Dėl kurios pateiktas skundas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2887/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11339-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 4 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl vieno (iš septynių) atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliacinio skundo argumento (t. y. dėl kraujosruvos atsiradimo ant nukentėjusiosios rankos aplinkybių ir priežastinio ryšio su V. M. veiksmais), o dėl kitų argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumu ir pagrįstumu, pareiga vadovautis aukštesnės instancijos teismų suformuotais precedentais, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, nepasisakė, jų neanalizavo ir apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Be to, skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje neišdėstytos apelianto ginčijamos esminės bylos aplinkybės, abstrakčiai pasisakyta dėl tinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalies (turėtų būti BK 140 straipsnio 1 dalies) taikymo. Taip apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytus reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde ir nurodytas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas – apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimai, tačiau jame teisinių argumentų, pagrindžiančių tokio pagrindo buvimą, nėra nurodyta. Didžiojoje pateikto kasacinio skundo dalyje yra perrašyti pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų bylos duomenų turinys bei teismo išvados (skundo 1–51 lapai) ir apeliacinio skundo argumentai (skundo 52–55 lapai), išdėstyta apeliacinės instancijos teismo išvadų esmė (skundo 56 lapas). Likusioje kasacinio skundo dalyje (skundo 57–59 lapai) išdėstyti lakoniški teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, tvirtinama, kad šis teismas iš esmės pasisakė tik dėl vieno apeliacinio skundo argumento, susijusio su įvykio metu kilusių padarinių atsiradimo aplinkybėmis ir priežastinio ryšio tarp jų ir V. M. veiksmų buvimu, nurodoma subjektyvi kasatoriaus nuomonė, kad teismas abstrakčiai pasisakė dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame buvo pateikta gynybinė bylos aplinkybių versija, interpretuojant bylos proceso metu surinktus įrodymus (nukentėjusiosios M. D., liudytojų J. P., M. T., E. D., I. J., D. M. parodymus, teismo medicinos eksperto A. Sakalo paaiškinimus) pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. iškeltą versiją. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas savo sprendime išsamiai pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo pagrįstumu, ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje ištirtus įrodymus ir surašydamas savo procesinį sprendimą, BPK pažeidimų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasatorius deklaratyviai nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, tačiau kokių esminių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo, nenurodo, neišdėsto jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Kasatoriaus teiginys, kad buvo neišnagrinėti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumu ir pagrįstumu, neatitinka apeliacinio skundo turinio, kadangi toks argumentas apeliaciniame skunde nebuvo nurodytas. Kasaciniame skunde pateiktos nuorodos į Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, tačiau tai deklaratyvūs teiginiai, neturintys ratio decidendi (sprendimų pagrindas, argumentacija) ryšio su byla, dėl kurios pateiktas skundas.

Darytina išvada, kad kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų.

Kadangi kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alvydas Pikelis