Dėl susitarimo pripažinimo negaliojančius ir pripažinimo, kad paskolos sutartis baigėsi pajinio įnašo užskaitymo paskolos dengimui

Nr. DOK-3057

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00172-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. birželio 17 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mabuta“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ bei uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančius ir pripažinimo, kad paskolos sutartis baigėsi pajinio įnašo užskaitymo paskolos dengimui. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio 1 dalį. Ieškovės teigimu, teismai nepagrįstai nepripažino, kad ginčijamas susitarimas atitiko ieškovės valią, taip sprendęs iš esmės todėl, kad ieškovė yra verslininkė, todėl turi pareigą elgtis rūpestingiau ir atisakyti pasirašyti sandorius. Taip teismai panaikino prielaidą, kad juridinio asmens sandoriai gali būti sudaryti dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar kitaip nesąžiningai paveikiant juridinio asmens valią ir nukrypo nuo teismų praktikos, kad ir verslininkas gali būti silpnesniąja šalimi ir nukentėti dėl ekonominio spaudimo ar apgaulės. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo stiprioji sandorio šalis, galėjusi paveikti ieškovės valią, o teismai vengė analizuoti sudaryto susitarimo aplinkybes, ieškovės tikrąją valią. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.131 straipsnio 1 dalį, CK 6.193 straipsnio 5 dalį bei Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 65 straipsnio 7 dalies 4 punktą. Kredito sutartyje nebuvo numatyta, kokia forma paskola turi būti grąžinta, todėl ieškovė turėjo teisę bet kada ir bet kokia forma grąžinti paskolą, t. y. ir prašydama užskaityti skolos dengimą iš ieškovės sumokėto pajaus. Pažymėtina, kad skola buvo dengiama ne iš privalomojo, o iš papildomo pajinio įnašo, o paskolos sutartyje nebuvo numatytas draudimas prievolių įvykdymui naudoti papildomą pajų dažniau nei kartą per metus. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, kad paskola dengiama iš papildomo pajinio įnašo, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad ir pagal naujai pateiktą prašymą bus atlikta paskolos užskaita. Kadangi teismai neatskyrė pajaus ir papildomo pajaus, buvo netinkamai taikyta ir aiškinta CK 6.131 straipsnio 1 dalis, laikant kad įskaitymas iš papildomo pajaus negalimas. Ieškovė teigia, kad susiklostė situacija, kai ieškovė atsakovei turi mokėti du kartus – ir pajinį įnašą, ir atskirai grąžinti paskolą, kas nesąžiningai įteisina nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ieškovės sąskaita.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Mabuta“ (į. k. 300664488) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 15 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 44526.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Donatas Šernas