Dėl teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą pagal projektavimo rangos sutartį, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-192-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01500-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,AUM Studio“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,AUM Studio“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paremo Invest“ dėl skolos pagal projektavimo rangos sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą pagal projektavimo rangos sutartį, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė ieškiniu (el. b. 1 t., b. l. 60–65) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo priteisti iš atsakovės UAB „Paremo Invest“ 14 481 Eur skolos, 2331,44 Eur delspinigių, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodyta, kad 2013 m. spalio 13 d. šalys sudarė Projektavimo sutartį Nr. 2013-10-15/AUM, kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika ir atsakomybe iš savo medžiagos ir savo priemonėmis sukurti techninį projektą bei suteikti kitas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo ieškovės atliktą darbą priimti ir atsiskaityti nustatytais terminais. Sutarties 9 ir 12 punktuose nustatyti darbų atlikimo terminai ir apmokėjimo sąlygos. Pinigų mokėjimas ir darbų atlikimas išskaidyti į etapus. Šalys pasirašė dar du 2014 m. birželio 12 d. papildomus susitarimus prie sutarties. Ginčo dėl Papildomo susitarimo Nr. 1 nekyla. Papildomu susitarimu Nr. 2 (toliau – ir susitarimas Nr. 2) ieškovė įsipareigojo iki 2014 m. liepos 15 d. gauti statybos leidimą rekonstruoti sandėlį, ūkinį pastatą į administracinius pastatus.

2015 m. gegužės 20 d. S. D., kaip atsakovės įgaliotas priimti asmuo, pasirašė 2015 m. gegužės 19 d. Techninio projekto perdavimo–priėmimo aktą. Statybos leidimas gautas 2015 m. rugpjūčio 26 d. 2015 m. lapkričio 12 d. išrašytos dvi sąskaitos faktūros už penktojo etapo atliktus darbus ir už Papildomu susitarimu Nr. 2 atliktus darbus (statybos leidimo gavimą). Ieškovė teigė, kad darbai pagal sutartį (5 etapas) ir papildomą susitarimą Nr. 2 buvo atlikti ir perduoti, priėmus darbus pastabų ir priekaištų nereikšta, dėl to laikytina, kad darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovė privalo galutinai atsiskaityti už atliktus darbus.

Atsakovei uždelsus atsiskaityti, ieškovė prašė priteisti sutartyje nustatytus 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Prievolė apmokėti abi PVM sąskaitas faktūras suėjo 2015 m. lapkričio 20 d., ieškinio pareiškimo dieną delspinigiai sudarė 2331,44 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 15 d. Projektavimo sutartimi rangovė (ieškovė) įsipareigojo užsakovei (statytojai) pagal sutartį savo rizika ir atsakomybe iš savo medžiagos ir savo priemonėmis sukurti Techninį projektą bei suteikti kitas paslaugas šios sutarties 4 skyriuje nustatytomis darbų apimtimis už sutartą kainą ir per nustatytus terminus. Projektavimo užduotis buvo nustatyta priede prie sutarties Nr. 1, kuriame nurodyta, kad bus rengiamas sandėlio, cecho ir ūkinio pastato rekonstravimo į administracinius pastatus Vilniuje, Subačiaus g. 83, projektas. Projektavimo darbai buvo išskaidyti į penkis etapus (sutarties 9 punktas). Sutarties 9.2.7 punktas nustatė, kad visi etapai, nurodyti 9.2.1–9.2.6 punktuose, turi būti visiškai ir tinkamai atlikti per penkis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos.

Prie projektavimo sutarties buvo pasirašyti ir du papildomi susitarimai – 2014 m. birželio 12 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 (el. b. 1 t., b. l. 66) ir Papildomas susitarimas Nr. 2 (el. b. 1 t., b. l. 87), pastaruoju ieškovė įsipareigojo iki 2014 m. liepos 15 d. gauti statybos leidimą.

Ginčas byloje kilo dėl rangovės atliktų penktojo (paskutinio) etapo ir Papildomo susitarimo Nr. 2 darbų apmokėjimo.

2014 m. rugsėjo 15 d. pasirašytas atsakovės vadovo pritarimas sprendiniams (el. b. 1 t., b. l. 20), paskui objekto techninis projektas 2014 m. spalio 2 d. perduotas ekspertizei ir 2014 m. spalio 24 d. gautas bendrosios ekspertizės aktas (el. b. 1 t., b. l. 67–72). Po susitarimo Nr. 2 pasirašymo statybos leidimui gauti atsakovės vadovas 2014 m. rugsėjo 26 d. (el. b. 1 t., b. l. 86) įgaliojo ieškovės vadovą statinių rekonstravimo techninį projektą ir su juo susijusius dokumentus pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ieškovės vadovo prašymas gauti statybos leidimą į elektroninę sistemą „Infostatyba“ pateiktas 2015 m. liepos 27 d., sprendimas išduoti leidimą priimtas 2015 m. rugpjūčio 26 d. (el. b. 1 t., b. l. 73). 2015 m. gegužės 20 d. ieškovė teikė techninio projekto perdavimo–priėmimo aktą su visu techniniu projektu atsakovei jos biure 2015 m. gegužės 20 d., akto gavimą pasirašydama patvirtino „įgaliotas asmuo“ S. D. (el. b. 1 t., b. l. 17–18).

Išrašyta 2015 m. lapkričio 12 d. 8688,60 Eur sąskaita faktūra Nr. 015-11-12/1 už projektavimo baigiamojo – penktojo – etapo darbus pagal 2013 m. spalio 15 d. Projektavimo sutartį (9.2.6 punktas) (el. b. 1 t., b. l. 4) ir 2015 m. lapkričio 12 d. 5792,40 Eur PVM sąskaita faktūra Nr. 015-11-12/2 už leidimo statyti gavimą pagal Papildomą susitarimą Nr. 2 (el. b. 1 t., b. l. 5) iki šiol neapmokėtos.

Dėl penktojo etapo darbų perdavimo–priėmimo teismas nurodė, kad tiek bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, tiek specialiosios projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos nuostatos įtvirtina, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.700 straipsnis). Šalių sudarytos sutarties 12.8 punktas taip pat nustatė, kad pareiga sumokėti už ieškovės atliktus penktojo etapo (baigiamojo etapo) darbus atsakovei kyla po darbų rezultato tinkamo perdavimo, pasirašius tarpinį darbų atlikimo aktą. Kita vertus, teismų praktikoje pažymėta, kad, nesant tinkamai pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, negali būti paneigta užsakovės pareiga atlyginti už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzItMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-672-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-672-313/2015">3K-3-672-313/2015</a>).

Atsakovė ginčijo, kad S. D. pasirašytas 2015 m. gegužės 19 d. Techninio projekto perdavimo–priėmimo aktas (el. b. 1 t., b. l. 17–18) neatitinka darbų atlikimo perdavimo sąlygų. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad, remiantis sutarties nuostatomis, turėjo būti statytojos (atsakovės) raštiškas pranešimas dėl statytojos atstovo pakeitimo (sutarties 3 punktas), o jo nesant statytojos (užsakovės) atstovas yra įmonės vadovas, kuris turėjo įgaliojimus priimti atliktus darbus, juolab kad liudytoja S. D. paliudijo informavusi ieškovės vadovą, jog ji yra tik biuro administratorė ir įgaliota priimti įmonei adresuotą paštą bei kitą korespondenciją.

Tiek paties atsakovės vadovo paaiškinimai 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu, kad projektas šiuo metu yra parduodamas, kad S. D. perdavė vadovui informaciją, jog buvo gautas techninių dokumentų rinkinys iš ieškovės, bet jis lietuvių kalba, techniniai dokumentai nėra grąžinti rangovei, tiek atsakovės byloje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas, tiek paskutinio teismo posėdžio metu pateiktas atsakovės susirašinėjimas su potencialiais statytojais (el. b. 2 t., b. l. 132–134) leidžia teigti, kad užsakovė rangovės darbų rezultatu disponuoja. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2007">3K-3-484/2007</a>). Taigi, tinkamo perdavimo–priėmimo akto nebuvimas savaime neatleidžia užsakovės nuo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus.

Vertinant užsakovei kylančią prievolę atsiskaityti už jos naudai atliktus rangos darbus, nesant tinkamai šalių pasirašyto perdavimo–priėmimo akto, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, sąlygojančias užsakovės pareigų įvykdymą, t. y. ar darbai atlikti tinkamai, nes tiek bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, tiek specialiosios projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos nuostatos įtvirtina, kad užsakovė privalo sumokėti rangovei sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai (CK 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.700 straipsnis).

Dėl Projektavimo sutarties penktojo (baigiamojo) etapo darbų tinkamumo – teismas vertino atsakovės, neigiančios jai kylančią prievolę sumokėti už atliktus penktojo etapus darbus, argumentus, kad ieškovė (rangovė) pažeidė projektavimo užduotį ir suprojektuotas statinių plotas sumažėjo nuo 7300 kv. m iki 6003 kv. m, dėl to sutartis nėra įvykdyta tinkamai.

Sutartyje – projektavimo užduotyje (priedas prie sutarties Nr. 1), kuri apibrėžia rangovės pareigas, nustatyta, kad yra numatomas suprojektuoti bendras antžeminis pastato plotas – 6000 kv. m – bei požeminė automobilių stovėjimo aikštelė – 1300 kv. m (el. b. 1 t., b. l. 37).

Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas rangovės ir užsakovės ginčą dėl darbų kokybės, negali apsiriboti vien rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.

Kaip matyti iš sutarties projektavimo reikalavimų, sutartyje susitarta tik dėl numatomo pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės ploto, tai aiškinant lingvistiškai, galima išvada, kad tai galimai tikėtinas būsimas projektuojamų statinių ir automobilių stovėjimo aikštelės plotas. Kaip matyti iš šalių vadovų tarpusavyje pasirašyto 2014 m. rugsėjo 15 d. akto, kuriuo projektuotojo sprendiniams pritarta ir statinio projektas patvirtintas, atsakovės vadovas pats asmeniškai pritarė statinių techniniams rodikliams, kuriais jau tada buvo nustatytas mažesnis nei projektavimo sąlygose statinių bei požeminės automobilių stovėjimo aikštelės projektuojamas plotas.

Projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti atliekamos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte.

Nors atsakovės vadovo paaiškinimai 2016 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu liudija, kad pritarimas projektiniams sprendiniams buvo pasirašytas be pastabų tik dėl to, kad kuo greičiau būtų užbaigtas projektas, kadangi jau buvo per ilgai užsitęsę sutarties vykdymo terminai, tačiau tokia atsakovės vadovo pozicija, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad užsakovė (atsakovė) savo veiksmais pritarė projektuojamų pastatų plotui, kuris pakito atsižvelgus į suprojektuotas atviras erdves, neįeinančias į bendrą naudingąjį plotą.

Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų (susirašinėjimo, pretenzijų ir pan.), kad užsakovė būtų reiškusi pretenzijas rangovei dėl minėto ploto nuokrypio, būtų reikalavusi ištaisyti sutartimi sulygtus įsipareigojimus užbaigiant projektavimo darbus. Kiekvienas verslo subjektas, nepaisant jo reziduojamos vietos, kalbos mokėjimo, privalo būti rūpestingas, atidus, prisiimdamas įsipareigojimus ir pasirašydamas sutarčių vykdymo etapuose atitinkamus dokumentus, prisiimdamas visą su tuo susijusią riziką.

Tik gavus apmokėti ginčo PVM sąskaitą faktūrą Nr. 015-11-12/1, siųstą elektroniniu paštu (el. b. 2 t., b. l. 4–13), buvo gauta 2015 m. gruodžio 3 d. atsakovės pretenzija sumažinti sutarties kainą proporcingai sumažėjusiam suprojektuotam plotui iki 71 448,86 Eur (el. b. 1 t., b. l. 56). Tokio pobūdžio pasirašytas aktas (pritarimas techniniams sprendiniams) patvirtina užsakovės pritarimą suprojektuotam pastatų plotui, o pretenzijų reiškimas daugiau nei po metų, remiantis atlikto darbo trūkumais, neatitinka projektavimo rangos santykių esmės. Projektuotojo nukrypimas nuo preliminariai numatyto sutartyje suprojektuoti ploto neleidžia vertinti to kaip esminio sutarties trūkumo, neleidžiančio panaudoti darbų rezultato pagal paskirtį, juolab kad ginčo dėl ploto projektavimo sutarties vykdymo metu, perduodant darbus etapais, tarp šalių nebuvo kilę.

Dėl termino penktojo etapo darbams atlikti praleidimo – pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą.

Ieškovės parengtos (to neginčijo ieškovės vadovas teismo posėdžio metu) sutarties nuostatos aiškiai nurodė, kad visi projektavimo sutartyje nustatyti darbų etapai turi būti galutinai ir tinkamai atlikti per 5 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 9.2.7 punktas). Sutarties nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino bendrą penkių mėnesių terminą visų penkių etapų darbams atlikti. Atskiro termino nuo avanso sumokėjimo baigiamajam darbų etapui atlikti rangos sutarties nuostatos nenurodė (sutarties 9.2.6 punktas).

Kaip nurodė atsakovės vadovas, atvykęs į Lietuvą kaip investuotojas, jis pasirinko ieškovę kaip rangovę su ta sąlyga, kad buvo pasiūlytas atsakovei tinkamas 5 mėnesių terminas sutarčiai įvykdyti, kas buvo aktualu jam kaip investuotojui. Bylos duomenys liudija, kad projektavimo penkių etapų darbai nebuvo atlikti iki 2014 m. kovo 15 d., kaip nurodyta sutartyje, t. y. per 5 mėnesius nuo projektavimo sutarties pasirašymo dienos (2013 m. spalio 15 d.), tuo tarpu perdavimo–priėmimo aktas dėl penktojo etapo darbų perdavimo teiktas 2015 m. gegužės 20 d., o statybos leidimas gautas tik 2015 m. rugpjūčio 26 d.

Nors kiekvieno darbų etapo pradžia sietina su užsakovės avansiniu mokėjimu, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad netinkamas užsakovės pareigų vykdymas laiku sumokant avansą už kiekvieną darbų etapą būtų lėmęs sutarties penktojo ir baigiamojo etapo įvykdymo termino pažeidimą.

Ieškovė (rangovė) pažeidė projektavimo sutarties įvykdymo terminą, o tai vertintina kaip netinkamas sutarties vykdymas. Sutartiniuose santykiuose su atsakove ieškovė veikė kaip profesionali statybų verslo atstovė, profesionali architektė, pati pasiūliusi sutarties įvykdymo terminus (ginčo dėl to nekyla), todėl ji pati turėjo įvertinti savo galimybes tinkamai įgyvendinti susitarimų dėl darbų atlikimo terminų nuostatas, o neinicijavusi jų pakeitimo, prisiėmė terminų pažeidimo pasekmes.

Terminų pažeidimo teisinių pasekmių taikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar rangovas pažeidžia visų darbų atlikimo galutinį terminą, ar tarpinius terminus. Pirmuoju atveju taikytina CK 6.652 straipsnio 4 dalis. Antruoju atveju užsakovas gali, jei mano, kad toks pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, atitinkantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtintas sąlygas, vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTEtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-311-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-311-415/2015">3K-3-311-415/2015</a>).

Byloje ginčas kyla dėl tarpinio – penktojo, jau paskutinio, darbų etapo apmokėjimo, tačiau penktasis darbų etapas, vertinant projektavimo sutarties sąlygų visumą, apima visų projektavimo sutarties etapų integravimą, t. y. projektavimo sutarties vykdymo užbaigimą. Terminas penktojo etapo darbams įvykdyti yra susijęs su projektavimo sutarties įvykdymu, užbaigimu – penktasis etapas, kaip ir projektavimo sutartis, turėjo būti parengtas per penkis mėnesius nuo projektavimo pradžios dienos.

Terminas projektavimo sutarčiai įvykdyti yra gerokai praleistas (sutartis turėjo būti įvykdyta 2014 m. kovo 15 d., o techninis projektas kartu su perdavimo–priėmimo aktu buvo teiktas atsakovės buveinės adresu 2015 m. gegužės 20 d.), tai leidžia konstatuoti, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti 2015 m. gegužės 19 d. techninio projekto perdavimo–priėmimo aktą bei sumokėti ieškovei 8688,60 Eur už penktojo (baigiamojo) etapo darbus pagal išrašytą 2015 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 015-11-12/1, pažeidus sutarties esminę sąlygą – sutarties įvykdymo terminą (CK 6.652 straipsnio 4 dalis).

Dėl apmokėjimo pagal sudarytą 2014 m. birželio 12 d. papildomą susitarimą Nr. 2 už gautą statybos leidimą – Susitarimu Nr. 2 ieškovė įsipareigojo gauti statybos leidimą iki 2014 m. liepos 15 d. (el. b. 1 t., b. l. 5, 87). Atsakovės byloje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 26 d. statybos leidimas (el. b. 2 t., b. l. 104–105) leidžia teigti, kad jis perduotas atsakovei ir šios gautas.

Ieškovės prisiimti įsipareigojimai gauti statybos leidimą nebuvo įvykdyti laiku. Viena iš dviejų esminių Papildomo susitarimo Nr. 2 sąlygų aiškiai nustatė, kad statybos leidimas bus gautas iki 2014 m. liepos 15 d., o užsakovė už atliktą darbą įsipareigoja sumokėti 24 200 Lt (7008,80 Eur) (su PVM) sumą. Šalys neginčija, kad statybos leidimas įsipareigotu laiku nebuvo gautas.

Teismui vertinant tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių esmę, kad užsakovės (atsakovės) vadovas, būdamas ne Lietuvos Respublikos pilietis, pasirašydamas šalių Projektavimo sutartį bei Papildomą susitarimą Nr. 2, siekė gauti objekto, esančio Vilniuje, Subačiaus g. 83, rekonstravimo į administracinius pastatus techninį projektą bei statybos leidimą susitarimuose nustatytais terminais, ieškovės (rangovės) įsipareigojimas 2014 m. birželio 12 d. Papildomu susitarimu Nr. 2 gauti statybos leidimą per vieno mėnesio terminą už atitinkamą atlygį negali būti vertinamas kitaip kaip profesionalo, veikiančio atitinkamoje verslo srityje, prisiimti sutartiniai įsipareigojimai.

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Ieškovės argumentai, kad įsipareigojimo gauti statybos leidimą iki 2014 m. liepos 15 d. vėlavimą lėmė nauja sudėtinga statybos leidimų gavimo sistema „Infostatyba“ bei besikeičiantys teisės aktai, nepateisina esminių vėlavimo priežasčių. Kaip nurodė ieškovės atstovai, minėta sistema pradėjo veikti dar 2014 m. sausio mėnesį, o pirmasis prašymas gauti leidimą buvo įkeltas į sistemą tik 2014 m. spalio 28 d. (el. b. 2 t., b. l. 69), t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo naujovių įdiegimo, tad įdiegta leidimų gavimo sistema, veikiant profesionalui, negali būti vertinama kaip absoliuti naujovė. Savo srities profesionalas, prisiimdamas įsipareigojimus ir pasiūlydamas sutarties įvykdymo terminus, turi įvertinti teisės aktų kaitą, kuri toje srityje dirbančiam asmeniui yra žinoma. Todėl šios priežastys negali būti laikomos svariomis, pateisinančiomis didelį įsipareigojimo gauti statybos leidimą vėlavimą.

Ieškovė, pasirašydama Papildomą susitarimą Nr. 2 ir įsipareigodama gauti statybos leidimą per mėnesį, net nevertino objektyviai tarp šalių susiklosčiusių aplinkybių, pvz., kad susitarimo pasirašymo metu net nebuvo užbaigtas pats projekto rengimas bei nebuvo kreiptasi dėl projekto ekspertizės atlikimo, kurios atlikimas leidžia kreiptis į kompetentingą instituciją leidimui gauti ir kurios aktualumas turi būti ir buvo žinomas tos srities profesionalui. Kaip matyti iš bylos duomenų, bendrosios ekspertizės aktas gautas tik 2014 m. spalio 24 d. (el. b. 1 t., b. l. 67–72). Tokios aplinkybės profesionaliam savo srities specialistui neturėjo pagrindo leisti daryti išvados dėl prisiimamų įsipareigojimų įgyvendinimo galimumo.

Teismo vertinimu, ieškovės įsipareigojimų įvykdymo pavėluotai, praėjus daugiau nei metams, nepateisina ir ieškovės nurodytos aplinkybės, jog buvo reikalaujama sudaryti sutartį su AB LESTO, sutvarkyti žemės servituto nustatymo klausimus, o tai neva neleido įsipareigojimų įvykdyti laiku.

Jei sutartis nebuvo vykdoma tinkamai, t. y. laiku dėl tam kilusių objektyvių priežasčių, ieškovė turėjo galimybę, remdamasi Rangos sutarties nuostatomis (9.3 punktas), kurios pagrindu buvo sudarytas ir Papildomas susitarimas Nr. 2, reikšti prašymus dėl termino pratęsimo, tačiau ieškovė nebendradarbiavo su atsakove tinkamai, tokių prašymų nereiškė, o į atsakovės rašytas pretenzijas 2014 metų rudenį atsakė tik 2015 m. vasario 4 d. (el. b. 1 t., b. l. 115–116).

Projektuotojo žymus termino leidimui gauti praleidimas leidžia vertinti tai kaip esminį sutarties pažeidimą, dėl to užsakovei nekyla prievolė sumokėti už atliktus darbus.

Ieškovės UAB „AUM Studio“ apeliacinį skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal projektavimo sutarties nuostatas penktasis etapas yra baigiamasis projekto etapas, apimantis visų projektą sudarančių dalių integravimą, galutines korektūras, medžiagų kiekių žiniaraščių parengimą bei galutinio visos apimties projekto perdavimą užsakovei (sutarties 9.2.6 punktas), 2014 m. rugsėjo 15 d., kai buvo pasirašytas atsakovės vadovo pritarimas sprendiniams, negali būti traktuojamas kaip darbų pagal sutartį atlikimo ir perdavimo momentas. Atliktus pagal sutartį darbus ieškovė atsakovei faktiškai perdavė 2015 m. gegužės 20 d., kai ieškovė teikė techninio projekto perdavimo–priėmimo aktą su visu techniniu projektu atsakovei jos biure.

CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.

Tuo atveju, jei rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir tai lemia, kad prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, tada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, pastarosios nuostatos taikymui yra būtina nustatyti dviejų sąlygų buvimą: 1) kad rangovas pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir 2) kad termino praleidimas lėmė, jog prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Jei egzistuoja abi nurodytos sąlygos, užsakovas įgyja teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Tad tokiu atveju užsakovas iš esmės gali rinktis, ar atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir atitinkamai už jį neatsiskaityti, ar ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jei tokių atsirado. Vadovaujantis tokiu CK 6.652 straipsnio 4 dalies aiškinimu, nuostolių atsiradimo fakto ir dydžio įrodinėjimas ir (ar) nustatymas yra būtinas tik tuo atveju, jei užsakovas reikalauja juos prisiteisti ir tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip viena iš CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų.

Kadangi atsakovė nereikalavo iš ieškovės nuostolių, atsiradusių dėl galutinio sutarties įvykdymo termino pažeidimo, atlyginimo, ji neprivalėjo įrodinėti ir jų fakto bei dydžio. Tuo tarpu dėl CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų egzistavimo teismas pažymėjo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė pažeidė galutinį viso darbo pagal sutartį atlikimo terminą (pirmoji sąlyga), atsakovė įrodinėjo, jog dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas jai prarado prasmę, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė šią aplinkybę įrodė (antroji sąlyga).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenų visuma patvirtina, jog ieškovė, kaip rangovė, buvo pasirinkta su sąlyga, kad atsakovei bus pasiūlytas tinkamas, t. y. pakankamai trumpas – 5 mėnesių, terminas sutarčiai įvykdyti. Rangovė pagal sutarties nuostatas turėjo galimybę atskiru rašytiniu susitarimu pratęsti darbų atlikimo terminus (sutarties 9.3, 9.3.3 punktai), tačiau duomenų, kad terminas buvo pratęstas, nepateikta, kas yra papildomas argumentas sprendžiant, jog trumpas sutarties įvykdymo terminas nagrinėjamu atveju turėjo esminę reikšmę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei nustatęs, kad galutinis terminas sutarčiai įvykdyti yra gerokai praleistas (sutartis turėjo būti įvykdyta 2014 m. kovo 15 d., o techninis projektas kartu su perdavimo–priėmimo aktu buvo teiktas atsakovės buveinės adresu tik 2015 m. gegužės 20 d.), teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja antroji CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga.

Atsakovė daugiau kaip dvejus metus disponuoja statinio techniniu projektu, tačiau jis iki šiol nėra parduotas, tai iš dalies prisideda prie aplinkybių, suponuojančių, kad termino praleidimas lėmė, jog prievolės įvykdymas atsakovei prarado prasmę.

CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovės teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma: 1) darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, 2) dėl nuokrypio nuo sutarties sąlygų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį. Abi nurodytos sąlygos nagrinėjamu atveju egzistuoja. Bylos duomenimis, nustatytas nukrypimas nuo sutarties sąlygų – reikšmingai pažeistas papildomo susitarimo įvykdymo terminas (pirmoji sąlyga). Taip pat, remiantis bylos duomenų visuma, spręstina, jog termino gauti leidimą statyti reikšmingas pažeidimas turėjo esminę reikšmę, kas yra laikytina darbų rezultato naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybių pablogėjimu (antroji sąlyga).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, atsisakydama mokėti už papildomu susitarimu Nr. 2 sulygtus darbus, tokiu būdu pasirinko teisių gynimo būdą – sumažinti darbų kainą už papildomo susitarimo Nr. 2 įvykdymą iki nulio, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pastiprinti savo argumentus, papildomai pasitelkė motyvus dėl CK 6.665 straipsnio 1 dalies taikymo būtent atmesdamas ieškovės reikalavimą, kildinamą iš papildomo susitarimo Nr. 2, tačiau ne dėl reikalavimo, kildinamo iš projektavimo sutarties. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju peržengė atsiliepimo į ieškinį ribas, tačiau šis proceso teisės normų pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kad jis padarytas papildomai motyvuojant, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą.

Atsižvelgiant į ieškovės kaip profesionalės pagal tarp šalių sudarytus susitarimus vykdytų darbų atžvilgiu statusą bei byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės kaltė dėl leidimo statyti gavimo termino reikšmingo praleidimo negali būti konstatuota. Ieškovė, prisiimdama įsipareigojimus gauti statybos leidimą iki 2014 m. liepos 15 d., visiškai nevertino įvykdymo realumo, objektyvaus galimumo, o tai pagrindžia ieškovės kaltę dėl termino leidimui statyti gavimo pažeidimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė UAB,,AUM Studio“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos (Vilniaus apygardos) teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas ir sisteminis sutarties aiškinimo principas, reikalaujantis bet kokią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties tekstą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kasacinio teismo pabrėžta, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>).

Ieškovė su atsakove sudarė 2013 m. spalio 15 d. projektavimo darbų sutartį, 9.2.7 punktu nustatydamos bendrą nuostatą, jog visi darbų etapai turi būti visiškai ir tinkamai atlikti per penkis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Taip pat šalys susitarė, kad, prieš pradedant pirmąjį projektavimo darbų etapą, atsakovė sumokės ieškovei 60 000 Lt (17 377,20 Eur) ir atitinkamą PVM avansinį mokėjimą ir kad prieš kiekvieną projektavimo sutarties 9.2.3–9.2.6 punktuose nustatytą etapo pradžią atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 50 proc. avansinį mokėjimą, apskaičiuojamą nuo 12.5–12.8 punktuose nurodytų sumų.

Sisteminis minėtų nuostatų vertinimas suponuoja, kad šalys, susitardamos dėl bendro penkių mėnesių darbų atlikimo termino nuo sutarties pasirašymo dienos, turėjo omenyje abipusį abiejų sutarties šalių įsipareigojimų vykdymą laiku – tarp jų ir atsakovės avansinius mokėjimus prieš pradedant atitinkamus projektavimo darbų etapus. Darytina išvada, jog, nesant avansinių mokėjimų prieš pradedant atitinkamus projektavimo darbų etapus, atitinkamo etapo darbai nepradedami, o pradelstas laikas dėl atsakovės kaltės nėra įskaitytinas į bendrą penkių mėnesių darbų atlikimo terminą.

Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesiaiškino ginčo šalių tikrųjų ketinimų susitariant dėl minėtų specialiųjų sutarties sąlygų – avansinių mokėjimų prieš pradedant atitinkamus projektavimo darbus, nenustatė, ko siekė šalys minėtomis nuostatomis, nesivadovavo sisteminio sutarčių aiškinimo principu, nevertino aplinkybės, jog abi sutarties šalys yra verslininkės, todėl nė vienai iš jų nesuteiktina privilegijuota padėtis kitos atžvilgiu. Taip teismai pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos sutarčių aiškinimo taikymo praktikos.

CK 6.652 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.

Rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę arba tik atsisakyti priimti rangovo atliktą darbą, arba ir atsisakyti priimti atliktą darbą, ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Tačiau abiem atvejais, siekdamas apginti teisme minėtas teises, užsakovui įstatymo nustatyta ir pareiga įrodyti teismui aplinkybę, jog darbų atlikimo terminas yra praleistas ir pastaroji aplinkybė tiek reikšminga, jog darbų atlikimo termino praleidimo pasekmė yra ta, kad ir pats atliktas darbas užsakovui yra praradęs prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2009">3K-3-6/2009</a>).

Atsakovė priėmė visus ieškovės atliktus darbus ir darbų atlikimo trūkumų nereiškė. Darbų priėmimas sąlygojo atsakovės teisę naudotis ir disponuoti kūrybinio darbo rezultatu – parengtu projektu bei ieškovės gautu statybos leidimu. Projektavimo darbų rezultatas atsakovei perduotas, atsakovė teisių į jį neatsisako ir darbo rezultato prasmės galimo praradimo neįrodinėja, o ieškovė, kaip projektavimo darbų bendrovė, sukurtu darbo produktu jau nedisponuoja. Dėl to teismai netinkamai taikė CK 6.652 straipsnio 4 dalį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Paremo Invest“ prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Dėl CK 6.193 straipsnio 1 bei 2 dalyse įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių – kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai netyrė ieškovės argumentų dėl avansų sumokėjimo termino įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui. Tačiau teismai juos analizavo, pvz., pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė: „ieškovės argumentai, kad į sutartyje įtvirtintą penkių mėnesių terminą skaičiuotinos tik tos dienos, kai buvo sumokamas avansas už kiekvieną darbų etapą ir pradedami darbai, o dienos, kai tam tikro etapo darbai yra užbaigiami ir laukiama kito etapo pradėjimo, perdavus darbus ir užsakovei sumokėjus avansą, neįskaitomos, neatitinka sutartinių nuostatų aiškinimo. Kaip minėta, sutarties nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino bendrą penkių mėnesių terminą visų penkių etapų darbams atlikti. Kitoks sutarties nuostatų aiškinimas yra tik subjektyvus rangovės interpretavimas, juolab kad byloje ieškovės vadovas patvirtino, kad sutarties tekstą rengė rangovė ir tik teikė užsakovei koreguoti. Tad ir ieškovės pozicija, kad darbai pavėluoti tik du mėnesius, t. y. penktasis etapas turėjo būti atliktas 2014 m. liepos 16 d., per 30 dienų nuo 2014 m. birželio 16 d. avanso sumokėjimo, o faktiškai atliktas 2014 m. rugsėjo 15 d., kai užsakovė pasirašė sprendinius, neatitinka sutartinių nuostatų, įtvirtinančių tvirtą 5 mėnesių terminą baigiamojo projekto, kuris apėmė visų projekto dalių integravimą, etapui atlikti (sutarties 9.2.6 punktas) ir darbus perdavimo priėmimo aktu perduoti (sutarties 11 punktas). Jokio 30 dienų termino nuo avanso sumokėjimo baigiamajam darbų etapui atlikti rangos sutarties nuostatos nenustatė (sutarties 9.2.6 punktas). Nors kiekvieno darbų etapo pradžia sietina su užsakovės avansiniu mokėjimu, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad užsakovės netinkamas pareigų vykdymas laiku sumokant avansą už kiekvieną darbų etapą būtų sąlygojęs sutarties penktojo ir baigiamojo etapo įvykdymo termino pažeidimą.“

Apeliaciniame skunde dėl avansų sumokėjimo termino įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui ieškovė nurodė tik vieną teiginį – „paskutinis avansinis mokėjimas buvo atliktas tik 2014 birželio 12 d., be to vėlavo ir ankstesni avansiniai mokėjimai“, tačiau šio teiginio niekaip neįrodinėjo, t. y. neįrodinėjo, kad, pirma, atsakovė avansus sumokėti vėlavo, antra, Projektavimo sutartis nustatė galutinio termino darbams įvykdyti pratęsimą priklausomai nuo avansų sumokėjimo termino ir, trečia, kad neva vėlavimai galėjo turėti ar turėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo pagal Projektavimo sutartį terminui. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nutartyje pasisakė, kad „ieškovės pozicija, jog darbai pavėluoti tik du mėnesius, t. y. penktasis etapas turėjo būti atliktas 2014 m. liepos 16 d., per 30 dienų nuo 2014 m. birželio 16 d. avanso sumokėjimo, o faktiškai atliktas 2014 m. rugsėjo 15 d., kai užsakovė pasirašė sprendinius, neatitinka sutartinių nuostatų, įtvirtinančių aiškų 5 mėnesių terminą baigiamajam projekto etapui, kuris apėmė visų projekto dalių integravimą, atlikti (sutarties 9.2.6 punktas) bei perduoti darbus, pasirašant perdavimo–priėmimo aktą (sutarties 11 punktas)“.

Ieškovės pateikiamos atsakovei sąskaitos avansiniams mokėjimams atlikti nedelsiant būdavo atsakovės apmokamos. Atsakovė įrodinėjo, o ieškovė neginčijo, kad sąskaitą avansiniam mokėjimui pagal Projektavimo sutarties 9.2.6 punktą ieškovė išrašė tik 2014 m. birželio 12 d. Niekaip negalima teigti, kad, apmokėdama šią sąskaitą 2014 m. birželio 16 d., atsakovė vėlavo. Taigi teismai nelaikė įrodyta ieškovės nurodytą aplinkybę, neva atsakovė nemokėdavo avansų laiku. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė ieškovei yra visiškai sumokėjusi net už Projektavimo sutarties 9.2.5 punkte nurodytus darbus, kurių ieškovė atsakovei nėra perdavusi tarpiniu darbų atlikimo aktu, kaip nustato Projektavimo sutarties 11.1 bei 11.2 punktai.

Projektavimo sutarties nuostatų analizė atskleidžia, kad avansą už konkretų etapą atsakovė turėjo mokėti prieš šio konkretaus etapo pradžią (žr. Projektavimo sutarties 12.9 punktą: „Prieš kiekvieną 9.2.3–9.2.6. punktuose numatytą etapo pradžią Statytojas įsipareigoja sumokėti Projektuotojui 50 proc. avansinį mokėjimą nuo 12.5–12.8 punktuose numatytų sumų“). Taigi ieškovė, vėluodama atlikti prieš tai buvusio etapo darbus, nebūdavo pasirengusi pradėti paskesnio etapo ir todėl nerašydavo atsakovei išankstinio apmokėjimo sąskaitos avansui už kito etapo darbus sumokėti. CK 6.64 straipsnio 3 dalis nustato: jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu; kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Atsakovė byloje įrodinėjo ir įrodė, kad, ieškovei vėluojant atlikti prieš tai buvusio etapo darbus, atsakovė negali būti laikoma pažeidusia prievolę mokėti avansą už paskesnio etapo darbus, kurių ieškovė dar net nėra pasirengusi pradėti.

Ieškovė nepateikė argumentų: a) kuri (-ios) Projektavimo sutarties nuostata (-os) nurodė galutinio termino ieškovės darbams įvykdyti pratęsimą priklausomai nuo avansų sumokėjimo termino bei b) kiek dienų kokį konkretų avansą atsakovė tariamai vėlavo sumokėti ir atitinkamai kokią konkrečią įtaką (dienomis) tai padarė galutiniam darbų įvykdymo terminui pagal Projektavimo sutarties 9.2.7 punktą. Ieškovė neįrodė ne tik avansų nesumokėjimo laiku fakto, bet ir galimos įtakos galutinio darbų atlikimo pagal Projektavimo sutarties 9.2.7 punktą terminui.

Kasaciniame skunde ieškovė taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad: a) Projektavimo sutarties nuostatos buvo „parengtos ieškovės (ko neginčijo ieškovės vadovas teismo posėdžio metu)“, b) jos „aiškiai numatė“ penkių mėnesių terminą sutarčiai įvykdyti bei c) „investuotojas pasirinko ieškovę kaip rangovę su ta sąlyga, kad buvo pasiūlytas atsakovei tinkamas 5 mėnesių terminas sutarčiai įvykdyti, kas buvo aktualu jam kaip investuotojui“. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai kasaciniame skunde neva „nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai iš esmės nesiaiškino ginčo šalių tikrųjų ketinimų susitariant dėl minėtų specialiųjų sutarties sąlygų – avansinių mokėjimų prieš pradedant atitinkamus projektavimo darbus, nenustatinėjo, ko siekė šalys minėtomis nuostatomis“.

Dėl užsakovės teisės atsisakyti priimti atliktą darbą (CK 6.652 straipsnis) – pagal šią normą užsakovė turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, kai darbų atlikimo terminas yra praleistas ir pastaroji aplinkybė taip reikšminga, jog darbų atlikimo termino praleidimo pasekmė yra tai, kad ir pats atliktas darbas užsakovei yra praradęs prasmę. Byloje esantys įrodymai patvirtina nevienkartines atsakovės pretenzijas ieškovei dėl vėlavimo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Projektavimo sutartį ir Papildomą susitarimą Nr. 2 dėl statybos leidimo gavimo (žr. 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. spalio 9 d., 2014 m. gruodžio 2 d. pretenzijas, 2015 m. gruodžio 3 d. pranešimą, 2015 m. gruodžio 3 d. pretenziją ir 2015 m. gruodžio 29 d. pretenziją).

Ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu, kad terminas projektavimo sutarčiai įvykdyti yra gerokai praleistas (sutartis turėjo būti įvykdyta 2014 m. kovo 15 d., o techninis projektas kartu su perdavimo–priėmimo aktu buvo teiktas atsakovės buveinės adresu 2015 m. gegužės 20 d.), tai leidžia konstatuoti, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti 2015 m. gegužės 19 d. techninio projekto perdavimo–priėmimo aktą bei sumokėti ieškovei 8688,60 Eur už penktojo (baigiamojo) etapo darbus pagal išrašytą 2015 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 015-11-12/1, pažeidus sutarties esminę sąlygą – sutarties įvykdymo terminą; kaip matyti iš atsakovės pateiktų į bylą pretenzijų ieškovei laikotarpiu nuo 2014 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais (el. b. 1 t., b. l. 113–114, 120–121, 124–25), atsakovei buvo esminė papildomo susitarimo sąlyga – skubiai, būtent atsakovės pasiūlytu terminu, gauti statybos leidimą, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią padėtį statybos sektoriuje. Apeliacinės instancijos teismas šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė (žr. šio teismo nutarties 34 ir 36 punktus).

Ieškovė, įrodinėdama CK 6.652 straipsnio 4 dalies normos pažeidimą, nepagrindžia, kad teismai sprendime ar nutartyje būtų nukrypę nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo aspektu. Ieškovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2009">3K-3-6/2009</a> priimta byloje, kurios ratio decidendi (sprendimo pagrindas, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) nesutampa su šios bylos, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo spręstoje byloje konstatuota, kad „viso darbo atlikimo galutinis terminas buvo pratęstas bendru šalių sutarimu“.

CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato: jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą.

Darbų rezultato (projekto ir statybos leidimo) naudojimo pagal paskirtį galimybės, ieškovei keturiolika mėnesių vėluojant perduoti parengtą projektą atsakovei ir trylika mėnesių vėluojant gauti statybos leidimą, smarkiai pablogėjo, nes labiau, nei sudarydama sutartį galėjo tikėtis atsakovė, padidėjo konkurencija statybos sektoriuje, ir ji negalėjo atitinkamomis rinkos sąlygomis užbaigti plėtojamo nekilnojamojo turto objekto, esančio Vilniuje, Subačiaus g. 83, nors būtent tokį ketinimą turėjo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl projektavimo darbų rangos sutartinių santykių teisinio reguliavimo bei rangovo pareigos sutartu terminu atlikti darbus ir juos perduoti užsakovui bei šio pareigos atsiskaityti už darbus

Ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Šiuos santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

Remiantis CK 6.700 straipsniu, projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

Sutarties šalių rangovo ir užsakovo pareigos nustatytos CK 6.702 ir 6.704 straipsniuose. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktą rangovas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui, o šis – sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku.

Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-640/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-640/2013">3K-3-640/2013</a>; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTktNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359-686/2016">3K-3-359-686/2016</a>, 29 punktas).

Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 15 d. Projektavimo sutartimi rangovė (ieškovė) įsipareigojo užsakovei (statytojai) pagal sutartį savo rizika ir atsakomybe iš savo medžiagos ir savo priemonėmis sukurti Techninį projektą bei suteikti kitas paslaugas šios sutarties 4 skyriuje nustatytomis darbų apimtimis už sutartą kainą ir per nustatytus terminus. Projektavimo užduotis buvo nustatyta priede prie sutarties Nr. 1, kuriame nurodyta, kad bus rengiamas sandėlio, cecho ir ūkinio pastato rekonstravimo į administracinius pastatus Vilniuje, Subačiaus g. 83, projektas. Projektavimo darbai buvo išskaidyti į penkis etapus (sutarties 9 punktas). Sutarties 9.2.7 punktas nustatė, kad visi etapai, nurodyti 9.2.1–9.2.6 punktuose, turi būti visiškai ir tinkamai atlikti per penkis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutarties dalyku esantis statinio rekonstravimo projektas turėjo būti užbaigtas ir perduotas užsakovei per penkis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2014 m. kovo 15 d. Prie projektavimo sutarties buvo pasirašyti ir du papildomi susitarimai – 2014 m. birželio 12 d. Papildomas susitarimas (el. b. 1 t., b. l. 66) ir Papildomas susitarimas (Nr. 2) (el. b. 1 t., b. l. 87), pastaruoju ieškovė įsipareigojo iki 2014 m. liepos 15 d. gauti statybos leidimą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atliktus pagal sutartį darbus ieškovė atsakovei faktiškai perdavė 2015 m. gegužės 20 d., kai ieškovė teikė techninio projekto perdavimo–priėmimo aktą su visu techniniu projektu atsakovei jos biure. Statybos leidimas gautas 2015 m. rugpjūčio 26 d. Ieškovė praleido sutartyje nustatytą galutinį penkių mėnesių darbų atlikimo terminą.

Dėl avansinių mokėjimų reikšmės tarpinių ir galutinio darbų atlikimo terminams

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTktNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359-686/2016">3K-3-359-686/2016</a>, 41 punktas).

Šalių projektavimo darbų sutarties 9.2.7 punkte nustatyta, kad visi darbų etapai turi būti visiškai ir tinkamai atlikti per penkis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Šalys susitarė, kad, prieš pradedant pirmąjį ir kiekvieną paskesnį projektavimo darbų etapą, atsakovė sumokės ieškovei 60 000 Lt (17 377,20 Eur) ir atitinkamą PVM avansinį mokėjimą ir kad prieš kiekvieną projektavimo sutarties 9.2.3–9.2.6 punktuose nustatytą etapo pradžią atsakovė pagal sutarties 12.9 punktą įsipareigoja sumokėti ieškovei 50 proc. avansinį mokėjimą, apskaičiuojamą nuo 12.5–12.8 punktuose nurodytų sumų.

Byloje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors kiekvieno darbų etapo pradžia sietina su užsakovės avansiniu mokėjimu, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad netinkamas užsakovės pareigų vykdymas laiku sumokant avansą už kiekvieną darbų etapą būtų nulėmęs sutarties penktojo ir baigiamojo etapo įvykdymo termino pažeidimą. Paskutinis avansas penktajam ir galutiniam darbų etapui buvo sumokėtas 2014 m. birželio 16 d. Ieškovė praleido 5 mėnesių terminą baigiamajam projekto etapui, kuris apėmė visų projekto dalių integravimą, atlikti (sutarties 9.2.6 punktas) bei perduoti darbus, pasirašant perdavimo–priėmimo aktą (sutarties 11 punktas).

Sutarties 9.2.7 punktas nustatė aiškų galutinį terminą – penkis mėnesius visų etapų darbams užbaigti, skaičiuojamą nuo sutarties pasirašymo dienos. Šis penkių mėnesių terminas, jo trukmė ir skaičiavimo tvarka sutartyje nesiejama su užsakovės avansiniais mokėjimais. Sutarties kitos sąlygos, sutarties vykdymo veiksmai ir šalių elgesys nepatvirtina kitokios išvados. Teismai išaiškino, kokią prasmę suteikė šalys, susitardamos dėl sutarties avansinių mokėjimų sąlygų, sistemiškai išnagrinėję sutarties turinį, sutarties sudarymo aplinkybes ir šalių elgesį po sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, aiškindami šalių valią susitarti dėl sutarties darbų termino ir avansinių mokėjimų, nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Dėl atsisakymo priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir nuostolių atlyginimo reikalavimo pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį

Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminio praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad gali būti laikoma, jog pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę, kai po statybos leidimo išdavimo atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTktNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359-686/2016">3K-3-359-686/2016</a>, 41 punktas).

Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad rangovė neteko teisės į atlyginimą už atliktus praleidus sutartyje nustatytus terminus darbus, nekonstatavo, kad atlikti darbai būtų apskritai praradę prasmę užsakovei. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad užsakovė yra nekilnojamojo turto plėtros bendrovė, kuriai pagal jos verslo ypatumus yra reikšminga, kad rangovė atliktų ir perduotų projektavimo darbus laikydamasi nustatytų terminų. Tačiau užsakovė priėmė darbus pagal perdavimo–priėmimo aktą, jų negrąžino rangovei (ieškovei). Statybos leidimas gautas vėliau, negu buvo atlikti ir užsakovei (atsakovei) perduoti projektavimo darbai. Atsakovė, susirašinėdama su potencialiais statytojais, patvirtino, kad rangovės darbų rezultatu disponuoja.

Ieškovė (rangovė), ieškiniu reikalaudama priteisti darbų kainą pagal sutartį iš atsakovės (užsakovės), pažymėjo, kad užsakovei priėmus darbus ir pasirašant perdavimo–priėmimo aktą darbai buvo patikrinti, priekaištų ar pastabų reikšta nebuvo, dėl to laikytina, jog darbai ieškovės buvo atlikti tinkamai ir be trūkumų (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), o atsakovė privalo galutinai atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, darbų atlikimo terminų praleidimas yra akivaizdus, kita vertus, užsakovė priėmė pavėluotai atliktus darbus, jų negrąžino atgal rangovei, o teismai pagal nustatytas aplinkybes nenustatė, kad atlikti darbai būtų apskritai praradę prasmę užsakovei. Tai reiškia, kad bylos aplinkybės nepatvirtina būtinos sąlygos pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį atsisakyti priimti darbus ir nesumokėti už juos (juolab kad rangovės atliktus darbus užsakovė priėmė ir jų negrąžino). Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai pavėluotai atlikti darbai praranda prasmę užsakovui, šis turi teisę pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį reikalauti iš rangovo nuostolių atlyginimo, kurie teismo gali būti įskaitomi į mokėtinas sumas už darbus rangovui. CK 6.652 straipsnio 4 dalis nustato teisę į nuostolių atlyginimą, t. y. nuostolių įskaitymą į mokėtiną atlyginimą rangovui, kai tokį įskaitymą atlikus ir padengus nuostolius sumažinama mokėtina suma už darbą rangovui, tačiau aptariama norma nenustato teisės apskritai atsisakyti sumokėti rangovui už šio atliktus ir perduotus darbus užsakovui, kuris tuos darbus priėmė.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkino ieškinio – nepriteisė ieškovei (rangovei) kainos už atliktus darbus iš atsakovės (užsakovės), bet priimdami tokius procesinius sprendimus, nenustatė, ar dėl termino pažeidimo atsakovė patyrė nuostolių, lygių ieškovės prašomai sumokėti kainai už atliktus darbus, ir nenagrinėjo klausimo dėl atsakovės patirtų realių nuostolių dydžio. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada taikant CK 6.652 straipsnio 4 dalį, 6.662 straipsnio 2 dalį yra teisiškai nepagrįsta ir dėl to yra teisinis pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3 dalis) ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes kasacinis teismas nenustato faktinių aplinkybių, sprendžia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus ir yra saistomas aplinkybių, kurias nustato pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išaiškinti ir nustatyti darbų atlikimo praleistų terminų reikšmę, atsakovės patirtų nuostolių dydį. Nustačius ir įvertinus šias ginčo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, spręstina dėl CK 6.652 straipsnio 4 dalies ir kitų ginčo teisinį santykį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir kartu dėl viso ieškinio reikalavimo ar jo dalies pagrįstumo. Todėl nurodytoms aplinkybėms nustatyti ir įvertinti byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjmosi išlaidų

Bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiam teismui paliekama išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Vincas Verseckas