarymą ieškovui. Ieškovas nepatyrė nuostolių, todėl jam nepavyko šių nei apskaičiuoti, nei pagrįsti. Teismai teisingai konstatavo, kad negautos pajamos nėra įrodytos.

2. Teismai nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklių. Ieškovas, įrodinėdamas negautas pajamas be tinkamo jų apskaičiavimo, privalėjo įrodyti, kad UAB,,Simple Green Baltic“ ar kiti asmenys ieškovui būtų sumokėję už filtrines kolonas ir gręžinio galvutes brangiau, nei ieškovas jas būtų įsigijęs iš trečiųjų asmenų ar nei ieškovui kainavo jų pagaminimas.

Ieškovas šioje byloje pasirinko ne tą atsakovą, reikalavimus dėl negautų pajamų privalėjo pareikšti vėlesniam savo vadovui. Jeigu ieškovas manė, kad iš atsakovo įmonės sandoryje nurodytomis kainomis buvo nenaudinga pirkti gręžinio filtrines kolonas ir gręžinio galvutes, pagal su UAB,,Krige investicija“ pasirašytą sutartį galėjo iš viso prekių neužsakinėti, sutartyje dėl mažesnių užsakymo kiekių nebuvo numatyta jokių netesybų, dėl šių prekių ir paslaugų teikimo galėjo sudaryti sutartis su kitomis bendrovėmis arba gaminti šias prekes. Tai, kad sandoris buvo visiškai įvykdytas, patvirtina, kad sandoris ieškovui buvo naudingas ir reikalingas.

3. Ieškovas visą bylos nagrinėjimo laiką neskyrė atsakovo ieškovui parduotų filtrinių kolonų nuo filtrinei kolonai pagaminti naudojamos sudedamosios dalies – vamzdžių, nesuprato, kas 2008 m. sausio 7 d. sutartimi buvo pirkta ir parduota. Ieškovas, tapatindamas filtrines kolonas su vamzdžiais, negalėjo tinkami pagrįsti jų rinkos kainos, pasisakyti dėl filtrinės kolonos savybių, naudojamų stipriai naftos produktais užterštame grunte. Ieškovas, neišsiaiškinęs sutarties dalyko, negalėjo tinkamai pagrįsti jo kainos ir apskaičiuoti neva patirtų nuostolių.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos

Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006).

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai vertintini kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis (ieškovas) permokėjo (sumokėjo nepagrįstai daug) už iš UAB „Krige investicija“ įsigytas prekes. Anot ieškovo, žala jam yra tai, kad sumažėjo jo turto vertė, nes ieškovas permokėjo už įsigytas prekes. Apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo ne tiesioginius (realius) nuostolius, o negautas pajamas (netiesioginius nuostolius). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes šioje byloje ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas priteisti tiesioginius (realius) nuostolius. Turto vertės sumažėjimas ar jo netekimas dėl neteisėtų veiksmų vertintinas kaip tiesioginiai (realūs) nuostoliai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą dėl netinkamo CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo kvalifikuojant pareikštą reikalavimą.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies.

Šioje byloje kasatorius teigia, kad teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vasmangas“ v. UAB „Valdo leidykla“, bylos Nr. 3K-3-567/2006, išdėstytų išaikinimų, jog negali būti pripažintas pagrįstu teismo sprendimas netenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo tuo motyvu, kad ieškovas tiksliai neįrodė nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip teigdamas kasatorius netinkamai interpretuoja nurodytą kasacinio teismo nutartį, todėl šį kasatoriaus argumentą pripažinti pagrįstu nėra pagrindo.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamo taikymo

Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-355/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009). Dėl to privalu laikytis CPK nustatyto reikalavimo teismo sprendimo turiniui, kad teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

Šioje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, ieškovo apeliacinio skundo argumentus bei apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje apskritai nevertino kasatoriaus reikalavimo dalies dėl žalos priteisimo už nepagrįstą permokėjimą už gręžinio galvutes ir taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikos.

Bylos medžiaga bei apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys taip pat teikia pagrindą pripažinti pagrįstu kasacinio skundo atgumentą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 178 straipsnį ir paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą reikalaudamas, kad ieškovas pateiktų įrodymus, paneigiančius atsakovo atsikirtimus į ieškinį apie tai, kad atitinkamų įmonių (UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ bei kt.) pasiūlymai dėl filtrinių kolonų pardavimo nebuvo priimti dėl objektyvių priežasčių. Kadangi tokiomis aplinkybėmis atsakovas rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu, tai jų įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas triplike (T. 1, b. l. 303) nurodė, jog UAB,,Krigės investicija“ nepateikė prekių atitikties deklaracijos dėl jos pagamintų, šiai bylai išspręsti aktualių filtrinių kolonų.

Netinkamas įrodinėjimo pareigos šioje byloje paskirstymas iš dalies lėmė tai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neanalizavo ieškovo pateiktų įrodymų dėl UAB,,Alekvima“, UAB,,Vilniaus geologija ir partneriai“, UAB,,Artva“, UAB,,Geologai“ siūlytų filtrinių kolonų pardavimo kainų. Šie ieškovo pateikti įrodymai buvo atmesti iš esmės motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo argumentus, kad nurodytų įmonių pasiūlymai dėl filtrinių kolonų pardavimo nebuvo priimti dėl objektyvių priežasčių. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neanalizavo ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų dėl nurodytų įmonių pasiūlymų dėl filtrinių kolonų pardavimo kainų ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ieškovo ir UAB,,Krige investicija“ 2008 m. sausio 7 d. sutartį gręžinio požeminės konstrukcijos 1 metro kaina yra 70 Lt plius PVM (T. 1, b. l. 33), tuo tarpu bylos duomenys suponuoja galimybę teigti, kad pagal UAB „Artva“ pasiūlymą (T. 1, b. l. 181, 260) visos (ne vieno metro, o šešių) filtrinės kolonos kaina yra 75 Lt be PVM (su PVM – 88,50 Lt), o pagal UAB,,Vilniaus geologija ir partneriai“ pasiūlymą (T. 1, b. l. 156, 262) visos (ne vieno metro, o šešių) filtrinės kolonos kaina be PVM yra 236 Lt.

Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Faktinių aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kasacinis teismas negali ištaisyti klaidų, padarytų nustatinėjant faktines bylos aplinkybes, todėl dėl nustatyto proceso bei materialiosios teisės normų netinkamo taikymo naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoda bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 326 stripsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Jau minėta, kad niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl to teisėjų kolegija, naikindama apskųstą apeliacinės instancijos nutartį ir bylą grąžindama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, detaliau nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama apie apeliacinės instancijos teismo padarytus CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus. Nagrinėjant bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, turi iš naujo nagrinėti ir įvertinti įrodymus bei konstatuoti nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Iš naujo nagrinėjant bylą, be kita ko, tirtinos, nustatytinos ir vertintinos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo ir UAB,,Krige investicija“ 2008 m. sausio 7 d. sudarytos sutarties vykdymu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas turėjo 20,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 12 d. pažyma. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės. Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas taip pat negali priteisti šaliai jos turėtų išlaidų šiame teisme. Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys