Civilinė byla Nr. e3K-3-25-695/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02159-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Luminor Bank“ ir bendrovei „AS Reverta“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė,,Tigesta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstai gautų lėšų priteisimo pagrindus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis) bei šalies teisę pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovės „AS Reverta“ 3754,89 Eur nepagrįstai gautų lėšų, iš atsakovės AB „Luminor Bank“– 22 687,99 Eur nepagrįstai gautų lėšų, iš abiejų atsakovių 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą LUAB,,Rūmas“ ir patvirtino 26 442,88 Eur ieškovės antros eilės reikalavimą, kuris sudarė 0,19 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Dėl santykinai nedidelio reikalavimo nei ieškovė, nei kiti antros eilės kreditoriai nebuvo įtraukti į kreditorių komiteto sudėtį, todėl tik iš pajamų bei išlaidų suvestinės sužinojo, kad administravimo išlaidoms buvo skirta 212 188 Eur, kurių didžioji dalis (157 698 Eur) buvo apmokėta iš neįkeisto turto pardavimo pajamų, tačiau, atsižvelgiant į įkeisto ir neįkeisto turto proporcijas, neįkeisto turto sąskaita turėjo būti apmokėta tik 11 734 Eur administravimo išlaidų.
4. Ieškovės skaičiavimu, atsižvelgiant į tai, kad pardavus atsakovei AB „Luminor Bank“ įkeistą turtą buvo gauta 3 520 000 Eur, administravimo išlaidoms dengti turėjo būti skirta 179 723,24 Eur, nors faktiškai buvo apmokėta tik 54 490,48 Eur išlaidų, todėl šių sumų skirtumas – 125 232,76 Eur – atsakovei buvo išmokėtas nepagrįstai. Atitinkamai, pardavus atsakovei bendrovei „AS Reverta“ įkeistą turtą, buvo gauta 405 946,76 Eur ir pagal proporciją iš jų administravimo išlaidoms dengti turėjo būti skirta 20 730,77 Eur suma, taigi ši suma nurodytai atsakovei atiteko nepagrįstai.
5. Ieškovės teigimu, administravimo išlaidos buvo paskirstytos pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnį ir kitų kreditorių interesus. Tokį vertinimą pagrindžia ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės dėl administravimo išlaidų proporcijų tarp įkeisto ir neįkeisto turto. Bankroto byloje liko nepatenkinta 67 779,18 Eur antros eilės kreditorių reikalavimų. Jeigu atsakovės nebūtų nepagrįstai gavusios atitinkamų sumų iš joms įkeisto turto pardavimo, su visais antros eilės kreditoriais bankroto byloje būtų buvę visiškai atsiskaityta.
6. Kadangi LUAB,,Rūmas“ bankroto procedūra jau baigta, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2495-585/2017, kiekvienas kreditorius toliau gali savarankiškai ginti savo interesus, todėl ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovių nepagrįstai gautas lėšas CK 6.237 straipsnio pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, 2017 m. spalio 2 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei AB „Luminor Bank“ iš ieškovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nustatė, kad LUAB,,Rūmas“ bankroto proceso metu iš viso buvo gauta 4 155 947,72 Eur lėšų. Už parduotą atsakovei AB „Luminor Bank“ naudai įkeistą turtą buvo gauta 3 520 000 Eur, už atsakovei bendrovei „AS Reverta“ įkeistą turtą – 405 946,76 Eur. Už parduotą bendrovės neįkeistą turtą buvo gauta 230 000,96 Eur ir iš šių lėšų administravimo išlaidoms padengti administratorė UAB „Tigesta“ panaudojo 157 698 Eur. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, skirstė ar priėmė sprendimą dėl jų skirstymo kreditorių komitetas ar susirinkimas, teismas darė išvadą, kad šias lėšas paskirstė bankroto administratorė UAB „Tigesta“ savo vienasmeniu sprendimu. Dėl to teismas ieškovės ieškinį įvertino kaip pareikštą reikalavimą dėl bankroto administratorės neįvykdytos pareigos išmokėti ieškovei (kreditorei) tenkančias lėšas už parduotą bendrovės neįkeistą turtą, jas panaudojant administravimo išlaidoms apmokėti.
9. Teismas pažymėjo, kad administratorė nenurodė jokių priežasčių, kodėl, apmokėdama administravimo paslaugas, neatsižvelgė į proporcingumo principą dėl įkeisto ir neįkeisto turto. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės interesus galimai buvo pažeidusi bankroto administratorė, o ne atsakovės. Tokia aplinkybė, kad administratorė ieškovei turėjusią atitekti pinigų sumą galimai nepagrįstai išmokėjo kitiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, t. y. atsakovėms, neleido teismui konstatuoti, jog abi atsakovės įgijo šį turtą be jokio teisėto pagrindo. Teismo vertinimu, ginčo lėšos joms buvo išmokėtos bankroto administratorės priimto sprendimo pagrindu, todėl ir atsakomybė už netinkamą lėšų paskirstymą bei dėl to atsiradusią žalą vienam ar keliems kreditoriams teko bankroto administratorei.
10. Teismas nurodė, kad ieškinys kreditoriams, kuriems dėl netinkamo proporcijų nuo išieškotų sumų skaičiavimo buvo išmokėta per didelė suma, galėtų būti reiškiamas nebent tokiu atveju, jeigu nebūtų galimybės žalos išieškoti iš ją padariusio asmens, t. y. bankroto administratorės ar jos draudiko.
11. Teismas, sprendęs, kad ne atsakovės, o bankroto administratorė buvo atsakinga už netinkamą proporcijų nustatymą bei dalies sumos, gautos už parduotą neįkeistą turtą, neperdavimą ieškovei, nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kokia konkrečiai dalis iš gauto neįkeisto turto turėjo būti perduota ieškovei, juolab kad tokių aplinkybių nustatyti vien iš bylos medžiagos, teismo vertinimu, nebuvo galima. Trečiasis asmuo į teismo posėdžius neatvyko, procesiniuose dokumentuose paaiškinimų dėl šių aplinkybių neteikė.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad LUAB,,Rūmas“ yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QjItMjQ5NS01ODUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'B2-2495-585/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="B2-2495-585/2016">B2-2495-585/2016</a> dėl įmonės pabaigos ir 2017 m. sausio 3 d. papildomas sprendimas, kuriame patvirtintas galutinis LUAB „Rūmas“ kreditorių sąrašas). Po šios bendrovės likvidavimo liko nepatenkinta 13 437 874,86 Eur kreditorių reikalavimų, taip pat ieškovės 26 442,88 Eur reikalavimas, atsakovės AB „Luminor Bank“ 5 014 339,74 Eur reikalavimas ir atsakovės bendrovės „AS Reverta“ 1 643 359,82 Eur reikalavimas.
14. Esant pareikštam reikalavimui dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kas atliko minėtus veiksmus, pažeidusius proporcingumo principą bei atitinkamai lėmusius, kad atsakovės gavo tai, kas joms, kaip teigė ieškovė, atiteko be teisėto pagrindo. Teismas nurodė, kad pareiga kaupti ir proporcingai apskaičiuoti administravimo procese atsiradusias išlaidas, kaip ir pareiga išmokėti kreditoriams atitinkamas sumas pagal teismo patvirtintus jų reikalavimus, visų pirma tenka bankroto administratoriui. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad LUAB „Rūmas“ kreditorių renkamas organas (komitetas) ar susirinkimas šiuo konkrečiu atveju tokius klausimus sprendė.
15. Į nagrinėjamą bylą nepateikta įrodymų, kad ginčo sumos išmokėjimo atsakovėms pagrindas buvo būtent atsakovių priimtas sprendimas. Ginčijama suma atsakovėms buvo išmokėta pagal ĮBĮ nuostatas bankroto administratorės sprendimu. Byloje taip pat nebuvo jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinusių ieškovės teiginius, kad bendrovės kreditorių komitetas, kurio narės buvo atsakovės, patvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitą, kurioje buvo nurodyta būtent tokia administravimo išlaidų iš įkeisto turto dengimo tvarka. Ieškovė, būdama kreditorė, visas ĮBĮ nustatytas kreditoriaus teises įgijusi 2011 m. rugpjūčio 26 d., kai buvo patvirtintas jos reikalavimas, neabejotinai turėjo galimybę domėtis bankroto procedūromis ir priimtais kreditorių komiteto nutarimais, dalyvauti dabar jau likviduotos UAB,,Rūmas“ kreditorių susirinkime ir, laiku apskųsdama teismui jai nepalankius susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimus, tokiu būdu ginti savo interesus (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu bankrutavusi įmonė jau yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl jokie ginčai dėl bankroto procedūrų, taigi ir dėl kreditorių komiteto nutarimų, jau nebegalėtų būti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-653/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-653/2005">3K-3-653/2005</a>).
16. Nenuginčijus sprendimo išmokėti atsakovėms lėšas, gautas iš įkeisto turto, kaip jų kreditorių reikalavimų dalinį patenkinimą, o ir atsižvelgiant į tai, kad tokie ginčai dėl išregistruotos įmonės bankroto procedūrų jau nebegali būti inicijuojami, ginčijamos išmokos, teismo teigimu, negalėjo būti vertinamos kaip atlikti be teisinio pagrindo mokėjimai ir juolab išreikalautos iš atsakovių kito bankrutavusios įmonės kreditoriaus naudai.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad savo civilinių teisių gynimo būdą kreipdamasi į teismą pasirenka pati šalis (CK 1.138 straipsnis), o nenustačius sąlygų CK 6.237 straipsnio nuostatoms taikyti, byloje pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatyti su tuo susijusių aktualių galimam ieškovės teisių pažeidimui identifikuoti faktinių aplinkybių dėl administravimo išlaidų apmokėjimo pagrįstumo ar įkeisto ir neįkeisto turto proporcijų teisingumo ar administratorės veiksmų teisėtumo.
18. Kadangi pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą visais atvejais bankroto administratorius, kuris yra atsakingas už likviduojamos įmonės buhalterinę apskaitą, turi apskaičiuoti konkrečią sumą po įkeisto turto pardavimo ir ją pagrįsti dokumentais bei pateikti tvirtinti kreditorių susirinkimui, tai teismas sprendė, kad būtent bankroto administratorė yra atsakinga už bankroto procedūrų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2010">3K-3-508/2010</a>; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2011">3K-3-447/2011</a>). Nagrinėjamoje byloje nekilus ginčui, kad būtent bankroto administratorė, kaip įmonės atstovė, privalėjo užtikrinti tinkamą ĮBĮ normų bei lygiateisiškumo principo taikymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė savo pažeistas teises galėjo įrodinėti ir ginti kitu būdu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovė pagrindė visas teismų praktikoje nurodomas CK 6.237 straipsnyje įtvirtinto nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas: atsakovės įgijo lėšas, kurių neturėjo gauti, įkaito turėtojas nevykdė pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo; atsakovėms buvo pervestos lėšos, kurios turėjo būti skirtos LUAB „Rūmas“ administravimo išlaidoms dengti ir kurios negalėjo tapti atsakovių nuosavybe; atsakovės 26 442,88 Eur, kurie turėjo atitekti ieškovei, iš LUAB „Rūmas“ įgijo tyčia, t. y. žinodamos savo pareigą proporcingai prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų dengimo; atsakovės, turėdamos sprendžiamąjį balsą tiek kreditorių susirinkime, tiek komitete, pirmiausiai gynė savo kaip įkaito turėtojų interesus, vengdamos vykdyti pareigą kartu su kitais kreditoriais prisidėti prie administravimo išlaidų. Tiek AB „Luminor Bank“, tiek „AS Reverta“ neabejotinai žinojo, iš kokių lėšų apmokamos administravimo išlaidos, administratorės veiklos ataskaitose buvo tvirtinama parduodamo įkeisto turto tvarka ir kainos, teikiama informacija apie įvykusias varžytynes, taip pat apie iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų pervedimą įkaito turėtojams (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas). Pareiga kaupti ir proporcingai apskaičiuoti administravimo procese atsiradusias išlaidas, kaip ir pareiga išmokėti kreditoriams atitinkamas sumas pagal teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus, teko ne LUAB „Rūmas“ bankroto administratorei, o atsakovėms, kaip LUAB „Rūmas“ kreditorių komiteto narėms.
19.2. Visais atvejais, kada VĮ Turto banko iniciatyva buvo inicijuoti panašūs teisminiai ginčai dėl įkaito turėtojo pareigos proporcingai prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo (ĮBĮ 36 straipsnis), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jie buvo sprendžiami VĮ Turto banko naudai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDIzLTM3MC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1023-370/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1023-370/2015">2-1023-370/2015</a>; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1748-178/2015; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjExLTE5Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1211-196/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1211-196/2015">2-1211-196/2015</a>). Teismų praktika analogiškuose teisiniuose santykiuose aiškiai suformuota – įkaito turėtojams permokėtų arba nepagrįstai gautų lėšų klausimas sprendžiamas pastariesiems grąžinant jiems tenkančią administravimo išlaidų dalį.
19.3. Nepagrįsta teismų išvada, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Teisių gynimo būdo pasirinkimo galimybės atveju panašioje byloje teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš įkaito turėtojo nepagrįstai gautas lėšas, yra nurodęs, kad, nesant ginčo dėl to, jog, pardavus įkeistą turtą, visa už jį gauta suma buvo pervesta hipotekos kreditoriui neatskaičius jam tenkančios administravimo išlaidų dalies, šių lėšų įgijimo negalima pagrįsti nei konkrečiu teisės aktu, nei sutartimi, todėl šios lėšos grąžintinos CK 6.237 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2031-809/2017).
20. Trečiasis asmuo UAB „Tigesta“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo pareiškė prisidedanti prie ieškovės kasacinio skundo.
21. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė AB „Luminor Bank“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Ginčo lėšos LUAB „Rūmas“ bankroto byloje atsakovėms buvo išmokėtos vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis – dengiant jų kreditorių reikalavimus, taigi teisinis pagrindas šias lėšas išmokėti egzistavo (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis, 34 straipsnis), todėl bankas negalėjo neteisėtai praturtėti, o juolab ieškovės sąskaita, nes tiesiogiai jokių lėšų iš jos nėra gavęs.
21.2. Jokių sprendimų, kokia apimtimi hipotekos kreditoriai turi prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo, kreditorių komitetas nepriėmė. Sprendimą dėl to, kokia apimtimi AB „Luminor Bank“ turi prisidėti prie LUAB „Rūmas“ bankroto procedūrų metu patirtų administravimo išlaidų apmokėjimo, priėmė LUAB „Rūmas“ bankroto administratorė UAB „Tigesta“. Bankroto proceso metu administravimo išlaidos turėjo būti dengiamos iš lėšų, gautų pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą bendrovės turtą. Taigi pareiga kaupti ir proporcingai apskaičiuoti administravimo procese atsiradusias išlaidas bei išmokėti kreditoriams atitinkamas sumas tenka įmonės bankroto administratorei. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad būtent bankroto administratorė, kaip įmonės atstovė, privalėjo užtikrinti tinkamą ĮBĮ normų, taip pat lygiateisiškumo principo, laikymąsi.
21.3. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka, t. y. vykstant bankroto procedūroms, neginčijo administratorės sprendimo dėl lėšų išmokėjimo hipotekos kreditoriui bankui, neinicijavo ir kreditorių susirinkimo, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų paskirstymo, sušaukimo. Tuo tarpu inicijuodama ginčą po bankroto procedūrų pabaigos ir įmonės išregistravimo, kai kartu pasibaigė ir visos įmonės skolos kreditoriams, ieškovė elgiasi nerūpestingai ir neatsakingai, todėl jai tenka visos neigiamos tokio elgesio teisinės pasekmės.
21.4. Savo civilinių teisių gynimo būdą kreipdamasi į teismą pasirenka pati šalis (CK 1.138 straipsnis), o teismas, išspręsdamas tokį ginčą ir priimdamas galutinį sprendimą ieškinį atmesti, gali motyvuoti sprendimą ir netinkamai pasirinktos teisminės gynybos priemonės argumentais. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovių tariamai be pagrindo įgytą turtą grindė CK 6.237 straipsnio nuostatomis, tai teismai pagrįstai vertino, ar egzistuoja visos CK 6.237 straipsnio taikymo sąlygos ir ar išnaudoti kiti pažeistų teisių gynimo būdai. Šioje byloje pareikštu ieškiniu buvo siekiama, kad teismai peržiūrėtų ir įvertintų LUAB „Rūmas“ bankroto procedūrų metu patirtų išlaidų paskirstymo teisingumą, tačiau vertinti bankroto procedūrų teisėtumą ir jų atitiktį įstatymo reikalavimams turi teisę tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad ginčai dėl išregistruotos įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 6.237 straipsnio aiškinimo ir taikymo
22. CK 6.237 straipsnyje nustatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nurodant, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
23. Nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y. teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2008">3K-3-166/2008</a>).
24. Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo yra suformavęs teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką. Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310/2013">3K-3-310/2013</a>; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-136/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-136/2014">3K-3-136/2014</a>; 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC0zNzgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30-378/2016">3K-3-30-378/2016</a> 41 punktą; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzYtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-236-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-236-611/2016">3K-3-236-611/2016</a> 15 punktą; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzYtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-236-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-236-313/2017">3K-3-236-313/2017</a> 31 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQyLTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-442-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-442-313/2018">e3K-3-442-313/2018</a> 42 punktą ir kt.).
25. Pagal CK 6.237 straipsnį nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas, jei to asmens teisių negalima apginti kitais daiktinės teisės ar prievolių teisės gynimo būdais, t. y. reiškiant daiktine teise grindžiamus reikalavimus arba reikalavimus dėl sutarties vykdymo ar jos pažeidimo, dėl žalos atlyginimo ir pan. Šis kriterijus atskleidžia, kaip turi būti kvalifikuojami teisiniai santykiai tarp ginčo šalių, t. y. asmens, kuris yra netekęs turto, ir to asmens, kuris yra jį įgijęs. Tačiau pagal šį kriterijų nereikalaujama ištirti ir vertinti, ar kreditorius turi teisę ir galimybę ginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį trečiajam asmeniui, t. y. ne turtą įgijusiajam. Tokiais asmenimis būtų, pavyzdžiui, atlikęs neteisėtus veiksmus, neįvykdęs savo pareigų, netinkamai įvykdęs įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu toks asmuo atliko neteisėtus veiksmus, o iš to naudos turėjo kitas asmuo, nes jis įgijo turtą, tai dėl neteisėtų veiksmų turto netekęs asmuo įgyja teisę reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto neteisėto praturtėjimo tam asmeniui, kuris turi naudos nukentėjusiojo sąskaita. Ta aplinkybė, kad nuostolių patyręs asmuo gali turėti teisę reikšti reikalavimą kitiems asmenims, pvz., atlikusiems neteisėtus veiksmus, padariusiems žalos, pažeidusiems sutartį, nepanaikina nuostolius patyrusio asmens teisės reikšti reikalavimą naudos turėtojui.
26. Minėta, kad šis kriterijus yra ieškovo reikalavime nurodytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klausimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011; kt.). Teismas dėl ieškovo nurodytų faktinių reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo aplinkybių sprendžia, ar nėra pagrindo jas kvalifikuoti kaip daikto išreikalavimą iš neteisėto valdymo, reikalavimą įvykdyti prievolę, sutartinę prievolę, žalos atlyginimą ar kitą konkretų daiktinės, prievolių ar kitu teisiniu pagrindu reiškiamą reikalavimą.
27. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ginčo šalių santykių kvalifikuojamos, pavyzdžiui, kaip prievolės pagal sutartį vykdymas, tai ieškinys gali būti tenkinamas, jeigu ieškinio reikalavimas atitinka šio reikalavimo teisines sąlygas. Jeigu aplinkybės dėl ginčo šalių santykių kvalifikuojamos kaip aplinkybės, susijusios su žalos padarymu, tai dėl ieškinio patenkinimo sprendžiama pagal atitinkamas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Tačiau ginčo šalių teisiniam ginčui spręsti tokiais atvejais netaikomos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Jeigu pagal ginčo šalių santykius reikalavimo nėra pagrindo kvalifikuoti kaip dėl žalos atlyginimo ar kitokiu daiktinės ar prievolių teisės pagrindu, tokiu atveju gali būti sprendžiama dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas.
28. CK
29. Nagrinėjamoje byloje teismai kvalifikavo ieškovo ir trečiojo asmens teisinius santykius ir padarė išvadą, kad dėl trečiojo asmens bankroto administratorės UAB „Tigesta“ neteisėtų veiksmų gali būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl negalimas ieškinio reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo pateikimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada neatitinka CK 6.237 straipsnio turinio, nes nenustatyta, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovės, kad ieškinys šioms atsakovėms turi būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ta aplinkybė, kad ieškovė gali turėti teisę reikalauti atlyginti žalą iš kito asmens, o ne tik iš to, kuris praturtėjo jos sąskaita, neeliminuoja galimybės reikšti ieškinį pagal CK 6.237 straipsnį. Tokio ieškinio reiškimas tik patvirtina, kad ieškovė savo pažeistas teises gina keliais skirtingais teisiniais būdais nurodydama tai pagrindžiančias faktines aplinkybes. Vienas reikalavimas reiškiamas dėl žalos atlyginimo, kitas – dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ginčo atveju galimi du atsakingi asmenys (skolininkai).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.237 straipsnį, ieškinio pagrįstumui spręsti nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo dydžio nustatymu. Byloje nepakanka duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokia nepagrįsto praturtėjimo pagrindu gauta nauda. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šiame teisme nauji įrodymai nerenkami, nevertinami ir naujos faktinės aplinkybės nenustatomos. Nesurinkus įrodymų ir jų pagrindu nenustačius aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų nustatyta, kiek atsakovės gavo lėšų pagal kreditorių reikalavimus ir kiek lėšų turėjo gauti ieškovė, t. y. kokia suma, anot ieškovės, nepagrįstai praturtėjo atsakovės (CPK 360 straipsnis). Be to, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtų sudaryta galimybė ieškovei tikslinti reikalavimus, jei ji to pageidautų, atsižvelgdama į šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus. Taip būtų užtikrinta proceso koncentracija ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
31. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. pažyma apie 2,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
Dalia Vasarienė
