Civilinė byla Nr. e3K-3-28-421/2019
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03540-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.9; 2.6.16.5.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Napas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Napas“ ieškinį atsakovėms Elektrėnų savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė vaistinė“ dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo ir savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo priimti sprendimą išnuomoti viešo konkurso būdu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę (teisinį suinteresuotumą) ginčyti savivaldybės tarybos sprendimą ir savivaldybės turto nuomos sutartį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. V.TS-218 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ (toliau – Sprendimas); 2) pripažinti negaliojančia 2016 m. spalio 27 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 03S-316 (toliau – Sutartis); 3) įpareigoti Elektrėnų savivaldybę priimti sprendimą išnuomoti viešo konkurso būdu 183,06 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, kurio unikalus Nr. 4299-1002-1016, adresas: Taikos g. 6B, Elektrėnai, (toliau – Patalpos) ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad turi ketinimų vykdyti vaistinės veiklą ir ieško patalpų. Elektrėnų savivaldybei priėmus Sprendimą ir su atsakove pasirašius Sutartį, išnuomotos Patalpos, esančios išskirtinai patrauklioje vietoje vaistinių veiklai vykdyti. Savivaldybė suteikė privilegijas privačiam juridiniam asmeniui (UAB „Gintarinė vaistinė“) išimties tvarka, neskelbdama viešo konkurso ir iš esmės neatlygintinai, nes į nuomos mokestį įskaitė išlaidas, patirtas SĮ Elektrėnų vaistinės kreditorių įsipareigojimams padengti, taip nuslėpdama savivaldybės įmonės (vaistinės ir jos veiklos) perleidimą. Tokie atsakovių veiksmai prieštarauja imperatyviesiems teisės aktams. Sprendimas priimtas UAB „Gintarinė vaistinė“ ir SĮ Elektrėnų vaistinės 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos Franšizės sutarties 7.2 punkto pagrindu, tačiau jame nurodytas SĮ Elektrėnų vaistinės įsipareigojimas nutraukiant veiklą pirmiausia siūlyti ją perimti UAB „Gintarinė vaistinė“ nesukuria pareigų Elektrėnų savivaldybei. Todėl Sutarties esmė yra savivaldybės įmonės turto ir veiklos perdavimas privačiam asmeniui išimties tvarka.
4. Patalpos negalėjo būti išnuomotos išimties tvarka, nes tai pažeidžia valstybės ir savivaldybės turto valdymo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9, 15 straipsniuose, Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. TS-10 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 30, 39 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio 6, 7 punktų, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, valstybės ir savivaldybės turto tvarkymo, visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus. Pažeista ieškovės teisė dalyvauti viešame konkurse dėl Patalpų nuomos sutarties sudarymo.
5. Sprendimas priimtas ir paskelbtas 2016 m. spalio 26 d., reikalavimas dėl jo pripažinimo negaliojančiu pareikštas 2016 m. gruodžio 1 d. (keletą dienų formaliai praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą vieno mėnesio procesinį terminą administraciniam aktui ginčyti). Teismas ieškinį priėmė, taigi procesinį terminą iš esmės atnaujino savo iniciatyva. Laikant priešingai, terminas atnaujintinas, nes praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė elgėsi sąžiningai, atsakingai ir rūpestingai, t. y. operatyviai ir laiku su ieškiniu (pateiktu pirmą kartą) kreipėsi į teismą dėl teisminės gynybos; terminą administraciniam aktui ginčyti formaliai praleido ne dėl savo nerūpestingo ar nesąžiningo elgesio, o dėl objektyvių priežasčių. Be to, terminas praleistas nežymiai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136, 1.138 straipsnių nuostatomis, nurodė, kad ieškovė nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, nėra įgijusi teisių į Patalpas, neturi įstatyme nustatytos pirmenybės teisės prieš kitus asmenis nuomoti Patalpas. Norai ar ketinimai civilinių teisių nesukuria, taigi ieškovė neturi civilinių teisių, kurias būtų pažeidęs Sprendimas ir Sutartis ir kurias būtų galima apginti patenkinant pareikštą ieškinį. Teismas pažymėjo, kad civilinio proceso tvarka ginamos ne menamos, bet realiai egzistuojančios asmenų teisės. Klausimas dėl ieškovės nurodytos teisės dalyvauti Patalpų nuomos konkurse pažeidimo galėtų būti svarstomas, jei toks konkursas būtų buvęs paskelbtas. Teisė dalyvauti turto nuomos (pardavimo) konkurse yra ne civilinė, o procesinė teisė siekiant įgyti civilines (šiuo atveju – daiktines) teises. Turto savininkui nepradėjus disponavimo savo daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą proceso, t. y. nepaskelbus nuomos konkurso, neatsirado ir teisė jame dalyvauti. Todėl ieškovės teiginį, kad buvo pažeista jos teisė dalyvauti Patalpų nuomos konkurse, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas pažymėjo, kad jo kompetencijai nepriskirta valstybės ar savivaldybės turto valdymo funkcija; teismas gali įpareigoti savivaldybę priimti sprendimą vienu ar kitu klausimu, jeigu nustatoma, kad tokį sprendimą savivaldybė privalo priimti, tokio sprendimo priėmimą ji vilkina ir šis vilkinimas pažeidžia atsakovo teises. Tačiau teismas negali įpareigoti savivaldybę priimti konkretaus turinio sprendimą, šiuo atveju – įpareigoti išnuomoti savo turtą viešo konkurso būdu, nes tai reikštų disponavimą savivaldybės turtu. Teismas nurodė, kad net nustačius, jog Sprendimas ir Sutartis yra neteisėti, šis ieškovės reikalavimas nebūtų patenkintas kaip nenagrinėtinas teisme.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 28 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstydama taip: ieškinį atmesti; bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę Elektrėnų savivaldybę priimti sprendimą išnuomoti Patalpas viešo konkurso būdu nutraukti.
10. Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą reiškia ne tai, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
11. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė UAB „Napas“ įsteigta ir veikia nuo 2014 metų balandžio mėnesio; 2014–2016 metais jokios veiklos nevykdė, pajamų negavo, jos planuojamos vykdyti veiklos pobūdis – konsultacinė, o ne vaistinių veikla; bendrovėje nėra nė vieno apdrausto asmens. Todėl ieškovės teiginius dėl jos siekio vykdyti vaistinės veiklą ateityje teisėjų kolegija vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Be to, ieškovės pavadinimas neatitinka Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 18 punkto nuostatų (pavadinime turi būti žodis „vaistinė (-ės)“). Taigi ieškovė neįrodė, kokį realų, teisėtą jos interesą pažeidė Sprendimas ir Sutartis ir kaip pažeista jos subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, jog civilinio proceso tvarka ginamos ne menamos, bet realiai egzistuojančios asmenų teisės. Klausimas dėl ieškovės nurodytos teisės dalyvauti Patalpų nuomos konkurse pažeidimo galėtų būti svarstomas, jei toks konkursas būtų buvęs paskelbtas. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad Sprendimas ir Sutartis nepažeidžia ieškovės interesų.
12. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė ne remdamasis formaliais procedūriniais ar procesiniais pagrindais, o tik po to, kai CPK nustatyta tvarka išnagrinėjo visą bylos medžiagą, įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, nustatė ir kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo bei jos teisės ginčyti Sprendimą bei Sutartį.
13. Remdamasi CPK 5 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegija nurodė, kad kai ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, kuris neturi materialiosios reikalavimo teisės dėl ginčo dalyko, tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovė nepriskirtina prie subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 straipsnis). Byloje, kurioje ieškinys pareikštas reikalavimo teisės neturinčio ieškovo, teismas negali ex officio (pagal pareigas) konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimus dėl Sprendimo ir Sutarties pripažinimo negaliojančiais atmetė.
14. Teismas negali įpareigoti savivaldybę priimti konkretaus turinio sprendimą išnuomoti jai priklausantį turtą viešo konkurso būdu. Savivaldybei priklausančio turto nuomos klausimas yra ne teismo, o turtą valdančios savivaldybės dispozicija. Nustatęs, kad pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme, teismas jį privalėjo atsisakyti priimti, o pradėjęs nagrinėti bylą, bylos dalį dėl pareikšto nenagrinėtino teisme reikalavimo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį teisėjų kolegija sprendė patikslinti, nurodydama, kad bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti Elektrėnų savivaldybę priimti sprendimą išnuomoti viešo paskelbimo būdu nutrauktina.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutarties ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; atnaujinti terminą reikalavimui dėl Sprendimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti, jei būtų konstatuota, kad jis praleistas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismai pažeidė CPK 2, 5 straipsnių nuostatas. Nors ieškovė nurodė apie savo ketinimus išsinuomoti Patalpas ir kad to ji negali padaryti dėl neteisėto Sprendimo ir Sutarties, teismai nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo juos (kaip kliūtį išsinuomoti Patalpas viešo konkurso būdu) ginčyti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nurodytų CPK nuostatų pagrindu yra ginamos ne tik asmenų realiai turimos subjektinės teisės, bet ir įstatymų saugomi asmenų interesai, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad, išnuomojant savivaldybės turtą ne teisės aktuose nustatyta tvarka (t. y. pažeidus imperatyvų viešosios teisės principą), pažeidžiami kitų to turto išsinuomojimu suinteresuotų asmenų, įskaitant ieškovę, interesai. Teisminės gynybos objektas civiliniame teisiniame procese gali būti ir įstatymų saugomi asmens interesai. Išnuomojant savivaldybės turtą ne teisės aktų nustatyta tvarka (pažeidus imperatyvų viešosios teisės principą), pažeidžiami ieškovės, suinteresuotos išsinuomoti ginčo turtą, interesai.
15.2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzExLTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-311-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-311-686/2017">e3K-3-311-686/2017</a> pateiktų išaiškinimų, pagal kuriuos CPK 2, 5 straipsnių prasme suinteresuotais asmenimis bylose, kuriose ginčo objektas yra savivaldybės tarybos sprendimas išnuomoti savivaldybei priklausantį turtą ne konkurso tvarka privačiam verslo subjektui, yra tretieji asmenys, turintys duomenų apie tarybos sprendimo neteisėtumą bei ketinimų, susijusių su ne konkurso tvarka nuspręsto išnuomoti (išnuomoto) savivaldybei priklausančio turto išsinuomojimu.
15.3.Viešo nuomos konkurso, pagal kurį įprastai turi būti nuomojamas viešajam subjektui priklausantis turtas, teisinė prigimtis lemia tai, jog šio konkurso siekti ir atitinkamai sprendimus, kurie sudaro sąlygas šio konkurso išvengti, ginčyti turi iš esmės platesnis ratas subjektų, o asmuo, kuris yra suinteresuotas išsinuomoti tokį turtą, yra tinkamas ieškovas ir jo ieškinio reikalavimai suinteresuotumo neturėjimo pagrindu negali būti atmesti. Nors ieškovė nėra įgijusi CK 6.947 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės reikalauti iš atsakovės (savivaldybės) suteikti jai specialią teisę (būtent su ja sudaryti nuomos sutartį), tačiau ieškovė suinteresuota siekti išsinuomoti Patalpas.
15.3. Teismams nevertinus ir nenagrinėjus ieškinio teisinių argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių Sprendimo ir Sutarties neteisėtumą, neatskleista bylos esmė. Įgyvendinant koncentracijos ir ekonomiškumo principus, siekiant operatyvaus proceso, byla grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
16. Atsakovė Elektrėnų savivaldybė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Ieškovė neįrodė, kokius teisėtus jos interesus pažeidė atsakovės, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad ji neturi subjektinės teisės reikalauti pripažinti Sprendimą ir Sutartį negaliojančiais. Teisė dalyvauti konkurse jai neatsirado, todėl nebuvo pažeista.
16.2. Teigdama, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, ieškovė kvestionuoja atsakovės teisę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovė pagal teisinį reguliavimą turi kompetenciją savarankiškai nustatyti ir keisti jai nuosavybės teise priklausančio turto nuomos ir naudojimo sąlygas bei tvarką, o nustačiusi – privalo ja vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzExLTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-311-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-311-686/2017">e3K-3-311-686/2017</a>). Sprendimą atsakovė priėmė vadovaudamasi Aprašo nuostatomis (39.1 punktu). Sutarties terminas neviršija Apraše nustatyto maksimalaus laikotarpio. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Patalpos gali būti išnuomotos tik viešo konkurso būdu.
16.3. Sutartis atitinka pagrindinius nuomos teisinius santykius kvalifikuojančius kriterijus. Sutarties nuostatos dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo tvarkos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems teisės principams, nedaro Sutarties negaliojančios.
16.4. Ieškovės kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzExLTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-311-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-311-686/2017">e3K-3-311-686/2017</a> ne spręsta dėl juridinio asmens teisinio suinteresuotumo byloje (ne)buvimo, o nagrinėta dėl savivaldybės tarybos sprendimo išnuomoti patalpas ne konkurso būdu, apie tai viešai nepaskelbus pačios savivaldybės tvarkoje nustatytu būdu. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas laikantis Aprašo, taigi teisėtas ir neprieštarauja imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams.
16.5. Nusprendus svarstyti ieškovės prašymą atnaujinti procesinį terminą reikalavimui dėl Sprendimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti, šis prašymas netenkintinas siekiant užtikrinti santykių stabilumą.
17. Atsakovė UAB „Gintarinė vaistinė“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teismai pagrįstai nekonstatavo ieškovės subjektinės teisės reikalauti pripažinti Sprendimą ir Sutartį negaliojančiais, todėl jų teisėtumo klausimas tapo neaktualus ir nebuvo sprendžiamas. Ieškovė neįrodė realaus intereso, nes jos teisė dalyvauti konkurse neatsirado, taigi nebuvo pažeista. Ieškovės statusas negali daryti įtakos savivaldybės teisei disponuoti savo turtu.
17.2. Sprendimas priimtas laikantis teisinio reguliavimo, atitinka Aprašo nuostatas, nepažeidžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų principų.
17.3. Sutartis atitinka nuomos teisinius santykius kvalifikuojančius bruožus. Sutarties sąlyga dėl nuomininkės išlaidų įskaitymo į nuomos mokestį pagrįsta atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ papildomais finansiniais įsipareigojimais, įtvirtintais Sutarties 17.1.1 ir 17.1.2 punktuose, o susitarimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo tvarkos neprieštarauja teisiniam reguliavimui.
17.4. Ieškovės teiginiai, kad ji turi tikslą vykdyti vaistinės veiklą ir ieško tam tinkamų patalpų, nepagrįsti bylos duomenimis (pagal kuriuos ieškovė nevykdo veiklos, negauna pajamų, veiklos pobūdis – konsultacinė veikla, jos pavadinime nėra žodžio „vaistinė“).
17.5. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik tada, kai pažeidžiama ar ginčijama reali subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas. Ieškovė neįrodė savo teisėtų interesų pažeidimo, o teisės aktuose nustatytų įgaliojimų ginti viešąjį interesą ji neturi.
17.6. Ieškovė neteisingai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzExLTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-311-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-311-686/2017">e3K-3-311-686/2017</a>. Kasacinis teismas nekonstatavo, kad savivaldybė neturi teisės išnuomoti patalpas ne viešo konkurso būdu.
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo
18. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).
19. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šios nutarties 18–19 punktuose nurodytas proceso teisės normas yra pasisakyta, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-404/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-404/2011">3K-7-404/2011</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad CPK 2 ir 5 straipsnių nuostatų pagrindu yra ginamos ne tik realiai turimos subjektinės teisės, bet ir įstatymų saugomi asmenų interesai, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad, išnuomojant savivaldybės turtą ne teisės aktuose nustatyta tvarka, pažeidžiami kitų to turto išsinuomojimu suinteresuotų asmenų, įskaitant ieškovę, interesai; išnuomojant savivaldybės turtą ne teisės aktų nustatyta tvarka (pažeidus imperatyvų viešosios teisės principą), pažeidžiami ginčo turto išsinuomojimu suinteresuotos ieškovės interesai.
23. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė tokias aplinkybes: 1) atsakovė Elektrėnų savivaldybė yra pastato – vaistinės, unikalus Nr. 4299-1002-1016, esančio Elektrėnuose, Taikos g. 6B, savininkė; 2) Elektrėnų savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, išnagrinėjusi SĮ Elektrėnų vaistinės veiklą, 2016 m. balandžio 8 d. ataskaita Nr. 04A-2 rekomendavo Elektrėnų savivaldybės tarybai spręsti pastato – vaistinės patalpų administravimo klausimą, SĮ Elektrėnų vaistinės direktorei spręsti įmonės nenaudojamų patalpų, esančių Elektrėnuose, Taikos g. 6 B, nuomos klausimą, spręsti klausimą dėl nuostolingai veikiančio SĮ Elektrėnų vaistinės filialo VŠĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės patalpose; 3) Savivaldybės tarybai viešam svarstymui buvo pateiktas atitinkamas sprendimo projektas su savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties projektu, kuris 2016 m. spalio 12 d. buvo viešai paskelbtas savivaldybės tinklalapyje www.elektrenai.lt; 4) 2016 spalio 26 d. sprendimu Nr.V.TS-218 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ (šioje byloje skundžiamu ieškovės) atsakovė, vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi, Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. TS-10 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo 39.1 punktu, atsižvelgdama į UAB „Gintarinė vaistinė“ ir SĮ Elektrėnų vaistinės 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos Franšizės sutarties 7.2 punktą, nusprendė išnuomoti patalpas, esančias Elektrėnuose, Taikos g. 6B, Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis; 5) 2016 m. spalio 27 d. buvo pasirašyta Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 03S-316 tarp Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Gintarinė vaistinė“; 6) Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 03V-1120 SĮ Elektrėnų vaistinė likviduota.
24. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai.
25. Šios nutarties 23 punkte nurodytos aplinkybės bei 24 punkte nurodytos disponavimą savivaldybių turtu ir jo valdymą bei naudojimą reglamentuojančios materialiosios teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, kad, šioje byloje priimdama ieškovės pareikštu ieškiniu skundžiamą sprendimą ir sudarydama ginčijamą sutartį, atsakovė Elektrėnų savivaldybė įgyvendino savo išimtinę kompetenciją jai priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje, siekdama, kad ginčo patalpose toliau būtų vykdoma vaistinės veikla. Todėl ieškovė, teigdama, kad šiais atsakovės veiksmais buvo pažeisti jos, kaip ginčo turto išsinuomojimu suinteresuoto asmens, interesai, t. y. kad ji turi teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, visų pirma turėjo įrodyti, kad jos ketinimas sudaryti nuomos sutartį turint tikslą vykdyti joje vaistinės veiklą yra realus, kad ji iš tiesų užsiima vaistinės veikla arba yra pasirengusi tokią veiklą vykdyti ir šiam tikslui jai reikalingos ginčo patalpos.
26. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad UAB „Napas“ įsteigta ir veikia nuo 2014 metų balandžio mėnesio; 2014–2016 metais jokios veiklos nevykdė, pajamų negavo, jos planuojamos vykdyti veiklos pobūdis – konsultacinė veikla, o ne vaistinių veikla; bendrovėje nėra nė vieno apdrausto asmens. Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas ieškovės teiginius dėl jos siekio vykdyti vaistinės veiklą ateityje vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus įrodymais. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Farmacijos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą juridiniam asmeniui, vykdančiam visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą, registruotame pavadinime turėti žodį „vaistinė (-ės)“ – šio imperatyvaus reikalavimo ieškovė nėra įvykdžiusi. Taigi, be pačios ieškovės teiginio, kad jos tikslas yra vaistinės veiklos vykdymas ir kad šiai veiklai jai reikalingos patalpos, duomenų, jog šis ieškovės tikslas yra realus, byloje nenustatyta.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nutarties 26 punkte nurodytų duomenų pagrindu padaryta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kokį realų, teisėtą jos interesą pažeidė atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą ir sudarydama ginčijamą Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, ir kaip pažeista jos subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo, yra padaryta tinkamai nustačius ir įvertinus faktines bylos aplinkybes ir tinkamai išaiškinus proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, todėl yra teisėta.
28. Ieškovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzExLTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-311-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-311-686/2017">e3K-3-311-686/2017</a> pateiktais išaiškinimais. Spręsdama dėl šio argumento pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės minimoje byloje kasaciniame teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl turto nuomą ne konkurso tvarka reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, kai savivaldybės tarybos sprendimas išnuomoti patalpas ne konkurso būdu priimtas, apie tai viešai nepaskelbus pačios savivaldybės tvarkoje nustatytu būdu. Tačiau klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, aiškinimo ir taikymo minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas ir kasacinis teismas nekonstatavo, kad savivaldybė neturi teisės išnuomoti patalpas ne viešo konkurso būdu.
29. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, taip pat yra išaiškinęs, kad byloje, kurioje ieškinys pareikštas reikalavimo teisės neturinčio ieškovo, teismas negali ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Nenustačius, kad ieškovė turi teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jis turi teisinį interesą (žr. šios nutarties 21 punktą). Taigi ieškovės argumentai, kad, teismams nevertinus ir nenagrinėjus ieškinio teisinių argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių Sprendimo ir Sutarties neteisėtumą, liko neatskleista bylos esmė, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus neteisėtais ir juos panaikinti.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Konstatavus, kad ieškinys šioje byloje pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad turi teisinį interesą, ir šiuo pagrindu ieškinį atmetus, kiti ieškovės kasacinio skundo argumentai kasacijos pagrindo nesudaro ir įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui neturi. Todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.
32. Atsakovės nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas
