Dėl automobilio „BMW X5“ (valst

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-38-387/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01060-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 16.9.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu E. Ž. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį 1200 Eur dydžio bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir automobilio,,BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 22 580 Eur – konfiskavimas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. 9.55 val. Kaune, Raudondvario pl. 194, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas – 0,88 promilės – neblaivumo laipsnis; pažeidimas padarytas pakartotinai, nes nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, be to, automobilį jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi pakeista Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo dalis dėl automobilio,,BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nurodant iš E. Ž. konfiskuoti automobilio,,BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5645 Eur. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Kauno apygardos teismo paskirta administracinio poveikio priemonė – visą automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (22 580 Eur) konfiskavimas – yra neproporcinga pareiškėjo padarytam nusižengimui, per griežta atsižvelgiant į jo šeiminę, finansinę bei darbinę situaciją, nepagrįstai apsunkina jo šeimos narius ir taip pažeidžia proporcingumo principą, apibūdinamą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas byloje Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08) bei nacionalinių teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018 ir kt.).

5.2. Konfiskuojant visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nebuvo įvertintos ir išanalizuotos svarbios aplinkybės, kurios užtikrintų proporcingumo principo įgyvendinimą ir leistų išvengti pasekmių, varžančių pareiškėją ir jo šeimą. Konfiskuotina suma pareiškėjui ir jo šeimai yra labai didelė. Lėšas reikės skolintis, jeigu tokią paskolą kas nors suteiks, ją reikės atiduoti mokant dar didesnes mėnesines įmokas. Jeigu tokia paskola nebus suteikta, priverstinis išieškojimas gali sukelti dar blogesnių pasekmių šeimai, kurioje auginama mažametė duktė (jai treji metai), o pareiškėjas yra vienintelis šeimoje dirbantis ir pajamas gaunantis asmuo, jo darbo užmokestis – 474 Eur per mėnesį, dalis iš šios sumos skiriama paskolai grąžinti (paskolos grąžinimo terminas – 2027 metais), šeimos išlaidos dėl visuotinės infliacijos tik didėja. Taigi konfiskuota suma – 22 580 Eur – yra neproporcinga, atlieka dvigubo baudimo funkciją, be to, baudžia ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bet ir jo šeimą. Kartu įvertintina ir tai, kad apygardos teismo paskirta administracinio poveikio priemonė net septyniolika kartų viršija skirtą baudą. Administracinės atsakomybės tikslams pasiekti visiškai pakankama apylinkės teismo paskirta administracinio poveikio priemonė – dalies automobilio vertės (5645 Eur) išieškojimas, juolab kad dar yra skirta 1200 Eur bauda ir trejiems metams atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones.

5.3. Kauno apygardos teismas padarė ir esminių proceso pažeidimų. Visų pirma, apygardos teismas skundžiamos nutarties 12 punkte suabejojo apylinkės teismo argumentu, kad pareiškėjo sutuoktinė niekur nedirba ir pareiškėjas vienas išlaiko šeimą, tačiau nesiėmė jokių įmanomų priemonių šioms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Pažymėtina, kad aplinkybes, ar sutuoktinė dirba, nesudėtinga patikrinti gavus duomenis iš „Sodros“. Apylinkės teismui dėl to abejonių nekilo, todėl pareiškėjas tokių duomenų bylai nepateikė. Kita vertus, dėl asmens duomenų apsaugos apribojimų pareiškėjui tokių duomenų iš „Sodros“ gauti apskritai neįmanoma, o apygardos teismui tokius duomenis gauti ir patikrinti nebūtų sudėtinga, bet tai nebuvo padaryta. Tačiau, kaip jau nurodyta, tuo metu nagrinėjant bylą ginčo dėl šios aplinkybės nebuvo. Toks su įrodymų vertinimu susijęs pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu proceso pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

5.4. Apygardos teismas nutarties 12 punkte taip pat padarė prielaidomis grįstą išvadą, esą E. Ž. mokesčių administratoriui skirtose deklaracijose, kurios vėliau buvo pateiktos teismui, suvedė nebūtinai teisingus duomenis apie gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad E. Ž. teismui pateikė oficialius dokumentus – buhalterijos pažymą apie priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai skirtas deklaracijas, kurios privalo būti pildomos teikiant teisingus duomenis, tačiau apygardos teismas, nesant jokių kitaip patvirtinančių duomenų ir įrodymų, padarė išvadą, kad tikėtina, jog duomenys yra neteisingi, jie užpildyti nesąžiningai. Byloje nėra duomenų, kad būtų buvusi pažeista UAB „EJ projektai“ darbo užmokesčio mokėjimo tvarka arba kad būtų klaidingai pildomos mokesčių deklaracijos. Taigi apygardos teismas, esant, kaip jis mano, neatmestai tikimybei, turėjo ne vadovautis tikimybe darydamas išvadą, kad duomenys neteisingi, o šalinti tokią kilusią abejonę, t. y., remdamasis ANK 567 straipsnio l dalimi, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tai padaryta nebuvo. Kita vertus, apygardos teismo nurodoma aplinkybė, kad duomenys Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijose suvedami savarankiškai, jokiu būdu nereiškia, kad jie yra klastojami. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad asmuo elgiasi teisėtai, kol neįrodyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad E. Ž. būtų anksčiau kada nors klastojęs Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamus duomenis. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismas įrodymus vertino šališkai.

5.5. Kauno apygardos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė ir ANK 569 straipsnio 4 dalį, nes, darydamas išvadą apie UAB „EJ projektai“ finansinę padėtį ir galimybę mokėti didelius darbo užmokesčius, vadovavosi vien duomenimis apie bendrovės valdomą vieną automobilį, tačiau nevertino pateiktų bendrovės balansų ir finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių matyti, kad bendrovė keletą metų veikia nuostolingai, jos įsiskolinimai yra išaugę, palyginti su turimu turtu, o nuosavo kapitalo balansas yra neigiamas, bendrovei reikalingos papildomos investicijos, o atlyginimų didinimas prives prie nemokumo.

5.6. Kilus abejonei dėl E. Ž. gaunamų pajamų bei darbo užmokesčio, esant byloje pateiktiems įrodymams – pažymoms iš darbovietės, Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijoms apie gautas visas pajamas, taip pat duomenims apie bendrovės finansinę situaciją, apygardos teismas turėjo galimybę ir privalėjo imtis įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti. Tuo tarpu apygardos teismas, pažeisdamas ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas, įrodinėjimo naštą ir pasekmes dėl kitokių papildomų duomenų nebuvimo byloje perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

5.7. Įrodinėjimo pareigą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Kauno apygardos teismas perkėlė ir skundžiamos nutarties 13 punkte nurodydamas, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apygardos teismui pažeidėjas nepateikė duomenų, įrodančių, ar jo sutuoktinė iš tiesų nedirba, nepateikė turto pažymų, turto deklaracijų, duomenų apie lėšas banko sąskaitose. Tokie apygardos teismo motyvai ir išvados aiškiai pažeidžia ANK 567 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad apygardos teismo nurodomų įrodymų pareiškėjo nebuvo prašoma pateikti, teismas šią pareigą grindžia apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniame procese galioja rungtyniškumo principas, skųsdama apylinkės teismo nutartį, Institucija skunde nurodomus teiginius turėjo pagrįsti įrodymais, o jeigu negali šių įrodymų surinkti, – pateikti prašymą dėl jų surinkimo. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neabejotinai turi galimybes rengdamas apeliacinius skundus gauti ir teikti teismui „Sodros“ duomenis, taip pat pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie darbo užmokestį, patikrinti finansinės atskaitomybės dokumentus. Tačiau apygardos teismas šios institucijos skunde nurodytų neįrodytų aplinkybių įrodinėjimą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir taip pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį bei proceso rungtyniškumo principą.

5.8. Apygardos teismas įrodinėjimo procese faktiškai taiko contra spoliatorem prezumpciją, pagal kurią tuo atveju, kai asmuo atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant nepalankiausius šiam asmeniui faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Tačiau contra spoliatorem prezumpcija negali būti taikoma baudžiamajame ir administraciniame procese, nes reikalavimas ją taikyti reikštų prieštaravimą draudimui duoti parodymus prieš save patį. Be to, tam, kad būtų taikoma ši prezumpcija, turi būti kitos sąlygos – teismo įpareigojimas pateikti turimus įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas tokią pareigą kildina ne iš įpareigojimo, o iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

5.9. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančių aplinkybių, rėmėsi anksčiau nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga (skundžiamos nutarties 15 punkte cituojami ir vertinami 2018 metais nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos duomenys – 2017 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniai pareigūnų pranešimai), nors ši medžiaga nebuvo pridėta prie šios bylos. Iš cituojamų duomenų apygardos teismas nurodė aplinkybę apie pareiškėjo neblaivumą ankstesnio nusižengimo padarymo metu, nors nagrinėjant 2018 metų bylą girtumo, priešingai nei teigia apygardos teismas, nebuvo nustatyta. Taigi Kauno apygardos teismas daro išvadas remdamasis medžiaga, kuri nebuvo pridėta prie šios bylos, remiasi pareigūnų parodymais, nors jie nėra iki galo atspindėti. ANK 571 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas, o apygardos teismui analizuojant selektyviai parinktus įrodymus, pareiškėjui turėjo būti sudarytos galimybės pateikti savo argumentus dėl teismo iš kitos bylos cituojamų įrodymų ir aplinkybių. Šioje byloje procesas ir įrodymų vertinimas nebuvo objektyvūs ir nešališki (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, T. Pileckas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo E. Ž. prašymo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Pareiškėjas prašyme nenurodo materialiosios ar proceso teisės pažeidimų dėl administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų rinkimo, vertinimo ir jo kaltės nustatymo. Pažymėtina, kad Institucija surinko pakankamai įrodymų, juos įvertino teisingai ir nustatė, kad E. Ž. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

6.2. Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu skirdama baudą bei administracinio poveikio priemonę, vadovavosi ANK įtvirtintomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir E. Ž. paskyrė minimalią baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą bei paskyrė privalomą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 22 580 Eur – konfiskavimą. Institucija taikė ANK 29 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą įvertinusi faktines aplinkybes, kad transporto priemonė yra ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtas, nenustatė pagrindų transporto priemonę konfiskuoti natūra. Pažymėtina ir tai, kad ANK nenurodo galimybės išieškoti pusę ar dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos, todėl Institucija pagrįstai išieškojo visą konfiskuotino daikto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6.3. Institucija, nustatydama konfiskuotino turto vertę, laikėsi teismų praktikos išaiškinimų dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019) ir, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nesivadovavo vien VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma, ėmėsi papildomų veiksmų transporto priemonės realiai vertei patikrinti. Pareigūnas atliko parduodamų automobilių rinkos analizę, kad būtų nustatyta analogiškos transporto priemonės vertė, atsižvelgiant į visus jos parametrus; pažymėjo, jog tokios transporto priemonės vertė Institucijos nutarimo priėmimo metu svyravo nuo 20 300 Eur iki 33 000 Eur, todėl VšĮ „Emprekis“ pateikta vertė – 22 580 Eur – objektyviai atitiko netgi mažesnę transporto priemonės vertę ir buvo palankesnė E. Ž..

6.4. Pažymėtina, kad E. Ž., siekdamas įrodyti, kad Institucija jam priteisė nepagrįstą konfiskuotino daikto vertę, ir siekdamas sau palankaus sprendimo, apylinkės teismui pateikė sau palankias pažymas, kuriose nurodyti transporto priemonės gedimai, jų šalinimo kainos, likutinė vertė. Pažymos nebuvo pagrįstos jokiais apžiūros aktais ar specialistų išvadomis, todėl akivaizdu, kad pažymos su esančiais konkrečiais skaičiais buvo palankios pačiam E. Ž.. Be to, nusižengimo padarymo metu E. Ž. buvo UAB „EJ projektai“ direktorius ir bendraturtis, todėl akivaizdu, kad buvo ir transporto priemonės „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos leidimas atsiimti transporto priemonę buvo išduotas 2022 m. rugsėjo 13 d., o prie pirminio skundo pridėtas gedimų nustatymo aktas surašytas tik 2022 m. rugsėjo 23 d., t. y. nuo transporto priemonės atsiėmimo ir defektavimo praėjo 10 dienų, todėl per šį laiką transporto priemonė galėjo būti sugadinta. Byloje E. Ž. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonė iki nusižengimo padarymo buvo netvarkinga. Priešingai, kadangi su automobiliu važiavo, vertinama, kad transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir jai nereikėjo jokio remonto. Iš gedimų nustatymo akto matyti, kad nustatyti gedimai yra ganėtinai dideli, jie parodo, jog negalima saugiai eksploatuoti automobilio. Automobilis, stovėdamas aikštelėje, nebuvo niekaip pažeistas ar apgadintas, tokių pastabų nepateikė ir nepareiškė asmuo, atsiimantis automobilį, todėl galima pagrįstai teigti, kad nusižengimo padarymo metu transporto priemonė „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tvarkinga, jos vertė nustatyta tinkamai, neapsiribojant vien formaliu jos vertinimu.

6.5. Pareiškėjo teiginiai, kad nuobauda yra neproporcinga, paremti tik duomenimis apie jo materialinę padėtį, šeimos sudėtį, materialinius įsipareigojimus. Tai dažnu atveju gali pateikti kiekvienas administracinį nusižengimą padaręs asmuo ir nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis bei pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, priteisiant tik 25 procentus konfiskuotino daikto vertės, ar tuo labiau nėra pagrindas laikyti, kad paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga. Asmuo žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, todėl turėjo numatyti ir įsivertinti galimai kilsiančias pasekmes jam ir jo šeimai, tačiau to nepaisė, todėl turi prisiimti ir neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Analizuojant aktualią teismų praktiką administracinių nusižengimų bylose, ne kartą konstatuota, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau už padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą; kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021).

6.6. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ankstesnė finansinio pobūdžio sankcija, tiek ir administracinio poveikio priemonė, susijusi su teisės vairuoti atėmimu, pažeidėjo nesulaikė nuo naujo analogiško, šiurkštaus, tyčinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas ne tik ignoravo faktą, jog tuo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, bet ir vėl būdamas neblaivus sėdo vairuoti automobilio. Taigi ankstesnės poveikio priemonės neužtikrino prevencinių administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, nepaveikė jo tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų administracinių nusižengimų, neapribojo galimybės daryti naujus nusižengimus.

6.7. Apylinkės teismas, priimdamas pareiškėjui palankų sprendimą, nevertino pagrindinių dalykų, t. y. veikos pavojingumo, asmenį charakterizuojančių duomenų, asmens baustumų, nuobaudos tikslų. Apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo priimtą nutartį, ištaisė padarytas klaidas vertinant nuobaudos proporcingumą ir priėmė teisingą nutartį, palikdamas Institucijos priimtą nutarimą su paskirta administracinio poveikio priemone, t. y. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 22 580 Eur – išieškojimu.

6.8. Pareiškėjo argumentai, esą, norint įrodyti nuobaudos neproporcingumą, įrodinėjimo naštą apygardos teismas, padarydamas proceso pažeidimą, perkėlė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, yra nepagrįsti. Nei teismui, nei Institucijai nėra pareigos rinkti asmenį ar jo giminaičius charakterizuojančius duomenis apie jų finansus, darbdavių charakteristikas ar duomenis apie jų bei jų artimųjų darbo vietas, kaip pagrindą taikyti asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pats asmuo, manydamas, kad jam paskirta nuobauda ar poveikio priemonė yra nepagrįsta ar neproporcinga, pateikia tai patvirtinančius duomenis, ir šie duomenys yra vertinami sprendžiant nuobaudos ir poveikio priemonės proporcingumą konkrečiu atveju. Kita vertus, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, turėjo būti pagrindas mažinti priteistą konfiskuotino turto vertę, nėra išimtinės ir leidžiančios manyti, kad nuobauda yra neproporcinga ir yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat poveikio priemonės paskyrimas kartu su pagrindine nuobauda nelaikytinas dvigubu baudimu, nes non bis in idem principo pažeidimas gali būti konstatuotas tik tada, kai asmuo baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. prašymas atmestinas.

Dėl proporcingumo principo taikant ANK 29 straipsnio 5 dalį

8. Šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje keliamas klausimas dėl E. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Ž. teigia, kad konfiskuota suma – 22 580 Eur (tretiesiems asmenims priklausančio automobilio vertė) – net septyniolika kartų viršija jam paskirtą baudą, yra neproporcinga, atlieka dvigubo baudimo funkciją, be to, baudžia ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bet ir jo šeimą.

9. Nagrinėjamoje byloje E. Ž. nubaustas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tai reiškia, kad už šį nusižengimą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas teismui skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

10. Nustačius, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, o tretiesiems asmenims, privaloma vadovautis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

11. Kaip jau minėta, už E. Ž. padarytą administracinį nusižengimą automobilio konfiskavimas yra privaloma administracinio poveikio priemonė. Nepaneigdama proporcingumo principo svarbos ir galimybės jį taikyti skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šio principo taikymas, sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – taikymo, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Šioje byloje kaip išimtinės aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, turėjo nulemti konfiskuotino automobilio vertės sumažinimą, pateiktos ir vertintos E. Ž. finansinės, darbinės, šeiminės aplinkybės. Vien tik tokios aplinkybės paprastai negali būti vertinamos kaip išimtinės. Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje byloje tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, palikdamas galioti Institucijos sprendimą, teisės taikymo klaidos nepadarė.

12. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas ANK nuostatas ir įvertinus nagrinėjamos bylos situaciją pagal pareiškimo argumentus, darytina išvada, kad Institucija tinkamai pritaikė ANK 427 straipsnio 3 dalį E. Ž. paskirdama automobilio,,BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 22 580 Eur – konfiskavimą. Teismai plačiai analizavo E. Ž. nurodytą jo turtinę padėtį, šeiminę situaciją ir kitas aplinkybes, nustatydami išieškotiną pagal ANK privalomai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, ir įvertino tai proporcingumo principo taikymo kontekste. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad nurodytų aplinkybių nepakanka sprendžiant švelnesnės poveikio priemonės skyrimo klausimą, plačiau nepasisakoma dėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. pareiškimo argumentų, susijusių su apygardos teisme neišnagrinėtomis ar netinkamai įvertintomis, jo nuomone, reikšmingomis aplinkybėmis, kurios užtikrintų proporcingumo principo įgyvendinimą taikant turto konfiskavimą. Įvertinus tai, kad galutinis sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio,,BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo – buvo priimtas nepažeidžiant ANK reikalavimų, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas