Civilinė byla Nr. e3K-3-34-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02824-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė (toliau – ir Klaipėdos TLK) prašė teismo priteisti iš atsakovės (toliau – ir ligoninė) 3564,52 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200, 6.245–6.247, 6.249, 6.256 straipsnių, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15, 33, 34 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos (toliau – ir Apmokėjimo tvarka) 3.5 punkto, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros aprašo (toliau – Veiklos priežiūros tvarkos aprašas), Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1K-282 patvirtinto padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo (toliau – Žalos nustatymo principų aprašas) 4, 4.1 punktų nuostatomis.
4. Ji nurodė, kad 2014 m. balandžio 2 d. šalys sudarė sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų (toliau – Sutartis). Ieškovė 2014 m. sutartinius įsipareigojimus atsakovei yra visiškai įvykdžiusi. Klaipėdos TLK direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-109 atlikus teisės aktų bei sutartinių įsipareigojimų vykdymo tarp Klaipėdos TLK ir ligoninės vykdymo, teikiant Klaipėdos TLK apmokėjimui III lygio gydytojų specialistų konsultacijas, patikrinimą (toliau – Patikrinimas), 2015 m. balandžio 23 d. surašyta patikrinimo pažyma Nr. K1-1579 (toliau – Patikrinimo pažyma). Vadovaujantis Klaipėdos TLK direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. įsakymu atlikta Patikrinimo pažymos ekspertizė ir 2015 m. liepos 10 d. surašyta ekspertizės pažyma Nr. E1-15-102 (toliau – Ekspertizės pažyma), priimtas sprendimas dėl žalos PSDF biudžetui. Ekspertizės pažymos išvadų 2 punkte nustatyta, kad 432 atvejais ligoninės gydytojai specialistai, teikdami pacientams ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl būtinosios pagalbos, nurodytą paslaugą Klaipėdos TLK apmokėti pateikė kaip gydytojo specialisto III lygio ambulatorinę konsultaciją ir taip pažeidė Apmokėjimo tvarkos 3.5 punkto reikalavimus, pagal kuriuos, jeigu III lygio gydytojai specialistai teikia ambulatorines būtinosios pagalbos paslaugas, už jas mokama kaip už II lygio konsultaciją. Atsakovė per Ekspertizės pažymoje nurodytą terminą neatlygino PSDF biudžetui padarytos 3564,52 Eur žalos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 3564,52 Eur PSDF biudžeto žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas vadovavosi Apmokėjimo tvarkos 3.5 punktu, įvertinęs Ekspertizės pažymos išvadas (2 punktą), konstatavo, kad atsakovė pažeidė tvarkos reikalavimus.
7. Teismas rėmėsi Sveikatos draudimo įstatymo 4, 26, 27 straipsnių nuostatomis. Teismas konstatavo, kad viešojo administravimo subjekto įgaliojimus turinčios TLK atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas PSDF biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismą kreipiasi TLK, vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Nurodęs, kad ieškovė reikalavimų dydį įrodinėjo Patikrinimo pažyma, Ekspertizės pažyma, kurios yra galiojančios, nepaneigtos, teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.200, 6.256 straipsniai).
8. Teismas nevertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2014 m. ligoninė faktiškai suteikė ambulatorinių specializuotų ASP paslaugų už 9 127 734 Lt (2 643 574,49 Eur), o TLK sumokėjo 9 002 229 Lt (2 607 225,73 Eur), t. y. liko neapmokėta 125 505 Lt (36 348 Eur) vertės paslaugų. Atsakovė teigė, kad, teisingai perkodavus visas III lygio dėl būtinosios pagalbos paslaugas, sumažėtų suma už 2014 m. faktiškai suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad šios bylos dalykas buvo ieškovės (per daug) apmokėtų išlaidų už paslaugas (kurias pažeisdama nustatytą tvarką apskaičiavo atsakovė) grąžinimas (priteisimas), o ne išlaidų už atsakovės suteiktas, bet, atsakovės teigimu, ieškovės neapmokėtas paslaugas priteisimas.
9. Įvertinęs tai, kad žalai nustatyti buvo būtina atlikti specialų tyrimą, teismas konstatavo, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2015 m. balandžio 23 d. atlikus patikrinimą ir surašius Patikrinimo pažymą, nuo šios datos skaičiavo ieškinio senaties terminą ir laikė, kad jis nepraleistas.
10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 80 Eur žyminio mokesčio.
11. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalis sieja mišrūs teisiniai santykiai. Sprendžiant dėl žalos pagal Sutartį atlyginimo, turėjo būti analizuojamos ir vertinamos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.245–6.249 straipsniai).
12. Nors pagal Sutartį TLK turi teisę tikrinti, ar įstaiga laikosi nustatytų įsipareigojimų, ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas PSDF biudžeto lėšas, tačiau teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-801-143/2016), pažymėjo, kad Valstybinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai (Sveikatos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, kt.) nesuteikia šiai institucijai teisės PSDF biudžetui padarytą žalą išieškoti priverstinai, o TLK priimti kontrolės procedūros dokumentai – ekspertizės pažymos, nepaisant imperatyvaus pobūdžio formuluotės, savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti TLK nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą. Ekspertizės pažyma nėra individualus administracinis aktas ir pati savaime teisinių pasekmių nesukuria (Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis), dėl to aplinkybė, kad Ekspertizės pažyma nėra nuginčyta ir yra galiojanti, savaime nereiškia, jog ieškovė neturi įrodyti pažymoje užfiksuotų aplinkybių, be kitų – žalos egzistavimo, o ligoninė – jų paneigti. Nepriklausomai nuo tarp šalių susiklosčiusių specifinių teisinių santykių pobūdžio, šios kategorijos bylose taip pat galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2010">3K-3-320/2010</a>).
13. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo ieškovės surašytų dokumentų, kuriais išimtinai rėmėsi priimdamas sprendimą, turinio, nustatytų pažeidimų ir žalos dydžio, nenustatė, ar egzistuoja visos privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat, atsakovei neigiant galimos žalos realumą, nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, nenustatė, ar PSDF biudžetui padaryta reali žala. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pažeidimas, t. y. ligoninės neteisėti veiksmai, nustatytas, tačiau šį pažeidimą vertino kaip formalų. Tokią išvadą, kolegijos vertinimu, patvirtina ir Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto E. V., atlikusio ekspertizę, Klaipėdos TLK atstovų ir liudytojos R. Š. parodymai bei paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad jeigu aptariamais atvejais gydytojai specialistai kortelėse nebūtų pažymėję, jog pagalba būtinoji, tuomet jų suteiktos ASP paslaugos būtų apmokamos kaip III lygio paslaugos, tačiau pažymėjus, jog pagalba būtinoji, tos pačios ASP paslaugos, vadovaujantis Apmokėjimo tvarka, apmokamos kaip II lygio paslaugos. Taigi pažeidimo esmė yra paslaugos žymėjimas, pagal kurį skiriamas paslaugos apmokėjimas.
14. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. susitarimu prie Sutarties susitarta dėl galutinių 2014 metų sutartinių sumų ir ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms skirta 9 002 229 Lt. Sutartinė suma yra realiai gydymo įstaigai iš PSDF sumokėta suma, tačiau ji nebūtinai atitinka gydymo įstaigos realiai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį ir kainą. Kiekvieną mėnesį atsakovė, kaip gydymo įstaiga, gauna finansavimą, neviršijantį 1/12 metinės sutartinės sumos: jeigu ASP paslaugų suteikta mažiau, nei nustatyta mėnesio finansavimo suma, įstaigai finansavimas skiriamas pagal faktą, jeigu suteiktų paslaugų kaina viršija nustatytą sutartinį mėnesio biudžetą, įstaigai mokama sutartinė suma. Metų pabaigoje, jeigu yra galimybė, Valstybinė ligonių kasa skiria papildomas lėšas, iš kurių įstaigoms sumokama už suteiktas ASP paslaugas, už kurias liko nesumokėta per metus. Finansavimas gydymo įstaigoms skiriamas ne už realiai suteiktas paslaugas, bet pagal sutartį, t. y. sutartinė suma. Apmokėjimas vyksta pagal informacinės sistemos SVEIDRA duomenis, kuriuos į sistemą įrašo gydymo įstaigos, ir apmokėjime nėra išskiriamos III ar II lygio paslaugos, jos traktuojamos kaip ambulatorinės paslaugos ir apmokamos kiekvieną mėnesį neviršijant 1/12 metinės sumos. Teisėjų kolegija vertino, kad atsakovės finansavimas vyksta griežtai pagal Sutartyje nurodytas sumas, neatsižvelgiant į ligoninės realiai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį, todėl iš esmės neįmanoma padaryti realios turtinės žalos. Tai patvirtina ir finansinės atskaitomybės duomenys, pagal kuriuos ligoninė paslaugų suteikė už 125 505 Lt (36 348 Eur) daugiau, nei jai 2014 metais skirtas finansavimas.
15. Teisėjų kolegija įvertino atsakovės pateiktą UAB Jungtinės auditorių kontoros, atlikusios ligoninės 2014 metų finansinį auditą, 2017 m. balandžio 18 d. rašto turinį ir auditorių išvadas dėl galbūt PSDF biudžetui padarytos žalos. Teisėjų kolegija sutiko, kad, vadovaujantis Žalos nustatymo principų aprašo 4.1 punktu, žalos PSDF biudžetui dydis atitinka dalį kompensuojamosios ASP paslaugų kainos, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigų apskaitos dokumentuose nurodoma brangesnė ASP paslauga (stacionarinė ar ambulatorinė), nei buvo suteikta, tačiau sprendė, kad ši nuostata nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti žalą buvus realiai. Pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 1K-282 2 punktą žala PSDF biudžetui – PSDF biudžeto išlaidos, susidariusios dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar TLK, teisės aktų pažeidimų ar kitų pažeidimų, dėl kurių pasikeičia iš PSDF biudžeto skiriama kompensuojamoji suma už suteiktas ASP paslaugas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog dėl netiksliai nurodyto suteiktos paslaugos lygio PSDF biudžetas realiai patyrė išlaidų (neįrodytas žalos realumas), juolab kad ligoninė ASP paslaugų suteikė daugiau, nei jai buvo sumokėta iš PSDF biudžeto. TLK 2014 metais išmokėtos sumos neviršijo atsakovei Sutartyje nustatyto PSDF biudžeto 2014 metams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad atsakovės padaryto pažeidimo esmė yra paslaugos žymėjimas, pagal kurį skiriamas apmokėjimas, ir kad šie neteisėti ligoninės veiksmai vertintini kaip formalūs, nesukeliantys teisinių padarinių, nepagrįstos. ASP paslaugų išlaidos atsakovės nepagrįstai pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų kaip daugiau kainuojančios. Atsakovė Sutartyje įsipareigojo už ASP paslaugas teikti sumokėti iš PSDF biudžeto lėšų teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Apmokėjimo tvarka. Atsakovė, teikdama sumokėti už suteiktas ambulatorines ASP paslaugas dėl būtinosios pagalbos, pateikė jas apmokėti, o ieškovė 2014 metais apmokėjo nepagrįstai didesniu įkainiu (Apmokėjimo tvarkos 3.5 punktas). Sutarties 2.19, 2.23, 5.12.1 punktais atsakovė įsipareigojo atlyginti žalą PSDF biudžetui, be kita ko, jei paslaugos neatitinka teikimo apmokėti reikalavimų. Atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė įrodinėjo Patikrinimo pažyma ir Ekspertizės pažyma, atsakovė nepateikė įrodymų, jog nustatyti pažeidimai nebuvo padaryti. Teismai nustatė, kad atsakovė nevykdė įstatymuose ir Sutartyje nustatytos pareigos teisingai teikti paslaugų išlaidas apmokėti.
16.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, nurodęs, kad atsakovė ASP paslaugų suteikė daugiau, nei jai buvo sumokėta iš PSDF biudžeto, sprendė, jog ieškovė neįrodė žalos, kaip vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Žalą dėl atsakovės padaryto pažeidimo ieškovė apskaičiavo, vadovaudamasi Žalos nustatymo principų aprašo 4, 4.1 punktų nuostatomis. Žala nustatyta kaip paslaugų kainų skirtumas, susidaręs tarp brangiau kainuojančios III lygio ambulatorinės paslaugos kainos ir III lygio ambulatorinės paslaugos, suteiktos dėl būtinosios pagalbos, kuri apmokama kaip II lygio ambulatorinė konsultacija. Apskaičiuojant žalą, atsižvelgta į sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. V-214 „Dėl bazinių kainų balo vertės“ nuostatas (1.1 punktą). Sudarydamos sutartis dėl ASP paslaugų apmokėjimo TLK neįsipareigoja įstaigoms (šiuo atveju – atsakovei), kad jų suteiktos paslaugos bus apmokėtos pagal faktą. Sutartyse nustatytomis sąlygomis TLK privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas sąskaitas, neviršydamos patvirtinto PSDF biudžeto skirtų asignavimų (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis). Atsižvelgiant į teismo išvadą dėl atsakovės padarytų formalių pažeidimų, ieškovės funkcija, nustatyta Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6, 9 punktuose, netektų prasmės, įstaigoms, suteikusioms ASP paslaugų daugiau, nei buvo sutarta ir apmokėta pagal sudarytas sutartis (taigi ir atsakovei), būtų sudaroma galimybė išvengti prievolės atlyginti žalą PSDF biudžetui.
16.3. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tiksliai ir iš esmės analizavo ir įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės įsitikinimu, pagrįstai atsižvelgė į nagrinėjamos bylos dalyką. Ieškovės, kaip kontroliuojančio subjekto, surašyti teisės taikymo aktai laikytini pakankamais ir tinkamais įrodymais reikalavimui dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo grįsti. Ieškovės pateikti įrodymai – Patikrinimo pažyma, Ekspertizės pažyma, jų prieduose išsamiai įvardytos asmenų ambulatorinės kortelės, suteiktų ir pateiktų apmokėti paslaugų kodai, nustatyti suteiktų paslaugų kodai, nustatyta suteiktų paslaugų kaina ir žala (balais) bei nustatyta žala PSDF biudžetui eurais, patvirtinantys žalos PSDF biudžetui padarymą ir pobūdį, leido pirmosios instancijos teismui laikyti juos leistinomis ir pakankamomis įrodinėjimo priemonėmis byloje.
16.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų iš esmės analogiškoje ar labai panašioje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2010">3K-3-320/2010</a>.
17. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Ieškovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2010">3K-3-320/2010</a>, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytoje byloje nenagrinėta dėl žalos realumo, pagrįstumo (ginčyti tik neteisėti veiksmai) ir šioje byloje gali būti taikomi tik kasacinio teismo išaiškinimai dėl teisės taikymo aktų įrodomosios galios, įrodinėjimo pareigos. Žalos dydis turi būti nustatytas toks, kuris kompensuotų patirtus realius turtinius praradimus ir nesuteiktų pasipelnymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas tyrė bylos duomenis, siekdamas nustatyti, ar PSDF biudžetui buvo padaryta realios žalos, ir pagrįstai nekonstatavo šios civilinės atsakomybės sąlygos įrodytumo.
17.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pažeidimas yra tik formalus, pagrįsta. Atsakovė, teigdama, kad ieškinys paremtas vien paprastu aritmetiniu skaičiavimu, pateikė auditoriaus išvadą, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta, ar PSDF biudžetui padaryta reali žala.
17.3. Ieškovė pateiktus teisės taikymo aktus nepagrįstai vertina kaip nenuginčijamus. Įvertinęs atsakovės (siekiant paneigti ieškovės nurodomą žalą) pateiktus duomenis, liudytojos, šalių atstovų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės finansavimas vyksta griežtai pagal Sutartyje nustatytas sumas, neatsižvelgiant į ligoninės realiai suteiktų ASP paslaugų kiekį, todėl neįmanoma padaryti realios turtinės žalos.
17.4. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į TLK kontrolės procedūrą, atliekamą pagal Veiklos priežiūros tvarkos aprašą. TLK atliekama ekspertizė neatitinka CPK įtvirtintos eksperto išvados sąvokos ir CPK 219 straipsnyje nustatytos papildomos ekspertizės sąvokos. Taigi teismas nepagrįstai rėmėsi vien Ekspertizės pažyma. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė įstatymus ir vertino įrodymus. Ieškovė neįrodė, kad dėl netiksliai nurodyto suteiktos paslaugos lygio PSDF biudžetas realiai patyrė žalą (Žalos nustatymo principų aprašo 2 punktas), juolab kad ligoninė suteikė daugiau paslaugų, nei buvo sumokėta iš PSDF biudžeto. TLK 2014 metais sumokėtos sumos neviršijo atsakovei Sutartyje nurodyto biudžeto šiems metams.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutartinės atsakomybės taikymo sveikatos priežiūros įstaigai už sutarties dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis pažeidimus
18. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš šalių sudarytos 2014 m. balandžio 2 d. sutarties dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. Atsakovės atsakomybė kildinama iš jos neteisėtų veiksmų, nepagrįstai pateikus apmokėti už paslaugas didesniu įkainiu, dėl ko PSDF biudžetui buvo padaryta žala.
19. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba; Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; teritorinės ligonių kasos. Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir sveikatos priežiūros įstaigų susiformuoja mišraus pobūdžio teisiniai santykiai (tiek viešojo, tiek sutartinio pobūdžio), nes teritorinė ligonių kasa ne tik administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atlieka teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2010">3K-3-320/2010</a>).
21. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nepriklausomai nuo teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų santykių mišraus pobūdžio, tiek Sveikatos draudimo įstatymas (27, 39 straipsniai), tiek ir šalių sutartis įpareigoja jas vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, o jų neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius, taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012).
22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai nėra priskiriami oficialiesiems rašytiniams įrodymams pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas tarp teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, nes šiuo atveju patikrinimu nustatyti teisės pažeidimų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra nagrinėjamo ginčo dalyko sudėtinė dalis. Tačiau, kita vertus, viešojo administravimo subjekto įgaliojimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas PSDF biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Remiantis bendrosiomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, šalis, neigianti buvus pažeidimą, teikia įrodymus, kuriais grindžia tokius savo argumentus, todėl šalis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atlikęs subjektas ir kartu kaip įstatymo įpareigotas reikalauti PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo subjektas, įgyja pareigą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti tokį kitos šalies ginčijamą pažeidimą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2010">3K-3-320/2010</a>).
23. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
25. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad: šalys 2014 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; atsakovės gydytojai specialistai 432 atvejais, teikdami pacientams ambulatorines ASP paslaugas dėl būtinosios pagalbos, nurodytą paslaugą Klaipėdos TLK apmokėti pateikė kaip gydytojo specialisto III lygio ambulatorinę konsultaciją, nors, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos 3.5 punkto reikalavimais, už šias paslaugas mokama kaip už II lygio konsultaciją. Remdamiesi nustatytu faktu teismai pripažino, kad atsakovė nevykdė įstatymuose ir Sutartyje nustatytos pareigos teisingai teikti paslaugų išlaidas apmokėti, t. y. pripažino atsakovę pažeidus Sutartį, jos neteisėtus veiksmus.
26. Ieškovė įrodinėjo, kad tokiais veiksmais atsakovė padarė 3564,52 Eur žalą PSDF biudžetui, o žalos dydį apskaičiavo kaip skirtumą tarp mokėtinos atsakovei suteiktų paslaugų kainos ir realiai sumokėtos kainos. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ši permoka nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmais padarytos žalos faktą, nes atsakovė realiai suteikė sveikatos priežiūros paslaugų už 2 643 574,49 Eur, t. y. 36 348 Eur daugiau, nei jai 2014 metais buvo skirtas finansavimas (2 607 225,73 Eur). Ieškovė šios teismo nustatytos aplinkybės kasaciniame skunde neginčijo, kaip ir neįrodinėjo fakto, kad šios paslaugos nebūtų buvusios apmokėtos, net jeigu jos ir būtų neviršijusios Sutartyje nustatytos apmokamų paslaugų kainos.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismo motyvus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, jog nepaisant to, kad ieškovė permokėjo 3564,52 Eur sumą už konkrečias atsakovės suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, šiai netinkamai nurodžius šių paslaugų lygį, reali žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta. Ieškovė pagrįstai teigia, kad ji, nebuvus atsakovės (teismų nustatytų) neteisėtų veiksmų, nebūtų sumokėjusi ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos už paslaugas, už kurias permokėjo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad šią sumą ieškovė būtų sumokėjusi atsakovei pagal šalių sudarytą Sutartį už kitas atsakovės suteiktas ir neapmokėtas (36 348 Eur vertės) sveikatos priežiūros paslaugas tiek, kiek nebūtų viršyta Sutartyje nustatyta apmokėtina paslaugų kaina ir kiek atsakovei buvo papildomai skirta lėšų atsakovės suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (2 607 225,73 Eur). Taigi, jei atsakovės neteisėtų veiksmų ir nebūtų buvę, ši suma atsakovei vis tiek būtų buvusi sumokėta už kitas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios liko neapmokėtos viršijus šalių Sutartimi nustatytą biudžetą, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, yra pagrįsta ir teisėta.
28. Ieškovės kasaciniame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2010">3K-3-320/2010</a> faktinė situacija skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi nebuvo vertinta ir nagrinėta faktinė situacija, kad sveikatos priežiūros įstaiga suteikė sveikatos priežiūros paslaugų už didesnę sumą, nei turėjo būti jai sumokėta pagal teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sudarytą sutartį, todėl 2010 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus minėtą kasacinę bylą, pateikti kasacinio teismo išaiškinimai taikytini nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką.
29. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti ieškovės kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.
32. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
Dalia Vasarienė
