Civilinė byla Nr. 3K-3-179-969/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06629-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 3.5.16; 3.5.21.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. R. ir L. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. R. ir L. R. skundus dėl antstolio veiksmų (suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Luminor Bank“).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl hipotekos teisėjo nutarties, kuria nutarta pradėti priverstinio išieškojimo iš pagrindinių skolininkų ir iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto veiksmus, vykdymo, kai įkaito davėjui, juridiniam asmeniui, yra iškelta bankroto byla, senaties termino tokiam vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo.
Pareiškėjai skundais dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio Regimanto Budreikos 2017 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. S-17-85-922 dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0085/17/00186).
Pareiškėjai savo skunduose nurodė, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes priėmimo momentu jau buvo pasibaigęs vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas, t. y. nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo praėjęs ilgesnis negu penkerių metų laiko tarpas.
Antstolis netenkino pareiškėjų skundų ir persiuntė juos nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo patenkintas kreditorės (išieškotojos) AB „Luminor Bank“ (anksčiau – AB „DNB bankas“) pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nutarta priverstinai išieškoti iš pareiškėjų 2 498 885,43 Lt (723 727,24 Eur) skolą, palūkanas ir žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, taip pat priverstinai parduoti varžytynėse kreditorei įkeistą UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmiau nurodytą nutartį.
Teismas, be pirmiau išdėstytų aplinkybių, taip pat nustatė, kad išieškotojai jos prašymu 2017 m. sausio 3 d. buvo išduotas vykdomasis raštas (nutartis), nurodant, jog nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo yra įsiteisėjusi. Išieškotoja 2017 m. vasario 1 d. pateikė antstoliui vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolis 2017 m. vasario 6 d. patvarkymu priėmė pirmiau nurodytą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė pareiškėjams raginimą įvykdyti sprendimą.
Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, priėjo prie išvados, kad hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikta vykdyti, nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskiruosius skundus, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad įkeisto turto savininkei UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 5 d. buvo iškelta bankroto byla, 2013 m. sausio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas išieškotojos finansinis reikalavimas, siejamas su įkeisto turto verte. Išieškotoja, 2017 m. vasario 1 d. kreipdamasi į antstolį ir pateikdama vykdyti hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodė, kad pirmiau nurodytos įmonės bankroto bylos procese vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo kaina sudaro apie 77 000 Eur, todėl išieškotoja pageidauja tęsti išieškojimą (tiek, kiek nepadengia įkeisto turto pardavimas) iš pagrindinių skolininkų.
Teismas pažymėjo, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vykdyti yra pateikta hipotekos teisėjo nutartis, kuri pati savaime yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas be vykdomojo rašto (CPK 587 straipsnis). Hipotekos teisėjo nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, vadinasi, įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2008 m. sausio 21 d. Būtent nuo šios dienos, o ne nuo procesinių sprendimų įteikimo pareiškėjams dienos, ką nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi būti skaičiuojamas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra reikšminga ta aplinkybė, kad netrukus po hipotekos teisėjo nutarties įsiteisėjimo (2008 m. birželio 6 d.) įkeisto turto savininkei UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Išieškotoja nuo šio momento turėjo pareigą kreiptis į bankroto administratorių ir kartu į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl finansinio reikalavimo, priklausančio nuo įkeisto turto vertės, patvirtinimo. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad išieškotoja dar 2008 metais pareiškė savo finansinį reikalavimą, susijusį su išieškojimu iš įkeisto turto, šis reikalavimas buvo ginčytas ir patvirtintas tik 2013 metais. Vadinasi, išieškotoja pradėjo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus, nepraleidusi vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino. Išieškotojai nereikėjo kreiptis į antstolį dėl hipotekos teisėjo nutarties vykdymo siekiant išieškoti iš įkeisto turto, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas įtvirtina specialias bankrutuojančio juridinio asmens turto realizavimo procedūras. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2013">3K-3-428/2013</a>).
Teismas, remdamasis UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo, vykusio 2016 m. rugsėjo 30 d., protokolu, nustatė, kad buvo priimtas nutarimas parduoti įkeistą turtą už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažiau nei už 77 452 Eur. Antstolis atsiliepime nurodė, kad turtas 2017 m. liepos mėn. parduotas už 67 000 Eur.
Teismas pažymėjo, kad išieškotojos kreipimasis į antstolį dėl tolesnių išieškojimo veiksmų dar nepardavus įkeisto turto nereiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes išieškotojos kreipimosi momentu jau buvo žinoma įkeisto turto pardavimo kaina, kuri sudarė nedidelę skolos dalį, kas leido išieškotojai spręsti, kad nebus visiškai patenkintas jos reikalavimas ir todėl ji turi teisę bendra tvarka išieškoti likusią skolos dalį iš skolininkų turto. Be to, vykdomojoje byloje iki šiol nebuvo pradėti realūs vykdymo veiksmai, išskyrus turto areštą, įkeistas turtas jau yra realizuotas, vadinasi, hipotekos kreditorė yra įgijusi teisę išieškoti iš kito turto, todėl nėra prielaidų pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei ekonomiškumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 7 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens prašymą, 2017 m. spalio 23 d. priėmė papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuria priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjai kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 606 ir 607 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti senaties terminus ir šių terminų nutraukimo sąlygas. CPK 606 straipsnio 2 dalis nustato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadinasi, išieškotoja turėjo pradėti išieškojimo veiksmus ne vėliau kaip per penkerius metus nuo hipotekos teisėjo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 21 d. iki 2013 m. sausio 21 d. CPK 607 straipsnyje įtvirtinta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti. Senaties termino nutraukimas dėl išieškojimo iš konkretaus skolininko yra siejamas su vykdomojo dokumento pateikimu vykdyti, siekiant išieškoti iš konkretaus skolininko. CPK 607 straipsnis nenustato, kad senaties terminas galėtų būti nutraukiamas dėl išieškojimo iš visų solidariųjų skolininkų, jeigu vykdomasis dokumentas būtų pateikiamas vykdyti, siekiant išieškoti tik iš vieno solidariojo skolininko. Šiame proceso įstatymo straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis senaties termino nutraukimo pagrindų sąrašas, todėl ši norma negali būti aiškinama plečiamai. Vadinasi, išieškotojai pateikus vykdyti hipotekos teisėjo nutartį įkeisto turto savininkės bankroto bylos procese, nenutrūko senaties terminas šiai nutarčiai pateikti vykdyti, siekiant išieškoti iš pareiškėjų. Išieškotojai CPK 606 straipsnio nustatytu terminu nepateikus vykdyti hipotekos teisėjo nutarties, siekiant išieškoti iš pareiškėjų, išieškojimas iš pareiškėjų turto tapo negalimas.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.193 straipsnio nuostatas. Ši materialiosios teisės norma nustato, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, jeigu, realizavus įkeistą daiktą, yra gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui. Ši nuostata, ją sistemiškai aiškinant su CPK 606, 607 ir 627 straipsnių nuostatomis, neleidžia teigti, kad hipotekos kreditorius negali pradėti išieškojimo iš solidariųjų skolininkų turto, kol nėra baigtas išieškojimas iš įkeisto turto. Išieškojimo vykdymas iš įkeisto turto nenutraukia vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino. Vadinasi, kreditorius, nenorėdamas prarasti teisės vykdyti išieškojimą iš visų solidariųjų skolininkų, turi pareigą CPK 606 straipsnio nustatytu terminu inicijuoti priverstinio vykdymo veiksmus, siekdamas išieškoti iš visų solidariųjų skolininkų. Kreditorius, nežinodamas tikslios išieškojimo apimties, turi teisę naudotis CPK 627 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir išreikšti valią stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kol paaiškės vykdytino išieškojimo apimtis.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 606 ir 607 straipsnių nuostatų taikymo yra nepagrįsti. Pirma, pažymėtina, kad įkaito davėja, priešingai negu teigia pareiškėjai, nėra solidarioji bendraskolė – hipotekos teisėjo nutartyje aiškiai nurodyta, kad paskola buvo suteikta pareiškėjams, o UAB (duomenys neskelbtini) tik užtikrino paskolos pagal 2006 m. gruodžio 12 d. kredito linijos sutartį grąžinimą. Antra, patys pareiškėjai pripažįsta, kad suinteresuotas asmuo pradėjo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus, nepraleidęs CPK 606 straipsnyje nustatyto termino. Hipotekos teisėjo nutarties pateikimas antstoliui vykdyti siekiant išieškojimo iš pareiškėjų turto yra skolos išieškojimo veiksmų, pradėtų dar 2008 metais, tąsa. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjais, kad hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjų turto pateikta vykdyti, praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą.
Pareiškėjai savo kasaciniame skunde netinkamai aiškina CK 4.193 straipsnio 1 dalį. Pagal šią materialiosios teisės normą išieškojimas iš kito skolininkų turto yra galimas tik realizavus hipoteka įkeistą turtą arba turint konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad įkeistas turtas yra nepakankamas skolai padengti. Įkeisto turto nepakankamumo suinteresuoto asmens reikalavimui padengti aplinkybė paaiškėjo tik po UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo, vykusio 2016 m. rugsėjo 30 d. Paaiškėjus šiai aplinkybei, suinteresuotas asmuo 2017 m. sausio mėn. pateikė hipotekos teisėjo nutartį vykdyti bendra tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl hipotekos teisėjo nutarties, kuria nutarta pradėti priverstinio išieškojimo iš pagrindinių skolininkų ir iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto veiksmus, vykdymo, kai įkaito davėjui, juridiniam asmeniui, yra iškelta bankroto byla, senaties termino tokiam vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo
CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
Pirmiau nurodytos proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).
Viena procesinė sąlyga, kurią, be kitų sąlygų, privalo užtikrinti kreditorius, siekiantis priverstinio išieškojimo veiksmų pradėjimo ir atlikimo, yra ta, kad vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti, nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Šioje kasacinėje byloje būtent ir yra keliamas klausimas dėl senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo. Teisėjų kolegija pasisako dėl šio klausimo teisės aiškinimo ir taikymo aspektu.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi patenkino kreditorės AB „Luminor Bank“ pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nutarė priverstinai išieškoti iš pareiškėjų 2 498 885,43 Lt (723 727,24 Eur) skolą ir palūkanas pagal 2006 m. gruodžio 14 d. kredito linijos sutartį, žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, taip pat priverstinai parduoti varžytynėse UAB (duomenys neskelbtini) turtą, įkeistą kreditorei pagal 2006 m. gruodžio 22 d. hipotekos lakštą. Ši hipotekos teisėjo nutartis įsiteisėjo 2008 m. sausio 21 d., Kauno apygardos teismui atmetus pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą.
Kaip minėta, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, 2008 m. sausio 21 d. prasidėjo ir hipotekos teisėjo nutarties, kaip vykdomojo dokumento (kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas be vykdomojo rašto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010)), pateikimo vykdyti senaties terminas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad pirmiau nurodyta hipotekos teisėjo nutartis pateikta antstoliui vykdyti 2017 m. vasario 1 d. Kita vertus, bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė įkaito davėjai, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), bankroto bylą, kurioje kreditorė AB „Luminor Bank“ 2008 metais pareiškė savo finansinį reikalavimą, susijusį su išieškojimu iš įkeisto turto, šis reikalavimas buvo ginčytas ir teismo patvirtintas 2013 metais.
CPK (redakcija, galiojusi nutarties iškelti įkaito davėjai bankroto bylą įsiteisėjimo momentu) 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tokia pati taisyklė išplaukia ir iš paties Įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi pirmiau minėtu momentu), tiksliau – šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, kuri nurodo prioritetinį aptariamo įstatymo taikymą tiek, kiek tai susiję su įmonės bankroto procesu, įskaitant bankrutuojančiai įmonei priklausančio ir kitiems asmenims įkeisto turto pardavimą ir hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimą. Būtinybė taikyti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas realizuojant hipotekos objektu esantį bankrutuojančios įmonės turtą ir tenkinant hipotekos kreditorių reikalavimus akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2012">3K-3-298/2012</a>).
Šios bylos ypatumas yra tas, kad kreditorės AB „Luminor Bank“ reikalavimų pagal 2006 m. gruodžio 14 d. kredito linijos sutartį įvykdymas užtikrintas svetimo daikto hipoteka, t. y. turto, priklausančio ne skolininkams pagal pirmiau nurodytą sutartį, o trečiajam asmeniui, įkeitimu.
CK 4.181 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalį (pirmiau minėta redakcija) įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu.
Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad svetimo daikto hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Kitas sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2013">3K-3-428/2013</a>).
Pirmiau minėtos materialiosios teisės normos ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad svetimo daikto hipotekos davėjas nėra prievolinio teisinio santykio, kurio aktyviosios šalies (kreditoriaus) reikalavimams užtikrinti ir yra įkeičiamas turtas, dalyvis. Vis dėlto šis svetimo daikto hipotekos ypatumas, nors ir yra kertinis, atskiriant šią hipotekos rūšį nuo paprastosios hipotekos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, pagrindiniam skolininkui nevykdant savo prievolės ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jis įpareigotas tą prievolę įvykdyti, hipotekos kreditorius neturi teisės, iškėlus įkaito davėjui, juridiniam asmeniui, bankroto bylą, pirmiausia nukreipti išieškojimą į tokio (bankrutuojančio) asmens turtą, esantį svetimo turto hipotekos objektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teisės įgijimas ir turėjimas nėra išskirtinis (išimtinis) paprastosios hipotekos požymis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra ginami tų kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, interesai (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Kreditoriai, siekdami įgyti Įmonių bankroto įstatyme nustatytas teises, inter alia (be kita ko), teisę į reikalavimo (jo dalies) patenkinimą bankrutuojančios įmonės turtu, turi per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Šiems kreditoriaus veiksmams atlikti nustatytas santykinai trumpas terminas (30–45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas)). Termino praleidimas užkerta kelią įgyti kreditoriaus statusą ir atitinkamas teises pagal Įmonių bankroto įstatymą, nebent teismas pripažintų svarbiomis termino praleidimo priežastis ir priimtų kreditoriaus reikalavimą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, konstatuoja, kad aiškinimas, jog svetimo daikto hipotekos kreditorius pirmiausia turi inicijuoti išieškojimo iš pagrindinio skolininko veiksmus, kad įgytų teisę Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka imtis išieškojimo iš bankrutuojančio įkaito davėjo veiksmų, sudarytų prielaidas hipotekos kreditoriui apskritai netekti galimybės įgyti kreditoriaus statusą įkaito davėjo bankroto byloje ir atitinkamas teises pagal Įmonių bankroto įstatymą, įskaitant ir teisę į reikalavimo patenkinimą iš jo naudai įkeisto turto, o tas reikštų hipotekos instituto principų – hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumo, jo privilegijuotos padėties prieš kitus kreditorius – paneigimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kreditorė AB „Luminor Bank“ turėjo teisę pirmiausia nukreipti išieškojimą į svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą, tą ji ir padarė 2008 metais, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pareikšdama savo, kaip hipotekos kreditorės, reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos procese.
Pareiškėjai savo kasaciniame skunde teigia, kad pirmiau nurodyti kreditorės veiksmai – finansinio reikalavimo įkaito davėjos bankroto bylos procese pareiškimas – nenutraukė senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, siekiant išieškoti iš pareiškėjų. Pasak pareiškėjų, kreditorė, siekdama priverstinio išieškojimo iš pareiškėjų veiksmų pradėjimo ir atlikimo, turėjo per penkerius metus nuo hipotekos teisėjo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti šį vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
Šioje nutartyje jau buvo akcentuota, kad kreditorės AB „Luminor Bank“ reikalavimų pagal 2006 m. gruodžio 14 d. kredito linijos sutartį įvykdymas užtikrintas svetimo daikto hipoteka, kartu buvo atskleisti ir svetimo daikto hipotekos ypatumai, tarp šių ypatumų – ir tas, kad svetimo daikto hipotekos davėjas nėra prievolinio teisinio santykio, kurio aktyviosios šalies (kreditoriaus) reikalavimams užtikrinti ir yra įkeičiamas turtas, dalyvis. Pažymėtina, kad, nors kreditorius, pagrindinis skolininkas (ar jų daugetas) ir įkaito davėjas nėra to paties prievolinio teisinio santykio dalyviai, šiuos asmenis išieškojimo kontekste sieja vienas ir tas pats vykdomasis dokumentas, t. y. hipotekos teisėjo nutartis: kreditoriui, kad jo reikalavimai būtų patenkinti (įvykdyti) priverstine tvarka, yra išduotas vienas vykdomasis dokumentas, pagal kurį vykdytini išieškojimo tiek iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, tiek iš pagrindinio skolininko (ar jų daugeto) veiksmai. Pačios išieškojimo procedūros (turint omenyje faktinę aplinkybę, kad įkaito davėjui iškelta bankroto byla) yra skirtingos, tačiau, kad ir kokie skirtumai egzistuotų, šių išieškojimo procedūrų atlikimas yra vieno vykdomojo dokumento vykdymo kreditoriaus naudai rezultatas. Todėl hipotekos teisėjo nutarties pateikimas vykdyti specialiąja – Įmonių bankroto įstatyme nustatyta – tvarka yra vykdomojo dokumento in corpore (visas) pateikimo vykdyti veiksmas, kaip šis juridinis faktas suprantamas pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: kreditoriaus finansinio reikalavimo svetimo daikto hipotekos davėjo bankroto bylos procese pareiškimas pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą tvarką reiškia vykdomojo dokumento – hipotekos teisėjo nutarties, kuria nutarta pradėti priverstinio išieškojimo iš pagrindinių skolininkų ir iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto veiksmus, – pateikimą vykdyti CPK 606 straipsnio 2 dalies prasme.
CPK 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Vadinasi, kreditoriaus valinis veiksmas – vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti – yra vienas iš juridinių faktų, lemiančių senaties termino tokiam dokumentui pateikti vykdyti nutraukimą.
Kaip nustatyta, kreditorė AB „Luminor Bank“ pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą tvarką pareiškė savo finansinį reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos procese. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad, priešingai negu teigia pareiškėjai, kreditorė šiuo savo veiksmu (finansinio reikalavimo pareiškimu) nutraukė senaties terminą vykdomajam dokumentui, t. y. hipotekos teisėjo nutarčiai, pateikti vykdyti, siekiant išieškoti iš pareiškėjų.
CPK 607 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas. Pagal šio straipsnio trečiąją dalį tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas civilinio proceso įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad, esant svetimo daikto hipotekai, tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pareiškiant finansinį reikalavimą įkaito davėjui, senaties terminas hipotekos teisėjo nutarčiai pateikti antstoliui vykdyti (kas sudaro pagrindą pradėti išieškojimą iš pagrindinių skolininkų) prasideda iš naujo nuo tos dienos, kurią yra baigtos svetimo daikto hipotekos objektu esančio bankrutuojančios įmonės turto realizavimo pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą tvarką procedūros. Kitoks aiškinimas, t. y. kad išieškojimo iš pagrindinių skolininkų veiksmų pradėjimas – vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, siekiant išieškoti iš pagrindinių skolininkų, kai yra baigti išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto veiksmai, nėra apibrėžtas ir kartu ribojamas senaties terminu, sudarytų prielaidas kreditoriui piktnaudžiauti savo turimomis teisėmis (pvz., sąmoningai neteikti vykdomojo dokumento vykdyti, siekiant gauti didesnes palūkanas, t. y. didinti skolininkų įsipareigojimus), be to, prieštarautų, inter alia, ir vieniems svarbiausių civilinio proceso, įskaitant ir vykdymo procesą, principų – ekonomiškumo ir operatyvumo principams (CPK 7 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorė AB „Luminor Bank“ pateikė hipotekos teisėjo nutartį antstoliui vykdyti net nesibaigus įkeisto turto realizavimo procedūroms. Vadinasi, kreditorė, priešingai negu teigia pareiškėjai, nepraleido senaties termino hipotekos teisėjo nutarčiai pateikti vykdyti.
Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjų kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl laikinosios apsaugos priemonės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/17/00186. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir atmetus pareiškėjų kasacinį skundą, naikinama pirmiau nurodyta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme susidarė 9,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, atmetus kasacinį skundą, lygiomis dalimis priteisiamas iš pareiškėjų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 9,87 Eur (devynių Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/17/00186 sustabdymą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
